Gyvasis Kristus VISADA yra daugiau nei manote

TEMOS: Upė nuolatos teka – Išeikite už išorinio mokymo ribų – Netikros hierarchijos baimė pritraukia netikrą hierarchiją – Mokytojai patikrins jūsų puikybę – Nuolatinis atidavimas yra absoliutus reikalavimas – Eikite tikruoju, vidiniu Kristaus keliu – Pažinkite tikrąjį Jėzų – Nesiliaukite uždavinėję klausimus – Būkite pasirengę leisti Jėzui jus trikdyti – Neatstumkite mokytojo – Būtinybė liautis bėgus – Jėzaus dispensacija įveikti didžiausias baimes

Pakylėtasis Mokytojas Jėzus, 2005 spalio 23 d., per Kim Michaels


Atėjau, kad visi turėtų gyvenimą, kad apsčiai jo turėtų. Iš tiesų, aš esu tikrasis Jėzus, tačiau šiandien pas jus ateinu ne kaip Jėzus, kurį daugelis žmonių pažįsta iš krikščioniškų bažnyčių, ir netgi ne kaip Jėzus, su kuriuo kai kurie iš jūsų buvote susipažinę įvairiose dvasinėse organizacijose.

Aš pas jus ateinu kaip Gyvasis Kristus, ir pabrėžiu žodį „gyvasis,“ nes iš tiesų trokštu jums perduoti niekada nestovinčio vietoje Gyvojo Kristaus liepsną. Daugelis krikščionių pasaulyje susikūrė stabmeldišką mano įvaizdį. Ir jeigu jiems pasakyčiau, kad Gyvasis Kristus niekada nestovi vietoje, jie iš karto sakytų: „O kaip gi tie žodžiai Biblijoje, kur sakoma: „Jėzus Kristus, toks pat vakar, šiandien ir per amžius (Žydams 13,8)?“

Mano mylimosios širdys, tai ne Jėzus Kristus yra toks pat vakar, šiandien ir per amžius, o visuotinė Kristaus sąmonė. Ir visuotinė Kristaus sąmonė tokia pati yra tiktai vienu atžvilgiu – ji visada ir amžinai yra vienovėje su Dievu. O kadangi Dievas yra Gyvasis Dievas, Jis nuolatos transcenduoja save. Jūsų Kūrėjas nuolatos transcenduoja save, ir Kristaus sąmonė tokia pati yra vakar, šiandien ir per amžius tiktai ta prasme, jog visada išlieka vienovėje su Dievu. Bet kadangi Dievas nuolatos tampa daugiau, tai ir Kristaus sąmonė nuolatos tampa daugiau – kaip ir Jėzus Kristus.

Upė nuolatos teka

Taigi, noriu jums pranešti, kad šiandien aš iš tiesų esu daugiau nei buvau vakar, ar prieš keletą metų. Ir kaip žino visi tikri pasiuntiniai, nė vienas pasiuntinys negali uždaryti pakylėtųjų mokytojų į dėžutę, nes mes esame aukščiau už visus pasiuntinius, organizacijas, diktavimus ir mokymus. Mes esame tekančioje Gyvenimo Upėje, ir esame čia, kad suteiktume jums galimybę žvilgtelėti į šią Gyvenimo Upę per išorinį mokymą. Ir todėl mes visiškai nenorime, kad paverstumėte šį išorinį mokymą maža dėžute, trukdančia jums plaukti Gyvenimo Upe.

Noriu paprašyti jūsų įsivaizduoti, kad nukeliaujate su manimi šiuos kelis šimtus metrų prie Jeloustono Upės. Mes sustojame ant Gyvenimo Upės kranto ir matome, kaip Gyvenimo Upė teka pro mus. Ir suvokiame, kad, jeigu žiūrėsime į vieną tašką toje upėje, žiūrėsime į konkrečią vandens molekulę. Tačiau ši molekulė judės tolyn. Tad, kai kitą kartą nusileisime prie upės ir susirasime tą patį tašką, jame jau bus kita vandens molekulė.

Ir nors išoriniam protui jos gali atrodyti vienodos, galiu jums pasakyti, kad net ir molekulės turi tam tikrą individualumą – kaip ir snaigės, tarp kurių, kaip žinote, nerastumėte dviejų vienodų. Tad argi neturėtų būti akivaizdu, kad, jeigu Dievas sugeba sukurti nesuskaičiuojamus milijardus snaigių, tarp kurių nerasite dviejų vienodų snaigių, tai jis iš tiesų gali sukurti milijardus bendrakūrėjų, kurių kiekvienas turėtų unikalų individualumą?

Įsivaizduokite, kad mes dabar palikome Gyvenimo Upę ir susitikome labai susijaudinusį žmogų, kuris galvoja atradęs, kaip atrodo upė. Jis išsitraukia upės nuotrauką ir sako: „Žiūrėkite, štai Gyvenimo Upė!“ Mano Mylimieji, nuotraukoje viskas atvaizduota labai tiksliai, išskyrus vieną dalyką – upė nejuda! Ir nors toje nuotraukoje upė pavaizduota tiksliai, ji neperteikia fakto, kad upė nuolatos juda. Ir todėl žmogus, kuris mano, kad ši nuotrauka yra Gyvenimo Upė, praleis pro akis esminį Gyvenimo Upės bruožą – jos nepaliaujamą judėjimą.

Lygiai taip pat yra ir su bet kuriuo amžių bėgyje perduotu pakylėtųjų mokytojų mokymu. Kai išreiškiame mokymą žodžiais, kurie gali būti užrašyti ir išspausdinti, šie žodžiai tampa statiški. Tai nereiškia, kad jie neteisingi – nuotrauka perteikia tikslų upės vaizdą – tačiau tai reiškia, kad jie tėra momentinės nuotraukos. O kodėl mes jums duodame šiuos mokymus? Mes duodame juos, norėdami parodyti, kad už išorinių mokymų, kuriuos galima išreikšti žodžiais, yra nepaliaujamai tekanti Gyvenimo Upė, kuri yra Gyvoji Dievo Tiesa.

Išeikite už išorinio mokymo ribų

Mano Mylimieji, mane iš tiesų šiek tiek stebina, kad turiu perduoti šį mokymą kolektyvinei sąmonei. Tačiau, kaip paaiškino El Morija ir Sen Žermenas, daugelis dvasingų žmonių neįsisąmonino ir netapo viena su savo mokymais, kad galėtų plaukti su Gyvenimo Upe ir išeiti už mokymo ribų.

Ir turiu jums pasakyti, kad yra visiškai įmanoma studijuoti pakylėtųjų mokytojų perduotą mokymą ir tobulai suprasti šį mokymą intelektualiame lygmenyje, tačiau nesugebėti pamatyti už išorinio mokymo tekančios Gyvenimo Upės. Ir kai žiūrite į asmenį, kuris gerai išoriškai išmano mokymus, galite suskaidyti šį supratimą į atskiras daleles ir kiekviena iš šių atskirų dalelių gali būti visiškai tiksli ir visiškai teisinga, kaip ir kiekvienas taškas nuotraukoje tiksliai atspindi tikrovę, kurią užfiksavo nuotrauka. Tačiau, nors kiekviena dalelė gali būti tiksli ir teisinga, kai pažvelgiate į didelį paveikslą, staiga suvokiate, jog šio žmogaus suvokimas apie pakylėtųjų mokytojų mokymus neišeina už išorinio mokymo ribų, iš kurių šis žmogus susikūrė mentalinį įvaizdį.

Netikros hierarchijos baimė pritraukia netikrą hierarchiją

Tad, mano mylimieji, turiu jums pasakyti labai rimtą tiesą, kurios daugelis žmonių nenorės pripažinti. Yra daug žmonių, kurie paėmė išorinį mokymą, perduotą vienos ar kitos organizacijos, ir priėmė šį mokymą kaip teisingą ir tikrą. Tačiau tuo pat metu jie patikėjo, kad šis mokymas privalo būti absoliuti ir neklystanti tiesa, ir todėl mano, kad jis niekada negalėtų būti išplėstas.

Daugumai šių žmonių įsijungia baimės režimas ir jie pradeda manyti, kad, jeigu pažvelgs į kokį nors mokymą, kuris egzistuoja už jų priimto mokymo ribų, jie nueis arba tiesiai į pragarą arba juos suklaidins netikros hierarchijos apsišaukėliai, apsimetinėjantys pakylėtaisiais mokytojais. Ir todėl jie atsisako klausyti mano Gyvojo Žodžio, kurį perduodu šiandien, bijodami, kad šie žodžiai gali ateiti iš netikros hierarchijos apsišaukėlių.

Tačiau, mano mylimieji, tikėjimas, kad išorinis mokymas gali jus apsaugoti nuo antikristo jėgų yra iliuzija. Yra laikas, kai mokinys yra naujokas kelyje ir todėl neturi tvirto pagrindo. Toks mokinys gali lengvai pasijusti pasimetęs ir susipainiojęs daugybėje egzistuojančių netikrų mokymų, bet jis gali susipainioti net ir skirtinguose tikruose mokymuose. Ir todėl naujam mokiniui yra teisinga visą savo dėmesį sutelkti į vieną konkretų tikrą mokymą, ir kurį laiką koncentruotis tik į jį.

Tačiau ateina laikas, kai turite palypėti aukštyn ir pereiti į vidinį kelią, kuris jus nuvestų už išorinio mokymo, idant išorinis mokymas netaptų ramentais, trukdančiais jums būti laisva Dievo būtybe, kuria iš tiesų ir esate. Ir jeigu neatliksite šio šuolio, tuomet išorinis mokymas nebegalės jūsų apsaugoti nuo netikros hierarchijos – ir štai dėl ko.

Esminis dvasinio kelio aspektas yra tai, kad esate įstrigę dualistinėje sąmonėje. Jūsų protas yra įstrigęs mentalinėje dėžutėje, kurią sudaro daugybė individualių įsitikinimų. Kai kurie iš jų gali būti teisingi, kai kurie – iš dalies teisingi ir paveikti dualistinės sąmonės, o kai kurie yra visiškai dualistiniai. Tačiau apskritai jūsų turima nuotrauka yra arba šiek tiek dualistinė arba mažų mažiausiai nejudantis Dievo tiesos paveikslėlis. O bet kuris nejudantis paveikslėlis tampa stabu, nes nejuda pirmyn. Ir kol įsikibę laikotės šio stabo, jūsų protas yra įstrigęs dualistinėje sąmonėje.

Mano Mylimosios širdys, pakylėtieji mokytojai yra aukščiau dualizmo. Mes nenusileidžiame į dualizmą. Mes nebendraujame su žmonėmis dualizmo lygmenyje. Mes naudojamės tais, kurie sugebėjo pakilti savo sąmonėje virš dualizmo, kad perduotume per juos žinią, skirtą parodyti jums, jog esamo kažko daugiau už dualizmą. Tačiau mokymui įgijus fizinę formą, jis tampa statiškas. Ir jeigu laikysitės į jį įsikibę, paversite šį tikrą mokymą dualistiniu mokymu, kaip ką tik paaiškinau. O tai reiškia, kad prarasite tiesioginio ryšio su pakylėtaisiais mokytojais giją. Ir tuomet tapsite pažeidžiami netikros hierarchijos apsišaukėlių, kurie apsimetinėja pakylėtaisiais mokytojais – bet tebėra įstrigę dualizmo karalijoje.

Ir būtent šis faktas, kad jūsų protas panaudojo tikrą mokymą dualistiniam įvaizdžiui sukurti arba sustiprinti, – būtent šis piktnaudžiavimas tikruoju mokymu, šis tikrojo mokymo pavertimas stabu – padaro jus pažeidžiamą netikrai hierarchijai. Ir todėl turiu jums pasakyti, kad tie, kurie yra nariai bet kuriose šiose organizacijose, kurias rėmėme daugybę amžių – ar tai būtų krikščionybės religija, budizmo religija, islamas, daoizmas ar koks nors Naujojo Amžiaus mokymas – tie, kurie yra sustabarėję šių organizacijų nariai ir kurie laikosi įsikibę tam tikro įsivaizdavimo, koks turėtų būti kelias, jie visi yra pažeidžiami netikros hierarchijos ir savo pačių ego, šnibždančių jiems į ausį: „Tau nereikia keistis. Tau nebūtina ieškoti rąsto savo akyje, nes padarei visus šituos išorinius dalykus, ir turi šį nuostabų išorinį mokymą, kuris yra aukščiausias mokymas planetoje.“ Kuo, beje, jie visi tiki – kad jų mokymas yra aukščiausias mokymas planetoje.

Mokytojai patikrins jūsų puikybę

Tad tai turėtų parodyti jums, kad pati idėja, jog tam tikras mokymas gali būti aukščiausias mokymas planetoje visada yra testas jūsų puikybei. Ar patikėsite tuo ir susikursite savivaizdį, jog dėl to, kad turite aukščiausią mokymą planetoje, esate geresni už visus tuos kitus žmones, kurie taip pat tiki turintys aukščiausią mokymą planetoje? O gal pakilsite virš šios sąmonės būsenos ir tarsite: „Bet aš nenoriu aukščiausio mokymo planetoje. Aš noriu daugiau. Aš noriu aukščiausio mokymo danguje. Ir todėl turiu pakelti savo sąmonę virš dualizmo sąmonės, idant galėčiau suvokti Gyvąją Tiesą, kurios neįmanoma išreikšti žodžiais.“

Tai yra testas. Ir jums reikia subręsti ir suvokti, kad viskas, ką kada nors yra sakę pakylėtieji mokytojai slepia savyje testą. Ir šis testas egzistuoja daugeliu lygmenų, priklausomai nuo jūsų individualios sąmonės būsenos. O testas visuomet yra šis. Kai išgirstate tikrą mokymą, jūs jį suvokiate iš tos sąmonės būsenos, kurioje šiuo metu esate. Ir testas yra – ar pasinaudosite šiuo mokymu, kad sustiprintumėte savo dabartinius proto įvaizdžius, ar priešingai, pasinaudosite mokymu, kad padaugintumėte savo talentus ir palypėtumėte aukščiau, kad išplėstumėte savo protą ir priimtumėte aukštesnį supratimą?

Mano Mylimieji, toks yra tikrasis būdas naudotis pakylėtųjų mokytojų mokymais – dauginti savo talentus, naudotis jais savo sąmonei plėsti. Tačiau, jeigu esate neištikimas tarnas, užkasantis savo talentus žemėje, tuomet spėkite, kas nutinka. Mes, pakylėtieji mokytojai, privalome gerbti jūsų laisvą valią, taigi privalome pasitraukti. Tačiau mes negalime pašalinti išorinio mokymo, kuris buvo perduotas į fizinę oktavą. Ir tuomet sėdite sau, žiūrėdami į išorinį mokymą ir nesuvokdami, kad pakylėtųjų mokytojų su jumis jau nebėra.

Ir todėl tampate pažeidžiami dualizmo mokytojų, kalbančių jūsų pačių širdyje. Ir turiu jums pasakyti, kad egzistuoja nemažas skaičius žmonių, kurie tiki viduje bendraujantys su pakylėtaisiais mokytojais, tačiau iš tikrųjų jie kalbasi su dualizmo lygmenyje egzistuojančiais mokytojais. Taip yra dėl to, kad šie žmonės dar nepasiekė to visiško ir besąlyginio atidavimo, kuris yra vienintelis reikalavimas – absoliutus reikalavimas, neturintis jokių išimčių – norint iš tikrųjų turėti nuolatinį bendravimą su pakylėtaisiais mokytojais.

Nuolatinis atidavimas yra absoliutus reikalavimas

Jeigu norite bendrauti su pakylėtaisiais mokytojais, privalote būti nuolatinio atidavimo būsenoje. Nes tik tuomet, kai esate pasiruošę nuolatos atiduoti savo mentalinius įvaizdžius apie Dievą, apie Kelią, apie save ir apie pakylėtuosius mokytojus, galite neatsilikti nuo mūsų, mums augant ir plečiantis. Tiktai nuolatinio atidavimo būsenoje galite būti Gyvenimo Upėje, kuri niekada nestovi vietoje – ir todėl niekada nėra prisirišusi prie vieno konkretaus tapatumo jausmo, kaip labai gražiai pasakyta Besąlyginės Meilės Rožinyje.

Mano Mylimosios širdys, turiu jums iš tiesų pasakyti, kad laipsniškas apreiškimas niekada nesibaigs šioje planetoje, jis tęsis tol, kol planeta bus pakylėta į Dievo karalystės lygį, kuomet laipsniškas apreiškimas taps vidiniu apreiškimu. Todėl mes, pakylėtieji mokytojai, nenustosime dirbę ir kalbėję per žmones, esančius nuolatinio atidavimo būsenoje.

Ir tai yra mano absoliutus teiginys – galiojantis tiek praeities organizacijoms, tiek šiandieninėms, tiek būsimoms organizacijoms. Aš esu su jumis visada – kurios visada dalies nesuprantate? Supraskite, tiktai ego nesugeba suvokti „visada“, nesugeba suvokti nuolatinio atidavimo, nes nori sustabdyti kosminį laikrodį, kad galėtų visus kontroliuoti. Tad jeigu pasiduosite savo ego reikalavimui visada ieškoti saugumo ir laikysitės įsikibę į išorinį mokymą, pasiduosite ego kontrolei. O jūsų ego taps atviromis durimis netikros hierarchijos jėgoms, kaip kad jūsų Kristaus AŠ yra atviros durys pakylėtiesiems mokytojams.

Eikite tikruoju, vidiniu Kristaus keliu

Aš esu Gyvasis Kristus. Aš nuolatos tampu daugiau. Todėl, kad myliu savo Dievą, ir noriu patirti visa, kuo yra Dievas. O aš matau, kad Dievas nuolatos tampa daugiau. Todėl, jeigu iš tiesų myliu Dievą, ar galiu aš netapti daugiau, jei noriu neatsilikti nuo Dievo savitranscendencijos ir patirti viską, kuo Dievas yra šią akimirką?

Atėjau duoti žmonėms gyvenimą ir duoti jo apsčiai. Ką tai iš tiesų reiškia? Tai reiškia, kad Gyvasis Kristus visada siekia padėti jums palikti savo tinklus, kuriais esate susipainioję savo dabartiniame tapatumo jausme – savo dabartiniuose įsitikinimuose apie pasaulį, apie Dievą, apie dvasinį kelią, apie pakylėtuosius mokytojus, idant galėtumėte įžengti vienovėn su mumis ir tekėti kartu su mumis toje nuolatos judančioje Gyvenimo Upėje, kuri iš tiesų ir yra gausingas gyvenimas.

Ir todėl turiu jums pasakyti, kad Gyvojo Kristaus atstovai niekada neturėjo tikslo atnešti išorinį mokymą, kuris būtų absoliučiai teisingas, neklystantis ir kuris niekada negalėtų būti praplėstas, arba pakeistas aukštesniu mokymu. Tai niekada – NIEKADA nebuvo mūsų intencija. O dabar stebėkite savo analitinį protą, kuris jums sakys: „Bet juk turi būti kokia nors tiesa, kuri yra absoliuti ir neklystanti.“ Ir aš jums sakau: iš tiesų, egzistuoja tiesa, kuri yra absoliuti ir neklystanti, ir tai yra absoliuti, nuolatos save transcenduojanti Gyvoji Dievo Tiesa. Ir šios tiesos neįmanoma išreikšti šio formų pasaulio žodžiais ar vaizdiniais, nes ji yra aukščiau už bet kokias formas. Ji yra aukščiau už viską, kas kada nors buvo sukurta.

Ir todėl turite suprasti, kad yra visiškai įmanoma, jog dviejose religijose egzistuojantys tikėjimai gali atrodyti prieštaraujantys vienas kitam, tačiau abu juos davė pakylėtieji mokytojai. O kodėl gi mes duodame vienas kitam regimai prieštaraujančius tikėjimus? Mes tai darome būtent dėl to, kad mūsų tikslas, dėl kurio duodame konkrečią religiją, yra pritaikyti ją specifinei tų žmonių sąmonės būsenai ir tuomet padėti jiems pakilti į aukštesnį lygį, padėti jiems palikti tą sąmonės būseną, kad jie taptų daugiau ir sugrįžtų į Gyvenimo Upės tėkmę.

Pažinkite tikrąjį Jėzų

Ar suvokiate, ką sakau? Jeigu tam tikra žmonių grupė turi labai ribotą gyvenimo suvokimą, mes jiems negalime duoti aukščiausio tuo metu įmanomo mokymo. Mes jiems turime duoti mokymą, kuris neišeitų pernelyg toli už jų turimų įsitikinimų, idant jie galėtų jį suvokti ir priimti. Todėl ne kartą davėme žmonėms labai ribotą mokymą, kuris visgi buvo aukščiau už tai, ką jie tuo metu turėjo. Galėtumėte sakyti – žmogišku protu, – tai jeigu pakylėtieji mokytojai skirtingoms grupėms žmonių duoda mokymus, kurie atrodo prieštaraujantys vieni kitiems, tai tuomet išeina, kad pakylėtieji mokytojai kartais meluoja. Bet matote, mūsų tikslas nėra duoti absoliučią neklystamą tiesą.

Kai pas jus ateina Gyvasis Kristus, jis jus pasitinka tame sąmonės lygmenyje, kuriame šiuo metu esate. Ir todėl jis privalo išpurtyti jus iš jūsų prisirišimo prie tos sąmonės būsenos. Ir kai kuriais atvejais tą galima pasiekti tiktai tokiu teiginiu, kuris taip šokiruotų jūsų protą ir ego, jog jūs, tikrąja to žodžio prasme, patirtumėte sukrėtimą ir iškristumėte iš savo komforto zonos, kuri skatina jumyse nenorą eiti vidun ir ieškoti aukštesnio supratimo savo viduje. Tiesiog laikotės įsikibę išorinio mokymo, manydami, kad jis jums gali duoti viską, ką jums reikia žinoti.

Taigi, mano mylimieji, kai mes duodame mokymą, jo tikslas yra jūsų laisvė. Tačiau ką mums daryti su tais mokiniais, kurie naudojasi išoriniu mokymu, kad uždarytų savo protą į dėžutę, kuri yra dar ankštesnė nei toji, kurią turėjo prieš atrasdami šį mokymą? Ką mums daryti, kad pastūmėtumėme šiuos mokinius judėti pirmyn? Na, kartais mums tenka paspaudinėti jų mygtukus, duodant jiems tokį šokiruojantį teiginį, kad jie pareiškia: „O ne, pakylėtieji mokytojai niekada to nesakytų. Jėzus niekada to nesakytų.“

Bet matote, Jėzus, kuris niekada „to“ nesakytų, yra Jėzus, kurį jūs nusipiešėte savo proto dėžutėje. Todėl šis Jėzus yra netikros hierarchijos Jėzus, o ne Gyvasis Kristus. Nes Gyvasis Kristus visada jums sakys tai, ką privalote išgirsti, kad išpurtytų jus iš dabartinės jūsų proto dėžutės ir sugrąžintų jus į tašką, kuriame vėl būtumėte pasirengę mąstyti apie gyvenimą ir ieškoti vidinių atsakymų – ieškoti pažinimo rakto.

Nesiliaukite uždavinėję klausimus

Prašykite ir gausite! Kiek kartų matėme žmones, kurie atrado tikrą dvasinį mokymą, ir tuomet pradėjo manyti, kad jiems nebereikia prašyti savojo Kristaus AŠ vedimo, nes viskas, ko jiems dabar reikia, yra skaityti išorinį mokymą intelektualiame lygmenyje.

Todėl turiu jums pasakyti, kad yra žmonių, kurie teigia esantys pakylėtųjų mokytojų mokiniai, tačiau iš tiesų jie pasakė – ne sąmoningame lygmenyje, bet pasąmoningai: „Mielasis Kristaus AŠ, man tavęs nebereikia. Aš turiu išorinį mokymą. Mielasis Jėzau, man tavęs nebereikia; aš tiesiog studijuosiu šitą Jėzų – tą jo nuotrauką išoriniame mokyme, nes man šis Jėzus patogus.“

O iš tiesų jie sako: „Jėzau, netrukdyk man. Man čia patogu ir aš noriu pasilikti ten, kur man patogu.“ Tai yra religijos prakeiksmas šioje planetoje – kad ji leidžia žmonėms pasijusti patogiai, leidžia manyti, kad jie bus išganyti, nes priklauso tai religijai. Ir būtent dėl to Sen Žermenas nusprendė, kad atėjo laikas supurtyti šią sąmonės būseną. Ir aš esu čia kartu su juo, nes ir man jau gana tradicinės krikščionybės su jos sustabarėjimu ir dogmatizmu.

Būkite pasirengę leisti Jėzui jus trikdyti

Iš tiesų, tie, kurie nenori būti trikdomi, nėra mano tikrieji pasekėjai. Ir turiu jums pasakyti, kad kartą šis pasiuntinys turėjo diskusiją su liuteronų dvasininku, kuris nuoširdžiai tikėjo, kad, kai atėjau kviesti savo mokinių ir jiems tariau: „Palikite savo tinklus, aš padarysiu jus žmonių žvejais,“ jie ne iš karto paliko savo tinklus ir sekė manimi. „O“ – pasakė dvasininkas, - „jie tikrai turėjo mažiausiai metus laiko susitvarkyti savo reikalus ir pasiruošti sekti Kristumi.“

Tačiau matote, mano mylimieji, mano misija iš viso truko tik trejus metus. Nebuvo laiko mano mokiniams susitvarkyti savo pasaulietinius reikalus. Turiu jums pasakyti, kad, kai pašaukiau savo mokinius, tiesiog priėjau prie jų – jie niekada nebuvo manęs anksčiau matę – pažvelgiau jiems tiesiai į akis ir tariau: „Palik savo tinklus ir sek manimi,“ ir apsigręžęs nuėjau. Ir tie, kurie iš karto nesekė manimi, netapo mano mokiniais, nes toks buvo įstatymas anuo metu.

Ir nors reikalavimai nebėra tokie griežti – nes tuo metu aš teturėjau trejus metus, kai tuo tarpu dabar mes esame ilgesniame cikle – turiu jums pasakyti, kad, nors ir galite skirti šiek tiek laiko pasiruošimui įžengti į vidinį Kristiškumo kelią, negalite atidėlioti amžinai. Turi ateiti riba, kai esate pasirengę sakyti: „Viskas, gana! Man jau gana šito ego, ir laikas man įžengti į tikrąjį kelią.“

Kai jums asmeniškai ateis tas laikas, turite būti budrūs, turite būti sąmoningi, nes jūsų Kristaus AŠ, aš pats arba kitas pakylėtasis mokytojas pasirodysime jums vidinėse plotmėse. Ir turite būti atviri, kad išgirstumėte mūsų balsą. O jeigu esate prisirišę prie išorinio mokymo ar organizacijos, atstumsite mus, kai pas jus ateisime.

Neatstumkite mokytojo

Įsivaizduokite, kas būtų nutikę, jeigu Motina Marija būtų atstūmusi angelą, kai šis atėjo jai pranešti, jog ji pagimdysianti Kristaus kūdikį. Kas būtų buvę, jeigu ji būtų pasakiusi: „Netikiu, kad tu tikras. Aš visiškai patenkinta savo gyvenimu šiame vienuolyne. Palik mane ramybėje.“ Ak, mano mylimieji, gi tuomet aš nebūčiau gimęs, argi ne taip? Tad, jeigu ateisiu pas jus ir tarsiu: „Kristus yra pasirengęs gimti tavo širdyje“, o jūs atsakysite: „Palik mane ramybėje, man čia patogu.“, tai tuomet Kristus negims jūsų širdyje. Ir antrasis atėjimas neįvyks Žemės planetoje. Nes tam, kad šis antrasis atėjimas įvyktų, reikia dešimties tūkstančių žmonių, kurie būtų pasirengę leisti Kristui gimti savo širdyse, ir tik tuomet šis antrasis atėjimas išpildys Žuvų ciklą ir atvers duris Vandenio Aukso Amžiui.

Laikas prisiimti atsakomybę ir žengti į vidinį kelią, ir išmesti bei palikti visus tinklus, kurie nebegaudo žuvų, bet pagavo jus ir neleidžia jums grįžti į Gyvenimo Upę. Atėjau, kad visi turėtų gyvenimą, kad apsčiai jo turėtų. Tačiau tai nereiškia, kad aš, Jėzus, pasirodysiu danguje ir apibersiu jus gausingu gyvenimu kaip lietumi iš dangaus. Turėti gausingą gyvenimą reiškia būti gausos sąmonėje. O ši sąmonės būsena yra nuolatinė savitranscendencija. Nes be jos daugiau nieko nėra. Niekas negali pakeisti savitranscendencijos

Būtinybė liautis bėgus

Tad šiandien pas jus ateinu su ypatinga dispensacija. Ateinu duoti jums mokymą, kaip paleisti dalykus, kurie jums neleidžia judėti pirmyn. Šį mokymą Motina Marija jau davė savo knygoje, tačiau aš jį norėčiau duoti iš šiek tiek kitokios perspektyvos, tikėdamasis, kad jis padės tiems, kurie nesuvokė šio mokymo, net ir perskaitę nuostabią Motinos Marijos perduotą knygą. Nes iš tiesų, būtent dėl to ir egzistuoja daugiau nei vienas pakylėtasis mokytojas, nes mūsų skirtingos liepsnos gali pasiekti skirtingus žmones.

Gausingas gyvenimas yra be paliovos tekanti Gyvenimo Upė. Nuo gausingo gyvenimo jus atskiria tai, kad laikotės į kažką įsikibę ir todėl atsiskiriate nuo Gyvenimo Upės tėkmės. Šis polinkis laikytis į kažką įsikibus gimė tą akimirką, kai atsukote nugarą Dievui ir patikėjote teiginiu: „Aš nebegaliu būti vienovėje su Dievu.“

Mano mylimieji, būtent šis sprendimas – atsukti nugarą savo guru, kuris atstovavo Gyvąjį Kristų, privertė jus vis giliau grimzti į liūną, kuriame vis labiau ir labiau atsiskyrėte nuo savojo Dievo, nuo savo tikrojo tapatumo. Kai atrandate dvasinį kelią, šį procesą apgręžiate priešinga kryptimi ir žingsnis po žingsnio pradedate grįžti atgal į vienovę.

Tačiau, kol dar tebesate įkalinti, arba bent dalinai įkalinti ego kalėjime, negalite iki galo suvokti, kad galutinis dvasinio kelio tikslas yra, kaip sakė El Morija, visiška vienovė su aukštesniąja esybe, kurios individualizacija jūs esate. Nes jūsų ego gimė iš atskirties, ir todėl niekada negalės priimti vienovės kaip galutinio tikslo. Todėl yra įmanoma eiti išoriniu keliu ir naudotis pakylėtųjų mokytojų mokymais – ir galite padaryti tam tikrą progresą kelyje – tačiau ateis toks momentas, kuomet nebegalėsite daryti tolesnio progreso, kol nesuvoksite ir nepripažinsite, jog privalote įveikti atskirties jausmą.

Tarp jūsų ir vienovės stovi daugybė įsitikinimų ir emocinių žaizdų, keliančių jums vidinį skausmą. Ir galbūt praeityje jūs patyrėte traumą, palikusią jūsų sieloje žaizdą. O ką daro ši žaizda? Kai prisimenate tą patirtį, ji jums sukelia tokį skausmą, kad iš karto nuo to atšokate, sakydami: „Nenoriu į tai žiūrėti. Nenoriu į tai grįžti.“

Bet, mano mylimieji, štai yra mokymas, kurį jums noriu duoti. Vienintelis būdas eiti dvasiniu keliu yra būti vienovėje su viskuo. Eiti keliu, reiškia tolti nuo atskirties ir artėti link vienovės. Tad jeigu jūsų psichikoje egzistuoja sąlyga, kuri jus laiko uždarytą atskirties kalėjime, tuomet vienintelis būdas įveikti šią sąlygą yra žengti tiesiai į ją, nebebijoti į ją pažvelgti – nebebijoti pažvelgti į savo baimes – bet žengti tiesiai į ją ir ją transformuoti.

Tai yra mokymas, kurį daviau savo per Velykas duotame mokyme, kuriame sakiau, kad negalite atiduoti to, kas ne jūsų, ir kad negalėsite atiduoti savo žaizdų, kol nepripažinsite, kad jos yra jūsų nuosavybė. Bet dabar ateinu jums duoti aukštesnį lygmenį. Nes, kol tebesate įkalinti savo sužeistoje psichikoje, tol nesugebėsite stoti prieš savo baimes, nesugebėsite pažvelgti į savo žaizdas ir iš naujo išgyventi situaciją, sukėlusią šias žaizdas. Todėl jums reikia susikurti momentumą ir išsiugdyti pasiryžimą leisti savajam Kristaus AŠ arba savo guru pakylėtajam mokytojui pridengti jus savo skraiste, kai žengsite į šią ribojančią sąlygą.

Ir su tuo pas jus šiandien ir ateinu. Išvystykite šį momentumą. Suvokite, kad raktas į augimą yra palikti atskirtį – liautis bėgus – ir grįžti į vienovę. Todėl vienintelis būdas įveikti apribojimus yra žengti tiesiai į juos ir perkeisti juos į kažką aukštesnio, jumyse esančia Kristaus galia, tekančia per jūsų Kristaus AŠ.

Jėzaus dispensacija įveikti didžiausias baimes

Tad šiandien mano pasiūlymas jums yra būti su jumis labai apčiuopiamoje formoje. Ir prašau jūsų įsivaizduoti, kad stojate prieš savo didžiausias baimes, arba bent jau prieš tas baimes, prieš kurias jaučiatės sugebėsiantys atsilaikyti. Tačiau nestokite prieš jas vieni. Stokite prieš jas su manimi – matykite mane, kaip apgobiu jus savo skraiste, kol tampame viena. Ir todėl į savo baimes žvelgiate kitaip nei įprastai. Žvelgiate į šias baimes mano akimis.

Ir galiu jus užtikrinti, jog esu susidūręs su visomis įmanomomis baimėmis Žemėje ir pakilau virš kiekvienos iš jų. Todėl galiu pasakyti, jog turiu pasiekęs šiokį tokį momentumą, kuriuo galite pasitikėti ir kuris jums padės įveikti visas kliūtis. Tad prašau jūsų pasinerti į šią meditaciją. Nereikia nieko sakyti garsiai, tereikia tik vizualizuoti. Paprašykite viduje savojo Kristaus AŠ ir mano Esybės nusileisti ant jūsų. Priimkite mūsų vienovę, kai to paprašysite. O tuomet vizualizuokite baimes, kurios jums trukdo judėti kelyje pirmyn.

Vizualizuokite, kad mes žengiame tiesiai į jas, pažvelgiame į jas Kristaus akimis ir pamatome, jog jos yra absoliučiai netikros ir neturi jums jokios galios. Ir tuomet atiduokite jas. Įmeskite jas į Kristaus liepsną savo širdyje ir paleiskite jas. Paleiskite jas, tegul jos nukrenta nuo jūsų. Kaip kad nutiko Pauliui pakeliui į Damaską, kai jam nukrito žvynai nuo akių ir jis išvydo Gyvąjį Kristų, stovintį už negyvo Kristaus įvaizdžio, apsimetėlio mokytojo, kuriuo anksčiau tikėjo jį esant. Paleiskite viską, kas stovi tarp jūsų ir gausingo gyvenimo.

Aš, Jėzus, išlaisvinu jus nuo jūsų baimių. Aš sakau: „Turite Kristaus leidimą palikti už savęs visas šias baimes ir priimti savo tikrąjį tapatumą – turite teisę būti Dievo sūnumi arba dukterimi, vertu Dievo akyse, kaip verti Dievo akyse yra Kristus Jėzus, Kristus Morija, Kristus Motina Marija ir Kristus Sen Žermenas.“ Todėl prašau jūsų atsistoti, nes iš tiesų dabar griauname seną, kad padarytume vietos naujam: AŠ ESU GYVASIS KRISTUS, GYVASIS KRISTUS AŠ ESU! (10x)

Tad jūsų širdys užsklendžiamos mano širdies liepsnoje. Ir dabar laiminu šią komuniją, kaip tikrą Gyvojo Kristaus kūną ir kraują. Atlikta!

Versta iš www.ascendedmasterlight.com