Kaip ego gali pasinaudoti dvasiniu mokymu jūsų tiesos paieškoms sustabdyti

Pakylėtasis Mokytojas Jėzus, 2006 liepos 14 d., per Kim Michaels


Kaip paaiškinau ankstesniuose mokymuose, dauguma žmonių dvasiniu keliu sąmoningai pradeda eiti tuomet, kai atranda kažkokį dvasinį arba religinį mokymą. Žmonės išgyvena nubudimo arba atsivertimo patyrimą ir tuomet prisijungia prie religinės arba dvasinės – ar galbūt prie politinės arba labdaringos – organizacijos. Ši nubudimo patirtis visada gimsta iš ilgesio atrasti kažką daugiau, iš troškimo suprasti, iš jausmo, kad privalo egzistuoti atsakymai į gyvenimo klausimus. Kaip paaiškinau anksčiau, šis ilgesys – nors jis gali vesti prie skausmo ir vienišumo bei tuštumos jausmo – yra saugumo mechanizmas, kuris neleidžia jums galutinai pasiklysti dualistinėje sąmonėje. Galėtume tai pavadinti „tiesos ieškojimu,“ ir tai yra bet kokio dvasinio augimo varomoji jėga.

Pagrindinis jūsų ego tikslas yra sukliudyti jums nubusti aukštesniam tapatumo jausmui – dvasinės būtybės tapatumui. Jis padarys viską, kas yra jo galioje, kad priverstų jus ignoruoti arba neigti šį tiesos ilgesį. Kaip paaiškinau, tai įmanoma pasiekti tik laikinai, nes galiausiai šis tiesos troškimas išnirs į paviršių. Bet net ir tuomet jūsų ego nepasiduos. Ego paims dvasinį arba religinį mokymą, kuris pasitarnavo kaip išorinis jūsų pažadinimo įrankis, ir sieks pasinaudoti juo, kad neutralizuotų jūsų tiesos paieškas. Šiame mokyme atskleisiu kai kuriuos ego naudojamus metodus, kurių pagalba jis siekia savo amžinojo tikslo – užtikrinti, kad paskutinis jūsų žengtas žingsnis dvasiniame kelyje taip ir liktų paskutiniu jūsų kada nors žengtu žingsniu.

Bergždi garantuoto išganymo svajonė

Kaip buvo paaiškinta ankstesniuose mokymuose, Kristaus proto tiesa yra aukščiau už daugybę dualistinių „tiesų,“ kurias sukūrė antikristo protas. Jūsų tiesos paieškų esmė yra tiesioginio tiesos šaltinio patyrimo ilgesys, Tiesos Dvasios ilgesys. Būtent šis patyrimas yra ta tiesa, kuri jus išlaisvins nuo ego. Jokia žmonių sukurta, dualistinė tikėjimo sistema negalės padėti jums to pasiekti.

Ego, žinoma, niekada nesupras šios tiesos. Jis siekia nuvesti jūsų tiesos paieškas klaidinga kryptimi, mėgindamas jus įtikinti, kad galite atrasti kažkokią aukščiausią arba absoliučią tiesą šiame pasaulyje, ir kad ši dualistinė tiesa gali garantuoti jūsų išganymą.

Dažnai nubudimo patirtį išgyvenusiems žmonėms nutinka taip, kad jie pradeda tikėti, jog jiems prisijungus prie išorinės organizacijos, jiems kažkaip pavyko „tai“ pasiekti, jie buvo išganyti arba atvyko į galutinę savo paskirties vietą. Šį tikėjimą visada skleidžia ego, nes jis nori, kad tikėtumėte, jog vien dėl to, kad įžengėte į šį „aukščiausią“ mokymą arba organizaciją, automatiškai užsitarnavote savo išganymą. Galbūt ši organizacija apibrėžia procesą, per kurį turite pereiti, bet visgi ego nori, kad tikėtumėte, jog, kol pasiliksite šioje organizacijoje ir nepaliausite laikytis jos išorinių reikalavimų, jūsų išganymas bus garantuotas.

Tačiau situacijos realybė yra tokia, kad ego sugebėjo jus įvaryti į gardą, kurį dabar mėgins paversti uždara dėžute, proto kalėjimu, kuriame jūs neribotam laikui būtumėte įkalinti netikrame kelyje į išganymą. Priversdamas jus patikėti, kad jūsų išganymas dabar jau yra garantuotas, ego neutralizavo jūsų tiesos troškimą. Ego dažnai gali ilgam laikui nutildyti šį jūsų vidinį ilgesį, netgi visam jūsų likusiam gyvenimui. Ego sugebėjo priversti jus patikėti, jog dėl to, kad dabar atradote kažkokį aukščiausią mokymą, jums nebereikia mąstyti – nebereikia naudotis Kristaus įžvalgumu.

Yra milijonai žmonių, kurie tiki esantys religingi arba dvasingi žmonės ir kurie tiki, kad bus išganyti arba kad daro didelį progresą. Tačiau realybėje, jie sustabdė savo dvasinį progresą ir leidosi savojo ego įkalinami „aš šventesnis už tave“ požiūryje. Tai yra iškreiptas teisuoliškumo jausmas, kurį taip stipriai pasmerkiau rašto aiškintojuose ir fariziejuose. Tikrasis teisumas yra Kristaus sąmonė, kuri niekada nepaliauja savęs transcenduoti, nepaliauja tekėti su Gyvenimo Upe, kuri yra Tiesos Dvasia – Gyvasis Dievas, o ne ego sukurtas stabas.

Varomoji jėga jūsų tiesos paieškose yra tai, kad užduodate klausimus. Kai ego priverčia jus patikėti garantuotu išganymu, jis tuo pačiu priverčia jus patikėti, kad egzistuoja tam tikri klausimai, kurių užduoti jums nėra leidžiama, arba kurių jums nereikia užduoti. Jums nebereikia įtempti savo proto ir siekti vis gilesnio supratimo apie dvasinę gyvenimo pusę. Tiesiog priimkite savo organizacijos doktrinas ir liaukitės mąstyti apie subtilesnius arba sunkius klausimus. Ir tai tuomet sukliudys arba nutrauks jūsų tiesioginį vidinį ryšį su Tiesos Dvasia, kuri vienintelė jus gali išvesti iš dualistinių ego įsitikinimų.

Pavyzdžiui, matote daugelį krikščionių, kurie tiki, kad aš pakilau į dangų prieš 2000 metų ir kad turiu „visą valdžią Danguje ir Žemėje.“ Jie negali priimti, kad galėčiau šiandien kalbėti žmonijai, duodamas mokymus, kurie toli išeina už to, kas yra pasakyta krikščionių Biblijoje. Jie pavertė Bibliją uždara dėžute. Taip pat matote daugelį Naujojo Amžiaus žmonių, kurie yra atviri mano svetainei – kol nesusiduria su mokymais, kurie prieštarauja jų įsitikinimui, kad viskas yra gerai. Daugelis Naujojo Amžiaus žmonių atmeta mano mokymus apie blogį, tamsos jėgas ir būtinybę tvirtai stoti ginti tiesą. Jie pavertė mielaširdingumo koncepciją uždara dėžute ir nenori, kad juos iš šios dėžutės ištraukčiau. Jų ego tapo jų mokytoju.

Ir ego tuomet yra sukūręs tobulą proto kalėjimą, kuriame jaučiatės reliatyviai patenkinti. Manote, kad tol, kol pasiliksite kalėjime, būsite išganyti. Manote, kad niekada neturėtumėte pažvelgti už kalėjimo ribų. Tol, kol laikysitės šio požiūrio į dvasingumą ir išganymą, jūsų ego galės jaustis saugus, nes žinos, kad Sąmoningasis AŠ niekada neaptiks ego egzistavimo.

Jeigu pradėtumėte permatyti automatiško išganymo iliuziją per kažkokią išorinę organizaciją arba guru, ego vis tiek gali laimėti. Daugelis žmonių suvokė, jog tam tikra organizacija arba guru nebuvo tai, kuo jie juos iš pradžių laikė. Užuot ieškoję kažko geresnio, jie tiesiog palieka dvasinį kelią, o tai reiškia, kad jie nebeturi nieko, kas galėtų juos išvesti iš ego logikos pinklių. Bet kuriuo atveju ego laimėjo.

Juodai balta, pilka ir už jų ribų

Pažvelkime kaip juodai baltas ir pilkas požiūriai (kaip jie buvo aprašyti ankstesniuose mokymuose) yra su tuo susiję:

  • Kai esate priėmę juodai baltą požiūrį, manote, kad tiesa egzistuoja tik vienoje tikėjimo sistemoje. Todėl jums niekada nėra būtina žiūrėti į idėjas, išeinančias už jūsų tikėjimo sistemos ribų. Tiesą sakant, visas tokias idėjas turėtumėte atmesti kaip pavojingas. Tai paaiškina, kodėl daugelis krikščionių tiki, kad viskas, kas neatitinka Biblijos, yra iš velnio, ir kodėl kai kurie Naujojo Amžiaus žmonės mano, jog turėtų klausyti tiktai savo guru. Kitaip tariant, įstringate vienoje tikėjimo sistemoje ir niekada negalite iš jos išeiti. Šis požiūris yra paremtas baime, baime, kad atverdami savo protą pasidarysite pažeidžiami klaidingų idėjų. Tad tai yra ego, kuris sako, kad, jeigu neleisite jam jūsų kontroliuoti, nueisite į pragarą.

  • Kai esate priėmę pilką požiūrį, manote, kad klaidingų idėjų nėra. Todėl esate pasirengę idėjų ieškoti daugelyje skirtingų tikėjimo sistemų, ir todėl gali atrodyti, kad esate atviresnio proto. Tačiau, jeigu neturite noro atskirti (kaip paaiškinau ankstesniame mokyme), dažnai galite nuklysti į tai, ką vadinu šokinėjimais per guru. Žmonės tuomet bėgioja nuo mokytojo prie mokytojo, kol atranda tokį, kuris patvirtina jų įsitikinimą, kad galės būti išganyti, nesinaudodami savo įžvalgumu ir nestodami į konfrontaciją su savuoju ego. Arba jie toliau tęsia savo bėgiojimus nuo guru prie guru, nuolatos galvodami, kad sekantis guru padarys visą darbą už juos, visą tą laiką atsisakydami matyti, kad joks rimtas dvasinis augimas nėra įmanomas, kol jie nėra prisiėmę atsakomybės už savo kelią ir nėra pradėję naudotis savo įgimtų gebėjimu žinoti tiesą iš vidinio šaltinio. Šis požiūris yra paremtas puikybe, tikėjimu, kad jums neįmanoma suklysti. Tai yra ego, kuris sako, kad visada esate teisus.

Nors šie du požiūriai gali atrodyti labai skirtingi, realybė yra tokia, kad jie yra paremti ta pačia esmine psichologija, tai yra nenoru peržengti ego dualizmą ir pasiekti įžvalgumą, kuris gali ateiti tik iš Kristaus proto. Tik per Kristaus protą – kuris yra atviros durys, kurių užtrenkti negali joks žmogus – galite patirti Gyvąją Dievo Tiesą. Ir tiktai ši nuolatos save transcenduojanti tiesa išlaisvins jus nuo dualistinės „tiesos“ – stabmeldiškų įvaizdžių – kuriuos apibrėžė ego ir šio pasaulio princas.

Tai yra esminė mintis, apie kurią visiems nuoširdiems dvasios ieškotojams reikėtų pamąstyti. Mechanizmas, kuris gali jus išlaisvinti iš ego kalėjimo, yra tiesos paieškos. Tad ego nuolatos siekia sustabdyti šias paieškas. Jeigu jis negalės sustabdyti jūsų, kad neuždavinėtumėte klausimų, tuomet jis sieks nukreipti jūsų dėmesį. Centrinis ego pastangų aspektas yra tai, jog jis mėgina jus įtikinti, kad yra įmanoma rasti aukščiausią, absoliučią tiesą šiame pasaulyje – vienoje iš šio pasaulio tikėjimo sistemų.

Tačiau kaip mėginau paaiškinti ankstesniuose mokymuose, tiesos neįmanoma patalpinti į žodžius ir įvaizdžius, kurie yra naudojami materialiame pasaulyje. Tiesa yra Gyvoji Dvasia, ir todėl tiesą galėsite pažinti tik tiesiogiai, viduje patyrę Tiesos Dvasią. Tačiau, kad galėtumėte tai patirti – kad pažintumėte vieną tikrąjį Dievą – turite būti pasirengę peržengti stabmeldiškus įvaizdžius – stabus – sukurtus šiame pasaulyje.

Ego mėgina įtikinti jus savo paties klaidingu įsitikinimu, tai yra, kad Tiesos Dvasią įmanoma pagauti – ir uždaryti – į šiame pasaulyje egzistuojančią tikėjimo sistemą. Jeigu tikėsite šiuo melu, apribosite savo tiesos paieškas tam tikra proto dėžute, ir todėl nerasite Tiesos Dvasios – išskyrus retus jos blykstelėjimus. Jūsų ego niekada nesuvoks, kad Tiesos Dvasia pučia ten, kur nori, ir kad jos neįmanoma uždaryti. Tačiau Sąmoningasis AŠ turėtų gebėti suvokti šią tiesą ir tuomet jis gali nuspręsti siekti tiesioginio patyrimo.

Noriu kai ką labai aiškiai pasakyti. Kol tiesos ieškosite savo išorėje, NIEKADA neatrasite Gyvosios Tiesos. Paprasčiausiai NĖRA tokios tikėjimo sistemos šioje planetoje, kuri galėtų garantuoti jūsų išganymą. Nė viena išorinė sistema negali jūsų – automatiškai – atvesti į nušvitimą, nes nušvitimas yra vidinė būseną, kurią galima pasiekti TIKTAI nepaliaujant ieškoti už VISŲ išorinių tikėjimo sistemų, kol galiausiai pasieksite nuolatinę vienovės būseną su Tiesos Dvasia.

Atkreipkite dėmesį į čia egzistuojantį subtilų skirtumą. NESAKAU, kad visos tikėjimo sistemos yra klaidingos ar kad yra blogai sekti tikėjimo sistema ar mokytoju. Tačiau, jeigu norite pasiekti didžiausią dvasinį progresą, PRIVALOTE įsisąmoninti mechanizmą, kurio pagalba ego paverčia išorinę tikėjimo sistemą uždara dėžute. Jeigu šito neįsisąmoninsite, NEIŠVENGIAMAI įstrigsite ego spąstuose ir jūsų progresas sustos – net jeigu būtumėte sekę mokymu ir stropiai taikę jo praktikas daugelį metų.

Atkreipkite dėmesį, kad ego gali pasinaudoti net ir teisingu bei tikru dvasiniu mokymu – net ir tiesiogiai Pakylėtųjų Pulkų perduotu mokymu – kad sukurtų uždarą dėžutę. Kai mokymas tampa išreikštas žodžiais, jis patenka į dualizmo karaliją, ir ego tuomet gali imti juo naudotis. Nuo to gali apsaugoti tik asmeninis jūsų budrumas ir įžvalgumas!

Taip pat atkreipkite dėmesį, kad tėra tik vienas tikras būdas turėti tikrą įžvalgumą. Kad galėtumėte atskleisti dualistinę ego sukurtą tiesą, privalote turėti atskaitos tašką, turite žinoti tiesą, kuri nėra dualistinė. Tai tegalima pasiekti TIKTAI per tiesioginį, vidinį Tiesos Dvasios patyrimą, kuomet tiesiogiai patirtumėte Gyvąją Tiesą ir todėl galėtumėte akimirksniu apnuoginti visas mirusias doktrinas, ateinančias iš antikristo proto. Ar matote, kad nė vienas išorinis mokymas negali to padaryti už jus? Paprasčiausiai nėra JOKIŲ pakaitalų tiesioginiam Tiesos Dvasios patyrimui.

Leiskite man taip pat pasakyti, kad bus daug žmonių, kurie perskaitys šiuos teiginius ir manys, kad šie teiginiai jiems negalioja. Jie manys, kad iš tiesų atrado aukščiausią mokymą ar tikėjimo sistemą, ir todėl jie negali patekti į ego spąstus. Taip pat yra žmonių, kurie manys, jog turi tokį gilų intelektualinį supratimą apie kelią – galbūt netgi gilų supratimą apie ego – jog jų paprasčiausiai niekas negalėtų apgauti. Tačiau ego yra subtilus, ir būtent tie žmonės, kurie mano esantys aukščiau už ego, yra patekę į subtiliausius ego spąstus – intelektualinę ir dvasinę puikybę. Ir tai yra tema, apie kurią daugiau pakalbėsiu vėliau.

Išėjimas iš džiunglių

Leiskite man pailiustruoti dvasinio augimo procesą palyginimu. Įsivaizduokite, kad grupė žmonių įstrigo giliame tarpeklyje, kurį supa neįkopiamos sienos. Tarpeklis yra pakankamai didelis, kad suteiktų žmonėms viską, ko reikia jų išgyvenimui. Jį dengia tankios džiunglės, kurios jiems neleidžia matyti uolų viršūnių. Uolų viršūnėse gyvena kiti žmonės, kurie žino, kad pasaulis yra daug didesnis už tarpeklį. Tad, norėdami padėti tarpeklyje įstrigusiems žmonėms, jie nuleido daug įvairių įrankių, virvių ir kopėčių, kad žmonės galėtų išlipti iš tarpeklio.

Daugelis žmonių tarpeklyje žino apie šiuos įrankius. Kai kurie iš jų susirinko aplink vieną iš įrankių ir tiki, kad vieną dieną kažkokia aukštesnė būtybė nulips šiuo įrankiu ir juos išgelbės. Kiti vaikščioja nuo įrankio prie įrankio, niekaip neapsispręsdami, kurį pasirinkti. Kiti teigia, kad jų įrankis yra vienintelis teisingas ir kad visi kiti yra klaidingi arba pavojingi. Kai kurie netgi siekia sunaikinti visus kitus įrankius, kad išliktų tik jų vienintelis. Tačiau praktiškai neatsiranda nė vieno, kuris nuspręstų lipti aukštyn vienu iš šių įrankių, kad galėtų pamatyti tai, ką dengia džiunglių lapija.

Ar suvokiate mano mintį? Kiekvienas įrankis turi tam tikrą formą. Įrankio tikslas yra leisti žmonėms užkopti aukščiau, ir yra visai nesvarbu, ar tai yra kopėčių laipteliai ar mazgai ant virvės. Kitaip tariant, konkreti įrankio forma tėra tik laikina priemonė tikslui pasiekti – iškelti žmones virš aklumo, kuriame jie yra, būdami tankiose džiunglėse. Šio įrankio tikslas nėra duoti žmonėms kažkokią aukščiausią tiesą apie tai, kaip pasaulis atrodo pakilus virš džiunglių. Jei norite sužinoti šią didesniąją realybę, turite patys ją patirti, ir įrankis yra skirtas padėti jums pasiekti šį patyrimą.

Įrankio forma nebūtinai ką nors sako apie tai, kas yra virš džiunglių. Ką gi tam tikros formos mazgas ant virvės galėtų jums pasakyti apie tai, kaip atrodo dangus? Lygiai taip pat, gali egzistuoti daugiau nei vienas įrankis, galintis iškelti žmones į virš džiunglių egzistuojantį aiškumą. Žinoma, kai kurie įrankiai gali nesugebėti iškelti žmonių virš tarpeklio, todėl reikia būti atsargiems. Kai kurie įrankiai gali būti padaryti iš virvių, kurios supuvo ir jomis lipdami galite nukristi ant žemės. Kiti gali nesiekti uolų viršūnių, sugebėdami jus atvesti tik prie medžių viršaus. Kiti įrankiai gali būti nuleisti žmonių, kurie užlipo medžiais, ir nors jie gali jus pakelti virš žemės, jie nesugebės jūsų iškelti iš tarpeklio. Mano mintis yra ta, kad nors yra būtina naudotis įžvalgumu ir įvertinti įrankio būklę bei kilmę, neturėtumėte tapti pernelyg prisirišę prie konkrečios bet kurio įrankio formos.

Tai, žinoma reiškia, kad šie kopimo įrankiai simbolizuoja šiame pasaulyje egzistuojančius dvasinius mokymus. Tarp jų yra daug teisingų, kurie potencialiai gali jus išvesti iš tarpeklio kalėjimo – iš ego sąmonės dualizmo – ir leisti jums išvysti aukštesnę Kristaus tiesos perspektyvą. Tad neturėtumėte leisti savajam ego priversti jus tapti prisirišusiais prie konkrečios vieno mokymo formos. Nė vienas tikras mokymas nėra sukurtas tam, kad duotų jums absoliučią tiesą. Jis yra sukurtas, kad duotų jums virtinę laiptelių, kuriais lipdami galėtumėte pasiekti tiesioginį Tiesos Dvasios patyrimą. Būtent ši tiesioginė patirtis pakylės jūsų sąmonę, o ne intelektualinis išorinio mokymo supratimas. Tad lipkite bet kokiomis tikromis kopėčiomis, užuot ginčijęsi su kitais žmonėmis, kurios kopėčios yra vienintelės teisingos!

Svarbiausia tikro dvasinio mokymo žinia yra ta, kad už mokymo ribų iš tiesų kažkas egzistuoja. Išorinis mokymas yra skirtas tik tam, kad parodytų jums kelią į Dievo karalystę, kuri yra jumyse. Tad, jeigu leisite savajam ego jus įtikinti, kad karalystę galite pasiekti, tiktai pasilikdami uždaroje dėžutėje – paremtoje konkrečia išorinio mokymo forma – NIEKADA neįžengsite į karalystę.

Kaip gyvasis mokymas tampa neklystančia doktrina

Yra du būdai, kaip jūsų asmeninis ego gali pasinaudoti išoriniu mokymu, kad įkalintų jus uždaroje dėžutėje ir neleistų jums siekti nedualistinės Kristaus tiesos:

  • Daugumos žmonių asmeninis ego nėra pakankamai stiprus, kad sugebėtų savarankiškai susikurti savo tikėjimo sistemą, tad jis ieško jau parengtos tikėjimo sistemos, teigiančios, jog turi kažkokį neklystantį arba absoliutų autoritetą. Šis autoritetas yra išorinis autoritetas, kaip pavyzdžiui katalikų bažnyčios teiginys, jog ji yra vienintelė tikra Kristaus bažnyčia, kadangi yra paremta nenutrūkstama popiežių linija, siekiančia patį Petrą. Tiesą sakant, kuo akiplėšiškesnis ir įžūlesnis yra šis absoliutaus autoriteto teiginys, tuo didesnė tikimybė, kad kai kurių žmonių ego tai priims. O tikslas, žinoma, yra jus įtikinti, kad jūsų išganymas yra garantuotas, tad jums nebereikia patiems mąstyti.

  • Privertęs jus patikėti, kad išorinis mokymas turi neklystantį autoritetą, jūsų ego sugalvos asmenines išorinių doktrinų versijas. Jos bus sukurptos pagal jūsų asmenybę ir įsitikinimus, todėl labai stipriai varijuos, priklausomai nuo žmogaus. Dauguma religingų žmonių ir dauguma nepatyrusių dvasios ieškotojų nesuvokia, jog yra susikūrę tokias asmenines savo bažnyčios doktrinų versijas.

    Pavyzdžiui, daugelis katalikų teigs griežtai tikintys oficialiomis doktrinomis, tačiau realybėje jie tiki asmeninėmis oficialiųjų doktrinų versijomis. Šios asmeninės versijos leidžia jų ego pasislėpti ir leidžia žmonėms gyventi savo gyvenimą tokiu būdu, kokiu jie nori – tuo pat metu tikėdami, kad yra geri katalikai, kurie bus išganyti. Kitaip tariant, įasmenintos doktrinos leidžia žmonėms pažeidinėti mano įsakymus net nesusimąstant, kad jie tai daro. Jie gali išlaikyti iliuziją, kad yra geri katalikai ir tikėjimą, kad jų išganymas yra garantuotas. Žinoma, panašų mechanizmą atrasite ir visose kitose religijose bei Naujojo Amžiaus mokymuose. Žmonės, kurie yra įstrigę pilkame mąstyme, su šiuo požiūriu nuėjo į kraštutinumą.

Leiskite man duoti tik keletą pavyzdžių apie tai, kaip ego gali piktnaudžiauti bet kokiu dvasiniu mokymu, kad sukurtų uždarą dėžutę. Prisiminkite sekančius faktus:

  • Kai mokymas yra išreiškiamas žodžiais, jis tampa „sustingęs laike.“ Mokymas negali savęs pakeisti, ir jeigu ryšys su mokymo šaltiniu nutrūksta (pirminis mokytojas miršta arba nutrūksta ryšys su Pakylėtųjų Pulkais), mokymas nebegali būti atnaujintas iš Aukščiau. Ir ego tuomet turi puikią galimybę paversti jį „aukščiausiu“ mokymu, kuriam niekada nereikia keistis, nes jis jau yra tobulas.

  • Nėra nė vieno žodžiais išreikšto mokymo, kurio ego negalėtų iškreipti. Paprasčiausiai nėra įmanoma – atsižvelgiant į šiuo metu Žemėje egzistuojančią sąmonę – perduoti mokymą, kuris būtų apsaugotas nuo ego.

  • Ego NIEKADA nesupras tikrojo dvasinio mokymo tikslo, tai yra, kad jis yra skirtas padėti jums užmegzti tiesioginį ryšį su Tiesos Dvasia.

  • Žinau, jog tai atrodys kaip prieštaravimas, tačiau ego toks dalykas kaip absoliuti tiesa neegzistuoja – neegzistuoja tiesa, kuri ateitų iš už dualistinės sąmonės ribų. Ego į kiekvieną dvasinį mokymą žiūri tik kaip į dar vieną koncepciją, dėl kurios galima ginčytis ir interpretuoti pagal jo dualistinius samprotavimus. Tačiau, kai ego yra interpretavęs mokymą tokiu būdu, kokiu nori – kai yra susikūręs savo paties išorinės doktrinos versiją – jis tuomet iškels šią versiją į neklystamumo statusą, mėgindamas jus įtikinti, kad niekada neturėtumėte to kvestionuoti. Štai kodėl dviejų žmonių ego gali interpretuoti tuos pačius žodžius visiškai priešingu būdu, tačiau kiekvienas ego bus absoliučiai įsitikinęs, kad jo interpretacija yra vienintelė teisinga.

    Ar suvokiate šią subtilią mintį? Ego NEIEŠKO absoliučios tiesos – tiesioginio Tiesos Dvasios patyrimo – jis ieško paimti reliatyvų „tiesos“ išsireiškimą ir jį suabsoliutinti. Jis nemėgina atrasti absoliučią tiesą, bet nori pats ją apibrėžti, pagal savo paties dualistinius samprotavimus.

Ego veikimo principas yra toks, kad jis ieško teiginių dvasiniame mokyme, kuriuos galima interpretuoti kaip suteikiančius mokymui absoliutų autoritetą, suteikiančius autoritetą šį mokymą perduodančiam asmeniui arba leidžiančius šio mokymo pasekėjams pasijausti pranašesniais už kitus. Kai ego atranda arba apibrėžia tokius absoliutinius teiginius, jis ima mėginti sukurti kultūrą organizacijoje, kuri skatintų žmones tikėti, jog jiems niekada nereikia kvestionuoti šių absoliučių teiginių. Šiems teiginiams yra suteikiamas neklystamumo statusas, o tai reiškia sekančius dalykus:

  • Mokymas yra atėjęs ir šimtu procentu remiamas aukščiausio įmanomo autoriteto – dažnai teigiant, kad tai yra Dievas arba aukščiausias Dievo atstovas Žemėje (atkreipkite dėmesį, kad visiems tikriesiems Dievo atstovams vertybiniai vertinimai yra beprasmiški – Kristus nėra aukščiau arba žemiau už Budą žmogiška prasme).

  • Kadangi tiesa gali būti tik viena – ar bent jau ego taip tiki – visi kiti mokymai yra klaidingi.

  • Jeigu seksite klaidingu mokymu, nueisite į pragarą, tačiau, jeigu seksite vieninteliu tikru mokymu, jūsų išganymas bus garantuotas.

  • Mokymas yra aukštesnis arba geresnis už visus kitus mokymus, tai reiškia, kad jo pasekėjai yra geresni už visus tuos, kurie šiuo mokymu neseka.

  • Kadangi mokymas yra absoliutus, jis niekada negali būti pakeistas arba išplėstas. Tiesą sakant, jame nieko negalima keisti ir turėtumėte sekti šiuo mokymu taip, kaip tai buvo daroma visuomet.

  • Kadangi mokymas yra absoliutus, už jį niekada negalėtų būti aukštesnio arba pažangesnio mokymo. Tad galite palikti savo ilgėjimąsi kažko daugiau, savo tiesos paieškas. Jūsų paieškos buvo sėkmingos, kadangi atradote šį mokymą čia Žemėje.

  • Kadangi turite šį tobulą mokymą, nėra jokios būtinybės siekti tiesioginio Tiesos Dvasios patyrimo. Tiesą sakant, toks patyrimas yra neįmanomas, nebūtinas arba rezervuotas tik lyderiams, kurie jums tuomet pasakys, kuo jums reikia tikėti, remdamiesi savo neklystančia patirtimi. Daugumoje tradicinių religijų, tiesioginis Tiesos Dvasios patyrimas nėra skatinamas ar netgi yra draudžiamas. Štai kodėl žydų lyderiai buvo taip susirūpinę, kai skelbiau, kad Dievo karalystė yra jumyse, tai reiškia, jog jums nereikalinga išorinė dvasininkija, kuri jums pasakotų, kas yra tiesa. Ryšį su tiesos šaltiniu galite užmegzti savyje.

  • Kadangi mokymas turi absoliutų autoritetą, kas tokie manote esantys, kad drįstate uždavinėti klausimus arba ieškoti gilesnio mokymo supratimo nei tas, kurį jums duoda lyderiai?

  • Jeigu uždavėte klausimą, į kurį lyderiai nesugeba atsakyti, kažkas su šiuo klausimu yra ne taip. Jeigu nesate patenkinti oficialiais atsakymais, kažkas ne taip yra su jumis. Jeigu abejojate lyderiais arba oficialiomis doktrinomis, abejojate pačiu Dievu ir eisite į pragarą.

Viso to pasekmė yra ta, kad galite pamiršti savo tiesos paieškas ir tiesiog sekti šios tikėjimo sistemos, kuri teigia nuvesianti jus į pažadėtąją žemę, išorinėmis doktrinomis bei taisyklėmis. Dabar, kai jau esate atradę aukščiausią dvasinį mokymą, jums nebereikia mąstyti; nebereikia naudotis savo intuiciniais gebėjimais, kurie jus ir paskatino ieškoti dvasinio mokymo. Tiesiog palikite visa tai prie durų ir visa tai pamirškite.

Praktiškai visos religijos ir dvasiniai judėjimai Žemėje buvo daugiau ar mažiau paveikti šio mąstymo. Kai kurie iš jų taip stipriai išsikvėpė, kad prarado bet kokį Gyvosios Tiesos elementą, šitaip praktiškai tapdami beverčiais, kai tuo tarpų jų pasekėjai vis dar tebetiki, kad jie vieninteliai pateks į Dangų.

Kodėl Pakylėtieji Pulkai kuria naujas organizacijas

Tiesos Dvasios neįmanoma uždaryti žodžiuose. Kai dvasinis mokymas yra išreiškiamas žodžiais, jis nustoja būti Gyvąja Tiesa. Todėl ego tuomet gali pasinaudoti dualistiniais antikristo proto samprotavimais, kad paverstų šį mokymą uždara dėžute. Tai yra neišvengiama pasekmė fakto, kad tiek daug žmonių šioje planetoje vis dar tebėra įstrigę ir tebėra absoliučiai apakinti dualistinės sąmonės. Nėra JOKIŲ būdų nuo to apsisaugoti, tiesą sakant, praktiškai galima garantuoti, kad bet kuris dvasinis mokymas bus to paveiktas, ir kai kurie žmonės pavers šį mokymą uždara dėžute.

Turite saugotis fakto, kad tokie žmonės sieks ir jus įtraukti į savo dėžutę, nes ego iš tiesų tiki, kad, jeigu visi Žemėje su juo sutinka, tuomet jis turi būti teisus. Kaip yra sakoma, bėda po vieną nevaikšto, tad po vieną nevaikšto ir ego. Ego yra įsitikinęs, kad, jeigu visi patikėtų, jog Žemė yra plokščia, tai tuomet Žemė iš tiesų taptų plokščia.

Ištisus tūkstantmečius mes, Pakylėtieji Pulkai, perdavinėjome žmonijai tikrus dvasinius mokymus. Kiekvienu atveju būdavo tik laiko klausimas, kuomet žmonių ego ir subtili žaltiško proto logika paversdavo Gyvąjį Žodį negyvu žodžiu. Ar yra būdų išvengti šio scenarijaus? Taip, tačiau TIKTAI tol, kol mokymas išlieka atviras laipsniškam apreiškimui, tai reiškia, jog išlieka tiesioginis ryšys su Pakylėtaisiais Pulkais, per kurį mes galime perduoti Gyvąjį Žodį.

Ego mėgins iškreipti mokymą nuo pat jo davimo akimirkos. Tačiau, kai tiesioginis ryšys nutrūksta, gali prireikti tik kelių metų, kad tikras dvasinis mokymas būtų paverstas uždara sistema, žadančia išganymą be būtinybės užmegzti tiesioginį ryšį su išganymo šaltiniu.

Dauguma krikščioniškų bažnyčių pražiūri faktą, kad aš nesukūriau uždaros dėžutės, bet mėginau įkurti Gyvojo Žodžio perdavimo tradiciją. Nepasiunčiau savo mokinių su fiksuota doktrina, iš kurios jie turėjo pamokslauti. Pasiunčiau juos su Šventosios Dvasios galia, per kurią jie galėjo skelbti Gyvąjį Žodį. Tūkstantmečių bėgyje, taip pat ir kitos organizacijos turėjo Gyvojo Žodžio tradiciją. Ir nors ego gali iškreipti tokį ryšį, tai visgi yra pagrindinė priemonė, turinti potencialą neleisti dvasiniam mokymui tapti uždara dėžute.

Žmonijos sąmonei augant, mes, Pakylėtieji Pulkai pamėginome sukurti labiau tiesioginį ryšį, apmokydami pasiuntinius, per kuriuos galėjome kalbėti labiau tiesioginiu būdu. Tačiau kol kas kiekviena mūsų remta organizacija nuėjo tuo pačiu keliu. Jos nariai ir lyderiai – ir dažnai net ir pasiuntinys(-iai) – pasidarė pernelyg susikoncentravę į išorinį mokymą ir išorinę organizaciją.

Vienas dažnas scenarijus yra tai, kad organizacija pasidaro pernelyg susikoncentravusi į pasiuntinį. Problema čia – kaip ir visada – yra ego dualizmas. Daugelis žmonių yra taip giliai įstrigę savojo ego dvasiniame aklume, kad nenori priimti jokio pasiuntinio, jeigu jis arba ji neturi kažkokio antžemiško autoriteto. Tačiau, jeigu mes patvirtiname tokį autoritetą, pateikdami pasiuntinio ir savo paramos įrodymus, ego iš karto nueina su tuo per toli ir sukuria organizacijoje kultūrą, kuri sako, kad tik ši organizacija yra remiama ir kad tik šis pasiuntinys yra vienintelis tikras.

Kitas dažnas scenarijus yra tai, kad organizacija tampa pernelyg susikoncentravusi į tam tikrą per pasiuntinį perduotos žinios formą. Todėl tas būdas, kuriuo Gyvasis Žodis yra perduodamas per šį pasiuntinį, yra vienintelis būdas, kuriuo jis gali būti perduodamas. Organizacija tuomet paverčia Gyvąjį Žodį negyva doktrina ir išaukština jį kaip pranašesnį už visus kitus mokymus. Ir ji dabar tampa dualistinio žaidimo auka, kuriame save apibrėžia santykyje su kitais mokymais, lygindamasi su kitais ir laikydama save pranašesne už visus kitus. Ir nors tai leidžia organizacijos nariams jaustis pranašesniais ir jaustis užtikrintais, kad bus išganyti, nariams tai niekaip nepadeda siekti asmeninio Kristiškumo. Kristaus prote nėra jokių dualistinių vertinimų ir lyginimų. Todėl Kristaus būdas yra naudotis mokymu tik tam, kad tai padėtų pasiekti už mokymo esančią Tiesos Dvasią.

Šių ego žaidimų pasekmė yra tokia, kad organizacija nugrimzta į sustabarėjimą. Ir kai pasiuntinys nustoja veikti – arba kai taip pat nugrimzta į sustabarėjimą – nariai – o ypač lyderiai – pasiduoda žaltiškai pagundai, kad dabar Gyvojo Žodžio tekėjimas baigėsi. Jų organizacija kažkokiu tai būdu buvo paskutinė, atnešusi Gyvąjį Žodį, ir mes, Pakylėtieji Pulkai liovėmės kalbėti žmonijai iki neapibrėžtos ateities.

Šie lyderiai dabar visus naujus pasiuntinius jau pagal apibrėžimą laiko netikrais, ragindami savo narius atstumti juos, atidžiau į juos net nepažvelgus. Jie cituoja visus pavojus, kurie kyla, sekant netikrais pasiuntiniais, dažnai naudodamiesi selektyviomis arba iškraipytomis citatomis iš senojo mokymo. Tie, kurie patiki šiuo teiginiu, pasiduoda ego pagundai atsisakyti naudotis savo asmeniniu įžvalgumu. Žinoma, netikrų pasiuntinių bus visada, tačiau tik nagrinėdami visus naujus pasiuntinius galėsite ugdytis savo įžvalgumą, šitaip įgydami gebėjimą atskirti tikrą nuo netikro, remdamiesi vidine Kristaus vizija, o ne išoriniais kriterijais, kuriuos nustatė jūsų ego arba ego tų, kuriuos jūs pavertėte savo guru Žemėje.

Vienintelė išeitis

Ar yra būdų išvengti šių spąstų? Taip, tačiau tik įkuriant organizaciją, kuri išpildytų du reikalavimus:

  • Alfa reikalavimas yra tai, kad organizacija turi būti pasišventusi išsaugoti nenutrūkusį ir neužterštą ryšį su Pakylėtaisiais Pulkais, idant Gyvojo Žodžio perdavimas galėtų tęstis.

  • Omega reikalavimas yra tai, kad nariai ir lyderiai giliai suprastų ego ir jo poveikį dvasinėms organizacijoms. Tuomet jie būtų pasiryžę neleisti ego žaisti savo žaidimų, per kuriuos jis įstumia organizaciją į sustabarėjimą ar paskatina ją tapti žaidimų valdžią ir susiskaldymo auka.

Jeigu tokia organizacija galėtų pritraukti dvasios ieškotojus, kurie būtų bekompromisiškai pasišventę savo pačių dvasiniam augimui – kurie būtų pasiryžę stoti į konfrontaciją su savuoju ego ir išsitraukti rąstą iš savo akies – ir išsaugoti nenutrūkusį Gyvojo Žodžio tekėjimą, tuomet potencialiai galėtume įtvirtinti tradiciją, kuri galėtų išlikti atvira. Toks atviras ryšys anksčiau buvo užmegztas per daugelį pasiuntinių, tačiau jis buvo išsaugotas tik trumpą laiką, nes tuomet savo žaidimus imdavo žaisti ego.

Mes, Pakylėtieji Pulkai, tikime, jo atėjo laikas pakylėti tai į aukštesnį lygmenį, ir būtent dėl to mes jums dabar duodame aukštesnius ir labiau tiesioginius mokymus apie ego ir dvasinių organizacijų pinkles. Dabar telieka pažiūrėti, kaip į tai reaguos šio amžiaus dvasios ieškotojai. Ar jie pasinaudos per mūsų dabartinius pasiuntinius perduodamais mokymais, visada siekdami peržengti mokymo ribas ir siekti tiesioginio Tiesos Dvasios patyrimo savo pačių širdyje?

Ar ryšis jie – kiekvienas savitu būdu – tapti atviromis durimis Gyvojo Žodžio perdavimui? O gal ir jie taps pernelyg susikoncentravę į išorinį mokymą arba išorinius pasiuntinius, šitaip paversdami tai, ką mes perduodame, dar viena uždara dėžute, kuriai teliks prisijungti prie mirusių dvasinių organizacijų šiukšlių krūvos? Būti atviromis durimis ar nebūti atviromis durimis, štai koks iš tiesų yra amžinasis klausimas.

Ar suvokiate esminę mintį? Vienintelė išeitis yra individualus Kristaus įžvalgumas. Ego sukūrė automatiško arba garantuoto išganymo svajonę. Todėl dvasios ieškotojams yra labai svarbu suvokti, kad nėra jokių būdų sukurti dvasinę organizaciją, kuri automatiškai garantuotų jūsų išsilaisvinimą nuo ego ir jo žaidimų. VIENINTELIS būdas kovoti su ego yra būti nuolatos budriam ir nuolatos siekti Tiesos Dvasios. Tačiau tai tegali įvykti tik kaip asmeninė, vidinė patirtis, ir nors šia patirtimi galima dalintis – idant žmonės savo individualiais patyrimais stiprintų vienas kitą – to niekada negalima institucionalizuoti.

Niekada neprisiriškite prie vieno konkretaus tiesos išsireiškimo. Naudokitės juo kaip tiltu, siekdami tiesioginio, vidinio Tiesos Dvasios patyrimo.

Tiesos Dvasia yra Gyvenimo Upė, ir svarbiausias jos bruožas yra tai, kad ji nuolatos teka. Užfiksavę upę nuotraukoje, sustabdote tekėjimą, ir todėl nebeturite tikrojo upės atvaizdo. Niekada nepasitenkinkite nejudančia nuotrauka – visada siekite atrasti pačią upę.

Versta iš www.ascendedmasterlight.com