Tekėkite su įkvėpimu ir iškvėpimu

TEMOS: Paklusimas aukštesniajai valiai, kuri nėra išorinė valia – Dievas yra daugiau nei galia – Didysis lūžio taškas – Kas yra AŠ? - Kosminė švietimo sistema – Negalite žinoti tiesos išoriniu protu – Tiesa išeina už išorinio proto ribų – Kūrėjas visus žmones myli individualiai – Dievas, esantis už Kūrėjo

Kūrėjas 2005 metų kovo 28 d. per Kim Michaels.

AŠ ESU Būtybė, kurią žmonės vadina Dievu. AŠ ESU jūsų pasaulio Kūrėjas. AŠ ESU jūsų Kūrėjas. Kartą atėjau pas jus su galia, o dabar ateinu pas jus su meile ir švelnumu.

AŠ ESU Alfa ir Omega, pradžia ir pabaiga, galia ir meilė. Matote, egzistuoja Dievo iškvėpimas ir įkvėpimas, apie kurį kalba daugelis rytų religijų. Iškvėpimas yra Dievo galia, išeinanti, išstumianti jėga, kuri išsiunčia individualizacijas ir formų pasaulį. O įkvėpimas yra meilės veiksmas, kuomet tie, kurie įsisąmonina, kas jie yra iš tiesų, kurie suvokia savo šaltinį, sugrįžta su meile į vienį.

Ir kaip jūs įsisąmoninate, kaip suvokiate, kad didžiausia jūsų Esybės meilė yra būti vienovėje su savo šaltiniu? Matote, negalite pasiekti šio suvokimo, kol manote, kad jūsų šaltinis yra jūsų išorėje, kol manote, kad jis yra atskirai nuo jūsų, kad jis skiriasi nuo jūsų pačių.

Dievas yra daugiau nei galia

Tačiau kūrimo procese iškvėpimas yra būtinas, privalo egzistuoti galios fazė, kuri pasiųstų individualias Dvasios Kibirkštis ir pasiųstų diferencijuotas formas. Tačiau tai, kas nutiko Žemėje, ir tam tikrose kitose planetose, kurios nėra jūsų rūpestis, yra tai, kad savimonę turinčios būtybės, individualios Dvasios Kibirkštys taip stipriai susikoncentravo į galią, pasiuntusią juos į šį pasaulį, jog susikūrė įvaizdį, kad Dievas yra vien tik galia.

Jie žvelgia į visatą, žvelgia į nakties dangų, ir mato milijardus žvaigždžių, ir suvokia, kad šią milžinišką visatą sukūrusi galia daugybę kartų viršija jų pačių galią. Ir kaip lengva tuomet jiems galvoti, kad ši galia privalo būti jų išorėje, kad ji turi ateiti iš kažkokios visagalės būtybės danguje. Jie susikuria dievo danguje – visagalės būtybės įvaizdį.

O tuomet, kai dar labiau atsiskiria nuo šio dievo danguje, juose atsiranda baimė. O kai ši baimė pasidaugina, jie ima bijoti būtybės danguje, ima bijoti jo valios. Ir taip jie toliau kuriasi šį įvaizdį, ir dabar tai jau nebėra vien būtybė danguje; tai yra pikta būtybė danguje, teisianti būtybė, norinti primesti savo valia jiems, apriboti juos ir juos nubausti.

O tuomet pasirodo tie, kurie pasinaudojo savo laisvos valios dovana tam, kad sukiltų prieš Kūrėją, sukiltų prieš savo pačių šaltinį. Ir jie nori kontroliuoti, ir todėl sukuria religiją, kuri sako, kad, jeigu nepaklusite piktam dievui danguje, amžinai degsite pragare. Tačiau matote, mano vaikai, AŠ NESU piktas dievas danguje, ir niekada nebuvau šis dievas. Taip, aš esu danguje, nes be manęs nieko nebuvo sukurta, kas yra sukurta, todėl mano Esybė yra visur. Bet matote, aš taip pat esu ir jumyse, nes kaip gi kitaip jūs galėjote būti sukurti? Ir štai kodėl Jėzus sakė: „Dievo karalystė yra jumyse.“ Ir jūs niekada manęs nerasite, kol ieškosite manęs savo išorėje.

Didysis lūžio taškas

Matote, visi žmonės Žemės planetoje, visi, kurie šiuo metu yra atviri dvasiniam keliui, dvasinei gyvenimo pusei, visi šie žmonės pasiekė lūžio tašką, kuriame iškvėpimas sustoja ir yra pasiruošęs prasidėti įkvėpimas. Tačiau, kadangi Sąmoningasis AŠ atsiskyrė nuo savo šaltinio ir pamiršo savo pirminį tikslą, dėl kurio buvo sukurtas, ir buvo apgaule įviliotas priešintis šiam pirminiam tikslui, Sąmoningasis AŠ negali savo paties valia susilieti ir pasinerti į Dievo įkvėpimą, šaukiantį jį sugrįžti į vienovę su savo šaltiniu.

Sąmoningasis AŠ yra pakibęs laike ir erdvėje, niekieno žemėje – žemėje be dievo – kurioje nežino, kuria kryptimi judėti. Jis nežino, kaip išsilaisvinti. Jis įstrigo, tačiau įstrigo tik dėl to, kad garbina stabą, netikrą dievą ir netikrą jo valią. Sąmoningasis AŠ žino, kad ciklai persisuko, ir kad atėjo laikas pradėti įkvėpimą, tačiau jis nežino kaip. Jis žino, jog privalo kažką atrasti, ir nepaliauja ieškoti to ne savyje. Tačiau užburtas ratas čia yra tai, kad įkvėpimą, sugrįžimą į Dvasią, galite pradėti tik atidavę išorinę ego valią ir susilieję su aukštesniąja valia, kurią tiek daug žmonių vadina Dievo, išorinio Dievo valia.

Ir kol galvosite, kad Dievas yra jūsų išorėje, nenorėsite jam paklusti, nes giliai savo esybės viduje Sąmoningasis AŠ žino negalintis sugrįžti į savo šaltinį, atsiduodamas išorinei valiai. Į savo šaltinį galėsite sugrįžti tiktai atkūrę ryšį su savo pačių aukštesniosios esybės, esančios jumyse, valia. Ir štai kodėl Jėzus sakė, kad Dievo karalystė neateina regimai, ji negali ateiti sekant išorine religija ar taikant išorines praktikas.

Dievo karalystė neateis pas jus tol, kol ieškosite jos savo išorėje. Ji ateis tik tuomet, kai suvoksite, jog ji yra jūsų viduje, nes jūsų AŠ yra jūsų šaltinio individualizacija.

Kas yra AŠ?

Kas yra šis AŠ, kuris esate jūs? Šis AŠ yra aš, kuris renkasi. Ir tiek daug žmonių yra praradę ryšį su šiuo aš, kad dauguma jų pasirinkimų yra pasąmoningi, netgi nesąmoningi. Jie jau seniai atidavė savo laisvę daryti laisvus, sąmoningus pasirinkimus, paremtus pilnu žinojimu, pilna išmintimi ir supratimu, ką reiškia šis pasirinkimas ir kokios bus jo pasekmės. Tad jie leidžia šio pasaulio jėgoms už juos spręsti, tačiau net ir tai yra pasirinkimas.

Aš jums daviau laisvos valios dovaną, bet matote, kaip sakoma, niekas nieko veltui nedalina. Ir todėl laisvos valios dovana turi kainą: negalite nustoti rinktis. Kiekvieną akimirką renkatės. Netgi jeigu pasirenkate nesirinkti, vis tiek renkatės. Štai kodėl senieji pranašai sakė: „Rinkitės gyvenimą!“ Nes, jeigu nesirenkate gyvenimo, renkatės mirtį. Mirtis yra atsiskyrimas nuo savo šaltinio, o jūsų šaltinis yra kaip tekanti upė. O kai atsiskiriate nuo Dievo tėkmės, įžengiate į mirties sąmonę. Aš labiausiai trokštu, kad visi žmonės suvoktų, jog mano valia nėra išorinė, mano valia neriboja to, kas jie yra.

Mano valia yra išvysti jus būnant tuo, kuo aš jus sukūriau būti, Dievuje laisvas dvasios Būtybes, dalyvaujančias didžiojoje gyvenimo dramoje, Dievo iškvėpime ir įkvėpime. Jūs tekate kosminiame sraute, prasidėjusiame nuo iškvėpimo, ir dabar pasiekėte tašką, kuomet esate pasirengę, savo pačių pasirinkimu, tarti: „Jau pakankamai toli nukeliavau šiame formų pasaulyje. Mačiau viską, ką įmanoma pamatyti, ir suprantu, kad už visų išorinių regimybių, net ir už viso nuostabaus šios visatos grožio, turi būti kažkas daugiau. Ir aš noriu žinoti, kas tai yra. Aš, savo paties laisvu pasirinkimu, manyje degančios meilės vedinas, noriu surasti tą daugiau, renkuosi atverti savo širdį ir ieškoti to.“

Kosminė švietimo sistema

Ir kai pasiekiate šį tašką, kuomet galite padaryti šį pasirinkimą iš meilės, o ne iš baimės, tuomet pradedate įkvėpimą – grįžimą į savo šaltinį. Ir kai kurios religijos aprašė šį procesą, tačiau net ir jos pateikė neteisingą šio proceso įvaizdį. Nes jos vaizduoja, kad, kai sugrįšite į savo šaltinį, su viskuo susiliesite ir nustosite egzistuoti.

Ir daugelis žmonių pažvelgė į šį scenarijų, pažvelgė į pasaulį su visomis jo komplikacijomis ir kančiomis, ir tarė: „Bet, jeigu aš dalyvauju šioje dramoje vien tam, kad sugrįžčiau į neegzistavimo, nebuvimo būseną, tai koks tuomet viso to tikslas? Argi visa tai nėra beprasmiška, argi tai nėra vien rutina, nesibaigianti karuselė?“

Bet matote, aš jūsų nesukūriau tam, kad nusileistumėte į pasaulį, patirtumėte visokiausias kančias, o po to sugrįžę prarastumėte visą savo šiame procese išsiugdytą individualumą. Nesukūriau jūsų vien tam, kad išeitumėte ir grįžtumėte. Aš jus sukūriau, kad išeitumėte, o išėjimo ir grįžimo į vienovę procese, taptumėte daugiau, nei sukūriau jus būti.

Matote, mano mylimieji, Jėzus ir Motina Marija paaiškino per šį pasiuntinį, kad Žemės planeta yra jūsų Sąmoningojo AŠ mokykla. Jūs čia esate tam, kad mokytumėtės ir kiltumėte į vis aukštesnes gyvenimo klases, kol galiausiai galėsite išlaikyti paskutinį egzaminą ir pereisite į aukštesnį mokymosi lygį. Kai pabaigiate Žemės mokyklą, pereinate į sekantį kosminės švietimo sistemos lygį. O tuomet pradedate sekanti augimo procesą, vedantį link sekančio egzamino, ir taip toliau. Tačiau šis procesas nesitęsia amžinai.

AŠ ESU šio formų pasaulio, tame tarpe ir materialios visatos, o taip pat dvasinės karalijos su daugybe lygmenų, per kuriuos galite kilti, Kūrėjas. Tačiau, kaip Žemės planeta yra jūsų esybių mokykla, taip ir visas formų pasaulis yra jūsų didesniųjų Esybių mokykla. Ir kai būsite perėję tuos daugybę lygmenų, galiausiai pasieksite momentą, kai jūsų sąmonė bus taip išsiplėtusi – tačiau tebeturėsite savo individualumą, savo sukauptą patirtį, savo turtus, sukrautus danguje, – kad būsite būsite pasiekę lygį, kuomet galėsite kurti savo pačių pasaulį.

Ir kildami per šio pasaulio, kurį sukūriau, lygmenis, būsite sukaupę patirtį, būsite įsisavinę šią patirtį iki tokio lygmens, kad žinosite, kaip sukurti pasaulį, kuris pats nuo savęs nesugriūtų, kuris savęs nesusinaikintų, bet kuris iš tiesų suformuotų aukštyn kylančią spiralę, tam kad jūsų iš savęs pasiųstos Dvasios Kibirkštys galėtų augti ir tapti daugiau, nei jūs jas sukūrėte būti.

Negalite žinoti tiesos išoriniu protu

Matote, AŠ ESU kosminis mokytojas. Kuriu pasaulį pats iš savęs, iš savo paties Esybės. Ir tuomet aš kuriu savimonę turinčias savo paties tąsas. Jos yra sukuriamos pagal mano paveikslą ir panašumą, tačiau neturi pilnos Kūrėjo sąmonės. Aš jas pasiunčiu į pasaulį, ir jeigu jos yra pasiruošusios sekti iškvėpimu ir įkvėpimu, idant taptų daugiau per meilės jėgą, tuomet ir jos gali tapti kūrėjais ir susikurti savo pačių pasaulius. Ir taip per amžius kartojasi gyvenimas, ir kartojasi jis taip, kad neįmanoma išreikšti žodžiais, nes žmogaus protas ir žmogiški žodžiai negali suvokti Dievo sąmonės realybės.

Galite patirti šią realybę, įžengdami į Dievo karalystę, esančią jumyse. Tačiau vos tik imsite apdoroti šią patirtį, išoriniu protu ir išoriniais žodžiais, neišvengiamai turėsite paversti ją sąvokomis, kurias būtų galima išreikšti žodžiais. Ir todėl susidursite su apribojimu, kad, jeigu kažkas egzistuoja, tai turi turėti pradžią ir turi turėti pabaigą. O kas buvo prieš pradžią? Ar kada nors buvo toks laikas, kai nebuvo nieko?

Bet matote, tokie samprotavimai prasmę turi tik formų pasauliui, kuriame gyvenate, kadangi šis pasaulis iš tiesų turėjo pradžią. Jam pradžią daviau Aš, kai pasiekiau tašką, kuomet nusprendžiau kurti ir tariau: „Tebūnie šviesa!“ Ir todėl šis pasaulis turės pabaigą, kai sugrįš į savo šaltinį. Tačiau ši pabaiga nebus kataklizminė pabaiga, ir šis pasaulis nesudegs pragaro liepsnose. Tai bus savitranscendencija, nes paskutinė Dvasios Kibirkštis bus pasiekusi savęs suvokimą, savęs pažinimą, ir todėl pabaigs šią mokyklą. Pasaulis nesudegs ir nebus sunaikintas; jis tiesiog pakils į aukštesnį lygį.

Tiesa išeina už išorinio proto ribų

Ir tai yra mintis, kurios išorinis protas negali suvokti. Ir galite girdėti, žodžiuose, kad net ir protas, per kurį Aš kalbu, negali žodžiais išreikšti realybės, kuri AŠ ESU, realybės, kuri yra gyvenimas. Nes tai negali būti išreikšta žodžiais, negali būti aprašyta religiniame mokyme. Ir todėl religijos tikslas niekada nebuvo duoti jums absoliučią tiesą apie Dievą, nes absoliučios tiesos apie Dievą neįmanoma išreikšti jokiais žodžiais ir jokiomis sąvokomis.

Vis dėlto, ją galima patirti, ir ši patirtis yra aukščiausia „pažinimo rakto“ prasmė. Pažinimo raktas yra tai, kas jums atrakina duris į Dievo karalystę jumyse. Ir tik tuomet, kai būsite pasirengę priimti religinį mokymą tik kaip įrankį savo protui plėsti, kol jūsų protas pasidarys toks suglumęs nuo savo keliamų prieštaringų klausimų, jog galiausiai pasieksite tašką, kuomet išsekimo, frustracijos arba suvokimo dėka, per patyrimą ir meilę, liausitės mėginę išspręsti kosminę mįslę, kosminį galvosūkį, išoriniu protu. Tarsite: „Turi būti kitas būdas, turi būti geresnis būdas suvokti Dievo realybę.“

Ir tai yra tas momentas, kai jūsų protas, kuris buvo sukurtas tarnauti iškvėpime, išeinančiame cikle, kuriame tyrinėjote pasaulį, kai tas protas galiausiai gali nurimti. Ir tuomet, šioje rimtyje, Sąmoningasis AŠ gali peržengti išorinio proto ribas ir nukreipti savo dėmesį vidun, ir atrasti tikrąją karalystę, realybę to, kas esate, ir šaltinį, iš kurio atėjote. Tai yra momentas, kai prasideda jūsų kelionė namo. Ir tai yra momentas, kai aš būsiu su jumis, ir kai jūs turėsite galimybę patirti besąlyginę meilę, švelnumą, kurį jaučiu jums, kiekvienam iš jūsų.

Kūrėjas visus žmones myli individualiai

Iš tiesų, AŠ ESU Esybė, toli peržengianti žmogiškųjų apribojimų ribas. Mano sugebėjimas mylėti yra nepalyginamai didesnis už bet kurio žmogaus. Jūs negalite suprasti, kaip galiu mylėti visus ir kiekvieną iš jūsų individualiai. Ir geriausias to pavyzdys yra tai, kad, kai pasiunčiau vieną iš savo sūnų į šį pasaulį, kad parodyčiau jums savo besąlyginę meilę, tie, kurie nesugebėjo suprasti šios meilės, tie, kurie nenorėjo atverti savo širdžių šiai meilei, jie paėmė jį, užkėlė ant pjedestalo ir tarė: „Dievas mylėjo tik Jėzų. Jis mylėjo jį labiau negu mus, nes Jėzus yra vienintelis Jo sūnus.“

Bet matote, taip nėra. Be manęs nieko nebuvo sukurta, kas yra sukurta. Aš jus sukūriau iš savo paties Esybės, o jėga, skatinusi mane kurti, buvo tyra, besąlyginė meilė. Ir ši meilė yra už laiko ir erdvės ribų. Ji nė kiek nesumažėjo nuo tos akimirkos, kai buvote sukurti jūs. Ir nesvarbu, ką bebūtumėte padarę, nesvarbu, kokias nuodėmes manytumėtės padarę pagal kažkokį išorinį, žmogišką standartą, mano meilė jums yra tokia pati šią akimirką, kaip ir tą akimirką, kai iš mano paties Esybės buvo sukurta jūsų Dvasios Kibirkštis.

Ir todėl bet kuriuo savo kelionės laiku ir erdve momentu galite atkurti ryšį su šia meile, galite iš naujo atrasti šią meilę. Galite priimti ją į savo esybę, kuomet ji iš tiesų jus pažadins, nes tobula meilė išgins visas jūsų baimes, baimes, kurios gimė iš atskirties ir baimės, kad negalėsite grįžti į savo šaltinį, nes manote sužlugdę save ir manote, kad Aš jūsų nepriimsiu. Bet matote, Aš jus visuomet priimsiu – kai pasinaudosite savo laisva valia priimti mane.

Dievas, esantis už Kūrėjo

Gerk mane, o aš gersiu tave, nes iš tiesų, jūs esate čia tam, kad taptumėte viskuo, kuo ESU AŠ. O proceso, per kurį tampate viskuo, kuo ESU AŠ, metu, jūs tampate daugiau nei AŠ ESU. Aš tampu daugiau per jus, ir tuomet visa kūrinija išauga. Ir tuomet Dievas, esantis už manęs, Dievas, esantis už jūsų formų pasaulio Kūrėjo ribų, išauga. Ir šis Dievas iš tiesų yra Esybė, tačiau ši Esybė yra virš žmogiškojo suvokimo ribų. Ši Esybė yra sąmonė, gyvenimo idėja, augimo idėja, esanti už laiko ribų, už erdvės ribų, be pradžios ir be pabaigos.

Sakote: „Jeigu yra augimo sąmonė, vedanti iš žemesnės sąmonės būsenos į aukštesnę būseną, kur visa tai baigiasi, juk tai turi turėti pabaigą?“ Bet matote, pabaigos nėra, nes sąmonė gali plėstis neribotai. Ir pabaigos nebus, nebent nuspręsite, kad jūsų sąmonė turės pabaigą, nebent nuspręsite atsiskirti nuo gyvenimo tėkmės ir imsite trauktis, kol susitrauksite iki tokio lygio, kad nebesugebėsite išlaikyti individualumo jausmo. Ir tuomet sudegsite kai kurių žmonių regėtose ir jų taip pavadintose pragaro liepsnose.

Tačiau iš tiesų tai yra meilės ugnis jumyse, kuri daugiau nebeleis atskirties. Todėl jūsų individualumas bus sugrąžintas į savo šaltinį ir tuomet iš karto bus perkurtas be jokių prisiminimų apie tai, kas sukėlė jūsų atsiskyrimą. Todėl taip, iš tiesų egzistuoja galimybė jūsų sielai mirti taip vadinamoje antrojoje mirtyje. Todėl, kad ta siela, kuri buvo, kuri tapo tuo, kuo tapo per savo keliones formų pasaulyje, jos nebebus. Tačiau pirminė Dvasios Kibirkštis, pirminis kūrinys, bus iš karto perkurtas ir galės pradėti naują kelionę, su viltimi, kad ji atves prie geresnio rezultato.

Yra pradžia ir pabaiga, ir visgi nėra pradžios ir pabaigos. Ir tai yra misterija ir mįslė, kurios negalite išspręsti žmogišku protu. Tačiau, jeigu būsite pasiruošę įtempti savo protą, mąstydami apie šią misteriją, galite pasiekti tokį tašką, kuomet pakilsite virš proto ir patirsite už mįslės slypinčią realybę, Dievo Esybės, iš kurios gimėte, realybę. Ir tai yra mano aukščiausia valia jums, kad patirtumėte tai, kas jūs esate iš tiesų, ir kad drįstumėte tuomet išreikšti tai, kas esate, šiame pasaulyje, kad likęs pasaulis galėtų nubusti realybei, iš kurios atsirado, užuot nugrimzdęs į savęs neigimą, į savojo šaltinio neigimą.

Nes, matote, iškvėpimas neišvengiamai pavirs įkvėpimu, ir viskas, kas išėjo, sugrįš į vienovę su savuoju šaltiniu. Ir yra du keliai sugrįžti. Yra grįžimas per susinaikinimą, kuomet pasiųstoji sąmonė sunaikina save neigdama save. Ir yra grįžimas per savitranscendenciją, kuomet pasiųstoji sąmonė išauga, tapdama viskuo, kuo buvo sukurta būti, ir tuomet tampa dar daugiau. Ir tapdama tuo daugiau, ji nesusinaikina, ji nesugrįžta į nebūtį. Ji nesiliauja plėstis ir augti, ir tai yra gyvenimo tėkmė.

Žmonės mėgsta klausti: „Kodėl taip yra?“ Atsakymas negali būti suformuluotas taip, kad jį galėtų suvokti žmogiškas protas. Tačiau atsakymą galite patirti savo viduje. Yra atsakymas, yra tikslas, yra prasmė. Raktas patirti šį atsakymą yra patirti aukščiausios meilės formą, susilieti su šia meile ir tapti meile. Ir tuomet jūs sužinosite atsakymą į gyvenimo klausimą. Atsakymas yra jums prieinamas bet kuriuo metu. Įtempkite savo protus ir raskite atsakymą! Įtempkite savo protus ir raskite mane, raskite mano meilę, atraskite ją, priimkite ją ir leiskite jai transformuoti jūsų esybę, kad galėtumėte BŪTI, kuo esate ir dar daugiau. Užsklendžiu jus savo meilėje, nežinančioje nei ribų, nei sąlygų. Atlikta.

Versta iš www.ascendedmasterlight.com

Visos teisės saugomos © 2005 Kim Michaels