Tikroji Šventosios Dvasios bendruomenė

TEMOS: Ką iš tikrųjų reiškia būti išrinktaisiais žmonėmis – Kaip pasiekti vienovę Šventosios Dvasios bendruomenėje – Vienovė ir vienodumas – Tikrosios Šventosios Dvasios bendruomenės kūrimas – Tikroji vienovė įvairovėje – Kaip įveikti žmogiškąją sąmonę – Nustokite garbinti Jėzaus stabą – Jūsų unikalus potencialas – Krikščionybė yra Buvimo religija

Pakylėtasis mokytojas Jėzus per Kim Michaels, 2004 metų liepos 26.

AŠ ESU Jėzus Kristus, kaip Viršuje, taip ir apačioje – jumyse. Ateinu pasveikinti jūsų. Ateinu pasveikinti tuos iš jūsų, kurie išdrįso atsiskirti bei tapti išskirtaisiais ir išrinktaisiais žmonėmis, savo Dievo išrinktaisiais.

Norėčiau, jog suprastumėte, kad vos tik mes, pakylėtieji mokytojai, duodame kokį nors teiginį, kūniško proto reliatyvumas tą teiginį iš karto deformuoja ir iškreipia, paversdamas jį reliatyviu ir dualistiniu teiginiu. Kūniškas protas paima teiginį – „išskirtieji ir išrinktieji žmonės, savo Dievo išrinktieji,“ – ir išverčia jo prasmę taip, kad pagal jį tai reiškia, jog tam tikra žmonių grupė yra išrinkta Dievo ir iškelta viršum visų kitų. Ir todėl šie žmonės yra kažkuo ypatingi, jie kažkokiu būdu yra Dievo išrinktieji žmonės.

Tai atsispindi ir judaizmo-krikščionybės tradicijoje, nes kaip tik tai ir nutiko su žydais. Taip, žydus Dievas pasirinko ypatingai misijai ir pašaukimui. Tai nereiškia, kad jie buvo vieninteliai Dievo išrinktieji žmonės Žemėje. Yra dvi monetos pusės. Taip, žmonės gali būti pašaukti Dievo tam tikrai misijai, tačiau žmonės privalo patys pasirinkti priimti šią misiją ir palikti savo žmogiškąją sąmonę, savo dualizmo jausmą, savo atskirties jausmą.

O jeigu žmonės nepasirenka palikti kūniško proto, tuomet aštuonetu tekantis srautas tarp Dangaus ir Žemės negali vykti. Ir tuomet žmonės pradeda garbinti save, manydami, kad jie yra geresni už kitus, manydami, kad dėl to, jog buvo pavadinti Dievo išrinktaisiais žmonėmis prieš keturis tūkstančius metų, jie dar ir šiandien tebėra Dievo išrinktieji žmonės ir todėl su kitais žmonėmis gali elgtis pažeisdami Dievo Meilės Įstatymą, pažeisdami mano kvietimą daryti kitiems tai, ką norėtumėte, kad ir kiti jums darytų. Tai yra dualistinė sąmonė.

Tikroji Dievo išrinktųjų reikšmė yra ta, jog Dievo išrinktieji yra tie, kurie pasirinko palikti atskirties sąmonę ir išdrįso patvirtinti savo vienovę su Dievu, ką ir aš padariau sakydamas: „Aš ir mano Tėvas esame viena!“

Vienovė ir vienodumas

Atėjau jums parodyti, ką galima pasiekti, kai įžengiate į Buvimo būseną ir atsiskiriate nuo darymo būsenos. Noriu, kad dar kartą perskaitytumėte arba paklausytumėte Arkangelo Mykolo diktavimą, kuriame jis pasakė, kad nėra nieko, ką galėtumėte padaryti, kad pašalintumėte antikristo jėgas iš šios planetos. Jos galės būti pašalintos tik tuomet, kai drįsite BŪTI tuo, kas esate.

Kai įstringate sąmonėje, kurioje manote, kad esate darytojas, kad jūs patys iš savęs galite ką nors daryti ir kad privalote kovoti su šitais žmonėmis, kurie, kaip jūs manote, daro bloga, tai tuomet padarote save jų priešininkais. Štai dėl ko matote brolį sukylant prieš brolį ir tautą prieš tautą, kas atveda prie neišsprendžiamų konfliktų. Šis susiskaldymas veda į kerštą, pyktį, terorizmą, karą ir žmonių kovas dėl valdžios, kurios kamuoja šią Žemės planetą nuo neatmenamų laikų, – ir net dar ilgiau, nes mes, pakylėtieji mokytojai, prisimename viską, kas kada nors vyko Žemėje.

Štai kodėl aš atėjau, prieš 2000 metų – aš atėjau pakviesti žmones atsiskirti nuo šios dualistinės sąmonės, nuo kūniškumo sąmonės. Tačiau yra tik vienas būdas pasiekti šią vienybę ir vienovę Žemėje. To negalima pasiekti per horizontalią vienovę, per priverstinę vienovę. Argi nematėte, kokia daugybė režimų ir sistemų šiame pasaulyje bandė prievarta atvesti žmones į vienovę, panaikindamos jų skirtumus, nustatydamos etaloną, koks turėtų būti žmogus?

Ir kaip toje pasakoje apie princesę, kurioje viena negalėjo įkišti kojos į stiklinę kurpaitę ir nusipjovė kulną, o kita nusipjovė pirštą, lygiai taip pat ir komunizmo ideologija, o, tiesą sakant, ir kapitalizmas, bei daugybė kitų kultūrų, teigia, kad turėtumėte neigti jums Dievo duotąjį individualumą, kad įtilptumėte į sistemą. To negali būti, nes Dievas jus sukūrė pagal savo paveikslą ir panašumą, ir apdovanojo jus unikaliu individualumu, atspindinčiu Dievo troškimą tapti daugiau savimi.

Ir todėl, kai mėginate užgniaužti savo individualumą, tik sukuriate įtampą ir pyktį. Ir galiausiai turėsite sprogti, kaip tai nutinkant matote daugeliui žmonių, - tiek krikščionybėje, tiek kitose religijose, tiek ir Naujojo Amžiaus judėjime, - kurie krenta ir sudega. Jie staiga tampa atsivertėliais, patiria prabudimą ar atgimimą, ir kurį laiką yra pilni entuziazmo. Tačiau, kadangi neturi pusiausvyros, galiausiai pasiekia tašką, kuriame krenta ir sudega.

Tikros Šventosios Dvasios bendruomenės kūrimas

Jei studijuosite mano svetainę, pamatysite, jog nuolat kalbu apie pusiausvyros būtinybę. Ir šią pusiausvyrą galima pasiekti tiktai einant vidun ir siekiant vienovės su savuoju Kristaus AŠ ir savo AŠ ESU Esatimi. Norint sukurti tikrą Šventosios Dvasios bendruomenę, Dievo Kūną Žemėje, kiekvienas bendruomenės narys turi eiti vidun ir atrasti Dievo karalystę savyje, kad kiekvienas narys turėtų vertikalią vienovę su savo Kristaus AŠ ir AŠ ESU Esatimi.

Kai ši vertikali vienovė bus įtvirtinta atskiruose individuose, tuomet vienovė bus kaip Viršuje taip ir apačioje. O tuomet horizontali vienovė bendruomenės viduje atsiras spontaniškai. Ši tikroji vienovė nereiškia, kad prarasite savo individualumą, ar kad turėsite atiduoti savo individualumą, norėdami būti bendruomenės dalimi. Ji reiškia, kad jūs visi galėsite išreikšti savo individualumą. Jūs netgi galite turėti skirtingas nuomones, nes skirtingi žmonės turi skirtingas patirtis. Ir leiskite man jums pasakyti, kad visos šios patirtys gali būti teisingos, nes jos atitinka skirtingą žmonių sąmonės lygį. Svarbiausias dalykas, kad už visų šių skirtingų patirčių ir nuomonių egzistuoja gilesnis meilės jausmas, gilesnis vienovės jausmas. Tai yra tikroji Šventosios Dvasios bendruomenė. Kai yra ši vienovė, ir kai ši meilė pašalina visus konfliktus, tuomet skirtumus netgi galima panaudoti, stiprinant vienas kitą.

Pamąstykite, kodėl Dievas žmones sukūrė tokius skirtingus? Taip, kai kas sako: „Kodėl Dievas taip padarė? Juk iš to tik vieni konfliktai.“ Tačiau tiesa ta, kad Dievas taip padarė, nes norėjo matyti visus savo aspektus išreikštus Žemėje. Ir kiekvienas iš jūsų turite unikalią Dievo liepsną – unikalų Dievo aspektą, unikalų individualumą Dievuje – kurią Dievas trokšta išreikšti per jus. Tik kai turite šią meilę ir kai leidžiate vienas kitam būti savimi, galite sukurti tą tikrąją vienovę ir bendruomenę, kurios nesugriaus jokie konfliktai, asmenybių susikirtimai ar kovos dėl valdžios, tai, ką matėte vykstant praktiškai visose dvasinėse bendruomenėse istorijos eigoje, su keliomis retomis išimtimis.

Tikroji vienovė įvairovėje

Mes norėtume, kad daugelyje dvasinių judėjimų šiame amžiuje susikurtų tokia bendruomenė, kokią po mano prisikėlimo sukūrė mano mokiniai. Jie turėjo tą vienovės jausmą, tą bendrumo jausmą, tačiau jie nebuvo visi vienodi. Tačiau tarp šiandienos ir anų laikų yra pora skirtumų.

Visa žmonija bendrai pakilo į aukštesnę sąmonės būseną. Ir kiekvienas iš jūsų individualiai per šiuos 2000 metų pakilo į aukštesnę sąmonės būseną. Ir todėl jūs turite potencialą sukurti stipresnę bendruomenę nei ta, kuri buvo sukurta prieš 2000 metų.

Nemanykite, kad mano mokiniai buvo kažkuo ypatingi, jiems daug ko trūko iki tobulumo, ir tai jūs galite matyti net ir evangelijose. Tačiau taip pat supraskite, kad mes, pakylėtieji mokytojai, nereikalaujame, jog mūsų mokiniai būtų tobuli. Tai tik dar vienas dualistinės sąmonės pavyzdys ir kaip ji iškreipia Dievo tiesą. Žmogaus protas galvoja, kad jeigu kas nors yra tobulas, jis negali keistis. Tad jeigu Dievas yra tobulas, jis taip pat negali keistis. Tačiau realybė yra tokia, kad Dievas nuolatos save transcenduoja. Kai Dievas kuria – o Dievas kuria nuolatos – jis įdeda savo paties esybę į viską, ką sukuria, taip tapdamas daugiau, nei buvo prieš kūrimo aktą.

Mes, pakylėtieji mokytojai, prašome iš savo mokinių vienintelio dalyko: noro transcenduoti savo dabartinį tapatumo jausmą ir tapti daugiau tuo, kuo esate Dievuje. Tai yra viskas, ko prašome. Tačiau mes prašome, kad šį norą išlaikytumėte tol, kol būsite Žemėje, ir kad niekada neleistumėte sau sustoti. Nes, jei pasiekiate ribą savo psichikoje, kai nebenorite atiduoti – nebenorite palikti kažkokios savo žmogiškosios sąmonės dalies praeity – tą akimirką sustabdote save, atsiskiriate nuo gyvenimo tėkmės, kuri yra tikroji Dievo bendruomenė. Tampate lyg mažasis pirštas, nusprendęs atsiskirti nuo savo kūno, nes jam nebesinorėjo judėti pirmyn su visuma.

Kaip įveikti žmogiškąją sąmonę

Dievo Kūnas Žemėje iš tiesų egzistuoja. Ir per šiuos 2000 metų, Dievo kūną, kurio parodyti aš atėjau, sudarė grupė gyvybės srautų, pakilusių sąmonėje. Būtent į šiuos gyvybės srautus aš kreipiausi vakar, kviesdamas atsiskirti nuo masinės sąmonės, nuo dualistinės sąmonės, ir sukurti tikrąją Šventosios Dvasios bendruomenę. Bendruomenę, kuri būtų paremta meile ir vertikalia vienove su savo Dievu, kuri tuomet sukurtų vienovę čia apačioje.

Leiskite man pasakyti tai visiškai aiškiai. Jei norite materializuoti Šventąją Dvasią ir būti Gyvojo Žodžio instrumentais, privalote leisti Dvasiai tekėti per jus, net jei ir nesate visiškai laisvi nuo žmogiškos sąmonės. Nes kaip gi galėsite kada nors būti laisvi, jeigu neleisite Šventajai Dvasiai sudeginti šios žmogiškos sąmonės?

Klausykite, ką sakau. Yra vienas dalykas suvokti, kad: „aš turiu dualistinę sąmonę ir man reikia ją pašalinti.“ Bet matote, jūs negalite pašalinti dualistinės sąmonės savo atskirties protu, analizuodami save. Žmogišką sąmonę galite pašalinti tiktai leidę Dvasiai tekėti per jus, leidę Dievo Šviesai sudeginti žmogišką sąmonę jumyse. Tad jeigu nedrįsite leisti Dvasiai tekėti per jus, kaip žmogiška sąmonė galės būti sudeginta? Tai neįmanoma.

Tai tampa užburtu ratu. Štai kodėl jums reikia leisti Dvasiai tekėti per jus, tokiu srautu, kokiu sugebate. Ir nesakau, kad neturėtumėte naudotis savo įžvalgumu. Iš tiesų turėtumėte naudotis savo įžvalgumu ir apsisaugoti nuo žemesniųjų dvasių, tačiau turite būti pasirengę eksperimentuoti su Dvasia ir leisti dvasiai jus judinti. O taip pat turite sąžiningai pažvelgti į veidrodį ir paklausti savęs: „Ar dar yra manyje kokių nors žmogiškos sąmonės elementų, kokių nors atskirties elementų? Ar vis dar tebeturiu asmeninių ambicijų, ar vis dar tebemanau, kad esu darytojas?“

Nustokite garbinti Jėzaus stabą

Būkite pasirengę pažvelgti į save veidrodyje ir paklausti: „Ar dar yra kažkas mano žmogiškoje sąmonėje, kas man trukdo tarnauti Dievui, kas trukdo mano vienovei su Dievu?“ O tuomet būkite pasirengę pripažinti ir suvokti, jog tai nėra tikrasis jūsų aš, ir kad jums reikia atsiskirti nuo jo, patvirtinant savo vienovę su Dievu. Žinau, kad daugelis iš jūsų buvote auklėjami garbinti Jėzaus Kristaus stabą, buvote mokinami galvoti, kad aš buvau ypatingas, kad buvau aukščiau virš kitų ir todėl galėjau daryti dalykus, kurių niekas kitas daugiau nesugebėjo daryti.

Pamokysiu jus, kaip pergudrauti savo atskirties protą ir dualistinę sąmonę. Jums reikia pažvelgti šiai sąmonei tiesiai į akis ir tuomet užduoti sau klausimą: „Ar tai, ką ji man sako, yra logiška, nuoseklu, ar tai neprieštarauja sveikam protui?“ Tad dabar pažvelkite į šią tradicinės krikščionybės sukurtą stabmeldišką įvaizdį, teigiantį, kad Jėzus buvo toks nepaprastai ypatingas, ir tuomet pamąstykite apie mano pasakytus žodžius: „Iš savęs aš nieko negaliu daryti.“ Kam tokiai ypatingai, tokiai nepaprastai, tokiai aukščiau visų kitų esančiai būtybei sakyti šitokius žodžius? Jeigu jis buvo toks didis, tuomet turėjo sakyti: „Tai aš esu darytojas, aš esu gelbėtojas, aš keičiu šią planetą.“ Bet taip nesakiau, nes žinojau tiesą. Pats iš savęs aš nieko negaliu daryti, tai Tėvas manyje, Buvimo būsena, kuri daro darbus.

Ir tai yra tikrasis vidinis kelias, kuris slapčia buvo mokomas už išorinio, išorinių pasaulio religijų kelio. Ir šis kelias, kaip sakiau vakar, yra vienovės su mokytoju kelias, vienovės su Kristaus AŠ, vienovės su AŠ ESU Esatimi – esančios vienovėje su Dievu, kelias.

Kai nuo šios dienos kalbėsite Vienovės Rožinį, paprašysiu jus stebėti save ir tai, kas vyksta jūsų mintyse ir protuose. Todėl, kad šis Vienovės Rožinis iš tiesų yra galingiausias ritualas, galintis padėti jums pasiekti vienovę su Dievu – jei esate pasiruošę palikti atskirties jausmą. Vienovės Rožinis iškels į paviršių visą jūsų sąmonėje egzistuojantį priešinimąsi priimti vienovę su savo Dievu, visą jums įdiegtą programavimą, visą jūsų atskirties protą ir visus atskirties melus.

Tad stebėkite save ir žiūrėkite, kai pajusite kokią mintį ar jausmą, sakantį: „O taip, aš sakau šituos žodžius, kad esu vienovėje su Dievu, tačiau tai iš tikrųjų negali būti tiesa, nes... dėl tos ar anos priežasties.“ Stebėkite save, o tuomet nustatykite pasipriešinimą. Jei reikia, įvardinkite šį pasipriešinimą įvadinėje rožinių ar šaukinių dalyje, tačiau pirmiausia atiduokite tai. Palikite tai už savęs.

Nėra nuostabesnio jausmo pasaulyje kaip palikti pasaulį, palikti pasaulio sąmonę už savęs. Išlipti iš masinės sąmonės, kuri tokia pilna antikristo melo, ir įžengti į vidinę karalystę bei pajusti vienovę su savo šaltiniu, vienovę su kažkuo aukštesniu, ko nerasite Žemėje.

Norėdami įeiti į šią vienovę, turite būti neprisirišę prie šio pasaulio dalykų. Turite suvokti, kad šio pasaulio princas, antikristo sąmonė, visada jus vilios į prisirišimus. Tokia šiuo metu yra situacija Žemėje. Tokia ji nebus amžinai – jeigu drįsite BŪTI ir liausitės daryti.

Jūsų unikalus potencialas

Turite suprasti, kad kiekvienas asmuo turi unikalią individualybę, unikalią misiją ir unikalią dovaną, kurią gali padovanoti šiai planetai. Ir jūs turite sukurti bendruomenę, kurioje galėtumėte, aukščiausiame įmanomame lygyje, išreikšti savo individualias dovanas, nekliudydami vienas kitam Būti tuo, kas esate.

Tai iššūkis. Tai subtilus iššūkis. Taip, tai iššūkis, kurį įveikti kol kas sugebėjo labai mažai žmonių. Tačiau aš žinau, kad dabartiniame amžiuje daugelis yra pasirengę šiam iššūkiui. Tik noriu jus perspėti: neįsivelkite į darymo sąmonę, manydami, jog pasaulio likimas guli jums ant pečių, ar kad tik jūs esate tie vieninteliai, kurie gali išgelbėti šią planetą ir atmušti tą ar aną tamsą. Visuomet prisiminkite, kad pirmasis prioritetas jūsų gyvenime, kaip sako Vienovės Esatis Vienovės Rožinyje, yra išlaikyti savo vienovę su Dievu.

Nereikia kurti militaristinės organizacijos, kuri galėtų eiti į kovą su antikristo jėgomis ir tas jėgas sutriuškinti. Tai jau praeitas etapas. Pokyčius gali atnešti tik tikra žmonių, kurie drįsta BŪTI ir palaiko vienas kitą Buvime, bendruomenė. Štai kas gali pakeisti Žemę. Ne kiekybės ieškau, ne išorinių rezultatų. Ir ne išorinių rezultatų aš ieškojau prieš 2000 metų.

Krikščionybė yra Buvimo religija

Būtent tai neteisingai suprato dualistinėje sąmonėje įstrigę žmonės. Jie sukūrė krikščionybės religiją, kurią laiko išskirtine ir aukščiau visų kitų esančia religija, laiko ją vienintele tikra religija, vieninteliu keliu į išganymą.

Mano mokinius vadino „Kelio pasekėjais.“ Ir jūs prisimenate mano žodžius: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas, niekas nenueina pas Tėvą kitaip kaip tik per mane.“ Ir vėlgi, dualistinė sąmonė interpretuoja, jog tai reiškia, kad niekas negali nueiti pas Dievą kitaip kaip tik per Jėzų Kristų. Tačiau tikroji šio teiginio prasmė iš tiesų yra ta, kad nė vienas nenueina pas Tėvą pirma neperėjęs per Kristaus sąmonę, kuri aš esu. O Kristaus sąmonė kaip tik ir leidžia jums sakyti: „Aš ir mano Tėvas esame viena“, nes jūs jau esate vienovėje su savo Dievu, užuot regėję save atskirai nuo Dievo.

Štai ko siekti kviečiau savo mokinius. Šios vienovės su Dievu būsenos. Jie nesugebėjo jos išlaikyti. Tačiau keletas iš jų išlaikė ją ilgą laiką, o kai kurios gnostikų grupės išlaikė tai šimtmečius. Tačiau tradicinė krikščionybė, organizuota bažnyčia to niekada neturėjo, niekada to nesuprato, nes ji sekė Petro pavyzdžiu, kuris išsigynė savo vienovės su manimi, šitaip atmesdamas vienovę tarp mokinio ir mokytojo, kuri yra tikroji mokytojo-mokinio ryšio prasmė, nes tik per šį ryšį mokinys tampa mokytoju apačioje, kaip Mokytojas yra Kristus Viršuje.

Dievo karalystė yra jumyse ir ji staiga nenukris iš dangaus, kaip tiki daugelis krikščionių. Ji ateis jums iš vidaus, kai leisite jai tekėti per jus. Ir todėl prašau jūsų pirmiausia pradėti nuo savęs. Eikite vidun. Darykite viską, ką galite, naudokitės visais įrankiais, knygomis ir mokymais, kuriuos mes davėme, kad įtvirtintumėte šią vienovę, šį Buvimo jausmą. O tuomet, kai pajusite, jog pasiekėte pakankamą jo lygį, drįskite tai išreikšti.

Drįskite leisti savo šviesai šviesti žmonėms, nes iš tikro miestas, kuris pastatytas ant kalno, negali būti paslėptas. Ir sakau: „Negi manote, kad tai jūsų šviesa, kurią slepiate?“ Ir tuomet supraskite: „Aš iš savęs nieko negaliu padaryti.“ Tai tuomet, jeigu tai Dievo šviesa jumyse, ar turite teisę slėpti šią šviesą? Jeigu Dievas jums duoda savo šviesą, kas jums duoda teisę nusiristi į dualistinę sąmonę ir sakyti: „O aš turiu ją slėpti, nes dar kas nors gali įsižeisti, kam nors tai gali nepatikti.“

Tad dar kartą sakau, jeigu taip jaučiatės - ir suprantu, kad visi jūs pereinate laikotarpį, kai bijote leisti savo šviesai šviesti, - tuomet dirbkite su tuo. Dirbkite su tuo ir nesvyruokite, kol galiausiai pasieksite ribą, kai ji natūraliai tekės ir jums nerūpės, ką apie tai mano pasaulis. Nes jūs žinosite, kad antikristo sąmonė priešinsis viskam ką jūs darote dėl Dievo, visada priešinsis Dievo Šviesai, kaip jie priešinosi man prieš 2000 metų. Jūs pasieksite tą vidinės vienovės ribą, kai galėsite sakyti: „Aš esu kas esu, ir būsiu kas esu, kad ir kas benutiktų.“

Ir tą akimirką turėsite nepramušamą skydą, kuris yra absoliutus skaidrumas, nes šio pasaulio princas ateis ir nieko jumyse neras už ko užsikabinti, ir nesugebės savo manipuliacijomis priversti jus išjungti savo šviesą, jūsų AŠ ESU Esaties šviesą, šviečiančią per jus. Tad palieku jus su šiuo paskutiniu vaizdiniu. Jūsų AŠ ESU Esatis yra saulė. Saulė šviečia nuolatos. Ji sukurta Dievo nuolatos spinduliuoti šviesą. Tegul ji šviečia per jus. O jūs tuomet apšvieskite šį pasaulį.

Tėvo, Motinos, Sūnaus ir Šventosios Dvasios vardu, užsklendžiu jus begalinėje Viešpaties ir Išganytojo Jėzaus Kristaus meilėje ir apsaugoje. Tai atlikta! Amen.

Versta iš www.ascendedmasterlight.com