Esminė konflikto Vidurio Rytuose priežastis

TEMOS: Žemyn traukiančio sūkurio sukūrimas – Žemė yra aukštyn kylančioje spiralėje – Pirmykštės dvylika Izraelio genčių – Kur šiandien yra gentys? - Kaino sąmonė ir Vidurio Rytai – Žmonės turi įveikti savo progreso baimę – Iliuzijos, kad esate išrinktieji Dievo žmonės, įveikimas – Smūgiai kurį laiką turi pasidaryti skaudesni – Karo Vidurio Rytuose ir pasaulinio karo potencialas – Laikykitės vizijos, kad meilė viską nugali

Pakylėtoji Mokytoja Motina Marija, 2006 liepos 16 d., per Kim Michaels


Mano Mylimos širdys, jūs paprašėte ir todėl aš pamėginsiu jums duoti dalį atsakymo į jūsų klausimus apie Vidurio Rytus. Suprantu, kad esate susirūpinę dėl situacijos Vidurio Rytuose ir dėl galimo šios situacijos paaštrėjimo. Tačiau negaliu sakyti, kad aš ar pakylėtieji mokytojai taip pat būtume dėl to susirūpinę, nes mes į situaciją Vidurio Rytuose žvelgiame iš didesnės, platesnės, ilgaamžiškesnės perspektyvos.

Leiskite man padėti jums atsitraukti nuo situacijos Vidurio Rytuose ir bent akies krašteliu pažvelgti į tą perspektyvą, iš kurios į šią situaciją žiūrime mes.

Svarbiausias dalykas, kurį galėtumėte prisiminti, yra tai, kad Žemės planetai buvo leista tapti kryžkele gyvybės srautams, kurie atėjo iš daugelio skirtingų evoliucijų. Pradžioje ši planeta buvo sukurta kaip apsaugota sfera, į kurią buvo skirta nusileisti specifinėms gyvybės srautų grupėms, specifinėms evoliucijoms, kurias mes kartais dar vadiname pagrindinėmis rasėmis. Tačiau po to, kai įvyko žmogaus nuopolis ir žmonijos sąmonė pradėjo ristis į dualizmą, buvo nuspręsta leisti čia įsikūnyti dideliam gyvybės srautų skaičiui, kurie nepriklausė pirmapradėms pagrindinėms rasėms. Šie gyvybės srautai atėjo iš daugelio skirtingų Kosmoso vietų, net ir iš kitų šios saulės sistemos planetų.

Kodėl tam buvo leista įvykti? Na, kaip yra paaiškinama šioje svetainėje, pirminis planas Žemės planetai buvo toks, kad čia įsikūnijantys gyvybės srautai niekada nepraras savo sąmoningo žinojimo ir sąmoningo ryšio su savo dvasiniais mokytojais. Tačiau daugelis gyvybės srautų iš tiesų prarado šį ryšį ir todėl ėmė jaustis taip, lyg Dievas juos būtų apleidęs.

Žemyn traukiančio sūkurio sukūrimas

Jau anksčiau jums sakiau, kad materiali visata veikia kaip veidrodis. Materijos šviesa atspindės fiziniame pavidale jūsų prote laikomas sąlygas. Tai reiškia, kad gyvybės srautų banga potencialiai gali susikurti žemyn traukiantį sūkurį. Tai nutinka, kai visi tos konkrečios bangos, tos pagrindinės rasės gyvybės srautai laikosi labai panašios vizijos Žemei ir jaučiasi apleisti Dievo. Ši vizija palaipsniui pradeda atsispindėti fizinėse aplinkybėse, kas priverčia sutankėti net ir pačią materiją, kol galiausiai fiziniai pojūčiai nebegali pajausti nieko, kas egzistuoja už materialios visatos ribų.

Kai planeta turėjo aukštesnes vibracijas, žmonės galėjo – net ir savo fiziniais pojūčiais – jausti subtilesnes energijas, egzistuojančias už jūsų šiandien taip vadinamos materijos ribų.

Ar matote, kad nutinka tokiame žemyn traukiančiame sūkuryje? Gyvybės srautai bendrakurdami susikuria savo pačių aplinkybes ir kai materija atvaizduoja tai, ką jie sukūrė, jie pamiršta, arba atsisako pripažinti, kad tai jie patys sukūrė išorines sąlygas, kurias dabar aplink save mato. Ir jie pasidaro absoliučiai įsitikinę, kad jų vizija – jog Dievas juos apleido – yra visiškai teisinga. Ir savo išorines aplinkybes jie laiko įrodymu, kad jų vizija yra teisinga. Tačiau realybė yra tokia, kad tai, ką jie mato, nėra objektyvios aplinkybės. Tai yra subjektyvios aplinkybės, kurias jie patys susikūrė. Ir todėl vienintelis dalykas, galintis sustabdyti šį žemyn traukiantį sūkurį, yra tai, kad žmonės pakeistų savo viziją.

Tačiau, kai žmonės yra praradę ryšį, tiesioginį ryšį su savo dvasiniais mokytojais, kaip mums juos pasiekti ir pasakyti, jog jiems reikia pakeisti savo viziją? Ir tai yra centrinė dilema Žemės planetoje. Tad klausimas dabar tampa toks: „Kadangi žmonės atsuko nugarą savo dvasiniams mokytojams, kas tuomet galėtų sustabdyti šį žemyn traukiantį sūkurį?“

Na, vienintelis šį žemyn traukiantį sūkurį galintis sustabdyti dalykas, yra tai, kad žmonės pakeistų savo viziją. Tačiau, kadangi jie nenori klausyti savo dvasinių mokytojų ir kadangi Materijos šviesa klusniai atvaizduoja jų viziją, reikia, kad kažkas kitas sustabdytų šį žemyn traukiantį sūkurį, šį žiaurų užburtą ratą. Ir kas yra tas kažkas? Na, viena iš galimybių yra leisti gyvybės srautų bangai įsikūnyti Žemės planetoje, tokiai gyvybės srautų bangai, kuri ateitų iš visiškai kitokios aplinkos ir todėl neturėtų tokios pačios vizijos kaip šioje planetoje jau gyvenantys gyvybės srautai. Tad, kai šios dvi gyvybės srautų bangos ims sąveikauti, jos neišvengiamai susidurs. Ir nors šis susidūrimas atves prie konflikto, tai turi potencialą išardyti abiejų gyvybės srautų bangų sustabarėjusį mąstymą.

Ar suvokiate esminį principą, kurį noriu jums paaiškinti? Kai nenorite mokytis iš savo dvasinių mokytojų, vienintelis dalykas, kuris potencialiai jus gali išmokyti gyvenimo pamokų, yra skaudžių smūgių mokykla. Ir į kuo didesnį sustabarėjimą yra nugrimzdę gyvybės srautai, tuo skaudesni turi būti smūgiai, kad galėtų prasimušti pro jų kiautą ir galėtų priversti juos iš naujo permąstyti savo požiūrį į gyvenimą.

Žemė yra aukštyn kylančioje spiralėje

Taigi, mano mylimieji, jau labai seniai buvo nuspręsta, kad Žemė nebebus sfera, kuri būtų išskirtinai skirta pirmapradėms pagrindinėms rasėms. Vietoj to, joje bus leidžiama įsikūnyti daugeliui gyvybės srautų iš kitų pasaulių sistemų, iš kitų planetų ir iš kitų galaktikų. Tai nereiškia, kad šie gyvybės srautai čia atvyko fizinėje oktavoje kosminiais laivais. To nebuvo. Žemėje yra daug gyvybės srautų, kurie jaučia atėję iš kažkur kitur, iš kitų žvaigždžių sistemų. Ir nors kai kurie iš jų tiesiog gyvena fantazijose, kai kurie iš jų yra teisūs. Jie iš tiesų atėjo iš kažkur kitur. Tačiau jų sieloms buvo leista įsikūnyti Žemėje žmonių kūnuose. Jie nebuvo čia atgabenti materialiomis, mechaninėmis priemonėmis.

Kai žvelgiate į Žemės planetą šiandien, matote, kad ji iš tiesų yra kryžkelė, kurioje susiduria daugelis skirtingų gyvybės srautų, atėjusių iš įvairiausių vietų, turinčių labai skirtingas pažiūras ir požiūrį į gyvenimą. Tai, taip sakant, yra lydomasis katilas. Ir aukščiausias šio lydomojo katilo potencialas yra tai, kad, kai žmonės pamatys šią įvairovę, jie pakeis savo požiūrį, ims mokytis vieni iš kitų, paimdami tai, kas yra geriausia kiekvienoje evoliucijoje, ir susikurs kultūrą, kuri bus didesnėje pusiausvyroje, bus labiau centruota, labiau harmoninga.

Žinoma, visada egzistuoja ir žemiausias potencialas, o tai yra tai, kad skirtingi gyvybės srautai visą savo dėmesį sutelks į savo skirtumus, tuo būdu susikurdami tarpusavio konfliktus, vedančius į fizinį karą. Ir tai, žinoma, jūs matėte vėl ir vėl šioje planetoje. Tai kodėl tuomet pakylėtieji mokytojai ėmėsi šios apskaičiuotos rizikos, leisdami Žemei tapti lydomuoju katilu? Na, mes tai padarėme todėl, kad, jeigu to nebūtų įvykę, pirmapradės pagrindinės rasės būtų toliau grimzdusios į savo žemyn traukiantį sūkurį, kol galiausiai būtų save susinaikinusios.

Vietoj to nutiko taip, kad – suardžius pirmapradžių pagrindinių rasių sustabarėjusį mąstymą – iš tiesų buvo sukurta aukštyn kylanti spiralė. Šią aukštyn kylančią spiralę galima matyti, kai žvelgiate į Žemės planetą iš pakylėtųjų mokytojų perspektyvos ir vizijos. Ir ją netgi gali matyti ir tie, kurie yra jautrūs ir yra pasirengę pažvelgti į istoriją su tikslu ieškoti nesenstančių augimo ir transformacijos elementų.

Šiuos elementus galima matyti beveik kiekvienoje kultūroje. Tiesą sakant, yra labai mažai kultūrų šioje planetoje, kurių nebūtų paveikę permainų vėjai. Kai kuriais atvejais, būtų galima sakyti, kad permainos nebuvo į gera. Tačiau, kaip mėginau paaiškinti, kai tam tikra kultūra yra įstrigusi sustabarėjusiame mąstyme, bet kokie pokyčiai iš tiesų yra pokyčiai į gera. Nes tik tuomet, kai šis sustabarėjęs mąstymas yra suardomas, atsiranda potencialas apgręžti kritimą žemyn ir sukurti tikrą augimą. Žinoma, šis potencialas ne visada išsipildo ir gyvybės srautų grupė, net ir visa kultūra, gali susikurti naują žemyn traukiantį sūkurį vietoj senojo savo sūkurio.

Tačiau turiu jums pasakyti, kad visa planeta įžengė į aukštyn kylančią spiralę, kuri griauna visų Žemėje egzistuojančių kultūrų sustabarėjimą. Ir kai šis sustabarėjimas yra sugriaunamas, žmonės dažnai būna pasimetę ir labai nusiminę. Jie nesupranta, kas vyksta. Jie nesuvokia, kat tai yra potencialas augimui. Vietoj to, jie į tai žvelgia kaip į grėsmę savo tradiciniam gyvenimo būdui, kuris, jų manymu – nepaisant akivaizdžių jo trūkumų ir prieštaravimų – yra tobulas ar net perduotas paties Dievo, ir todėl turėtų būti išsaugotas bet kokia kaina. Ir tai, mano mylimieji, yra tragedija. Tačiau net ir šis vyksmas negalės atsilaikyti prieš permainų vėjus ir besisukantį laiko ratą.

Pirmykštės dvylika Izraelio genčių

Kai pažvelgiate į Vidurio Rytus, turėdami omenyje tai, ką jums sakiau, staiga jums prieš akis iškyla naujos perspektyvos, kurios dabar tampa akivaizdžios. Pirmiausia turite suprasti, kad Vidurio Rytai nėra viena iš švenčiausių vietų Žemėje. Jėzus į Vidurio Rytus nusileido ne dėl to, kad tai buvo šventa vieta, o dėl to, kad tai buvo viena iš nešvenčiausių vietų Žemėje. Todėl jis troško atnešti šviesą į ten, kur tvyrojo didžiausia tamsa. Lygiai taip pat ir Korano mokymai – o tiksliau turėčiau sakyti: pirminiai, neiškreipti Korano mokymai – buvo duoti Vidurio Rytuose būtent dėl to, kad ten vis dar buvo labai daug tamsos.

Kodėl Vidurio Rytai yra didelės tamsos vieta? Todėl kad ten kūnijosi gyvybės srautai, kurie atėjo iš kitų pasaulių sistemų, ir šie gyvybės srautai turi labai ilgą kariavimų tarpusavyje istoriją. Kai Jėzus sakė, kad atėjo išgelbėti pasiklydusias Izraelio namų avis, jis iš tiesų nekalbėjo apie pirmaprades pagrindines Žemės planetos rases. Jėzus nusileido į Vidurio Rytus, nes savanoriškai pasisiūlė įvykdyti dvejopą misiją.

Dalis Jėzaus misijos buvo universali ir nesenstanti, kaip Žuvų amžiaus hierarcho, ir ši jo misija apėmė visą planetą. Tai buvo Jėzaus misijos Alfa aspektas. Tačiau Jėzaus misijos Omega aspektas buvo koncentruotis į specifinę problemą Vidurio Rytuose, į dvylika gyvybės srautų grupių, kurioms buvo leista įsikūnyti šioje planetoje. Tačiau šie gyvybės srautai turi ilgą istoriją, išeinančią toli už Žemės ribų, ir tai yra tarpusavio karų ir varžymosi istorija.

Ir šie gyvybės srautai iš tiesų atėjo iš sistemos, saulės sistemos, kurioje buvo dvylika planetų. Tačiau vystydamiesi, jie taip pat ėmė darytis vis labiau sustabarėję ir darėsi vis labiau įgudę piktnaudžiauti Materijos šviesa, siekdami valdžios ir kontrolės. Tam tikslui jie netgi panaudojo Materijos šviesą karui, siekdami sunaikinti vienas kitą. Šie gyvybės srautai turėjo pasiekę technologiją, kuri buvo pažangesnė už tai, ką jūs Žemės planetoje turite šiandien. Jie gebėjo keliauti tarp planetų savo Saulės sistemoje. Ir galiausiai jie pradėjo tarpplanetinius karus.

Ir tai galiausiai atvedė prie visos saulės sistemos susinaikinimo. Ir nors daugelis iš šių labiausiai sustabarėjusių gyvybės srautų patyrė antrąją mirtį, dalis šių gyvybės srautų išsibarstė per keletą galaktikų ir saulės sistemų. Įsikūniję kitose planetose, kai kurie iš jų iš tiesų paaugo ir transcendavo savo mąstyseną. Tačiau kai kurie iš jų ir vėl atkrito į senuosius įpročius ir toliau tęsė savo karus. Galiausiai kai kuriems iš šių gyvybės srautų buvo leista įsikūnyti šioje Saulės sistemoje egzistavusioje planetoje, kurios dabar jau nebėra, nes ji buvo sunaikinta ir iš jos dabar yra telikęs tik asteroidų žiedas. Visų šių pirminių dvylikos planetų atstovams buvo leista įsikūnyti Žemės planetoje po to, kai įvyko ketvirtosios pagrindinės rasės nuopolis. Šitaip šiems gyvybės srautams buvo suteikta paskutinė galimybė. Ir tai taip pat buvo galimybė Žemėje gyvenusiems gyvybės srautams, kurie buvo nugrimzdę į tokį sustabarėjimą, kad jų buvo nebeįmanoma pasiekti.

Ir būtent šias dvylika gyvybės srautų evoliucijų turėjo omenyje Jėzus, kalbėdamas apie dvylika Izraelio genčių. Tad dabar matote, kad, nors šie gyvybės srautai yra mylimi Dievo, yra iliuzija galvoti, kad nors viena iš šių genčių, nors viena iš šių gyvybės srautų bangų – ar jie šiandien būtų žinomi arabų ar žydų vardu – būtų turėjusi kažkokių pasiekimų ar būtų pasiekusi ypatingai aukštą dvasinę sąmonę. Realybė yra tokia, kad niekas tarp jų neturėjo labai aukštos sąmonės būsenos, kai atėjo į šią Žemę. Štai kodėl jie buvo pasiklydusios Izraelio namų avys. Jeigu būtų turėję aukštesnę sąmonės būseną, jie nebūtų pasiklydę, nes būtų žinoję kas esantys, būtų žinoję, jog yra bendrakūrėjai su savo Dievu.

Jėzaus misijos Omega aspektas buvo tai, kad jis nusileido į įsikūnijimą tomis aplinkybėmis, kad galėtų kalbėti tiesiogiai tiems gyvybės srautams, kurie buvo įsikūniję Vidurio Rytuose ir atstovavo šias dvylika genčių. Štai kodėl, jeigu atidžiai skaitysite Bibliją, pamatysite, kad Jėzus aiškiai suprato, jog jo fizinė misija turi tam tikrus apribojimus. Nes jis negalėjo perduoti tam tikrų mokymų būdamas fiziniame įsikūnijime, ir jis to negalėjo daryti būtent dėl to, kad pasiklydusios Izraelio namų avys buvo tokioje žemoje sąmonės būsenoje, kad jis negalėjo jiems duoti šių galingų mokymų. Nes jie tuomet iš karto būtų ėmę naudoti šiuos mokymus savanaudiškiems tikslams, net ir tarpusavio karams. Todėl Jėzus minias mokė palyginimais, nes minios buvo pasiklydusios avys iš dvylikos Izraelio genčių, iš dvylikos evoliucinių grupių, atėjusių iš tolimų pasaulių.

Kur šiandien yra gentys?

Ir ką nuveikė šios dvylika genčių su Jėzaus joms duotais mokymais? Na, esu laiminga galėdama pranešti, kad per šiuos praėjusius 2000 metų, didelis šių gyvybės srautų skaičius iš tiesų nuoširdžiai stengėsi įsisavinti Jėzaus mokymus. Būtent dėl to, dalis šių gyvybės srautų šiandien yra įsikūniję šalyse, kuriose vyrauja krikščionybė, tokiose kaip Jungtinės Valstijos, Europa ir, iš dalies, Pietų Amerika. Tačiau taip pat turiu jums pasakyti, kad dauguma šių gyvybės srautų nepaleido savo sustabarėjimo. Štai kodėl matote, kad jie pavertė Jėzaus mokymus į sustabarėjusią, dogmatišką religiją, ar tai būtų katalikų bažnyčia, ar fundamentalistinės bei evangelikų bažnyčios Jungtinėse Valstijose.

Tai, žinoma, jums rodo, kad daugelis šių gyvybės srautų pilnai neįsisavino Jėzaus mokymų. Tad, nors jie padarė akivaizdų progresą per šiuos praėjusius 2000 metų, jie vis dar tebėra labai toli nuo ten, kur jiems reikia būti savo sąmonėje, kad galėtų išsilaisvinti nuo praeities ir imti vykdyti aukščiausią įmanomą rolę šioje planetoje. O ši rolė yra tai, kad jie taptų universaliais Dievo sūnumis ir dukterimis, palikdami savo senuosius įpročius, savo senąją istoriją ir kilmę. Ir tai yra vienintelis būdas, kuriuo šie gyvybės srautai gali išsilaisvinti nuo savo praeities tendencijų, nuo tų tendencijų, kurias jie kartoja jau dešimtis tūkstančių metų. Ir, žinoma, tiktai tuomet, kai jie bus galutinai įveikę šias tendencijas, jie galės transcenduoti save ir užsitarnauti pakylėjimą į aukštesnes mokymosi sferas.

Ir nors tai yra geros naujienos, taip pat turiu pranešti, kad tarp šių dvylikos genčių gyvybės srautų yra ir tokių, kurie nenorėjo transcenduoti savo senųjų įpročių ir savo senosios sąmonės būsenos. Ir tai yra tie gyvybės srautai, kurie ir toliau tęsė savo įsikūnijimus Vidurio Rytuose. Nesakau, kad visi Vidurio Rytuose įsikūnijantys žmonės priklauso šiems gyvybės srautams, nes kai kurie tarp jų iš tiesų savanoriškai pasisiūlė įsikūnyti tenai tam, kad suteiktų atsvarą pirmykščių dvylikos genčių sąmonės tankumui. Tačiau turiu jums pasakyti, kad Vidurio Rytuose yra didelis procentas žmonių, kurie tenai įsikūnija būtent dėl to, kad jie dar netranscendavo tos sąmonės, kuriai prieš 2000 metų Jėzus atėjo mesti iššūkio. Tiesą sakant, jie netgi dar giliau nugrimzdo į šios sąmonės būsenos sustabarėjimą.

Ir tai, kaip matote, atvedė prie nesuskaičiuojamų karų bei konfliktų, ne tik per šiuos praėjusius 2000 metų, bet net ir dar anksčiau nei siekia rašytinė istorija. Ir todėl galiu jums pasakyti, kad smėlis Vidurio Rytuose yra beveik visas persisunkęs nesuskaičiuojamos daugybės žmonių krauju, kuris buvo pralietas beprasmiškuose ir betiksliuose konfliktuose tarp gyvybės srautų, kurie yra taip giliai įstrigę varžymosi ir karo sąmonėje, kad nesugeba iš jos išsilaisvinti.

Kaino sąmonė ir Vidurio Rytai

Istorija iš Senojo Testamento apie Kainą ir Abelį iš tiesų turi labai svarbią žinią šiems gyvybės srautams. Abelis, žinoma, reprezentuoja gyvybės srautą, kuris ryžosi transcenduoti savo senąjį sustabarėjimą. Tai yra gyvybės srautas, kuris yra pasiryžęs transcenduoti save ir plaukti su Gyvenimo Upe. Štai kodėl jis yra mylimas Dievo. Kainas, žinoma, reprezentuoja gyvybės srautą, kuris nenori savęs transcenduoti ir todėl yra nugrimzdęs į sustabarėjimą savo sąmonės būsenoje. Todėl jis pavydi to, kad Abelis daug ką sugeba daryti geriau už jį, nes Abelis nėra darytojas, jis leidžia Dievui būti darytoju per jį.

Todėl tai, kas žmogui yra neįmanoma, kas yra neįmanoma Kaino sąmonei, dabar tampa įmanoma su Dievu – su Kristaus sąmone. Ir būtent tai matote reiškiantis Vidurio Rytuose. Ten yra gyvybės srautų, kurie taip giliai nusileido į dualistinę sąmonę, kad juose iš karto sukyla pyktis ir pavydas, kai jie susiduria su tam tikrą Kristaus sąmonės laipsnį pasiekusiu žmogumi. Tačiau jie ne tik pavydi. Ne, jie nori sunaikinti žmogų, kuris įkūnija Kristaus sąmonę, nes nenori šios sąmonės būsenos būti trikdomi.

Viliuosi, jog sugebate matyti šios proto būsenos beprotybę. Šie žmonės nėra laimingi ir patenkinti savo dabartinėje sąmonės būsenoje. Jie iš tiesų yra labai nelaimingi, pilni vidinių konfliktų ir susiskaldymo. Jie yra susiskaldę, nes, viena vertus, jų beprotiškas pavydas verčia juos manyti, kad jie turėtų būti geresni už visus kitus ir kad su jais turėtų būti elgiamasi ypatingai. Tačiau kita vertus, jie mato, kad tai nevyksta, ir jie dėl to kaltina ne tik kitus žmones šioje planetoje, bet jie netgi kaltina Dievą, kad tai nevyksta. Jie absoliučiai atsisako prisiimti atsakomybę už savo pačių situaciją ir atsisako suprasti, kad, jiems nesiseka dėl to, jog jie nenori paleisti savo senosios sąmonės būsenos ir įžengti į vienovę su Dievu.

Tačiau, kadangi dėl šito kaltina Dievą, užuot prisiėmę atsakomybę ir transcendavę savo pačių sąmonės būseną, jie yra įstrigę užburtame rate. Jie nesugeba iš šios sąmonės būsenos išsilaisvinti. Ir todėl Vidurio Rytuose matote tą pačią tendenciją, apie kurią jums kalbėjau anksčiau, tai yra, kad gyvybės srautai su konfliktuojančiomis pasaulėžiūromis buvo sumesti kartu į lydomąjį katilą, idant konfliktuodami vieni su kitais, jie niekada negalėtų rasti ramybės, bet nuolatos būtų priverčiami susidurti su savo pačių psichologijoje egzistuojančiais prieštaravimams.

Ir tai iš tiesų yra skaudžių smūgių mokykla, ir mes, pakylėtieji mokytojai, iš tiesų daug mieliau norėtumėme, kad šie gyvybės srautai transcenduotų šį mokymosi lygmenį. Mes padarėme viską, ką galėjome, pasiųsdami į tą vietovę Jėzų, duodami jiems Korano mokymus, atnaujindami žydų religiją per Kabalą. Tačiau vis tiek yra gyvybės srautų, kurie primygtinai nori ignoruoti visas šias pastangas, toliau nepaliaudami vėl ir vėl kartoti savo senųjų įpročių. Ir todėl, turiu jums pasakyti, kad tėra tik vienas dalykas, turintis bent menkiausią šansą padėti šiems gyvybės srautams ištrūkti iš savo senųjų įpročių. Ir tai yra, kad jų konfliktai, jų karai pasidarytų tokie ryškūs ir galiausiai pasidarytų tokie akivaizdūs, jog žmonės pradėtų matyti, kad problema yra jų pačių sąmonė.

Žmonės turi įveikti savo progreso baimę

Jeigu sąžiningai šiandien pažvelgtumėte į Vidurio Rytus, pamatytumėte, kad tiek žydai, tiek ir arabai vieni kitus kaltina. Tai yra neišvengiamas faktas, kad, kai kaltinate kitus žmones – arba Dievą ar Motiną Gamtą – dėl savo nelaimių, nesate prisiėmę pilnos atsakomybės už save ir savo gyvenimą. Mano Mylimieji, prašau, atkreipkite dėmesį į šį sakinį. Jis išreiškia amžinąją tiesą, ir ši tiesa neturi jokių kompromisų.

Jeigu ką nors kaltinate, nesate prisiėmę atsakomybės už save. Jeigu kaltinate save, nesate prisiėmę atsakomybės už save. Nes kai prisiimate pilną ir galutinę atsakomybę už save, nebelieka poreikio kaltinti, nes visas jūsų dėmesys tampa sukoncentruotas į savęs transcendavimą. O kai esate įsitraukę į savitranscendencijos procesą, kaltinimams nebelieka nei erdvės, nei poreikio. Nes kaltinimas yra savitranscendencijos priešingybė, nes jis siekia suversti kaltę tam tikriems žmonėms ir sakyti, kad šie žmonės yra blogi ir tokiais jie pasiliks amžinai. Nes tai, kas buvo padaryta praeityje, niekada negalės būti ištaisyta, ir todėl šie žmonės bus kalti dėl to amžinai.

Tai yra Kaino sąmonė. Tai yra dominuojanti sąmonė Vidurio Rytuose. Kas galėtų sustabdyti šią situaciją? Na, kaip sakiau, dvylikoje Izraelio genčių iš tiesų egzistuoja pažengę nariai, kurie įsikūnijo kitose pasaulio dalyse. Šie gyvybės srautai tam tikra dalimi transcendavo Vidurio Rytų sąmonę.

Tačiau dalykas, kuris dar neįvyko pasauliniu mastu, yra tai, kad šių dvylikos genčių nariai neįgijo perspektyvos į tai, kas vyksta Vidurio Rytuose. Šie gyvybės srautai dar nepermatė Kaino sąmonės. Tad didžiausias potencialas status quo Vidurio Rytuose pakeitimui yra tai, kad šie labiau pažengę gyvybės srautai imtų suvokti, kas dedasi Vidurio Rytuose, ir tuomet pasinaudotų šiuo suvokimu, ištiesdami ranką savo genčių broliams ir seserims, kurie vis dar tebėra įsikūniję Vidurio Rytuose.

Tai nereiškia, kad šiems gyvybės srautams, kurių dauguma yra įsikūniję krikščioniškose šalyse, reikia tenai nuvykti ir mėginti atversti Vidurio Rytuose gyvenančius žmones į krikščionybę. Tai, dabartiniame sąmonės lygmenyje, būtų didelė klaida, nes tai būtų palaikyta iš išorės ateinančiu įsiveržimu. Dalykas, kuris yra reikalingas, yra tai, kad labiau pažengę gyvybės srautai priimtų universalesnį požiūrį į taiką ir priimtų subalansuotą požiūrį į konfliktą. Ir tai yra universali žinia, kuri turi būti atnešta į Vidurio Rytus.

Kitas dalykas, kurį reikia atnešti į Vidurio Rytus, yra tai, kad pažangesni gyvybės srautai – gyvenantys labiau šiuolaikiškose šalyse, šalyse, kurios turi senas demokratijos ir ekonominio progreso tradicijas – galėtų padėti savo broliams ir seserims Vidurio Rytuose įveikti progreso baimę, net ir demokratijos baimę, net ir savo laisvės baimę. Tai yra viena iš pagrindinių kliūčių, stabdančių progresą Vidurio Rytuose, kad tokia daugybė žmonių bijo pokyčių.

Iliuzijos, kad esate išrinktieji Dievo žmonės, įveikimas

Svarbi šios misijos dalis būtų padėti gyvybės srautams Vidurio Rytuose įveikti iliuziją, kad jie yra išrinktieji Dievo žmonės ir kad jų tradicinė kultūra ir gyvenimo būdas yra kažkokiu tai būdu nustatyti paties Dievo ir todėl privalo bet kokia kaina būti išsaugoti. Nėra racionalu šiame amžiuje, kad tam tikros žydų grupės saugo papročius, net ir kirpimosi bei rengimosi stilių, kurie yra šimtų metų senumo. Nėra racionalu, kad tam tikros arabų grupės siekia sustabdyti progreso laikrodį, siekdamos išsaugoti kultūrą, kuri yra mirusi jau daugiau kaip šimtą metų.

Dalykas, kuris turi įvykti, yra tai, kad labiau pažengę gyvybės srautai – gyvenę ir užaugę vakarų šalyse – siektų padėti savo broliams ir seserims, kurie vis dar tebėra Vidurio Rytuose, įveikti savo progreso baimę, savo materialinio ir technologinio progreso baimę, savo ekonominio progreso baimę, savo politinio progreso baimę, savo demokratijos ir laisvės baimę, net ir socialinio progreso baimę, ypač kas yra susiję su lygaus statuso moterims suteikimu visuomenėje.

Tačiau, kad ir kaip būtų liūdna sakyti, net ir patys pažangiausi gyvybės srautai iš dvylikos genčių, kurie užaugo Vakaruose, dar yra labai toli nuo to taško, kuriame sugebėtų įvykdyti šią misiją, nes jie vis dar tebėra pernelyg sustabarėję savo pačių požiūryje į gyvenimą ir ypač savo požiūryje į religiją. Kaip sakiau, daugelis šių gyvybės srautų šiandien yra krikščioniai. Ir jie su krikščionybės religija padarė lygiai tą patį, ką dauguma tradicinių ir sustabarėjusių žydų padarė su judaizmu, ir ką dauguma tradicinių ir religingų musulmonų padarė su islamu. Jie pavertė krikščionybę privilegijuotųjų religija. Ir jie toliau tęsė šį nuo neatmenamų amžių besitęsiantį žaidimą, sakydami, kad jų religija yra vienintelė tikra ir todėl jie yra geresni už visus netikinčiuosius.

Ši beprotybė privalo liautis, ir ji liausis tik tuomet, kai tie, kurie bus arba visiškai transcendavę dvylikos genčių sąmonę, arba kurie nepriklauso dvylikai genčių, bet yra atėję iš kitų pasaulių sistemų pakylėti Žemės, prisiims jiems skirtąją rolę ir taps Kristaus sąmonės atstovais Žemėje. Ir vėl grįžtame prie fakto, kuris yra pamatinis faktas Žemės planetoje. Nors Žemės planeta yra kryžkelė, kurioje susirinko įvairiausios kilmės gyvybės srautai, tai yra faktas, kad, kai visi šie gyvybės srautai įsikūnija toje pačioje planetoje, jie tampa to paties gyvybės tinklo dalimi. Ir tai yra faktas, kad, kai viena tinklo dalis yra pakeliama, ji patrauks ir visus likusius. Kaip sakė Jėzus: „Ir aš, jeigu būsiu pakylėtas iš Žemės, link savęs patrauksiu visus žmones.“ Tad, jeigu paimsite staltiesę ir imsite kelti jos kampą, galiausiai pakelsite ją visą.

Tad vėlgi, mes žvelgiame į tuos, kurie yra labiausiai pažengę dvasios ieškotojai šioje planetoje, ir tikimės, kad jie taps pionieriais, griaudami senosios sąmonės sustabarėjimą, keldami savo pačių sąmonę aukštyn ir siekdami apsivilkti Kristaus protą. Ir tik tuomet galėsime išvysti domino efektą, kuris galiausiai pasieks ir Vidurio Rytus.

Smūgiai kurį laiką turi pasidaryti skaudesni

Turiu jums pasakyti, jog laikas jums, kurie esate atviri pakylėtųjų mokytojų mokymams, pakilti į aukštesnį supratimą apie Vidurio Rytus. Laikas jums suvokti, kad egzistuoja žmogiška užuojautos forma ir egzistuoja dieviškoji užuojautos forma. Suprantu, kad daugelis jūsų jaučiate užuojautą žmonėms Vidurio Rytuose ir norėtumėte, kad jie gyventų konstruktyvų ir taikų gyvenimą, nerizikuodami būti nužudyti ar suluošinti dėl kokio nors savižudžio susisprogdinimo, ar dėl ant jų nukritusios raketos arba bombos.

Tačiau jums reikia suvokti, jog tai, kas vyksta Vidurio Rytuose, yra įvykiai, kurie, kaip sakiau, tiesiog yra skaudžių smūgių mokykla. Todėl neturėtumėte koncentruoti savo sąmonės į mėginimą sušvelninti smūgius trumpalaikėje perspektyvoje, nes iš tiesų yra būtina leisti, kad smūgiai smogtų pilna jėga, idant šie smūgiai galiausiai taptų tokie skausmingi, jog jų nešama pamoka galėtų prasiskverbti pro sustabarėjimo ir dvasinio aklumo sienas, kurias šie gyvybės srautai pasistatė aplink savo protus.

Dalykas, kuriam turi būti leidžiama vykti ateinančiais metais Vidurio Rytuose, yra tai, kad Kaino sąmonei, su visais savo subtiliais pasireiškimais, turi būti leidžiama save demonstruoti, kol ji galiausiai pasidarys tokia akivaizdi, jog žmonės pradės ją matyti ir tars: „To daugiau nebegalima leisti mūsų planetoje.“ Akivaizdu, jog šis suvokimas pirmiausiai prasidės šalyse, kurios yra toli nuo Vidurio Rytų. Ir tai jau iš tiesų pradėjo vykti daugelyje Europos šalių, ir daug mažesniu laipsniu Jungtinėse Valstijose. Turiu jums pasakyti, mano mylimieji, kad net ir Rusija ir Rusijos valdžia, kad ir kiek daug trūkumų ji beturėtų, turi realistiškesnį situacijos Vidurio Rytuose suvokimą, nei dabartinė Amerikos vyriausybė, ir ypač Amerikos žiniasklaida, kuri yra taip stipriai veikiama Izraelį palaikančio nusistatymo, jog atsisako daiktus vadinti tikraisiais vardais.

Aš jūsų NEPRAŠAU, kad gesintumėte kiekvieną mažytę Vidurio Rytuose įsiplieskusią ugnį. Nes, jeigu naudositės savo rožiniais, savo maldomis net ir savo vizijos galia visoms šioms ugnims gesinti, tik prailginsite procesą. Procesą, per kurį šios ugnys galiausiai turės tapti tokios didelės, jog jų bus nebeįmanoma ignoruoti, ir todėl žmonėms reikės pradėti ieškoti ugnies priežasties, užuot tiesiog žiūrėjus į dūmus ir mėginus juos nupūsti nuo savo sienos. Prašau jūsų kviesti visus žmones nubusti realybei apie tai, kas iš tiesų vyksta Vidurio Rytuose, realybei, kad Kaino sąmonė yra varomoji šių konfliktų jėga, realybei, kad šie išoriniai konfliktai – kad ir kokia beatrodytų esanti jų fizinė priežastis – niekada nesiliaus, kol nebus imtasi spręsti jų dvasinės priežasties, psichologinės priežasties.

Reikalingas valios aktas, norint išsilaisvinti nuo Kaino sąmonės. Ir kol kas šios valios Vidurio Rytuose trūko, iš dalies dėl to, kad kai kurie žmonės atsisako matyti Kaino sąmonę, ir iš dalies, kad kai kurie šią sąmonę garbina, iš tiesų manydami, kad jų dievas juos apdovanos už jų keršto veiksmus. Kartais įvykiams turi būti leista išsivystyti iki tokio lygmens, kad jie pasidarytų akivaizdūs net ir didžiausio tankumo protams.

Karo Vidurio Rytuose ir pasaulinio karo potencialas

Tačiau tam, kad galėtumėte laikytis šios vizijos, jums reikia būti pasirengusiems stoti prieš savo baimes. Tad norėčiau duoti jums keletą paguodos žodžių. Vidurio Rytuose yra daug dykumų. Šiose dykumose yra daug smėlio. Dabar prisiminkite savo vaikystę, kaip žaidėte smėlio dėžėje. Mano Mylimieji, smėlio dėžė yra nuostabi vaikų žaidimo vieta, nes smėlis yra švelnus. Todėl jie turi ribotą potencialą susižeisti.

Tad aš noriu, kad suvoktumėte, jog Vidurio Rytai yra smėlio dėžė kai kuriems labai nesubrendusiems gyvybės srautams. Taip, suprantu, kad šie gyvybės srautai turi ne tik plastmasinius kastuvėlius, bet ir šiuolaikinius ginklus, kurie yra gana galingi. Tačiau aš vis tiek noriu, kad laikytumėtės vizijos, jog tai yra smėlio dėžėje žaidžiantys vaikai. Ir nors egzistuoja negatyvus potencialas trokštu, kad laikytumėtės vizijos, jog jie nesužeis nei savęs, nei kitų.

Ir aš iš tiesų trokštu, kad laikytumėtės vizijos, jog šie smėlio dėžėje žaidžiantys vaikai staiga patirs poslinkį savo sąmonėje, kuomet jie staiga sugebės pradėti juoktis iš savęs ir pradės mėgautis žaidimu smėlio dėžėje, užuot kovoję dėl žaislų ar dėl to, kad tam tikra linija smėlyje būtų nubrėžta čia, ar keletą mylių į Rytus ar į Vakarus, į Šiaurę ar į Pietus. Noriu, kad laikytumėtės vizijos, jog jie ims žaisti drauge, užuot kovoję vienas prieš kitą.

Tad turiu jums pasakyti, kad nors yra tikėtina, jog kariavimas Vidurio Rytuose dar sustiprės, mes, pakylėtieji mokytojai, tai laikome nedideliu konfliktu perėjimo į Aukso Amžių horizonte. Didesnis potencialas dideliam karui iš tiesų yra karas dėl energijos. Ir nors į tokį karą taip pat įeitų kova dėl naftos resursų Vidurio Rytuose, šis karas gali ateiti tik iš už Vidurio Rytų ribų, ir jo nesukels čia esančios šalys. Tad noriu, kad atskirtumėte skirtingus dalykus ir suvoktumėte, kad Vidurio Rytuose vykstančios kovos, kurias šiuo metu matote įsiplieskiant, nėra planetinė problema, bet tai yra lokalizuotas reiškinys, sukeltas Kaino sąmonės ir kariavimo tarp labiausiai sustabarėjusių ir nebrandžių dvylikos pirmykščių Izraelio genčių narių.

Laikykitės vizijos, kad meilė viską nugali

Tai, mano mylimieji, buvo ilgas mokymas, ir nors iš tiesų galima dar daug daugiau ką pasakyti šia tema, bent jau daviau jums keletą minčių pamąstymui, minčių, kuriomis, tikiuosi, pasinaudosite, kad įgytumėte įžvalgas iš vidaus. Ir todėl, atėjus tinkamam metui, duosime jums daugiau apie šią situaciją ir apie situaciją pasaulyje. O kol kas užsklendžiu jus Motinos širdies meilėje, Motinos meilėje, kuri trokšta, kad visi jos vaikai žaistų harmonijoje, nesvarbu, ar jie žaistų smėlio dėžėje, ant sūpynių arba bėgtų per pievą tyrame džiaugsme, jausdami žolę po savo kojomis, saulės spindulius ant veido, ir plaukus taršantį vėją.

Tad džiaukitės, nes aš esu Dangiškosios Motinos Žemėje atstovė, ir trokštu, kad žinotumėte, jog aš džiaugiuosi ir optimistiškai žiūriu į šios planetos ateitį, net ir Vidurio Rytų ateitį. Nesilaikykite vizijos, kad viskas tik blogės. Laikykitės vizijos, kad staiga įvyks persilaužimas, kuris atves žmones į protą, kuomet jie ims šauktis taikos, užuot šaukęsi keršto.

Meilė nugali viską, ir tik meilės nebuvimas neleidžia įveikti situacijos Vidurio Rytuose. Tačiau ši meilė nemokamai lyja tiek ant teisiųjų, tiek ir ant neteisiųjų. Ir tereikia tik truputėlį perjungti savo sąmonės jungiklį, idant žmonės galėtų pradėti priimti šią meilę, užuot laikę save nevertais ją gauti. O kai jau jie turės šią tobulą meilę, ji išgins visas jų baimes ir keršto poreikį, kuris kyla iš baimės, kad kažkas blogesnio gali nutikti ateityje, jeigu jie tuoj pat nesiims kažkokių veiksmų.

Tai yra baimė, kuri skatina juos bijoti atsukti kitą skruostą – dėl baimės, kad šitaip pasirodys silpni. Vienintelis sprendimas Vidurio Rytuose vykstančiam konfliktui yra tai, kad kažkas turi pradėti sukti kitą skruostą ir nepaliauti sukti kitą skruostą, kol galiausiai jie bus padarę jiems smogiančių žmonių blogį tokiu akivaizdžiu, jog ne tik pasaulis tai sugebės išvysti, bet ir patys šie žmonės pamatys tai savyje. Jeigu Izraelis būtų priėmęs šį kito skruosto atsukimo principą, jie jau labai seniai būtų pavertę Hamas ir Hezbola nereikšmingais. Nes nei palestiniečiai, nei libaniečiai nebūtų priėmę šių organizacijų, kurių vienintelis tikslas yra kerštas.

Užsklendžiu jus Motinos meilėje, kuri gali sudeginti visas jūsų baimes. Nebijokite to, kas gali įvykti Vidurio Rytuose. Koncentruokitės į tapimą atviromis durimis ekstatiškos taikos liepsnai tekėti per jūsų čakras į Vidurio Rytus. Iškvieskite šią liepsną. Tapkite šia liepsna ir sudeginkite viską, kas nepanašu į ją. Tad užsklendžiu jus Tėvo, Sūnaus, Šventosios Dvasios ir Dangiškosios Motinos vardu. Užsklendžiu jus Didžiojo Dieviškojo Nukreipėjo vardu, kuris iš tiesų vadovauja šiam eksperimentui, kurį vadiname Žemės planeta. Užsklendžiu jus ekstatiškos taikos liepsnoje, sugebančioje sudeginti visą karą šioje planetoje – kai jai yra leidžiama tekėti per tuos, kurie tampa atviromis durimis.

Versta iš www.ascendedmasterlight.com