Kodėl ego nesugeba per medžius matyti miško
Pakylėtasis Mokytojas Jėzus, 2006 balandžio 26 d., per Kim Michaels
Šiame mokyme pateiksiu jums panoraminį vaizdą – duosiu jums didelį paveikslą – apie tai, kaip ego sugeba įstumti žmones į dvasinį aklumą ir juos ten išlaikyti, ir ką galėtumėte padaryti, kad išsilaisvintumėte iš ego paspęstų spąstų. Žinau, kad žmonėms, kurie vis dar tebėra susitapatinę su savo ego, šio mokymo bus neįmanoma suprasti. Tačiau, kaip sakiau savo pirmajame mokyme, dauguma žmonių, kurie atrado šią svetainę, jau turi užmezgę bent kažkokį ryšį su savuoju Kristaus AŠ, ir todėl jiems gali būti naudinga pamatyti didesnį paveikslą.
Jeigu būtų tik vienas dalykas, kurį norėčiau, kad visi dvasios ieškotojai suprastų, tai yra faktas, kad dvasinis kelias yra procesas, per kurį laipsniškai išlaisvinate savo protą nuo visų ego sukurtų iliuzijų. Kaip paaiškinau ankstesniame mokyme, ego niekada nesugebės patirti Tiesos Dvasios. Todėl ego susikuria aprašymą – proto įvaizdį – apie Dievo tiesą (ir kolektyviškai žmonės susikūrė beveik neribotą skaičių tokių stabmeldiškų įvaizdžių). Ego yra absoliučiai įsitikinęs, kad jo tiesos aprašymas yra tikras dalykas. Tačiau realybėje, ego aprašymas yra stabas, kliudantis jums tiesiogiai patirti pačią Tiesos Dvasią. Todėl ego pažeidžia pirmuosius du įsakymus, kuriuos Dievas davė Mozei:
3 Neturėk kitų dievų tik mane vieną.
4 Nedaryk sau jokio drožinio nei jokio atvaizdo… (Išėjimo, 20 skyrius)
Pirmasis įsakymas yra neturėti kitų Dievų prieš vieną tikrąjį Dievą, o tai reiškia, jog neturėtumėte priimti jokių šio pasaulio aprašymų kaip pakaitalo tiesioginiam Tiesos Dvasios patyrimui. Antrasis yra, kad neturėtumėte dirbinti sau jokio stabo, tačiau tai nereiškia akmenyje iškaltos statulos, tai reiškia proto įvaizdį. Ego kuria šiuos proto įvaizdžius ir tuomet siekia įtikinti jus, kad turėtumėte priimti šiuos įvaizdžius kaip absoliučią, nekintančią tiesą. Turėtumėte pasitenkinti stabu, ir nemėginti išeiti už jo ribų ir patirti Tiesos Dvasią.
Ego negali patirti Tiesos Dvasios, tačiau jūs galite. Ir kai iš tiesų patirsite Tiesos Dvasią tiesiogiai, jums nebereikės tikėti ego iliuzija, tai yra, kad jo aprašymas yra tikras dalykas, ar kad tai yra viskas, ko reikia jūsų išganymui. Todėl ego praras jums savo galią, ir kai nustosite maitinti ego savo energija, jis palaipsniui ims silpti, kol galiausiai mirs. Kadangi ego turi stiprų išlikimo instinktą, jis nenori mirti, ir todėl jis padarys viską, kad neleistų jums praregėti iš jo iliuzijų. Jis padarys viską, kad neleistų jums tiesiogiai patirti Tiesos Dvasios, laipsniškai išplečiančios jūsų regėjimą, idant galiausiai galėtumėte atsikirsti visiems ego ir šio pasaulio princo sukurtiems melams.
Tad, galėtume sakyti, kad dvasinio kelio esmė yra palaipsniui išvalyti savo protą nuo ego iliuzijų, kad palaipsniui išgyventumėte vis tyresnį Tiesos Dvasios patyrimą. Kaip sakė Paulius:
Dabar mes matome kaip per stiklą, miglotai, bet tada – veidas į veidą. Dabar žinau iš dalies, bet tada pažinsiu, kaip ir pats esu pažintas. (I korintiečiams 13,12)
Esminis gyvenimo pasirinkimas
Tradicinėse religijose galite atrasti Dievo įstatymų koncepciją. Taip pat galėtume juos vadinti kūrimo principais, kuriais Dievas naudojosi, kurdamas visatą, kurioje gyvenate. Virš visų kitų kūrimo principų esantis aukščiausias principas yra vienovė, Vienovės Įstatymas. Šis įstatymas Biblijoje yra aprašomas taip:
1 Pradžioje buvo Žodis, tas Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas.
2 Jis pradžioje buvo pas Dievą.
3 Visa per Jį atsirado, ir be Jo neatsirado nieko, kas yra atsiradę. (Jono, 1 skyrius)
Dievas viską sukūrė iš savo paties Esybės ir todėl Dievo Esybė yra įausta į viską, kas buvo sukurta, be jo neatsirado nieko, kas yra atsiradę. Žodis taip pat yra vadinamas viengimiu Dievo sūnumi:
Dievo niekas niekada nėra matęs, tiktai viengimis Sūnus, Tėvo prieglobstyje esantis, mums Jį apreiškė. (Jono, 1,18)
Daugelis krikščionių mano, kad čia yra kalbama apie mane, istorinį Jėzaus asmenį. Tačiau, kaip paaiškinu šioje svetainėje, aš atėjau į Žemę atstovauti to, kas yra daug daugiau už vieną kurį nors asmenį. Štai kodėl sakiau:
Kam vadini mane geru? Nė vieno nėra gero, tik vienas Dievas. (Morkaus 10,18)
Žodžio arba viengimio sūnaus koncepcija yra tai, ką aš šiandien vadinu visuotiniu Kristaus protu. Tai yra protas, sąmonės būsena, kurią Dievas sukūrė kaip esminį vienovės principo pamatą. Fundamentali Kristaus proto funkcija yra būti vienovėje su Dievu, su aukštesne Dievo vizija visatai ir būti vienovėje su specifiniais kūrimo principais, kurių tikslas yra užtikrinti, jog visata pasiektų jai numatytą tikslą.
Turite suvokti, kad jūs – tai reiškia, jūsų gyvybės srautas, kuris yra daugiau už jūsų fizinį kūną, jūsų išorinį protą ir asmenybę – buvote sukurti būti bendrakūrėju su Dievu. Štai kodėl Biblija sako:
Dievas tarė: „Padarykime žmogų pagal mūsų paveikslą ir panašumą, ir tevaldo jis… (Pradžios 1,26)
Dievas suteikė žmonėms teisę valdyti Žemę, tai reiškia, jog Dievas sukūrė šią planetą kaip pamatą, ant kurio žmonės gali statyti namą, tuo būdu išreikšdami ir vystydami savo kūrybinius gebėjimus. Žmonėms buvo duota laisva valia, todėl jie privalo – individualiai ir kolektyviškai – nuspręsti, ką darys Žemėje. Vienintelis kabliukas čia, žinoma, yra tai, kad jie neišvengiamai patirs savo sukurtas sąlygas. Dievas nesukūrė dabartinės ribotos būsenos, išteklių trūkumo ir kitų kančios formų. Žmonija kolektyviškai sukūrė dabartines sąlygas, ir todėl visi jas patiria.
Kai Dievas suteikė bendrakūrėjams laisvą valią, tai pagimdė fundamentalų dualizmą. Kaip sakiau, visuotinis Kristaus protas yra vienovės principo išraiška, kurio užduotis yra užtikrinti, kad viskas atitiktų Dievo planą ir viziją. Tačiau, kai bendrakūrėjai įgyja laisvą valią, jiems tampa įmanoma pasirinkti sukilti prieš vienovės principą. Todėl logiška, kad Kristaus protas privalo turėti priešingybę. Esminė laisvos valios realybė yra ta, kad bendrakūrėjas gali kurti tik vienu iš šių dviejų būdų:
Galite bendrakurti, naudodamiesi Kristaus protu, tai reiškia, jog viskas, ką darysite, bus harmonijoje su Dievo tikslu ir Dievo naudotais kūrimo principais.
Galite griauti kūriniją, naudodamiesi antikristo protu, kuris yra Kristaus proto priešpriešoje. Todėl viskas, ką sukursite per antikristo protą, bus disharmonijoje su Dievo tikslu ir įstatymais.
Antikristo protas yra Kristaus proto priešpriešoje, nes yra paremtas iliuzija, jog yra atskirtas nuo Dievo. Todėl laisva valia suteikia jums dvi galimybes savo kūrybiškumui išreikšti:
Galite bendrakurti Dievo įstatymų ribose. Šitaip užtikrinsite, kad esate harmonijoje su Dievo tikslu ir kad jūsų pastangos pagerins jūsų pačių gyvenimą ir visų kitų žmonių gyvenimą. Kitaip tariant, viskas, ką darysite, visą gyvybę kels aukštyn.
Galite naikinti kūriniją, išeidami už Dievo įstatymų ribų. Tuo būdu, atskirsite save nuo Dievo tikslo ir imsite kovoti prieš Gyvenimo Upės srovę, kovosite prieš visą visatą. Šio bendrakūrimo už Dievo įstatymų ribų pasekmė bus ta, jog apribosite savo kūrybinę laisvę ir galią, ir viskas, ką bedarysite, temps žemyn jus pačius ir visą gyvybę. Ir būtent dėl to žmonija sukūrė tiek daug kančių šioje planetoje.
Jei norite geriau suprasti, kuo skiriasi Dievo įstatymų laikymasis nuo jų pažeidinėjimo, pamąstykite apie traukos dėsnį. Dėka šio dėsnio jums tampa įmanoma gyventi Žemės paviršiuje, užuot išskridus į kosmoso tuštumą. Ar traukos dėsnis riboja jūsų kūrybinę laisvę šioje planetoje ar yra jos pamatas? Tad ar būtų protinga maištauti prieš traukos dėsnį ir praleisti visą savo gyvenimą su juo kovojant? (Atkreipkite dėmesį, kad skraidymas nėra maištas prieš traukos dėsnį, tai tiesiog yra išmanesnis visų Dievo dėsnių panaudojimas.)
Tuo noriu pasakyti, kad, būdami bendrakūrėju, turite galimybę bendrakurti per Kristaus protą – per vienovės su Dievu ir visa gyvybe protą – arba per antikristo protą – per protą, kuris save laiko atskirtu nuo Dievo ir visos gyvybės. Tad dabar matote, kad antikristo protas yra paremtas fundamentalia atskirtimi, atskirtimi tarp jo paties ir Dievo, Dievo įstatymų bei visų kitų bendrakūrėjų. Kristaus protas yra vienovės protas, kai tuo tarpu antikristo protas yra susiskaldymo protas, dualizmo protas, atskirties protas. Tad dabar mums reikia iš arčiau pažvelgti į fundamentalų antikristo proto dualizmą.
Gėrio ir blogio pažinimas
Kai liekate Dievo įstatymų ribose, turite absoliutų standartą, pagal kurį galite viską įvertinti. Štai tas yra vienovėje su Dievo tiesa, su Dievo realybe, o anas yra atsiskyręs nuo Dievo realybės. Kai pereinate į antikristo sąmonę, prarandate šį absoliutų orientyrą. Tiktai Kristaus sąmonė gali matyti Dievo realybę, ir todėl, kai paliekate Kristaus sąmonę, nebesugebate matyti absoliučios Dievo tiesos. Ir tuomet įžengiate į proto būseną, kurioje tiesa tampa reliatyvia sąvoka, sąvoka, kurioje dominuoja dvi priešingybės, galinčios egzistuoti tik santykyje viena su kita.
Biblija aprašo šias koncepcijas istorijoje apie tai, kaip Adomas ir Ieva buvo išmesti iš Rojaus Sodo. Turite suprasti, kad pažodinė, tradicinė šios istorijos interpretacija yra atitrūkusi nuo realybės. Adomas ir Ieva nebuvo vieninteliai žmonės Sode. Ši istorija buvo skirta pailiustruoti, kas nutiko kiekvienam bendrakūrėjui Žemėje. Todėl jūs nesate baudžiami už pirmapradę Adomo ir Ievos nuodėmę. Jūsų dabartinė situacija yra pasekmė fakto, kad jūs – daugumai žmonių tai nutiko prieš daugybę gyvenimų – padarėte tą patį pasirinkimą, kurį padarė Adomas ir Ieva.
Ir koks gi buvo tas pasirinkimas? Iš pradžių, visi Dievo bendrakūrėjai gyveno apsaugotoje aplinkoje, kurioje jiems tiesiogiai vadovavo dvasinis mokytojas – Pradžios knygoje vadinamas „Dievu.“ Šis mokytojas mokė bendrakūrėjus naudotis savo kūrybinėmis galiomis, neišeinant už Dievo įstatymų ribų. Tačiau, kadangi jie turėjo laisvą valią, jie taip pat turėjo potencialą išeiti už Dievo įstatymų ribų. Pradžios knyga šitaip aprašo šią situaciją:
16 Viešpats Dievas įsakė žmogui: „Nuo kiekvieno sodo medžio tau leista valgyti,
17 bet nuo gėrio ir blogio pažinimo medžio nevalgyk, nes tą dieną, kurią valgysi jo vaisių, tikrai mirsi.“ (Pradžios, 2 skyrius)
Kokia yra gilesnė, dvasinė „gėrio ir blogio pažinimo medžio“ metaforos prasmė? Tai yra antikristo sąmonės aprašymas, tos sąmonės, kuri save mato atskirtą nuo Dievo. Galbūt jums buvo nesuprantama, kodėl Dievas pasodino medį Sode, jeigu nenorėjo, kad Adomas nuo jo valgytų? Priežastis dabar tampa aiški. „Medis“ yra neišvengiama pasekmė to, kad Dievas davė bendrakūrėjams laisvą valią. Dievas nebūtų galėjęs duoti jums laisvos valios, kartu nesuteikdamas jums potencialo išeiti už Dievo įstatymų ribų.
Tai, kad turite šį potencialą, nereiškia, kad privalote juo naudotis. Tai, kad galite save sužeisti, nereiškia, kad privalote save sužeisti. Tačiau potencialo turėjimas iš tiesų reiškia, kad susiduriate su pagunda išeiti už Dievo įstatymų ribų. Todėl į Žaltį galima žiūrėti (tarp daugelio kitų dalykų), kaip į simbolį fakto, jog laisva valia turi savo kainą – pagundą daryti pasirinkimus, kurie žeistų jus patį ir visą gyvybę.
Tad tikroji išsireiškimo „gėrio ir blogo pažinimo medis“ prasmė yra ta, jog jis atstovauja sąmonės būseną – antikristo sąmonės būseną. Šioje sąmonės būsenoje esate palikę Dievo vienovę ir todėl nebesugebate matyti Dievo realybės. Tad dabar viską matote skalėje, kurioje egzistuoja dvi priešingybės. Vienoje skalės pusėje yra gėris, o priešingoje jos pusėje yra blogis. Tačiau, kad ši skalė galėtų egzistuoti, abu yra būtini, tai reiškia, kad „gėris“ ir „blogis“ yra tapę reliatyviomis sąvokomis. Jie egzistuoja tiktai santykyje vienas su kitu, ir vienas yra apibrėžiamas kaip priešingybė kitam.
O tai reiškia, kad antikristo sąmonėje absoliuti tiesa neegzistuoja. „Tiesa“ yra tapusi reliatyvia, tai reiškia, jog skirtingi žmonės ją gali apibrėžti skirtingai. Girdėjote posakį: „Grožis yra stebinčiojo akyje,“ o antikristo sąmonėje „tiesa“ yra stebinčiojo akyje. Kitaip tariant, kai paragaujate antikristo sąmonės, susikuriate savo pačių tiesos apibrėžimą, ir šis apibrėžimas egzistuoja už Dievo absoliučios tiesos ribų.
Aukščiausia antikristo sąmonės išdava yra tikėjimas, kad blogis yra Dievo priešingybė, tai reiškia, kad velnias (ar kad ir ką laikytumėte blogio įasmeninimu) yra Dievo priešingybė, ir kad jis yra būtina (o gal netgi naudinga) esminio gyvenimo poliariškumo dalis. Tačiau iš tikrųjų, antikristo sąmonė nėra poliariškume su Kristaus sąmone. Blogis nėra Dievo priešingybė. Blogis yra už Dievo ribų, kaip kad antikristo sąmonė yra už Kristaus sąmonės ribų – už vienovės sąmonės ribų. Todėl reliatyvumas yra antikristo sąmonės padarinys, ir tiktai antikristo sferoje gėris ir blogis gali egzistuoti kaip reliatyvios sąvokos, kaip priešingi poliai, negalintys egzistuoti vienas be kito.
PASTABA: Likusį diktavimą rasite knygoje Laisvė nuo ego iliuzijų.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com