Kodėl kyla ir griūna civilizacijos

TEMOS: Aktyvi taikos liepsna – Marksistinė, komunistinė, socialistinė ideologija nėra atsakymas – Septintoji pagrindinė rasė Pietų Amerikoje – Kodėl yra pavojinga indigo vaikams klijuoti etiketes – Keletas žmonių neišgelbės Žemės – Studijuokite, kaip civilizacijos sustabarėja ir save susinaikina – Kodėl ritualas negali jūsų išgelbėti – Inkų civilizacija neturėjo ryšio su pakylėtaisiais mokytojais – Vakarų civilizacija transcenduoja save – Naudokitės mokymais mokydami kitus

Pakylėtasis Mokytojas Didysis Dieviškasis Nukreipėjas, 2006 birželio 30 d., per Kim Michaels


Aš buvau žinomas Mokytojo R. vardu. Buvau žinomas kaip Didysis Dangiškasis Nukreipėjas. Tačiau atėjau jums duoti senovinį vardą – vardą Eutai [tariamas Ė-jū-tei] – kuris yra iš labai senos, Žemėje jau nebevartojamos kalbos. Tačiau aš noriu perduoti šį vardą šiuo metu, kadangi šio vardo garsas, ė-jū-tei, iš tiesų gali atrakinti tai, kas turi būti atrakinta šioje vietoje, kurią inkai vadino Maču Pikču, tačiau kas iš tiesų yra daug senesnės civilizacijos vieta, apie kurią – kol kas – dar nėra jokių įrašų mokslininkų darbuose.

Mano Mylimos širdys, ši vieta yra tai, kas dažnai yra vadinama „galios vieta“ Žemėje. Tačiau tai nėra galios vieta dėl kokių nors fizinių charakteristikų, net ir ne dėl įspūdingų kalnų, net ir ne dėl susiformavusių kalnagūbrių ar šioje vietoje išdėstytų akmenų. Galios vieta čia yra būtent dėl to, kadangi tai yra viena iš tų vietų, kuri buvo pasirinkta senovės laikais, po Lemūrijos žemyno nuskendimo, kuris buvo – kaip dauguma jūsų žinote – dabartinėje Ramiojo vandenyno vietoje. Kai tapo aišku, kad to žemyno nebeįmanoma išgelbėti, tam tikroms grupėms žmonių – ypatingiems aukštųjų dvasininkių inicijuotiesiems – kiekvienai iš šių grupių buvo duota užduotis pernešti vieną iš dvylikos liepsnų, kurios buvo saugomos senovinėje Motinos Žemės šventykloje. Tad viena tokia grupė atvyko į šią vietovę, kuri dabar yra žinoma Maču Pikču vardu, ir čia jie įtvirtino šią liepsną.

Ir būtent dėl šios priežasties ši vieta yra laikoma galios vieta. Ne dėl fizinių charakteristikų, o dėl to, kad giliai šių kalnų gelmėse egzistuoja šios liepsnos inkaras. Tai yra taikos liepsna, tačiau tai nėra tokia taika, kaip apie ją įprastai galvojate, nes tai yra aktyvi taikos liepsna, džiaugsminga, ekstatiška, burbuliuojanti, per kraštus besiliejanti taika, kuri iš tiesų, kai yra paleidžiama, gali nuplauti visus konfliktus, visus prieštaravimus, visus kivirčus, kurie taip dažnai pasitaiko tarp žmonių.

Ši liepsna buvo palaidota giliai šiame kalne taip ilgai, kad beveik visiškai užgeso dėl tos paprastos priežasties, kad nebuvo nė vieno žmogaus Žemėje, kuris būtų kvietęs šią liepsną. Tačiau turiu jums pasakyti, kad atėjo laikas iš naujo uždegti šią liepsną, įpūsti ją, kad ji išaugtų dar didesnė ir dar intensyvesnė, idant norintys ją iškviesti, iš tiesų galėtų ją nepaprastai išdidinti per savo širdžių liepsną. Ir tai iš tiesų yra dalykas, kurio jūs visi galite siekti, ypač tie iš jūsų, kurie jaučiate, kad vienas iš jūsų Dievo liepsnos atspalvių gali būti taika.

Aktyvi taikos liepsna

Kviečiu jus naudotis senoviniu vardu, kurį jums daviau ir kviesti šią taikos liepsną – jeigu jaučiate pašaukimą tai daryti savo širdyje. Todėl, mano mylimieji, tebūna žinoma, kad tai žymi lūžio tašką, potencialų lūžio tašką Žemei, o ypač Pietų Amerikai. Nes iš tiesų, ko gi reikia šiam Pietų Amerikos kraštui? Argi jai nereikia taikos, ir argi tai neturi būti aktyvi taikos forma, kuri pažadintų žmones iš dviejų dalykų?

Nes pirmiausia žmonėms reikia būti pažadintiems iš kariavimo, net ir kariavimo tarpusavyje, kuris tęsėsi dešimtis tūkstančių metų senovinėse kultūrose, kurios nėra žinomos šiuolaikiniam mokslui. Tačiau net ir dar anksčiau matėte įvairias grupes kovojant dėl šios žemės, kovojant dėl valdžios, kovojant dėl viešpatavimo, beveik iki tokio taško, kuomet belieka tik stebėtis, kiek ilgai tai gali tęstis, kol galiausiai žmonės pamatys, kad nėra jokios prasmės šiose nesibaigiančiose kovose.

Ar nematote, kad šis kariavimas tęsiasi net ir šiandien, kuomet, pavyzdžiui Kolumbijos šalyje matote kovas tarp įvairių partizaninių grupių. Tačiau šioms kovoms neegzistuoja jokia reali priežastis. Ir netgi matote įtampą tarp kai kurių Pietų Amerikos šalių. Tačiau kokia gi tam priežastis? Na, priežastis yra ta, kad žmonės miega, kad jie yra užmigę faktui, jog jiems reikia pakilti ir išvalyti savo širdis nuo konfliktų, iškviečiant aktyvios taikos, ekstatiškos taikos liepsną, kuri turi tapti kelrode šviesa šiam Pietų Amerikos žemynui.

Tačiau vietoj šios aktyvios taikos, ekstatiškos taikos, džiaugsmingos taikos iškvietimo matote, kaip žmonės buvo užliūliuoti ir užmigdyti, ir nebeturi jokių ambicijų, jokios varomosios jėgos, jokio troškimo save transcenduoti ar išvysti savo kultūrą ar savo šalį transcenduojant savo dabartinę skurdo, nelygybės ir ekonominio nestabilumo būseną. Ir tai yra antrasis dalykas, iš kurio žmonės turi būti pažadinti. Iš jų nenoro, nesugebėjimo save transcenduoti, iš jų nenoro savo prote išeiti iš savo dabartinės situacijos, pažvelgti į savo aplinką, pažvelgti į savo kultūrą ir tarti: „To nepakanka. Noriu daugiau. Noriu daugiau už tradicijas. Noriu daugiau nei tai, ką žinojo mano tėvai ar ankstesnės kartos.“

Marksistinė, komunistinė, socialistinė ideologija nėra atsakymas

Daugelyje vietų Pietų Amerikoje regite šį praeities ilgesį, ar tai būtų inkų didybė, ar taip vadinama didybė, ar kitų praeities civilizacijų, ar net ir kolonijinių laikų ilgesys. Mano Mylimieji, yra būtina, kad žmonės nubustų. Aukso Amžiaus Pietų Amerikoje neatneš elitas, nes būtent valdžios elitų ištisus tūkstantmečius trukęs egzistavimas, yra atsakingas už visus karus ir nelygybę, atvedusią prie dabartinės skurdo būsenos.

Todėl šis elitizmas privalo būti įveiktas, ir jis galės būti įveiktas tik tuomet, kai kritinė masė žmonių patys pabus. Tačiau jie negali būti pažadinti anti-taikos liepsna, kuri veda į revoliucijas, nes mes negalime leisti, kad Pietų Amerika nueitų į kairę, į marksistinę, komunistinę, socialistinę ideologiją, kas jau pradėjo vykti kai kuriose šalyse. Tai atves tik prie dar didesnio nestabilumo, kas pirmiausia atves prie pilietinio karo ir tuomet atves prie karų tarp šalių.

Ir todėl, didelis karas iš tiesų gali įvykti per ateinančius pora dešimtmečių, jeigu kritinė masė žmonių nebus pažadinti per ekstatišką, džiaugsmingą taiką. Tai yra pasiryžimas siekti taikos, tačiau tokios taikos, kuri būtų paremta savitranscendencija, kuomet dabartinėms sąlygoms nėra leidžiama toliau išlikti. Ir joms nėra leidžiama išsivystyti į konfliktus ir karą, vietoj to jos tampa pagrindu siekti didesnės taikos, paremtos nuolatine savitranscendencija.

Septintoji pagrindinė rasė Pietų Amerikoje

Savitranscendencija iš tiesų yra kiekvienos Dievo liepsnos esminė šerdis. Ir savitranscendencija neįmanoma be Dievo. Ir taip pat yra neįmanoma būti su Dievu, savęs netranscenduojant. Ir tai iš tiesų yra raktas į kiekvieną dievišką savybę, tame tarpe ir į mano įkūnijamą savybę, Dieviškojo Vedimo savybę. Nes kas gi yra Dieviškasis Vedimas, jei ne suvokimas, kad privalote transcenduoti save – ir tuomet vedimas iš Aukščiau, kuris skatina jus save transcenduoti, primena jums, kad yra kažkas daugiau, ką galima sužinoti, yra kažkas daugiau, ką galima pamatyti, yra kažkas daugiau, ką galima pasiekti, yra kažkas daugiau, ką galima išreikšti šiame pasaulyje.

Tad turiu jums pasakyti, kad praeityje mes kalbėjome apie septintosios pagrindinės rasės atėjimą, ir Pietų Amerika buvo išskirta kaip viena iš tų vietų, į kurią nusileis tai bangai priklausantys gyvybės srautai. Tačiau turiu jums pasakyti, kad, atsižvelgiant į dabartines šiame žemyne egzistuojančias sąlygas, kurias ką tik aprašiau, paprasčiausiai būtų neatsakinga iš mūsų pusės leisti dideliam septintosios rasės gyvybės srautų skaičiui įsikūnyti šiame žemyne. Keletas gyvybės srautų iš tiesų nusileido, tie drąsieji, kurie savanoriškai pasisiūlė būti pionieriais. Tačiau turiu jums pasakyti, kad, atsižvelgiant į dabartines socialines ir ekonomines sąlygas, nėra įmanoma, kad į čia nusileistų didelis skaičius šios rasės atstovų. Todėl mes iš tiesų leidome dideliam šių gyvybės srautų skaičiui įsikūnyti Šiaurės Amerikos žemyne.

Kodėl yra pavojinga indigo vaikams klijuoti etiketes

Mano Mylimieji, Naujojo Amžiaus judėjime yra žmonių, kurie teisingai pajautė, kad per keletą pastarųjų dešimtmečių į įsikūnijimą ateidinėja neįprasta sielų grupė. Šios sielos kartais dar yra vadinamos indigo vaikais. Atėjau jums pasakyti, mylimieji, kad už viso to slypi pamatinė tiesa, jog tam tikrai gyvybės srautų bangai buvo leista įsikūnyti Žemės planetoje per praėjusius pora dešimtmečių, ir jie iš tiesų turi ypatingus pasiekimus. Tačiau taip pat turiu jums pasakyti, kad dauguma Naujojo Amžiaus mokymų apie indigo vaikus neateina iš pakylėtųjų mokytojų, ir šiuose mokymuose, tiesą sakant, egzistuoja labai subtilus tiesos ir klaidos, šviesos ir tamsos mišinys.

Iš tiesų tai yra labai netinkamas mėginimas klijuoti etiketes ir išskirti nepaprastai dvasingų gyvybės srautų bangą, kurie ateina į įsikūnijimą. Nes savo mėginimais apibrėžti charakteristikas, mėginimais šiems vaikams užklijuoti etiketes, jų tėvai, ir netgi kiti visuomenės nariai, labai lengvai gali pradėti grūsti šiuos vaikus į dėžutę. Tačiau turiu jums pasakyti, kad esminė priežastis, dėl kurios šie gyvybės srautai ateina į įsikūnijimą, yra sudaužyti visas dėžutes, kurios stabdo dabartinę ir ankstesnes kartas ir neleidžia įsikūnyti Naujo Amžiaus kultūrai, Naujo Amžiaus mąstysenai.

Tad ar matote subtilų tamsos jėgų, netikrų mokytojų šioje planetoje sąmokslą? Jie žino, kad septintosios pagrindinės rasės gyvybės srautai ir gyvybės srautai, kurie ateina prieš septintąją pagrindinę rasę, ateina pagrinde tam, kad sudaužytų dėžutes, savo tėvų ir visuomenės proto dėžutes. Todėl tamsos jėgos mėgina prigauti jautriausius dabartinės kartos gyvybės srautus ir įgrūsti ateinančius gyvybės srautus į proto dėžutę, užklijuojant jiems indigo vaikų etiketę, turinčių tokias tai ir tokias savybes.

Tai yra subtilus planas, kuris ateinantiems gyvybės srautams apsunkina jų dangiškojo plano įvykdymą. Ir ypač jis yra nukreiptas į vyresniąją kartą, kuri, užklijuodama šiems vaikams indigo etiketes ir manydama, kad jie turi ypatingus bruožus, praleidžia galimybę transcenduoti save, remdamiesi šių gyvybės srautų atsinešama išmintimi, o kartais net ir atsinešamomis problemomis. Ar matote, kaip tai svarbu, kad, jeigu užklijuojate ateinantiems gyvybės srautams etiketę ir įkišate juos į proto dėžutę, tai reiškia, jog ir patys save jau įgrūdote į šią proto dėžutę? Ir kaip tuomet išmoksite savo pamoką, kurią jums yra skirta išmokti iš ateinančių gyvybės srautų, tai yra, kad jums reikia išlipti iš savo proto dėžučių – iš visų proto dėžučių – ir įkūnyti savo Kristiškumą.

Nes jie neateina čia tam, kad išspręstų problemas šioje Žemėje. Yra labai liūdna, kai yra išskiriama tam tikra gyvybės srautų grupė, vaizduojant, kad jie yra pranašesni už savo tėvus, ir vaizduojant, kad šie ateinantys gyvybės srautai čia yra tam, kad išspręstų žmonijos problemas. Tai yra tas pats melas, kurį mes matėme kartojamą vėl ir vėl, daugybėje pavidalų, tarp jų ir idėjoje, kad Jėzus Kristus yra vienintelis Dievo sūnus.

Keletas žmonių neišgelbės Žemės

Mano Mylimieji, Žemės planetos išgelbėtojas esate jūs. Jūsų kartos išgelbėtojas esate jūs. Negalite tikėtis, kad kas nors kitas ateis ir išspręs jūsų problemas už jus, nes vienintelis būdas išspręsti šias problemas yra tai, kad tie, kurie sukūrė problemas, ir kurie šias problemas palaiko, transcenduotų sąmonės būseną, atvedusią prie šių išorinių problemų pasireiškimo.

Ar matote, jog tai yra vienintelis būdas, kuriuo žmonija gali augti? Tai yra vienintelis būdas, kuriuo žmonija visada augo. Ir kai matėte ciklus, kuomet žmonijos sąmonė iš tiesų imdavo ristis į žemyn traukiantį sūkurį, taip nutikdavo būtent dėl to, kad dauguma žmonių – tarp jų ir patys dvasingiausi žmonės – nesuvokė šio paties pagrindinio principo, dėl kurio Žemė būtent ir egzistuoja kaip kosminė mokykla.

Žemė nėra sukurta tam, kad vienas ar keli ateitų ir išgelbėtų daugelį. Žemė yra sukurta taip, kad daugelis galėtų pakylėti savo sąmonę, tuo būdu pakildami į aukštesnius mokymosi lygmenis, kas iš tiesų įvyko su pirmomis trimis pagrindinėmis rasėmis ir su daugeliu gyvybės srautų iš sekančių pagrindinių rasių.

Ar suvokiate mano mintį? Žmonijos nuopolis prasidėjo nuo ketvirtosios pagrindinės rasės ir daugelis gyvybės srautų iš penktosios ir šeštosios rasių taip pat nupuolė. Tačiau, kad šie gyvybės srautai pakiltų ir sugrįžtų į pozityvią spiralę, jie privalo pakeisti savo sąmonę. Jie privalo transcenduoti save. Jie turi norėti daugiau. Jie turi būti pasiryžę siekti dangiškojo vedimo, kuris vestų juos pirmyn, kuris skatintų juos žengti į priekį, kuris trauktų juos už plaukų, jeigu jie nenorės eiti patys.

Tačiau, žinoma, egzistuoja limitas, kiek mes galime patraukti. Ir būtent dėl to privalo egzistuoti noras priimti tai, kas yra duodama, padauginti šią dovaną ir atnešti ją atgal ant altoriaus savo padaugintame pavidale, idant mes galėtumėme ją dar labiau padauginti, tuo būdu sukurdami aukštyn kylančią spiralę, kuri yra vienintelė priemonė pakylėti Žemę ir žmonijos sąmonę.

Studijuokite, kaip civilizacijos sustabarėja ir save susinaikina

Inkų civilizacija, kuri perėmė šią Maču Pikču vietą, iš tiesų yra geras pavyzdys, kurį galite studijuoti, kad suvoktumėte, kaip ištisa civilizacija gali įstrigti sustabarėjusiame mąstyme, sustabarėjusioje kultūroje, kuomet žmonėms labiausiai rūpi išsaugoti savo ritualus, ir jie visiškai nenori savęs transcenduoti. Jie nenori eiti vidun ir nešti kūrybiškumo iš širdies vidaus, kuris galėtų atnaujinti jų ritualus, jų praktikas, net ir visą tikėjimo sistemą bei pasaulėžiūrą.

Tad šioje vietoje galite matyti, kaip kai kurie akmenys yra labai dideli ir labai tiksliai nutašyti. Ant šių didžiulių akmenų viršaus matote mažesnius akmenis, kurie buvo nutašyti su daug menkesniu tikslumu ir sudėlioti su daug menkesniu meistriškumu. Tai jums rodo, kad inkai statė ant šventyklų, kurios yra daug senesnės už inkų civilizaciją. Tai taip pat jums rodo, kad pati inkų civilizacija nebuvo labai kūrybinga, ji tiesiog kopijavo tai, ką matė aplink save.

Inkų civilizacija labai gerai mokėjo viską organizuoti ir būtent dėl to ji augo ir sėkmingai sugebėjo užkariauti daugelį savo kaimynų, kurie nebuvo tokie organizuoti. Ir tai iš tiesų yra viena iš būtinų savybių bet kuriai civilizacijai. Ji privalo būti organizuota, nes tai sukuria stabilumą. Tačiau stabilumas ir ilgaamžiškumas nėra vienas ir tas pats. Nes matote, stabilumas be savitranscendencijos, be kūrybiškumo, negali sukurti ilgaamžiškumo, nei jūsų asmeniniame gyvenime nei visoje civilizacijoje.

Ir būtent dėl to iš tiesų matėte, kad ir patys inkai – nors jie labai greitai iškilo į galybės viršūnę – taip pat labai greitai ir nupuolė dėl savo pačių sustabarėjimo, dėl savo nenoro savęs transcenduoti, kas iš tiesų sukūrė priešingą jėgą iš pačios Motinos Šviesos, atnešusios ispanus, kurie atėjo ir labai greitai nukariavo inkų civilizaciją.

Tad būtų galima sakyti, kad inkų civilizacija yra puikus pavyzdys civilizacijos, kuri – nors ir buvo pasiekusi tam tikras aukštumas – paprasčiausiai jau nuo pat pradžių nebuvo tvari, nes joje veikė pernelyg daug priešingų jėgų. Joje buvo pernelyg daug sustabarėjimo ir nenoro pakilti virš sustabarėjusių doktrinų, įsitikinimų ir ritualų. Mano Mylimieji, joks ritualų kiekis – leiskite man pakartoti tai dar kartą – joks ritualų kiekis niekada negalės išgelbėti nei vieno žmogaus ir nei vienos civilizacijos.

Kodėl ritualas negali jūsų išgelbėti

Galite išsirinkti bet kokią šioje planetoje egzistuojančią dvasinę techniką arba filosofiją. Galite ją labai ryžtingai praktikuoti, tačiau pati praktika jūsų neišgelbės, nes ritualo praktikavimas negali garantuoti, kad transcenduosite savo sąmonę. Kad ritualas būtų efektyvus, į jį reikėtų žiūrėti tik kaip į pamatą savitranscendencijai. Ir tuomet jūs turite užmegzti ryšį su kūrybiškumo šaltiniu savo širdyje, tuo būdu papildydami išorinį ritualą savo vidiniu kūrybiškumu ir paversdami jį gyvuoju ritualu. Ir būtent tai iššauks kontaktą tarp jūsų žemesniosios esybės – atliekančios ritualą – ir jūsų aukštesniosios esybės. Šis kontaktas gali įvykti tik per atviras jūsų širdies duris, slaptąjį kambarėlį, esantį už širdies čakros, kuris yra kontakto taškas tarp žemesniosios ir aukštesniosios jūsų Esybės dalių.

Ir jeigu neatversite šių širdies durų per kūrybiškumą ir meilę, negalėsite įtvirtinti aštuoniukės tėkmės savo pačių esybėje, kuri yra esminis raktas į savitranscendenciją ir dvasinį augimą. Lygiai taip pat yra ir su civilizacija, jeigu ji neatvers savo žmonių, o ypač lyderių, širdies durų, jeigu to neįvyks, ši civilizacija negalės turėti aštuoniuke tekančio srauto, kuris vestų į savitranscendenciją ir tuo pačiu į ilgaamžiškumą.

Inkų civilizacija neturėjo ryšio su pakylėtaisiais mokytojais

Jeigu išstudijuosite inkų civilizaciją, pamatysite, kad jos dvasininkija ir karaliai įpuolė į tipiškus spąstus, kuriuos matote praktiškai kiekvienoje civilizacijoje. Kai jie įgijo valdžią, jiems labiau ėmė rūpėti išsaugoti ar netgi dar labiau padidinti savo valdžią, užuot rūpinusis išsaugoti ryšį su dvasine karalija.

Turiu jums pasakyti, kad inkų civilizacija niekada neturėjo ryšio su pakylėtaisiais mokytojais. Jų dvasininkams buvo reikalingi narkotikai, kad galėtų pasiekti „aukštesnę“ sąmonės būseną, ir todėl jie negalėjo bendrauti su pakylėtaisiais mokytojais, nes mes nebendraujame su žmonėmis per narkotikus ar per kokias nors kitas mechanines priemones. Mes bendraujame tik per tuos, kurie savo širdį atvėrė per meilę.

Todėl inkų civilizacija nuo pat pradžių bendravo su žemesniosiomis dvasiomis. Tačiau turiu jums pasakyti, kad net ir šios žemesniosios dvasios būtų gebėjusios paskatinti bent kažkokią savitranscendenciją inkų civilizacijoje – jeigu dvasininkai būtų turėję noro aukštinti savo kontaktą. Tačiau dvasininkai pasidarė taip stipriai susikoncentravę į išorinius ritualus ir į šių ritualų sustingusią formą, kad pradėjo kontaktuoti su vis žemesnėmis ir žemesnėmis dvasiomis.

Ir kai jie suprato, kad jų ritualai nebeteko galios – nebeduodami jiems vidinių vizijų – jie vietoj to nuslydo į spąstus, kuriuos matote tokioje daugybėje religijų, tarp jų ir katalikų bažnyčioje bei kitose šiandien egzistuojančiose krikščionių bažnyčiose, kuomet žmonės vis labiau ir labiau ima koncentruotis į išorinį ritualą, užuot susitelkę į už ritualo egzistuojantį vidinį patyrimą. Ir šitaip ritualas tapo pats sau tikslu, užuot buvęs priemone tikslui pasiekti. Ir šitaip inkų civilizacija, inkų dvasininkija, leidosi į vis didesnį ir didesnį sustabarėjimą, kas iš tiesų vedė į vis gilesnį ir gilesnį žemyn traukiantį sūkurį, kuris greitai tapo negrįžtamas. Ir ispanai buvo tik išorinis įrankis, pribaigęs šią civilizaciją.

Vakarų civilizacija transcenduoja save

Žinoma, patys ispanai taip pat nebuvo tvari civilizacija. Tačiau turiu pagirti Europos civilizaciją, nes ji daug geriau sugebėjo save transcenduoti, nei dauguma kitų civilizacijų. Tad jūs iš tiesų matote – Europoje ir Jungtinėse Valstijose šiandien – civilizaciją, kuri labai greitai save transcenduoja ir kuri didžiąja dalimi paliko ritualistinį praeities sustabarėjimą.

Tad nors šiuolaikinėje vakarų civilizacijoje matote daug konfliktų ir prieštaravimų, kurie iš tiesų grasina šios civilizacijos ilgaamžiškumui, taip pat matote daugelio žmonių pasiryžimą save transcenduoti. Šis ryžtas yra daug didesnis nei tai, ką matote, pavyzdžiui, Pietų Amerikoje ar kitose pasaulio kultūrose.

Mano Mylimieji, noriu, kad suprastumėte, jog inkai buvo pernelyg išsibalansavę, kadangi buvo pernelyg sustabarėję ir neturėjo pakankamai kūrybiškumo. Tai, ką šiandien matote vakarų civilizacijoje, yra beveik priešinga disbalanso būsena – kadangi vakarų civilizacija nusimetė katalikų bažnyčios sustabarėjimą, tačiau nerado nieko, kuo galėtų tai pakeisti, kas galėtų suteikti dvasinį stabilumą, kuris galėtų atsverti inovacijas, kurias regite technologijų srityje.

Tad iš tiesų matote neišmintingą, nesubalansuotą technologijos naudojimą, kadangi žmonės neturi vidinio širdies ryšio, neturi dvasinio pagrindo, ant kurių galėtų statyti savo technologijos tyrinėjimus. Tai, ką matote, yra didžiulis kūrybiškumo išsiliejimas, atrandant vis naujus būdus naudotis Motinos Šviesa. Tačiau nematote, kad tai vyktų, vadovaujantis Dieviškuoju Vedimu, vadovaujantis Tėvo energija, Tėvo Šviesa. Ir todėl, kol kas dar, neturite sveikos aštuoniukės srauto tėkmės šiuolaikinėje vakarų civilizacijoje.

Tai, žinoma, yra pagrindinė priežastis kalbėti Motinos Marijos rožinius, kurie yra skirti padėti žmonėms atkurti šią aštuoniukės tėkmę asmeniniame lygmenyje ir didesniu mastu, kas tuomet sugrąžintų visuomenę į didesnės pusiausvyros būseną, kurioje nebebūtų disbalanso tarp Alfa ir Omega savybių, tarp Tėvo ir Motinos energijų. Ir tuomet civilizacija galėtų naudotis Motinos Šviesa technologijų pavidalu, paklusdama iš Tėvo Šviesos ateinančiam dvasinės tiesos vedimui. Ir tuomet dieviškasis vedimas galėtų vaidinti jam skirtąją rolę, kuomet jis nustatytų parametrus. Ir kol žmonės savo kūrybiškumą išreikštų šių parametrų rėmuose, jie savęs nesusinaikintų. Taip pat nesusinaikintų ir jų civilizacija, kaip susinaikino tokia daugybė civilizacijų praeityje, kurios neturėjo tinkamos pusiausvyros.

Ir tai, iš tiesų, yra esminis mokymas tiems, kurie yra dvasiškai pažengę žmonės šiame amžiuje. Tiems, kurie suvokė Motinos Marijos rožinių vertingumą, tiems, kurie ryžosi jais naudotis, tiems, kurie ryžosi studijuoti mokymus. Jūs iš tiesų esate gelbėtojai, ne tik savo pačių asmeninio gyvenimo ir kelio, bet ir savo civilizacijos.

Naudokitės mokymais mokydami kitus

Nes, mano mylimieji, jums buvo duoti raktai, visrakčiai į gausingą gyvenimą, kuris iš tiesų yra Sen Žermeno Aukso Amžiaus ir Vandenio kultūros bruožas. Naudokitės jais asmeniniame lygmenyje ir tuomet eikite ir mokykite jų. Mokykite jų kitus – tieskite kitiems ranką. Supaprastinkite principus. Įasmeninkite juos, kad galėtumėte kalbėti iš širdies ir galėtumėte dalintis su kitais, nesijausdami taip, lyg dėstytumėte jiems religines doktrinas. Bet tiesiog dalinkitės iš širdies, liudydami suvokimą, kuris atėjo jums jūsų širdyje, nes studijavote šiuos išorinius mokymus ir praktikavote Motinos Marijos rožinius kūrybišku būdu, padarydami juos savais.

Būtent to mes trokštame. Ir kaip savo paskutinį veiksmą, aš iš tiesų ateinu pridėti galingą momentumą iš Aukščiau prie Ekstatiškos Taikos liepsnos, kuri yra įtvirtinta šioje vietoje. Todėl sakau: „Tegul ugnys dega, tegul liepsnos kyla į viršų ir sudegina visą džiaugsmo trūkumą, visą taikos trūkumą šioje Žemėje, idant žmonės galėtų būti pažadinti ir pajustų naują laisvės liepsną. Pajustų laisvę, kuri ateina per taiką, kuri yra ekstatiška savo meilėje aukštesniam Dievo keliui, vedančiam į taikią savitranscendenciją, kuri niekada nesibaigia, bet nuolatos siekia kilti vis aukščiau, siekti tapti vis daugiau Gyvenimo Upėje. Plaukdama šia Upe, tapdama viską nušluojančiu srautu, nuplaunančiu visą Žemę dengiantį purvą, kuris kliudo pabusti tokiai daugybei nuostabių širdžių šioje planetoje!“

Tad, Tėvo, Sūnaus, Šventosios Dvasios vardu, Dieviškojo Vedimo Šventosios Dvasios vardu, tai atlikta! Tai padaryta! Tai yra užsklęsta Žemėje, dabar ir amžinai. Eutai! Eutai! Eutai! Eutai!

Versta iš www.ascendedmasterlight.com