Erdvės ir laiko kilmė

TEMOS: Du būdai sugrįžti pas Dievą – Kas yra erdvė ir laikas?

Pakylėtasis Mokytojas Zaratustra per Kim Michaels, 2004 metų gruodžio 28 d.

Jėzaus pristatymas: Norėčiau supažindinti jus su Šviesos Būtybe, dvasinėje karalijoje žinomą Zaratustros vardu. Galbūt jums įdomu, kokį ryšį Zaratustra turi su krikščionybe, tačiau, kaip paaiškinu savo svetainėje, mes visi esame viena danguje. Mes esame universali dvasinių būtybių brolija, tarnaujanti gyvybės srautų, evoliucionuojančių žemėje, mokytojais, ir mokanti juos universalių savitranscendencijos dvasine ugnimi principų.

Tačiau yra ir tiesioginis ryšys, nes Zaratustra įkūrė zoroastrizmo religiją, kuri remiasi netgi dar senesne universalia tradicija, garbinančia Dievą kaip visa deginančią liepsną. Tai yra pirmapradė, universali visos visatos religija, nes mūsų Dievas iš tiesų yra deginanti liepsna. Ir, kaip žinote, Mozė Dievą išvydo kaip deginančią liepsną, ir todėl judaizmo bei krikščionybės tradicija yra šiuolaikinė senųjų ugnies religijų versija (Iš 3,2; Įst 4,24 ir 9,3).

Ir egzistuoja netgi dar artimesnis ryšys tarp mano misijos ir šios senovinės tradicijos, nes trys išminčiai, trys magai, iš tiesų buvo šios senovinės ugnies religijos universalių principų praktikuotojai, gerai išmanantys zoroastrizmą. O kai keliavau į Rytus, per savo taip vadinamus prarastuosius metus (per kuriuos aš iš tiesų atradau, o ne praradau save), aš iš tiesų aplankiau šiuos tris magus. Jie mane mokino senosios ugnies religijos, kurios dalį universalių principų aš iš tiesų įtraukiau į savo mokymą.

Akivaizdžiausias principas, kurį naudojau, yra, kai kalbėjau apie krikštą ugnimi, kuri iš tiesų yra dvasinė ugnis, Šventosios Dvasios ugnis (Mato 3,11). Ši ugnis naikina viską, kas bloga, viską, kas netikra, ir šį principą nesuskaičiuojamus amžius įkūnijo Šviesos Būtybė, Rytuose žinoma Šivos vardu. Aš iš tiesų studijavau Šivos Esybę savo kelionių metu, ir iš tiesų išmokau iškviesti jo ugnį, kaip ir jūs išmokote tai daryti per mūsų rožinius ir šaukinius.

Tad dabar jums pristatau didingą Šviesos Būtybę, Zaratustrą, kuris yra Melchizedeko ordino Valdovas, kurio nariu ir aš turiu garbės būti. Tad aš priklausau visuotinei amžinajai Šviesos Hierarchijos tradicijai, siekiančiai pačią Grynojo Dievo Esatį. Ir aš iš tiesų atėjau į Žemę prieš 2000 metų tęsti šią tradiciją, kaip ateinu šiandien padėti tiems iš jūsų, kurie esate pasirengę stoti į tikrųjų visų laikų dvasinių mokytojų tradiciją.

Zaratustra:

Aš kalbu iš Ugnies ir kalbu apie Ugnį. Žemėje atrodo, kad ugnis naikina formą, ir tai yra tiesa žemiškajai ugniai. Tačiau taip pat egzistuoja dvasinė ugnis, kuri nenaikina formos, bet ją transcenduoja, išlaisvindama formoje įkalintą Dievo energiją, tapdama daugiau už tą formą, kurioje buvo įkalinta.

Todėl mes, kurie priklausome Šviesos Hierarchijai, nusidriekiančiai iki paties Dievo Sosto, mes esame iš Dievo Ugnies, dvasinės ugnies. Mes esame pasiųsti į formų pasaulį, į laiką ir erdvę, kad atneštume Dievo ugnį kaip dovaną tiems, kurie yra pasiryžę įžengti į Dievo ugnį, ir leisti savo gyvybės srautui, savo esybei išsilaisvinti nuo formos apribojimų. Tokia buvo ir Mozei pasirodžiusi ugnis, kai jis išvydo liepsnojantį, bet nesudegantį krūmą, nes dvasinė ugnis nenaikina to, kas tikra. Ji tik akceleruoja tai, kas tikra, idant tai, kas tikra, galėtų transcenduoti save ir tapti daugiau.

O kaip su materialia ugnimi, kuri ne transcenduoja, bet iš tiesų naikina formą? Materiali ugnis yra žmogaus nenoro transcenduoti save ir tapti daugiau rezultatas. Ji yra sutraukiančios Motinos jėgos iškreipimo rezultatas, kuri, jeigu įstumiama į kraštutinumus, tampa kalėjimu, laikančiu sielą įstrigusią tam tikroje formoje. Ir tuomet siela ima tikėti, kad, arba sielai nereikia savęs transcenduoti, nereikia savęs keisti, arba, kad siela neturi galios transcenduoti formos ir pakeisti save per šį procesą.

Kai pradedate iškreipti sutraukiančią Motinos jėgą, tikrąją to žodžio prasme, imate žaisti su ugnimi. Kuo daugiau leidžiate materijai susitraukti, tuo tankesnė ji tampa, kol galiausiai pasiekiate kritinį tašką, kuomet forma pasiekia tokį tankumą, jog sprogsta iš vidaus, sugriūna iš vidaus, ir todėl nebegali išlaikyti savo išorinės formos, bet užsidega fizine liepsna, sunaikindama ir materijos substanciją, iš kurios sukurta forma.

Štai kodėl matote daugelyje religijų egzistuojant ugnies sąvoką, ugnies, kuri garbinama kaip aukščiausia Dievo išraiška. Ir tai, žinoma, yra dvasinė ugnis, kurios dėka gyvybės srautas gali transcenduoti save ir tapti daugiau. Tačiau taip pat matote, kad kai kuriose religijose ugnis asocijuojama su Dievo priešingybe – pragaru. Ir ši ugnis yra fizinė ugnis, kuomet sielos sutraukia savo sąmonę iki tokio lygio, jog forma pasidaro tokia tanki, kad suyra, sunaikindama save pragaro ugnies krosnyje.

Du keliai sugrįžti pas Dievą

Tad matote, yra du keliai sugrįžti pas Dievą. Yra aukštasis kelias ir žemasis kelias. Aukštasis kelias eina per savitranscendenciją, kuomet tampate daugiau, tampate viskuo, kuo yra Dievas. Žemasis kelias eina per atsisakymą save transcenduoti, ir veda jis į vis siauresnį tapatumo jausmą, kol galiausiai gyvybės srautas nebepajėgia išlaikyti savo tapatumo jausmo. Ir todėl jį sudegina jo paties piktnaudžiavimas sutraukiančia Motinos jėga. Ir nors siela, sudegdama savo pačios ugniniame pragare, sugrįžta pas Dievą, iš tiesų pas Dievą sugrįžta tiktai tos sielos energijos. Todėl kad Sąmoningojo AŠ savimonė sudega savo paties susikurtoje pragaro ugnyje. Ir tuomet energijos, iš kurių buvo sudaryta siela, yra sugrąžinamos į pirminį tyrumą, tačiau Sąmoningasis AŠ daugiau nebeegzistuoja, nes visa šio AŠ sąmonė ir tapatumas sudega ugnyje. Ir todėl Sąmoningasis AŠ neišsiplečia ir Dievas šiame procese netampa didesniu.

Todėl turite išsireiškimą: „Yra kelias, kuris žmogui atrodo teisingas, tačiau baigiasi jis mirtimi“ (Patarlių 14,12). Kelias, kuris atrodo teisingas žmogui, yra susitraukimo kelias, o ne savitranscendencijos kelias. Šis kelias yra paremtas baime, praradimo baime. Bijote, jog galite prarasti tai, ką turite, ir todėl privalote įsikibę į tai laikytis. O laikydamiesi įsikibę į tai, ką turite, neišvengiamai tai prarasite. Todėl, kad nepaliausite trauktis, kol galiausiai susprogsite iš vidaus. Štai kodėl Viešpats Kristus sako: „Kas sieks išsaugoti savo gyvenimą, jį praras.“ Kas sieks išsaugoti tai, ką turi, vis labiau trauksis, kol galiausiai praras viską. Jėzus sakė, kad tas, kuris yra pasirengęs prarasti savo gyvenimą vardan jo, atras nemirtingą gyvenimą per nuolatinę savitranscendenciją.

Tai yra esminis principas dvasiniame kelyje, kuris iš tiesų yra kelias, nutiestas ugnimi. Eidami šiuo keliu, leidžiate Dievo dvasinei ugniai įžengti į savo esybę ir sudeginti viską, kas nepanašu į ją. Ji sudegina visus disbalanse esančius pasireiškimus, įkūnytus per sutraukiančią Motinos jėgą, kurių formą Sąmoningasis AŠ, užuot kūręs kaip pamatą savitranscendencijai, siekia išaukštinti ir padaryti amžina. Todėl ši forma įgyja – Sąmoningojo AŠ prote – Dievo statusą, nes tiktai Dievas, aukščiausia Dievo išraiška, yra amžinas ir nekintantis.

Tad, kai siekiate išlaikyti formą, iš tiesų pažeidžiate pirmąjį įsakymą: „Neturėk kitų dievų tik mane vieną“ (Išėjimo 20,3).

Susikuriate stabmeldišką įvaizdį, ir išaukštinate šį įvaizdį, paversdami jį absoliučia tiesa, paverdami jį nekintančiu įvaizdžiu. Ir vis dėlto, nėra formų pasaulyje tokių įvaizdžių, kurie galėtų amžinai išlikti nepakitę, nes visiems formų pasaulio aspektams yra lemta transcenduoti save tol, kol pasieks Dievo pilnatvę.

Kas yra erdvė ir laikas?

Netikras kelias, kurio mokė netikri guru visais laikais, nuo pat žalčio Edeno Sode laikų, ir netgi dar anksčiau, yra, kad galite pasinaudoti savo dabartine forma, dabartiniais pasiekimais, idant išaukštintumėte savąjį aš, užuot išaukštinę didesnįjį aš, Dievo aš visuose. Ir šis netikras kelias yra paremtas iliuzija, kad viena Dievo dalis gali atsiskirti nuo Dievo ir būti atskirta nuo visumos.

Iš čia ir kilo šis pasaulis, kuriame šiuo metu yra įstrigę tiek daug sielų, pasaulis, apribotas laiko ir erdvės. Šį pasaulį riboja laikas ir erdvė, ir jame gyvybės srautai, kurie įstrigo iliuzijoje, tiki esantys įstrigę tam tikroje vietoje ir tam tikroje laiko atkarpoje. Tačiau ši iliuzija kyla iš sąmonės, paskatinusios Sąmoningąjį AŠ atsiskirti nuo visumos. Dievo visuma yra viena, turinti nesuskaičiuojamą daugybę individualių išraiškų – savimonę turinčių būtybių, nepaliaujamai besiveržiančių tapti daugiau, ir tuo būdu pašlovinti Dievą.

Šios būtybės yra lyg milžiniška upė, nuolat judanti į priekį pastoviu greičiu. Tačiau kai kurios sielos atsisako judėti kartu su upe ir siekia atsiskirti nuo upės. Ir kadangi Dievas joms suteikė laisvą valią, joms yra leidžiama tai daryti. Tačiau, jeigu atsiskiriate nuo upės, ir nenorite judėti kartu su upe, tuomet negalite būti upėje – turite eiti kur nors kitur. Ir tuomet siela, nužemindama savo sąmonės vibracijas, nusileidžia į karaliją, kurioje viešpatauja tariamai absoliutūs laiko ir erdvės apribojimai.

Tačiau, kas yra erdvė? Tai atstumas nuo visos gyvybės tinklo vienovės. O kas yra laikas? Tai atstumas laike, nes jūs nejudate kartu su Gyvenimo Upe. Taigi, laikas matuoja, kur esate dabar, lyginant su tuo, kur būtumėte buvę, jeigu būtumėte judėję į priekį su Gyvenimo Upe. Ir todėl laikas tiksi, nes kuo labiau atsiliekate nuo savo pirminės vietos Gyvenimo Upėje, tuo daugiau jūsų sąmonė ir viskas aplink jus susitraukia erdvėje. Taigi, laiko pabaiga reiškia tašką, kuriame Sąmoningasis AŠ pasiekia kritinę ribą, kurioje nebeišgali išlaikyti savo savimonės ir todėl sprogsta iš vidaus, sudegdamas pragaro ugnyse.

Šis mokymas yra dovana iš dvasinės ugnies hierarchijos, iš Šviesos Hierarchijos. Jeigu ją kontempliuosite, jeigu šauksitės mūsų – bet kokia forma, kokia tik sugebate mus priimti – galite pasinaudoti šiuo mokymu ir išsilaisvinti iš kelio, kuris atrodo žmogui teisingas. Ir galite vėl įžengti ir įsilieti į Gyvenimo Upę, judėdami pirmyn, kartu su visais mumis, kurie iš tiesų esame jūsų broliai ir seserys dvasioje. Todėl, sakau jums, vieno žodžio išmintingiems turėtų pakakti. Tegul tie, kurie turi ausis, išgirsta. Tad užsklendžiu jus Dievo ugnyje, ugnyje, kurios individualizacija aš esu, Žemėje žinomas Zaratustros vardu. Tačiau jau seniai transcendavau šią savo buvusią išraišką ir tapau daugiau Dievuje, kaip ir jūs galite tapti daugiau. Amen.

Versta iš www.ascendedmasterlight.com