Nuostabiojo sumišimo privalumai
Pakylėtasis Mokytojas Jėzus, 2006 rugpjūčio 25 d., per Kim Michaels
Gerai žinau, kad dauguma žmonių, kurie nuoširdžiai studijuos mano mokymus apie ego, pabaigoje jausis šiek tiek sumišę. Jie jausis taip, lyg praktiškai būtų neįmanoma atskirti dualistinės ego „tiesos“ nuo tikrosios Kristaus proto tiesos. Jiems gali atrodyti, kad yra labai sunku žinoti, kada jie veikia iš ego, o kada ne. Kai kurie netgi gali pajusti neviltį, nes jiems atrodys, kad iš viso neįmanoma įveikti ego ir jo subtilybių.
Suprantu šiuos jausmus, tačiau tikiuosi, jog galėsiu padėti jums suvokti, kad tai tiesiog yra būtinas etapas dvasiniame kelyje, per kurį turi pereiti visi ieškotojai, idant galėtų pakilti virš žemesniųjų ego aspektų. Kiekvienas žmogus, kada nors pasiekęs Kristaus sąmonę, turėjo praeiti šį etapą, įskaitant ir mane. Tikiuosi, kad galėsiu jums padėti suprasti, jog nesate vieni ir jog jums iš tiesų yra įmanoma praeiti šį etapą, nors kartais jis ir gali atrodyti beviltiškai sunkus.
Dalykas, kurį iš tiesų tikiuosi padėti jums pamatyti, yra tai, kad nuoširdaus sumišimo būsena iš tiesų yra nuostabi sąmonės būsena. Užuot jautę neviltį ir nusiminimą, turėtumėte pasveikinti save laimėjus svarbią pergalę. Ryždamiesi įžengti į šią sumišimo būseną, žengėte svarbų žingsnį išsilaisvinimo nuo ego kelyje. Kodėl taip yra?
Dalykas, kurį mėginau paaiškinti ankstesniuose mokymuose apie ego, yra tai, kad ego turi nepasotinamą troškimą kontroliuoti kiekvieną situaciją. Jis nuolatos mėgina iškelti save virš kitų ir tapti valdžios autoritetu, kuriuo niekas negalėtų abejoti ir kuriam niekas negalėtų prieštarauti. Buvimas valdžios autoritetu slepia savyje subtilią pagundą, privertusią daugelį šiaip jau nuoširdžių žmonių – ypač politikos srityje – neįvykdyti savo misijos gyvenime. Žinoma, ego neturi jokių būdų pasipriešinti šiai pagundai. Ši pagunda yra tokia, kad, jeigu esate valdžios asmuo, tuomet regimai visada turėtumėte būti teisus. Jeigu nesate teisus, tai reiškia, kad yra abejojama jūsų valdžia, o tai sukelia baimę prarasti savo postą ir jo privilegijas.
Ego gyvena nuolatinėje baimės būsenoje, kad, jeigu bus įrodyta, jog buvo neteisus, jis tuomet praras savo kontrolę jums ir todėl mirs. Tai yra pagrįsta baimė, ta prasme, kad, kai Sąmoningasis AŠ pradės permatyti dualistinius, baime paremtus, kontroliuoti siekiančius ego samprotavimus, ego IŠ TIESŲ praras savo kontrolę jums, ir galiausiai mirs.
Tačiau čia priėjome subtilią mintį. Kelias, kuris veda į laisvę nuo ego, yra tai, kad Sąmoningasis AŠ privalo nustoti tapatintis su ego ir dualistiniais ego įsitikinimais. Jeigu žmogus yra visiškai susitapatinęs su savuoju ego, jis jaus ego baimę prarasti kontrolę. Žmogus jausis priverstas ginti ego įsitikinimus, lyg tai būtų gyvenimo ir mirties klausimas. Ir žmogus jaus, jog yra be galo svarbu, kad niekas niekada neįrodytų, jog buvote suklydę.
Kaip ego mėgina išvengti, kad būtų įrodyta, jog jis klydo? Kurdamas įsitikinimus, kurie yra paremti juodai baltu arba pilku mąstymu. Ego apibrėžia pasaulėžiūrą, ir kol žmogus šią pasaulėžiūrą priima, tol niekada nebus įmanoma įrodyti, jog jis yra neteisus. Šis žmogus visuomet sugebės pakreipti bet kokią situaciją arba argumentą taip, jog atrodys, kad jis arba ji niekada neklysta.
Šio požiūrio į gyvenimą pasekmė yra ta, kad jis iš tiesų suteikia žmonėms tam tikrą užtikrintumo jausmą, dėl kurio jie gali jaustis visiškai tikri, jog yra teisūs, jog su jais yra viskas gerai ar netgi, kad jie yra pranašesni už kitus. Tai yra netikras užtikrintumas, kurį nuolatos grasina sudaužyti į šipulius įvykiai, kurių negali kontroliuoti nei pats žmogus nei jo ego. Kalbėjau apie šį netikrą užtikrintumo jausmą, kai sakiau:
26 Ir kiekvienas, kuris klauso šitų mano žodžių ir jų nevykdo, panašus į kvailą žmogų, pasistačiusį savo namą ant smėlio.
27 Prapliupo liūtys, ištvino upės, pakilo vėjai ir daužėsi į tą namą, ir jis sugriuvo, o jo griuvimas buvo smarkus. (Mato, 7 skyrius)
Kai žmogus yra visiškai susitapatinęs su ego, šis žmogus naudosis juodai baltu arba pilku mąstymu, kad atmestų bet kokias idėjas ar požiūrius, kurie kvestionuoja dualistinę ego pasaulėžiūrą. Toks žmogus paprasčiausiai nėra mokytinas, ir dvasinis mokytojas turi mažai šansų pasiekti šį žmogų.
Kai tapatinatės su ego, turite paviršutinišką ego užtikrintumą, ir todėl galite neigti bet kokį sumišimą. Tam tikra prasme, niekada nesijaučiate sumišę, nes ego visuomet turi paruoštus atsakymus į bet kokį klausimą arba situaciją. Tad jau pats faktas, kad dabar jaučiatės sumišę ir kad esate pasirengę pripažinti, jog jaučiatės sumišę, aiškiai demonstruoja, jog Sąmoningasis AŠ nebėra visiškai susitapatinęs su ego.
Kaip atpažinti tikrą mokytoją
Suprantu, kad, žvelgiant iš tam tikros perspektyvos, ego paviršutiniško užtikrintumo žlugimas atrodys kaip praradimas, tačiau tiktai tuomet, jeigu į tai žiūrėsite iš siauros perspektyvos. Jeigu atsitrauksite atgal ir pažvelgsite į mišką, užuot žiūrėję į medžius, pamatysite, kad sumišimo būsena yra didelis žingsnis į priekį, kadangi dabar tampate mokytini tiek jūsų Kristaus AŠ, tiek ir jūsų dvasiniams mokytojams. Kaip sakoma sename posakyje: „Kai mokinys pasirengęs, pasirengęs ir jo mokytojas.“ Užuot žvelgę atgal į „senus gerus laikus,“ kai manėte viską žinantys ir kontroliuojantys savo gyvenimą, dabar turite iš naujo sufokusuoti savo dėmesį ir ieškoti mokytojo, kuris jau yra šalia jūsų ir yra pasirengęs padėti jums žengti sekantį žingsnį.
Matau daug dvasios ieškotojų, kurie galiausiai permato netikrą ego užtikrintumą ir paleidžia senosios ego tikėjimo sistemos arba pasaulėžiūros saugumą. Tačiau jie tai daro nenoriai ir iš karto ima ieškoti kokio nors kito išorinio saugumo šaltinio. Tai darydami, jie dažnai prisitraukia prie guru arba organizacijos, kurie išsako labai stiprius – netgi absoliutinius – teiginius. Ir tai dažnai juos paskatina jaustis, jog dėl to, kad dabar sutiko šį tikrą guru arba išganytoją, jie ir vėl gali jaustis saugūs. Tačiau šis požiūris tiesiog suteikia ego naują gyvenimą, nes jis dabar gali pradėti naudotis šia nauja tikėjimo sistema tam, kad jus pavergtų.
Taip pat matau, kaip kurie ieškotojai palieka senosios tikėjimo sistemos saugumą, tačiau priima naują, kuri juos skatina manyti, jog dabar jie jau yra pakeliui į nušvitimą. Jie mano, kad, kai pasieks šią būseną, jie ir vėl galės jaustis saugūs ir turės užtikrintumą, nes viską žinos. Tačiau net ir nušvitęs žmogus visko nežino, kaip netrukus paaiškinsiu.
Dalykas, kurį trokštu pamatyti, yra tai, kad ieškotojai peržengtų išorinio užtikrintumo ir saugumo poreikį, užmegzdami sąmoningą ryšį su aukščiausiu mokytoju – vidiniu Kristaus AŠ mokytoju, o per jį ir su pakylėtaisiais mokytojais. Priežastis, dėl kurios sakiau, kad Dievo karalystė yra jumyse, yra ta, kad įžengti į Dievo karalystę – Kristaus sąmonę – galite tik per vidinį procesą. O tai reiškia, jog tam, kad šį procesą galėtumėte užbaigti, jums reikia užmegzti ryšį su savo vidiniu mokytoju.
Tuo nenoriu pasakyti, kad atmetu išorinio mokytojo ar mokymo vertę, nes abu gali būti naudingi. Jūs visada prie savęs prisitrauksite tiek tikrą mokytoją, galintį padėti jums žengti sekantį žingsnį, tiek ir netikrą mokytoją, kuris jus skatins manyti, jog neturėtumėte žengti šio sekančio žingsnio. Jeigu ieškosite užtikrintumo, neišvengiamai prisitrauksite prie netikro mokytojo. Tiktai tuomet, jeigu ryšitės išlikti sumišę, atrasite tikrą mokytoją. Kodėl taip yra?
Ego siekia jus kontroliuoti, ir ego iš tiesų visiškai nenori, kad taptumėte savarankišku ir dvasiškai nuo nieko nepriklausomu. Mainais į tai, kad leidžiate jam jus kontroliuoti, ego jums siūlo netikrą užtikrintumo jausmą – kad visada esate teisūs, kad garantuotai būsite išganyti, kad esate pranašesni už kitus, ar kad ir koks būtų jūsų šiuo metu turimas poreikis. Ir priešingai, tikras mokytojas nori, kad taptumėte savarankiški, ir todėl tikras mokytojas niekada nesieks jūsų kontroliuoti. Užuot siūlęs jums paviršutinišką užtikrintumą, tikras mokytojas jums siūlo tikrą, vidinį kelią – ir tai yra nesibaigiantis jūsų sąmonės plėtimo procesas.
Kelias niekada nesibaigia, tai reiškia, kad nėra jokių apribojimų, kiek galite augti savo sąmonėje ir supratime. Tačiau ką iš tiesų tai reiškia? Jeigu esate atviri niekada nesibaigiančiai sąmonės augimo galimybei, tai reiškia, kad nėra jokio įsitikinimo arba požiūrio, kurį būtų galima laikyti absoliučiu arba neklystančiu. Priešingai, vidiniame kelyje nėra jokių absoliutinių įsitikinimų, nes bet kuris įsitikinimas gali būti išplėstas arba pakeistas platesniu supratimu. Ir tai mus atveda prie dviejų esminių minčių:
Vidinio kelio tikslas nėra tai, kad taptumėte priklausomi nuo vidinio mokytojo. Kelio esmė yra tapti savarankiškais, idant Kristaus AŠ jums nebebūtų reikalingas. Tai reiškia, kad tikras mokytojas nesakys jums ką daryti, kaip jums tą su mielu noru sakys ego ir netikri mokytojai. Tikras mokytojas jums duos gilesnį supratimą, idant turėtumėte geresnį pamatą pasirinkimams daryti. Rinktis turite jūs, nes tik rinkdamiesi galite auginti savo savarankiškumą. O jeigu nenorėsite priiminėti savarankiškų sprendimų, galite lengvai nepastebėti vidinio mokytojo duodamų nurodymų, tuo būdu bereikalingai pratęsdami sumišimo būseną.
Vidiniame kelyje nėra jokio išorinio užtikrintumo arba saugumo. Yra labai svarbu, kad išsiugdytumėte vidinį užtikrintumo ir saugumo jausmą. Ego mėgina sakyti, kad tol, kol tikėsite jo neklystančiomis doktrinomis, jums bus viskas gerai. Dalykas, kurį jums reikia padaryti, yra peržengti šį išorinio saugumo poreikį ir atrasti vidinį saugumo šaltinį. Ir būtent apie tai dabar pakalbėsime.
PASTABA: Likusį diktavimą rasite knygoje Laisvė nuo ego iliuzijų.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com