Tapkite atviromis durimis Gyvajam Kristui

TEMOS: Iškelkite taurę Gyvajam Kristui – Ar Jėzus mirė ant kryžiaus? – Nuolatinis atidavimas – Naujas pasisveikinimo būdas šiuolaikiniams mokiniams – Patvirtinkite savo teisę būti Kristumi Žemėje

Pakylėtasis Mokytojas Jėzus, 2006 m. gegužės 28 d.


Aš ir mano Tėvas esame viena. Aš ir mano brolis esame viena. Visuotinė Kristaus sąmonė, kaip ir viskas šioje visatoje, turi Alfa ir Omega aspektą. Todėl visuotinės Kristaus sąmonės Alfa aspektas yra tai, ką Biblija vadina viengimiu Dievu Sūnumi, visada esančiu danguje ir visada esančiu Vienovėje su Tėvu. Tačiau Dievo Sūnus, kuris nusileidžia į materialų pasaulį ir kuris yra Žodis tapęs kūnu yra Gyvasis Kristus – kuris gali reikštis per kiekvieną žmogų, nusprendusį įkūnyti savo Kristaus potencialą ir tapti atviromis durimis šiam Gyvajam Kristui tekėti, tekėti Gyvajam Žodžiui į šį pasaulį.

Ir todėl šiandien anksčiau matėte pavyzdį, kaip Gyvasis Kristus išreiškė save per Dievo Galios liepsną. Tačiau yra septyni spinduliai, mano mylimieji. Tad pavojus, duodant jums bet kokį pavyzdį, yra tai, kad galite pagalvoti, jog Gyvasis Kristus visada turi reikštis tokiu būdu. Tačiau sakau jums, taip nėra. Nes Dievo Galia yra pirmasis spindulys, bet po to dar yra Dievo Išmintis, Dievo Meilė, Dievo Tyrumas, Dievo Tiesa, Dievo Taika ir Dievo Laisvė. Jūs asmeniškai šiuo metu galite dirbti viename iš kažkurių kitų spindulių. Ir todėl turite potencialą būti atviromis durimis Gyvajam Kristui reikštis per jus, įkūnijant to spindulio savybes. O kai įvaldysite visus septynis spindulius, galėsite būti atviromis durimis Gyvajam Kristui reikštis per jus visuose septyniuose spinduliuose, pagal tai, ko reikės toje situacijoje – ir ko reikės, kad suteiktumėte žmogui arba žmonėms, su kuriais kalbate, šalto vandens taurę Kristaus vardu. Idant jie gautų tiksliai tai, ko jiems reikia, kad būtų pažadinti ir kad galėtų žengti sekantį žingsnį savo asmeniniame kelyje.

Iškelkite taurę Gyvajam Kristui

Taigi, mano mylimieji, noriu atkreipti jūsų dėmesį į būtinybę mąstyti apie tai, kaip būti Teisiu kiekviename iš septynių spindulių. Būti Teisiu reiškia būti pusiausvyroje. Nes kaip jau buvo minėta, aštuonlypis Budos kelias yra būti Teisiu, einant vidurio keliu. Jeigu pamąstysite apie anksčiau perduotą mokymą, pamatysite, kad tai buvo Dievo Galios pasireiškimas. Tačiau jame nebuvo piktnaudžiavimo Dievo Galia, ką iš tiesų matote kai kuriuose krikščionių pamokslautojuose, skelbiančiuose savo pragaro ugnies ir sieros pamokslus, kurie tokiu būdu netenka pusiausvyros ir iš tiesų iškreipia galią, paversdami ją ego galia.

Ir turiu jums pasakyti, kad, deja, yra įmanoma, kad kai kurie iš šių žmonių gali turėti tam tikrą Dievo Galios momentumą iš ankstesnių gyvenimų. Ir todėl jie regimai gali pasakyti labai galingą kalbą, ir per juos iš tiesų gali šiek tiek tekėti Šventoji Dvasia, tačiau ją bus iškreipęs jų ego, per jų puikybės ir troškimo kontroliuoti kitus aklumą. Ir todėl jie neišreikš Dievo Galios, kuri būtų harmonijoje su Dievo Valia ir kuri mėgintų pažadinti žmones, jų jokiais būdais neversdama ir nemanipuliuodama jais prieš Laisvos Valios Įstatymą.

Ir kiekvienas iš jūsų – jei tik to norite – turite potencialą tapti atviromis durimis. Tai reiškia, jog jums reikia eiti keliu, išsigydyti savo psichiką ir įveikti ego, tačiau tai taip pat reiškia, kad Gyvasis Kristus tuomet turės galimybę tekėti į indą, ir netaps perlu, numestu šio pasaulio žmogiškosios sąmonės kiaulėms. Ir todėl, taurės iškėlimas reiškia, kad studijuojate klausimą, kuris yra brangus jūsų širdžiai. Studijuojate jį tol, kol sugeriate visas jo koncepcijas į savo protą, ir tuomet Gyvasis Kristus turi su kuo dirbti ir todėl gali per jus reikštis.

Tad šiandien anksčiau matėte, kaip Kimas atsistojo kalbėti, ir jis neturėjo nė menkiausio supratimo, kas bus sakoma, išskyrus tai, kad tai bus apie trejus mano misijos metus. Tačiau, kadangi jis studijavo, skaitė ir rašė mano gyvenimo tema, ir kadangi šiek tiek išmano evangelijas, jis buvo paruošęs savo indą, kuris tuomet galėjo tapti taure Gyvajam Kristui tekėti per jį – nors jo išorinis protas neturėjo jokio pasiruošimo. Ir tai taip pat galioja kiekvienam iš jūsų, kai parengiate save. Kad bet kurią akimirką, kai susiduriate su situacija, kurioje Gyvasis Kristus trokšta per jus reikštis, nebūtumėte netikėtai užklupti ir neįkliūtumėte į spąstus, į kuriuos visi kartais įkliūna – sakydami: „O ne, aš negalėčiau būti Gyvuoju Kristumi šioje situacijoje. Nesu pasirengęs. Nesu vertas. Nežinau pakankamai. Esu pernelyg pavargęs. Galbūt rytoj, bet ne dabar.“

Tačiau argi nesakiau: „Nežinote, kada ateis namų šeimininkas?“ Nežinote, kada būsite reikalingi Gyvajam Kristui, nes galbūt būsite vienintelis žmogus, galintis paduoti tą šalto vandens taurę tam konkrečiam žmogui, kuris yra įstrigęs kažkokioje išorinėje situacijoje ar ego aklume. Ir todėl jiems reikia, kad kas nors aplietų jų veidą tuo šaltu vandeniu, idant jie galėtų pabusti ir suvokti, kad yra geresnis būdas gyventi, kad gyvenimas yra didingesnis.

Pamąstykite apie tą istoriją su nuotakomis, kurios buvo pasirengusios, nes laikė savo žibintus paruoštus, idant atėjus jaunikiui, jos būtų pasiruošusius. Kai tuo tarpu kvailos merginos, kurios savo žibintų neparuošė, pirmiausia turėjo eiti ir nusipirkti alyvos, ir todėl jaunikis jau buvo įėjęs į vestuvių kambarį, kai jos grįžo.

Ar Jėzus mirė ant kryžiaus?

Mano Mylimos širdys, dabar norėčiau jums duoti mokymą apie ketvirtąjį savo misijos ir gyvenimo etapą – apie savo mirtį ant kryžiaus ir prisikėlimą. Šiame pasaulyje yra knygų, kuriose yra teigiama, kad Jėzus Kristus nemirė ant kryžiaus – kad jis išmoko kokią tai techniką, kurių buvo mokoma senovinio pasaulio misterijų mokyklose, ir kad jis išmoko kuriam laikui sulaikyti kvėpavimą, idant jo kūnas atrodytų miręs, bet jį būtų galima prikelti specifiniais metodais. Yra teigiama, kad man duotas actas, kai kabojau ant kryžiaus, buvo priemonė, leidusi man panardinti savo kūną į komą ir patraukti iš jo savo sielą.

Taigi, mano mylimieji, o kokia yra realybė? Na, realybė yra tokia, kad aš iš tiesų studijavau senovinio pasaulio misterijų mokyklose. Realybė yra tokia, kad aš iš tiesų išmokau technikų, kaip sulaikyti kvėpavimą, tuo būdu nugramzdinant kūną į būseną, kurioje jis būtų buvęs paskelbtas mirusiu bet kurioje šiuolaikinio pasaulio ligoninėje. Aš iš tiesų turėjau planą, kartu su keliais savo pagalbininkais, pereiti nukryžiavimą ir pasinaudoti šia technika, sukeliant įspūdį, kad miriau ant kryžiaus ir tuomet buvau prikeltas.

Tokia iš tiesų buvo mano intencija. Tačiau ji neišsipildė. Nes kabodamas ant kryžiaus suvokiau, kad tai nėra Dievo valia. Kad Dievo valia iš tiesų yra tokia, jog aš, Jėzus Kristus, patirčiau fizinę mirtį, turėdamas tikėjimą, kad tai, ar būsiu prikeltas ar nebūsiu prikeltas, bus pagal Dievo valią. Matote, mano mylimieji, net ir sąmonė, kurioje norėjau apgauti mirtį, buvo tam tikras tikėjimo trūkumas iš mano pusės, nes maniau, kad kažkaip turėčiau Dievui šiek tiek padėti. Ir todėl susikūriau šmėklą – šmėklišką įvaizdį apie tai, kaip turėtų vykti mano pakylėjimas ir mano nukryžiavimas. Ir būtent šį šmėklišką įvaizdį privalėjau atiduoti, kabodamas ant kryžiaus.

Nes patyriau, kad – kai pradėjau kvėpavimo stabdymo procesą – pati Dievo Esatis pasitraukė nuo manęs. Ir todėl žinojau, kad tai nėra Dievo valia, kad toliau tai tęsčiau. Ir todėl sušukau kančioje, nežinodamas, kas toliau nutiks. Ir tuomet visą save atidaviau, atidaviau dvasią, ir leidau savo kūnui mirti.

Ir būtent šis, visiško atidavimo aktas – pasirengimo mirti ant kryžiaus aktas – buvo raktas į mano prisikėlimą. Tad kam turėčiau kurtis šią šmėklą, kad man yra būtina išlikti fiziškai gyvam, užuot palikus visa tai Dievui? Na, iš dalies tai buvo dėl to, kad visa mano misija Palestinoje buvo pritaikyta prie žydų įsitikinimų. Sakiau ir dariau daugelį dalykų, kurių tikslas buvo įvykdyti Senojo Testamento pranašystes, idant žydai galėtų priimti mane savo Mesiju ir galėtų iškelti savo religiją iš Senojo Testamento įstatymo ir pranašų, kurie dabar jau buvo atgyvenę.

Todėl žinant, kokio uždaro proto buvo žydų religijos lyderiai ir daugelis jų pasekėjų, buvo būtina daryti ir sakyti daugelį dalykų, kurie buvo specialiai pritaikyti išpildyti pranašystes, duotas apie Mesijo atėjimą. Ir būdamas toje sąmonėje susikūriau šmėklą, manydamas, kad galėsiu pereiti šį nukryžiavimo procesą, nepatirdamas fizinio kūno mirties. Ir todėl turėjau intenciją savo misiją tęsti kitur.

Nuolatinis atidavimas

Taigi, mano mylimieji, sakau jums tai dėl to, kad turėtumėte supratimą, koks subtilus gali būti ego. Ir kaip iki pačios dvasinio kelio pabaigos, ir jūsų dvasinės misijos šioje Žemėje pabaigos, ego gali sugebėti paskatinti jus susikurti šmėklą apie savo misiją šioje Žemėje. Ir noriu, kad pamąstytumėte apie tai ir pasimokytumėte, dar kartą, iš mano pavyzdžio, idant neįstrigtumėte visam laikui tokiame šmėkliškame įvaizdyje, primestame jūsų ego ar kitų žmonių. Nes kaip buvo kalbėta, pasaulis kartais galbūt ir gali atpažinti Kristaus buvimą, tačiau pasaulis norės primesti savo dualistinius įvaizdžius tam, kaip Kristus turėtų reikštis šiame pasaulyje.

Ir mums visiems yra labai lengva, kai esame fiziniame kūne, subtiliais būdais prisitaikyti prie šio pasaulio įpročių, užuot buvus visiškai atviriems – suteikiant Dievui tuščią popieriaus lapą, ant kurio Jis galėtų rašyti. Tad noriu paprašyti jūsų pamąstyti, kad, kol esate įsikūnijime, jums reikia nuolatos išlaikyti suvokimą apie būtinybę nuolatos atiduoti savo šmėklas. Ir todėl prašau jūsų pamąstyti apie nuolatinio atidavimo koncepciją, kuomet niekada neleistumėte savajam ego įvilioti jus į mąstymą, kad dabar jau praėjote kažkokį lūžio tašką kelyje, ir dabar jau esate nebepasiekiami savajam ego ar kad jums nebereikia atiduoti. Turite visada būti pasirengę atiduoti, ir jeigu visada būsite budrūs tam, ką jums reikia atiduoti, negalėsite visam laikui įstrigti mirties sąmonėje. Nes sakau jums, gyvenimo sąmonė iš tiesų yra nuolatinio atidavimo būsena, ir todėl mes, kurie esame pakilę ir gyvename dvasinėje karalijoje, iš tiesų esame šioje nuolatinio atidavimo būsenoje.

Ir žinau, kad daugelis iš jūsų, per krikščioniškąją dispensaciją ir kitas organizacijas, ėmėte laikyti pakylėtuosius mokytojus esant kažkokio tobulumo įsikūnijimais. Ir todėl, kaip gi pakylėtajam mokytojui reikėtų kažką atiduoti? Tačiau matote, pakylėtajam mokytojui nereikia atiduoti ego. Tačiau pakylėtasis mokytojas, bet kuriuo metu, vis dar tebeturi tam tikrą tapatumo jausmą.

Tačiau, kad galėtų išlaikyti savo vietą Gyvenimo Upėje, net ir pakylėtajam mokytojui yra būtina – tam tikrais intervalais – atiduoti savo dabartinį tapatumo jausmą ir priimti didesnį tapatumo jausmą, šitaip tampant daugiau šiame procese. Ir šis procesas nesibaigs tol, kol nebūsite pasiekę pilnos Dievo Sąmonės, kurią įkūnija jūsų Kūrėjas. Ir net ir tuomet tai nesibaigs, kaip mes iš tiesų tai aprašysime greitai pasirodysiančioje knygoje, kurią perduoda Maitrėja.

Naujas pasisveikinimo būdas šiuolaikiniams mokiniams

Taigi, mano mylimieji, mąstykite apie šias koncepcijas, ir mąstykite apie Dvasios, Šventosios Dvasios bendruomenės koncepciją. Nes jūs iš tiesų turite didžiausią galimybę įkūnyti šią bendruomenę, nes gi turite mokymus apie tai, kaip įveikti ego, ir turite įrankius – rožinius ir invokacijas, ir taip pat turite meilę savo širdyje.

Todėl prašau jūsų pamąstyti apie tai, kad pirmoji mano perduota knyga buvo „Kristus gimęs tavyje“ (Dabar ši knyga vadinasi Mistinis Jėzaus mokymas). Nes būtent tai pasauliui reikia įveikti – krikščionybės stabmeldiškumą – ir jam reikia suvokti koncepciją, kad Kristus gali gimti kiekviename žmoguje. Tačiau sakau jums, kad daugelis jūsų, kurie keliu einate jau daugelį metų ir kurie stropiai sekėte duotais mokymais ir naudojotės įrankiais, jau peržengėte tą ribą, kuomet Kristus gimsta jumyse. Ir dabar jūs pasiekėte tašką, kuriame jums reikia praeiti iniciaciją, kurią praėjau aš kabodamas ant kryžiaus, ir leisti tai šmėklai, tai paskutinei ego šmėklai mirti. Tuo būdu leidžiant Kristui prisikelti. Ir todėl Kristus bus ne tik gimęs jumyse, Kristus bus prisikėlęs jumyse.

Tad prašau jūsų apie tai mąstyti, ir netgi susikurti nedidelį ritualą tarpusavyje. Nes pirmieji Kristaus Kelio pasekėjai, sveikindami vienas kitą, patvirtindavo tai, kas jiems buvo krikščioniškosios dispensacijos stebuklas, tai yra, kad aš prisikėliau iš mirusiųjų. Ir dabar pamąstykite apie tai, kiek daug dėmesio tradicinė krikščionybė skiria mano nukryžiavimui ir mirčiai ant kryžiaus ir kraujo išsiliejimui, kuris tariamai nuplovė žmonijos nuodėmes, jog jie visiškai pamiršta, kad nebuvo nieko ypatingo būti nukryžiuotam prieš 2000 metų. Tiesą sakant, nukryžiuotas galėjo būti bet kuris vagis ar nusikaltėlis. Bet ar daugelis iš jų po to prisikėlė?

Tad ypatingiausias dalykas mano gyvenime nebuvo tai, kad miriau ant kryžiaus, ypatingiausias dalykas buvo tai, kad prisikėliau iš numirusių ir tapau prisikėlusiu Kristumi. Tad, kai mano ankstyvieji pasekėjai sutikdavo vienas kitą, vienas žmogus džiaugsmingai ir su pakylėjimu tardavo: „Kristus prisikėlė!“, o kitas žmogus jam atsakydavo Omega atsakymu: „Jis prisikėlė.“ Ir dabar aš jūsų prašau pakylėti tai į aukštesnį lygmenį, kuomet vienas žmogus sakytų: „Kristus prisikėlė tavyje!“, o kitas žmogus atsakytų: „Jis prisikėlė!“, patvirtindamas, kad Kristus prisikėlė jumyse. Ir galite žaisti su šiuo pasveikinimu, kūrybiškai jį kaitaliodami, patvirtindami, kad Kristus prisikėlė jumyse abiejuose.

Patvirtinkite savo teisę būti Kristumi Žemėje

Tad dabar palieku jus mąstyti apie būtinybę patvirtinti savo teisę į Kristaus prisikėlimą jumyse, dar jums tebesant fiziniame kūne. Pareikškite savo teisę į Dievo Galią, pareikškite savo teisę įkūnyti savo individualų Kristiškumą ir įkūnyti Šventosios Dvasios bendruomenę. Nes sakau jums, daugeliui jūsų vienintelis dalykas, stovintis tarp jūsų dabartinės pakopos kelyje ir tapimo atviromis durimis Gyvajam Kristui pergalės, yra tai, kad turite pareikšti savo teisę į Kristiškumą, pareikšti savo teisę į Dievo Galią, į Dievo Išmintį, į Dievo Meilę, į Dievo Tyrumą, į Dievo Tiesą, į Dievo Taiką ir į Dievo Laisvę – ir pareikšti savo teisę būti Kristumi visuose septyniuose spinduliuose.

Tad mąstykite apie tai savo širdžių širdyje, kai būsite vieni, ir ryžkitės pareikšti teisę į savo Kristiškumą. Ir todėl kviečiu jus dabar su manimi čia atsistoti ir tyliai arba garsiai pareikšti savo teisę į Kristiškumą: „AŠ ESU KAS ESU, Jėzaus Kristaus vardu, pareiškiu savo teisę būti Kristumi įsikūnijime ir būti Kristumi visuose septyniuose spinduliuose.“

Mano Mylimos širdys, dėkoju jums už jūsų ryžtą pareikšti savo teisę į šį Kristiškumą – net jeigu tai padarėte dvejodami. Treniruodamiesi iš tiesų tobulėjate, ir jums gali prireikti dar šiek tiek daugiau patvirtinimų, kol pradėsite jausti, kad galite tai daryti visa savo esybės jėga. Tačiau, jeigu niekada nepradėsite, jeigu niekada nedrįsite pareikšti savo teisės į šį Kristiškumą, kaip tuomet galėsite išvystyti šį momentumą, kuris jus atvestų į galutinį šios teisės įtvirtinimą ir į galutinį priėmimą. Tad užsklendžiu jus savo širdies besąlyginėje meilėje kiekvienam iš jūsų. Mano Mylimieji, būkite Kristaus meilėje ir ramybėje. Tai atlikta.

Versta iš www.ascendedmasterlight.com