Ar esate pasiruošę BŪTI Šviesos Hierarchijos dalimi?

TEMOS: Kaip kuriami pasauliai – Bendrakūrėjų rolė – Atskirties procesas

Pakylėtoji Begalinės Šviesos Esatis per Kim Michaels, 2004 metų gruodžio 29 d.

 

AŠ ESU Begalinės Šviesos Esatis, ir ateinu kalbėti po savo brolio, Šivos. Atėjau pratęsti savo sūnaus, Zaratustros, duoto mokymo.

Atėjau padėti jums suprasti, kad vienintelis kelias ištrūkti iš dabartinės situacijos Žemėje yra dvasinė ugnis. Dvasinė ugnis, kuri iš tiesų gali sudeginti visus žmonijos netobulus kūrinius ir iškreiptą energiją, kol ši energija netapo tokia tanki, kad imtų griūti nuo savo svorio. Tad norint išvengti, kad pragaro ugnies liežuviai iš tiesų nepradėtų ryti fizinės planetos, reikia iškviesti dvasinę šviesą, kuri sudegintų iškreiptą energiją, kol ji dar nepasiekė savaiminio užsidegimo taško.

Raktas tai padaryti yra iškviesti dvasinę šviesą iš Aukščiau, ir jums buvo duoti nepaprastai galingi rožiniai būtent šiai užduočiai vykdyti, tarp kurių yra ir Begalinės Šviesos rožinis. Tačiau egzistuoja ir kiti dvasiniai ritualai, iš kitų dvasinių tradicijų, kurie tinka šiai užduočiai.

Vis dėlto, šalia išorinio ritualo naudojimo jums būtina ir svarbu suprasti, kad šviesos iškvietimas nėra mechaniškas dalykas. Šviesos iškvietimas nėra mechaniškas procesas, tai yra visiškai kūrybinis procesas. Ir efektyviausias jis bus tik tuomet, kai į save žvelgsite ne kaip į žmogų, atskirtą nuo dvasinės karalijos, bet kaip į dvasinės karalijos tąsą, kaip į dvasinių būtybių hierarchijos, kuri mes esame, tąsą. Turite suprasti, kad ši hierarchija siekia patį Dievą. Noriu jums duoti paprastą ir šiek tiek supaprastintą mokymą, kuris jums padės susisiekti su šia hierarchija.

Kaip kuriami pasauliai

Formų pasaulyje viską kuria savimonę turinčios būtybės. Jūs esate savimonę turinti būtybė, kuriai buvo skirta būti bendrakūrėju su Dievu čia Žemėje. Jūs gimėte iš savimonę turinčių būtybių dvasinėje karalijoje, o šios būtybės gimė iš savimonę turinčių būtybių aukštesnėje dvasinėje karalijoje. Ir ši Būtybių Grandinė driekiasi iki Vienos Būtybės – šios visatos Kūrėjo. Tačiau už šios visatos Kūrėjo egzistuoja dar aukštesnis lygmuo. Ir ši aukščiausia realybė yra tai, ką Jėzus pavadino Grynąja Dievo Esatimi.

Grynoji Dievo Esatis yra išbaigta visuma, pilnatvė. Grynoji Dievo Esatis yra pilnatvė, ir Grynojoje Dievo Esatyje nėra padalijimų ar suskirstymų – todėl nėra jokių formų. Todėl galima sakyti, kad Grynojoje Dievo Esatyje nieko negalima sukurti, nes Dievas yra viskas ir Dievas yra pilnatvė, tad kaip jame galėtų egzistuoti suskirstymai?

Tad prieš kažką sukuriant, Grynoji Dievo Esatis leidžia individualiam Kūrėjui apibrėžti sferą, kuri nėra pilnatvė. Būtent tai daugelis religijų vadina „tuštuma.“ Ir šioje tuštumoje Būtybė, kuri yra jūsų Kūrėjas, pradeda kūrybą iš vidaus, ir iš pradžių sukuria sferą tuštumoje, kuri neužpildo visos tuštumos. Ir tuomet jis iš savęs sukuria savimonę turinčias būtybes, ir, kai šios būtybės įsisavina Dievo šviesą, jos užpildo pirmąją Dievo sferą.

Kai ši sfera tampa užpildyta, Dievas ir Dievo Būtybės transcenduoja save ir išsiplečia, sukurdami sekančią sferą. Ir iš pradžių ši nauja sfera nėra pilna šviesos, tačiau joje šviesos yra daugiau nei aplink ją esančioje tuštumoje. O kai ši sfera užsipildo, sukuriama sekanti sfera. Ir šiam Dievo įkvėpimo ir iškvėpimo procesui lemta tęstis tol, kol bus užpildyta visa tuštuma, ir ji vėl taps Grynosios Dievo Esaties pilnatve.

Kai sukuriama nauja sfera, ji yra atskiriama nuo tuštumos, ir Pradžios knygoje šis procesas aprašomas taip: Dievas sukuria šviesą ir atskiria šviesą nuo tamsos, sukurdamas pirmąją „dieną“ (Pradžios 1,4-5), tai reiškia, suformuodamas pirmąją šviesos sferą. Tai iliustruoja visatos, kurios dalimi jūs esate, ir Dievo sferos, kurios dalimi taip pat esate, sukūrimo procesą.

Tuomet Dievas siunčia savimonę turinčias būtybes į tai, ką Pradžios knyga vadina Žeme, tačiau kas iš tikrųjų yra Dievo sfera, kuri yra daug didesnė už Žemę ir daug didesnė už fizinę visatą. Kai šios būtybės ima įsisavinti šviesą, jos pamažu pradeda didinti šviesos intensyvumą, kol galiausiai visa sfera tampa užpildyta šviesa ir vien tik šviesa. Jie tai daro vykdydami Dievo įsakymą daugintis ir viešpatauti, ir viešpatauja naudodami kūrybinę Dievo galią savyje ir įsakydami: „Tebūnie Šviesa, kur aš esu!“

Bendrakūrėjų rolė

AŠ ESU Būtybė, kuri įkūnija Dievo šviesos savybes, šviesos, kuri viskam šiame formų pasaulyje suteikia formą, nes šviesa prisiima formą. Pamenate, kad pirmasis kūrybinis aktas, užrašytas Biblijoje, yra Dievo žodžiai: „Tebūnie Šviesa!“ Ir šviesa atsirado. Ir man yra džiaugsmas įeiti ir užpildyti tuštumą Dievo šviesa. Tačiau galiu tai padaryti tik tuomet, kai mane iškviečia savimonę turinčios būtybės, priklausančios hierarchijai, kuri buvo pasiųsta į šią Dievo kūrinijos sferą.

Jei norite pasiekti didžiausią efektyvumą iškviesdami Dievo šviesą, turite atlikti poslinkį savo sąmonėje, kad pradėtumėte suvokti ir priimti, jog priklausote savimonę turinčių būtybių, bendrakūrėjų su Dievu hierarchijai, besidriekiančiai iki paties jūsų Kūrėjo. Ir ji driekiasi netgi už jūsų Kūrėjo ribų iki mano Esybės ir iki kitų Dievo Esybių, ir netgi iki pačios Grynosios Dievo Esaties, kurioje nėra jokių suskirstymų, ir todėl nėra jokių būtybių, yra tik BUVIMAS.

Kai atkursite ryšį su šia hierarchijos grandine – su Šviesos Hierarchija – tapsite dvasinės šviesos elektrodu. Ir kai pajusite šią šviesą tekant per jus, kai leisite šiai šviesai sudeginti tamsą jūsų pačių esybėje, pamažu nuskaistėsite ir suvoksite, kad, nors Grynoji Dievo Esatis pasitraukė ir leido sukurti tuštumą, tuštuma nėra tuščia.

Tuštuma tebeturi Dievo Esybę savyje, tik ji neturi Dievo pilnatvės. Ji turi potencialą pasiekti šią Dievo pilnatvę, ir ši pilnatvė ateis tuomet, kai suvoksite, jo esate ne tik elektrodas, perduodantis šviesos srautą iš hierarchijos, iš išorinio šaltinio, bet galite pasiekti aukštesnį lygmenį, kuriame galėsite spinduliuoti šviesą iš savęs.

Tai įvyks, kai nustosite žiūrėti į save kaip į žmogų ir priimsite, jog esate nemirtinga būtybė, pakylėtasis mokytojas. Taip tapsite saule, šviečiančia iš savęs, Būtybe, kuri ne tik leidžia šviesai iš Aukščiau tekėti per ją, bet taip pat spinduliuoja ir vidinę šviesą, spinduliuoja ją visomis kryptimis, kaip besąlyginę Dievo meilę, kuri teka kaip saulė tiek geriesiems, tiek blogiesiems (Mato 5,45). Ir būtent ši šviesa pripildys materialią visatą ir ištrauks Žemės planetą iš tamsos, kurią per daugybę amžių sukūrė žmonės.

Atskirties procesas

Turite suprasti, kad Žmogaus Nuopuolis buvo procesas, per kurį sielos atsiskyrė nuo hierarchijos grandinės. O kadangi visiems gyvybės srautams buvo suteikta laisva valia, buvo leista tam įvykti. Taigi, Sąmoningasis AŠ turi teisę išeiti ir tyrinėti Dievo sferą, kurioje gyvena, tokią kaip ši fizinė visata. Jis turi teisę tai daryti, tačiau tik kurį laiką.

Jis neturi teisės amžinai įstrigti atskirties jausme, nes Gyvenimo Upė teka pirmyn kitų savimonę turinčių būtybių laisva valia daromų pasirinkimų dėka. Gyvenimo Upė iš tiesų yra šviesa, tekanti per savimonę turinčių būtybių hierarchiją, kuri pamažu, bet užtikrintai pildo Dievo sferą, kol ši pasieks Dievo pilnatvę. Ir niekas negali likti tamsoje amžinai, nes sferai pildantis, visą tamsą pakeis šviesa.

Todėl hierarchijos niekas nesustabdys, šviesos tėkmės niekas nesustabdys. Ir todėl galiausiai viskas, kas nėra šviesa, viskas, kas tūno tamsos šešėliuose, sudegs dėl savo paties tankumo arba turės būti perkeistas šviesoje, perkeistas į šviesą.

Ir todėl tie, kurie atsiskiria nuo Gyvenimo Upės, privalo įžengti į laiko ir erdvės karaliją, kuri patalpinta apribojimuose, tačiau negali jokiame apribojime pasilikti amžinai. Ir todėl egzistuoja apribojimas, dėl kurio negalite ištrūkti iš savo vietos erdvėje, kuri neišvengiamai atves jus į vietą laike, kuri yra mirtis – jeigu nepakilsite virš laiko ir erdvės dvasiškai atgimdami, kaip pademonstravo jūsų vyresnysis brolis, Jėzus.

Tad palieku jus dabar mąstyti apie šį mokymą, ir užleidžiu vietą savo mylimai dukrai, kurią jūs žinote kaip Motiną Mariją, bet kuri taip pat yra daug daugiau, nei ją pažįstate.

Versta iš www.ascendedmasterlight.com