Tiktai Pergalė yra tikra

Temos: Skirtumas tarp tikro ir netikro kelio slypi sprendime – Klausykite Gyvojo Kristaus kvietimo – Nustokite tikėję tradicinių bažnyčių melu – Turite kažką mylėti daugiau negu mylite savo ego – Iššūkio metimas anti-pergalės momentumui – Leiskite sau pajusti pergalę – Kančios nėra būtinos – Pasveikinkite didelius sprendimus – Pergalės Užsklanda

Pakylėtoji Pergalės Esatis 2005 metų liepos 3 d.


Pergalė aš vardu. Pergalės liepsna degu. Pergalė esu. Ir esu čia, ir esu vienintelė tokia! Aš esu Dievo Pergalės Esatis ir esu čia tam, kad užsklęsčiau pergalę, įvykusią Žemės planetoje, kai tokia daugybė jūsų užbaigėte šį rožinių mylimai Motinai Marijai* ciklą. AŠ ESU čia tam, kad paskolinčiau jums savo pergalės momentumą, nes jūs iš tiesų padauginote savo talentus, kuriuos jums davė mylimoji Marija. Ir todėl atėjau pasakyti: „Gerai, šaunusis ir ištikimasis tarne! Kadangi buvai ištikimas mažuose dalykuose, pavesiu tau didelius. Eikš į savo Šeimininko džiaugsmą!“

Ir iš tiesų, pergalė yra džiaugsmas. Ar yra didesnis džiaugsmas už žinojimą, kad laimėjote pergalę, kad žengėte žingsnį arčiau Dievo, ir kad kelio atgal nebėra. Taip pat ir Žemės planetai kelio atgal nebėra. Tai iš tiesų yra diena, žyminti ciklų pasikeitimą. Paliekama praeityje Žuvų amžiaus sąmonė ir jos tendencija pergalės ieškoti ne savyje, nors ją tegalima laimėti vienintelėje vietoje – karalystėje, kuri yra jumyse. Kurgi kitur laimėsite savo asmeninę pergalę, jeigu ne savyje?

Kaip kas nors kitas galėtų jums duoti šią asmeninę pergalę? Visos jėgos danguje, visi jūsų pakylėtieji broliai ir seserys, turi tik vieną troškimą: pamatyti jus laimint savo asmeninę pergalę. Tačiau atminkite: mes norime, kad jūs, jūsų Sąmoningasis AŠ** laimėtų savo asmeninę pergalę, mes norime, kad laimėtumėte šią pergalę savo viduje, įsisąmonindami ir suvokdami save kaip Dievo Liepsną. O kai atrasite savąjį Dievo liepsnos tapatumą, ši liepsna sudegins viską, kas nepanašu į ją. Ir todėl jūs būsite šios liepsnos pasireiškimas Žemėje. Ir tai yra aukščiausia pergalė. Ir niekas už jus to negali padaryti. Ir būtent dėl to turite suprasti, kad mes, kurie esame jūsų pakylėtieji broliai ir seserys, galime jums padėti, galime jus įkvėpti ir galime jus mokyti, tačiau tą galime daryti tiktai iki tam tikro taško.

Skirtumas tarp tikro ir netikro kelio slypi sprendime

Ateis toks taškas, už kurio negalėsite toliau judėti, kol nepradėsite judėti iš vidaus. Yra daug tamsos jėgų, kurios su malonumu atims iš jūsų pergalę, sakydamos jums melą, kad kas nors arba kažkas jūsų išorėje gali garantuoti jums jūsų pergalę. Ar tas kažkas būtų išorinė bažnyčia, išorinis guru, ar netgi netikras Jėzaus Kristaus įvaizdis, stabas, kurį tradicinės bažnyčios garbino tokią daugybę šimtmečių.

Jėzus Kristus negali jums duoti jūsų asmeninės pergalės. O jūsų asmeninė pergalė ir yra tikroji išganymo prasmė. Todėl Kristus gali atvesti jus prie gyvųjų vandenų, tačiau negali priversti jūsų gerti. Jūs turite gerti ir tapti tuo, kuo esate. Nes kaip gi kitaip laimėsite savo asmeninę pergalę? Ir kokia kvailystė manyti, kad Jėzus Kristus, su visa savo meile žmonijai, linkėtų jums ko nors mažiau nei asmeninės pergalės, ateinančios iš jūsų vidaus. Būtent dėl to jis jums sakė, kad Dievo karalystė yra jumyse.

Pabuskite, Žemės žmonės, ir suvokite tikrąjį Kristaus mokymą, kuris iš tiesų yra vienintelis raktas į Žuvų Amžiaus pergalę. Vidinis Kristaus mokymas, kuomet suvokiate, kad iš tiesų skirtumas tarp Kristaus Būtybės ir žmogaus, įstrigusio dualizme, yra vienintelis – tai yra sprendimas. Tai neįvyks kažkokios magiškos jėgos dėka. Tai neįvyks, Jėzui Kristui pasirodžius danguje ir suvyniojus šį pasaulį kaip pergamento ritinį. Tai įvyks tik tuomet, kai jūs priimsite sprendimą, žengti tą paskutinį žingsnį į Dievo Liepsną, kuria esate, ir leisti šiai liepsnai, kuria esate, sudeginti visa tai, kuo nesate.

Iš tiesų, ne kiekvienas yra pasirengęs šiam galutiniam žingsniui, ir būtent dėl to mes, pakylėtieji mokytojai, ateiname pas jus ir siūlome jums kelią, kuriuo galėtumėte eiti žingsnis po žingsnio, palaipsniui kildami aukštyn, kol tapsite pasirengę. Tačiau šiame Kristiškumo kelyje egzistuoja tam tikri momentai, kuomet turite priimti didesnius sprendimus. Visas kelias yra sudarytas iš sprendimų virtinės, kuriuos turite priiminėti. Ir dauguma iš jūsų pilnai suprantate, kad Kristiškumas yra savitranscendencija, ir kad raktas į savitranscendenciją yra nuspręsti paleisti ankstesnį apribojimą, kurį buvote priėmę. Paleiskite jį. Leiskite jam mirti ant kryžiaus, ir tuomet atgimsite į aukštesnį tapatumo jausmą.

Ir kelias į Kristiškumą turi daug mažų žingsnelių, kuriais pamažu kylate aukštyn. Tačiau kelyje ateina momentai, kuomet mažų sprendimų nebeužtenka. Kad galėtumėte pakilti į sekantį lygmenį, į sekantį lygį, turite priimti didelį sprendimą, didelį sprendimą paleisti kažką savo buvusiame gyvenime, savo buvusiame tapatumo jausme, paleisti tai ir leisti jam mirti, palikti tą kiautą ir sekti Gyvuoju Kristumi, ar jis jums pasirodytų viduje, ar pasirodytų išorėje, tikrojo dvasinio mokytojo, tokio kaip Jėzus Kristus, pavidalu.

Klausykite Gyvojo Kristaus kvietimo

Iš tiesų, išstudijuokite, kaip Jėzus pasišaukė savo mokinius. Įsivaizduokite, jog kaip ir kiekvieną dieną dirbate savo normalius darbus, ir staiga prie jūsų prieina žmogus, intensyviu, deginančiu žvilgsniu ir sako: „Palik savo tinklus ir sek manimi!“ O tuomet apsisuka ir neatsigręždamas nueina.

Kai esate tame lygmenyje, kuomet turite pakilti į aukštesnį lygį, tuomet – viena ar kita forma – pas jus ateis mokytojas, ar tai būtų viduje ar išorėje, galbūt tai bus žmogus, galbūt knyga, galbūt balsas jūsų galvoje, kurį pažinsite kaip tikrą balsą. Ir šis mokytojas jums tars: „Palik savo tinklus ir sek manimi!“ Ir tai bus viskas, ką jis jums pasakys. Nebūtinai tiksliai šiuos žodžius, tačiau jis jums duos aiškias instrukcijas, kurių bus neįmanoma neteisingai suprasti ar interpretuoti.

Ir dabar kyla klausimas: „Ką jūs darysite?“ Ar seksite mokytoju, nors ir nežinodami, kur jus nuves šis kelias? Ar vietoj to laikysitės įsikibę to, kas pažįstama, prašydami garantijų ir laiko pasiruošti? Matote, amžinasis pakylėtųjų mokytojų moto yra, kad, kai mokinys pasirengęs, pasirengęs ir jo mokytojas. Tad, kai jums nutinka ši situacija, jūs esate pasirengę vidiniuose lygmenyse. Jūsų ego, žinoma, nėra pasirengęs – ir jis nemano, kad jūs esate pasirengę – ir jis sugalvos milijoną priežasčių, kodėl nesate pasirengę ir kodėl neturėtumėte sekti šiuo žmogumi, arba šiuo mokytoju, arba šiuo vidiniu balsu.

Tačiau turiu jums pasakyti, kad, kai Jėzus pasišaukė savo mokinius, jis kvietė daugiau nei 12 mokinių. Ir ne visi jie paklausė šio kvietimo. Tačiau tie, kurie šio kvietimo paklausė, taip padarė dėl to, kad iš karto nusekė Kristumi. Jie nesvarstė, neplanavo, nesiruošė ir nesigręžiojo atgal. Jie tiesiog pametė savo tinklus ir nusekė Jėzumi.

Ateis toks metas, kai turėsite tai padaryti, jei norėsite pakilti į aukštesnį lygį. Šis pasiuntinys, prieš daugelį metų, turėjo diskusiją su liuteronų bažnyčios pamokslininku. Ir tuomet kaip tik iškilo ši tema, apie tai, kaip Jėzus pasišaukė savo mokinius. Ir pamokslininkas, kuris tariamai atstovavo Kristų, tarė: „O, esu tikras, kad mokiniai turėjo daug laiko pasiruošti, kad galėtų sekti Jėzumi. Jie turėjo mažiausiai metus visiems savo reikalams sutvarkyti.“ Ir tai jums parodo sąmonės būseną, kurioje šiandien yra tradicinė krikščionybė.

Jie pašalino guru ir mokinio, mokytojo ir mokinio ryšio esmę. Jie užkėlė Jėzų ant pjedestalo. Ir tai padarę, jie taip pat ant pjedestalo užkėlė jo mokinius, tuo iš esmės pasakydami, kad jie galėjo sekti Kristumi tiesiogiai, bet jūs negalite – nes esate vargšai nusidėjėliai, turintys sekti išorine bažnyčia, užuot sekę Gyvuoju Kristumi.

Nustokite tikėję tradicinių bažnyčių melu

Tai yra pats baisiausias melas, primestas žmonijai per šiuos praėjusius 2000 metų. Jūs esate čia, nes savo širdyje žinote pasisiūlę suvaidinti savo vaidmenį, atskleidžiant šį melą Žemės žmonėms. Pademonstruodami savo netikėjimą šiuo melu, neleidžiate jam jūsų riboti ir paliekate šituos apsišaukėlius mokytojus, šituos aklus vadus. Paliekate jų bažnyčias ir šaukiate žinią nuo stogų, kad Kristus prisikėlė jumyse, ir kad Kristus yra realybė, ir kad visi turi Kristaus potencialą. Būtent tai atneš antrąjį Kristaus atėjimą, kuris taps didžiausia Žuvų amžiaus pergale ir paskutinėmis atviromis durimis į Vandenio amžiaus sąmonę.

Turi būti pasiekta kritinė masė, ir tik tuomet pradėsite matyti Aukso Amžių įsikūnijant fizinėje plotmėje. Ši kritinė masė buvo daug labiau priartinta vigilėmis, kurias kalbėjote Motinos Marijos rožiniais. Ji bus priartinta dar labiau vigilėmis, kuriose dalyvausite ateityje. Tačiau turiu jums pasakyti, kad ateis toks momentas, kai tolesnis progresas pasidarys neįmanomas, kol nepriimsite sprendimo leisti savo ankstesniajam aš numirti ant kryžiaus. Tiesiog nusimesite jį, kaip mokiniai pametė savo tinklus, ir apsigręžę nuseksite Kristumi.

Turite kažką mylėti daugiau negu mylite savo ego

Ir kaip jums priimti šį sprendimą, kai taip giliai esate įsipainioję į savo gyvenimą, į šio pasaulio dalykus ir į savo ankstesniąją sąmonę? Tą padaryti galite tik tuomet, kai mylite kažką labiau už tai, ką atiduodate. Būtent dėl to tiek daug žmonių įstringa kažkuriame dvasinio kelio lygmenyje. Ir turiu jums pasakyti, kad, kai šiandien žvelgiu į Žemės planetą, matau milijonus nuoširdžių dvasios ieškotojų, sekančių ta ar ana organizacija, tuo ar anuo guru, arba tuo ar anuo mokymu. Jie yra nuoširdūs, jie yra uolūs, jie seka tuo, kas nėra klaidingas mokymas, bet nėra ir aukščiausias mokymas. Nes šis mokymas nemoko, jog ateina toks momentas, kai turite transcenduoti, kai turite pakilti virš to, ką manėte esant pakankama.

Tai yra savitranscendencijos esmė. Matote, mano mylimosios širdys, kai duodame jums bet kokią su dvasiniu augimu, arba išganymu, arba Kristiškumu susijusią koncepciją – bet kokią koncepciją, kurią jums duodame – dualistinė sąmonė, žaltiškas protas iš karto pradeda šią koncepciją kraipyti. Ir jis susikuria stabą, sakydamas: „Kol darysiu šitą, tą ir aną, būsiu išganytas. Tapsiu Kristumi ir pasieksiu nustatytąjį tikslą.“

Tačiau tikrasis visų dvasios ieškotojų tikslas yra nesiliauti savęs transcenduoti. Antikristo sąmonei labiau patiktų, kad visi žmonės Žemėje ir toliau nieko nežinotų apie savitranscendencijos kelią. Tačiau tiems, kurių neišgali išlaikyti nežinojime apie kelią, jie mėgina pritaikyti savo antrą geriausią strategiją – priversti juos eiti keliu, kuris žmogui atrodo teisingas, tačiau baigiasi jis mirtimi. O kelias, kuris žmogui atrodo teisingas, tiesiog yra šis: „Turi ateiti toks momentas, kai būsiu išganytas, kai būsiu Kristus, kai būsiu tobulas, kai būsiu nemirtingas. Ir tuomet aš jau būsiu užsitikrinęs vietą namuose, ir galėsiu ramiai sau sėdėti, man nebereikės daugiau augti ir transcenduoti.“

Tai yra atskirties proto svajonė, kad įmanoma pasiekti kažkokį lygmenį, kuriame tolesnis augimas taptų nebeįmanomas, kuriame savitranscendencija taptų nebereikalinga. Tai yra tai, ką jums vėl ir vėl kartos netikri mokytojai. „Mes turime tiesą. Mūsų bažnyčia yra vienintelė. Kol esate šios bažnyčios nariais, būsite išganyti, turite bilietą namo. Nemeskite iššūkio savo ego. Netranscenduokite savęs. Nepaleiskite praeities. Tiesiog patogiai įsitaisykite. Jūs jau išganyti. Jūs jau atvykote.“

Yra milijonai šio melo versijų, ir visi šie melai daro tą patį dalyką. Jie siekia užliūliuoti žmones sąmonės būsenoje, kurioje jie mano, jog jiems nereikia savęs transcenduoti ir pakilti aukščiau. Jie mano, jog jiems nereikia žengti to didelio žingsnio pirmyn, kurį žengę pakiltų į visiškai naują lygį, kurio anksčiau net įsivaizduoti nesugebėjo.

Iššūkio metimas anti-pergalės momentumui

Tai yra anti-pergalė, siautėjusi šioje Žemėje tūkstančius metų, ir aš esu čia, kad mesčiau jai iššūkį. Ir aš – kadangi myliu jus – pirmiausia iššūkį mesiu jai jumyse. Jeigu manote, kad esate užtektinai pasiekę, šią akimirką pranešu jums: „To negana!“ Nes iš jūsų reikalaujama nuolatinės, amžinos savitranscendencijos. Ar manote, kad būtų teisinga upei sakyti: „Aš tekėjau pakankamai ilgai, todėl dabar sustosiu.“ Ne, nes tą pačią akimirką upė mirtų, kadangi upė yra nuolatos judantis srautas.

Ir todėl jūs esate sukurti būti bendrakūrėju su Dievu ir dalyvauti nuolatinėje Gyvenimo Upės tėkmėje, kuri yra Dievo kūrinija, nes Dievo kūrinijoje niekas nestovi vietoje. Viskas juda ir transcenduoja save ir net pats Dievas, pats Kūrėjas, visą laiką save transcenduoja. Ir todėl, jeigu esate gyvenimo upės dalimi, jūs taip pat transcenduojate. Niekada nesustojate. Niekada prie nieko neprisirišate. Niekada nesakote: „Aš padariau pakankamai.“

Tačiau tai nereiškia, kad esate baimėje ar nepritekliaus jausme, arba jausme, kad esate nepakankamai geri, ir kad viskas, ką bedarytumėte, nėra pakankamai gerai. Visas šis poslinkis sąmonėje, kurį turite atlikti, yra poslinkis, kuriame imate suvokti, jog, kadangi gyvenimas yra nuolatinis savitranscendencijos procesas, nėra jokio galutinio tikslo, kuris sustabdytų savitranscendenciją. Ir kai pilnai priimate šį faktą, suvokiate, jog nėra jokios prasmės jaustis nevertu, nes nesate pasiekę kažkokio aukščiausio lygmens, kuris net neegzistuoja.

Leiskite sau pajusti pergalę

Ar matote ką sakau? Galite eiti visą amžinybę, jausdamiesi, kad dar neatvykote ir kad nesate verti. Ir bėgiosite paskui šią morką, nes niekada taip ir nepavysite to kažkokio aukščiausio ir galutinio lygmens. Pakeisti tai yra paprasta. Leiskite sau žinoti, kad kelias yra nuolatinis savitranscendencijos procesas. Ir kiekvieną kartą, kai save transcenduojate, paliečiate Kristaus rūbo kraštą. Paliečiate Pergalės Esaties, kuri AŠ ESU, rūbo kraštą.

Ir turėtumėte leisti sau pajusti tą Viešpaties džiaugsmą, tą palypėjimo aukštyn džiaugsmą. Ir kai pradėsite daryti šį pasikeitimą savo sąmonėje, pajusite besąlyginę Dievo meilę. Ir nėra didesnės meilės už dvasinio mokytojo meilę, matančio, kaip mokinys žengią tą sekantį žingsnį ir palieka senąją sąmonės būseną. Tai yra didžiausia meilė, kurią patirsite. Ir kai pradėsite patirti šią meilę, ateis toks taškas, kuomet staiga pažvelgsite į savo gyvenimą, pažvelgsite į Žemės planetą ir sakysite: „Nėra nieko šiame pasaulyje, kas galėtų susilyginti su meile, kurią jaučiu Dievui, kurią jaučiu savo mokytojui. Todėl nėra nieko šiame pasaulyje man brangesnio už besąlyginę Dievo meilę.“

Ir šitaip tampate pasirengę atiduoti viską šiame pasaulyje, kad patirtumėte tą meilę. Ir štai tuomet kelias nustoja buvęs kova ir tampa džiaugsmingu pasivaikščiojimu. Jis nustoja buvęs Via Dolorosa, kurią bažnyčios išstatė kaip stabą, manydamos, kad turėtų susitelkti į Kristaus kančias.

Kančios nėra būtinos

Jų klaida buvo manyti, kad kančios yra būtinos. Tačiau kančios atsiranda iš prisirišimo. Tampate prie kažko prisirišę, ir todėl negalite paleisti savo buvusiojo aš ir žengti milžiniško žingsnio į sekantį lygmenį. Nes iš tiesų, kad galėtumėte paleisti, turite būti pasirengę leisti savo ankstesniajam aš mirti. Ir jeigu pažvelgtumėte į Jėzaus gyvenimą be stabmeldystės akinių, pamatytumėte, kad jis turėjo priimti lygiai tokius pačius sprendimus, kurie iškils ir jums.

Ir net ir kabėdamas ant kryžiaus jis susidūrė su sprendimu. Ir savo prote jis turėjo lūkestį, kas turėtų įvykti, ir staiga jis suprato, kad šis lūkestis nebus įvykdytas, nes Dievas neateis ir jo neišgelbės. Ir tą akimirką Jėzus suvokė turėsiąs mirti ant kryžiaus. Ir keletą trumpų akimirkų net ir Jėzus įsikibęs laikėsi fizinio gyvenimo. Tačiau galiausiai jis viską paleido, atidavė savo ankstesnių lūkesčių dvasią. Jis leido savo kūnui mirti ant kryžiaus, kaip simbolį, simbolizuojantį, kad turite leisti daliai savo ego mirti ant kryžiaus. Ir kadangi jis buvo pasirengęs leisti savo ankstesnei būsenai mirti, jis atgimė prisikėlime, kuris yra amžinasis gyvenimas.

Tai yra procesas, kuriuo turite sekti, kai suvokiate, kad Jėzus buvo pavyzdys, kelrodys, o ne stabas, kurį reikėtų garbinti. Ir galiu jus užtikrinti, kad sprendimai, su kuriais susidursite jūs, bus nei daugiau nei mažiau sunkūs už tuos, kuriuos turėjo priimti Jėzus. Tiek daug žmonių mano, kad jam tai buvo lengva. Tačiau, jeigu atidžiai perskaitysite evangelijas, pamatysite, jog tai toli gražu nebuvo lengva. Ir galite iš to pasisemti paguodos ir suprasti, jog tai yra sunkus sprendimas, tačiau jį yra įmanoma padaryti.

Ir netgi galite pasisemti paguodos sakydami: „Bet juk aš galiu pasimokyti iš Jėzaus pavyzdžio. Aš galiu pasimokyti, kad, jeigu atsiversiu meilei iš Aukščiau, tuomet man nebus būtina jausti prisirišimo prie ankstesnės būsenos. Galėsiu leisti jai mirti nesipriešindamas, nekovodamas.“ Ir kuo mažiau prisirišimų jausite, tuo greičiau sugebėsite pasiekti tą momentą, kuomet galėsite tarti: „Suvokiu, jog pasiekiau kritinį tašką, kuriame privalau pakilti aukščiau, ir turiu paleisti šį senąjį aš.“

Pasveikinkite didelius sprendimus

Kai sąmoningai tai suvokiate ir įgyjate meilės momentumą, galite visa tai paleisti be jokių kančių, be skausmo, be puldinėjimų pirmyn atgal, be ginčų su savimi, svarstymų, ar turėčiau daryti tą ar aną. Vietoj to, visa tai tiesiog nukrenta nuo jūsų.

Nenuleidžiate akių nuo Kristaus ir sekate Kristumi. Ir staiga, net patys nežinodami, kaip tai įvyko, atsigręžiate atgal ir sakote: „Bet juk tai nebuvo toks didelis sprendimas – kodėl jis man tuomet atrodė toks sunkus?“ Ir kai būsite tai darę jau ne vieną kartą, susikursite pergalės momentumą. Ir dabar jau matote sprendimą, keliaujantį link jūsų. Ir pasveikinate jį, užuot jam priešinęsi. O kadangi jam nesipriešinate, darote tai, ką jums daryti sakė Jėzus per Velykas – jūs tampate jo šeimininku.

Tampate savininku sąlygos, kurią jums reikia atiduoti. Ir kai esate absoliutus jos šeimininkas, ir daugiau jai nebesipriešinate, tuomet galite ją lengvai paleisti. Ir ji nukrenta, kaip nukrenta žvynai nuo aklųjų akių. Ir kai tai nukrenta, pamatote naują dieną. Ir staiga dvasiškai atgimstate į naują tapatumo jausmą. Ir argi Jėzus nesakė Nikodemui, kad, jeigu žmogus vėl neatgims, jis negalės įžengti į dangaus karalystę (Jono 3,1). Ir tai iš tiesų yra dvasinis atgimimas, o ne fizinis atgimimas, kurio Nikodemas – kaip žmogiškos sąmonės simbolis – nesugebėjo suvokti.

Paleiskite tai! Leiskite, kad tai nukristų. Išmokite atpažinti, kada ateina laikas atlikti didelį šuolį pirmyn savo kelyje – ir tuomet atlikite šį šuolį su džiaugsmu. Pasveikinkite jį. Laukite jo nekantraudami. Matykite jį kaip vartus į didesnę laisvę, į naujo tapatumo laisvę, kuriame tampate bendrakūrėju su Dievu, maudydamiesi Laisvės Dievo Žemei – Sen Žermeno – Šviesoje. Maudydamiesi Jėzaus meilės švytėjime, kuris yra jūsų kelrodė žvaigždė kelyje. Ir maudydamiesi šiltame Marijos meilės šviesulyje, atėjusios jūsų pasveikinti kiekvieną kartą, jums pakilus laipteliu aukštyn. Ir aš taip pat jus pasveikinsiu, kai priimsite šituos svarbius sprendimus. Ir su visa pagarba leisiu Marijai pirmai jus pasveikinti, nes žinau, jog mano laikas dar ateis.

Pergalės Užsklanda

Ir kaip savo dovaną šiandien, kiekvienam iš jūsų, panorėjusiam prie manęs prieiti, dovanosiu pergalės užsklandą ant jūsų kaktos [Konferencijos dalyviai sustoja į eilę ir kiekvienas žmogus prieina prie pasiuntinio, kuris, savo rodomuoju pirštu, padaro Pergalės ženklą (‘V’) ant jų kaktos, o tuo tarpu Pergalės Esatis sako:

„PERGALĖ AŠ ESU!“]

Diktavimas tęsiasi toliau:

Ir šitaip, su visa šluojančiu Pergalės Džiaugsmu, užsklendžiu jus savo širdyje. Ir kol būsite pasirengę sekti Pergalės Liepsna ir transcenduoti save, tol būsite čia, nes Pergalė yra už laiko ir erdvės ribų. Tiktai Pergalė yra tikra. AŠ ESU Pergalė.

* 2005 metų pavasarį žmonės iš viso pasaulio suvienijo jėgas kalbėdami keturias 33 dienų vigiles, į kurias įėjo keturi Motinos Marijos rožiniai.

** Sąmoningasis AŠ buvo pristatytas per klausimų ir atsakymų sesiją su Jėzumi.

*** Tai buvo pamokslininkas iš Danijos valstybinės bažnyčios, liuteronų denominacijos.

Versta iš www.ascendedmasterlight.com