Išlaikykite ramybę, leisdami savo šviesai šviesti

TEMOS: Kad Europa galėtų išpildyti savo rolę, privalo būti integracija – Ko Vakarų Europa gali pasimokyti iš Rytų Europos – Vyriausybė be Dievo taps tironija – Skirtumas tarp dualizmo ir non-dualizmo – Išsaugokite ramybę savyje – Kaip liudyti savo tiesą

Pakylėtasis Mokytojas Gautama Buda, 2006 spalio 01 d., per Kim Michaels


Kad Europa galėtų išpildyti savo rolę, privalo būti integracija

Iš tiesų, aš esu Buda karūnoje, šios planetos karūnos čakroje, kurioje tarnauju savo tarnystėje, savo Pasaulio Viešpaties tarnystėje, laukdamas išsiskleidžiančių lotoso žiedlapių. Šešių milijardų ir dar daugiau žiedlapių, kurie Žemėje sudaro šį nuostabų Dievo lotoso žiedą.

Ir su dideliu džiaugsmu kalbu jums šiandien. Nes šioje konferencijoje buvo padarytas darbas, savo kulminaciją pasiekęs jūsų invokacijoje, skirtoje Rytų ir Vakarų susivienijimui, ir tai iš tiesų turi didelę reikšmę šiam Europos žemynui. Nes jūsų į tai įdėtų tyrų širdžių dėka, aš galėjau, kartu su kitais pakylėtaisiais mokytojais ir daugeliu angelų, išvalyti labai nemažą senovinių įrašų dalį, kurie dalino ir skaldė Europą į dvi Rytų ir Vakarų stovyklas.

Kaip matote egzistuojantį pasidalijimą tarp Rytų ir Vakarų planetos mastu, lygiai tokį patį pasidalijimą labai neseniai matėte ir Europoje. Tad net kai buvo nugriautas materialus šio susiskaldymo simbolis – Berlyno siena ir Geležinė Uždanga, net ir po to vis dar egzistavo blokai emocinėje, mentalinėje ir netgi žemesniojoje eterinėje karalijoje, kurie trukdė tikram susivienijimui bei Rytų ir Vakarų integracijai. Ir todėl, kol kas dar nebuvo optimalaus energijos tekėjimo tarp šių dviejų Europos regionų.

Tačiau dėka darbo, kuris buvo padarytas per šią konferenciją, ir dėka žmonių Europoje, kurie kalbėjo Motinos Marijos rožinius, mes galėjome pašalinti emocinius blokus, blokus emocinėje karalijoje. Tai yra labai reikšmingas žingsnis. Ir kai šis darbas toliau bus tęsiamas žmonių individualiai ir ateities konferencijose, kurias, tikiuosi, galėsime surengti šiame žemyne, mes iš tiesų galėsime judėti toliau ir išvalyti kitus lygmenis.

Kad Europa galėtų išpildyti savo rolę ir galėtų tarnauti pasaulinės taikos ambasadore, pirmiausia privalo įvykti integracija tarp Rytų ir Vakarų, ir netgi tarp Šiaurės ir Pietų. Nes jeigu Europa bus susiskaldžiusi, kaip ji galės būti taikos ambasadore, kaip galės būti sveiko proto balsu? Tad Rytų ir Vakarų integracija dabar bus paspartinta, dėka šių emocinių energijų išvalymo, dėl šių blokų išvalymo, kurie iš tiesų trukdė žmonėms Europoje atleisti, paleisti praeitį. Ir matysite šioje srityje vykstančius pasikeitimus. Pamatysite didesnį atvirumą, didesnį norą pažvelgti į praeitį, išmokti pamokas, kurios turi būti išmoktos, ir tuomet atleisti.

Iš tiesų, su Europos Sąjungos plėtra į Rytus, Europos šalys atsivėrė fiziniams prekių ir paslaugų mainams, net ir žmonių judėjimui tarp Rytų ir Vakarų, kurie dalintųsi savo žiniomis arba susirastų darbą. Su šiais didesniais mainais matysite netgi dar didesnį barjerų griuvimą ir dar stipresnę integraciją, ir netgi pradedantį užgimti vienovės jausmą. Būtent šio vienovės jausmo taip ilgai trūko šiame žemyne, kadangi jis buvo padalintas į tokią daugybę skirtingų šalių, kurios visą laiką kariaudavo viena su kita ir varžydavosi tarpusavyje.

Ko Vakarų Europa gali pasimokyti iš Rytų Europos

Yra akivaizdu, kad šalys Vakarų Europoje yra daug toliau pažengusios į priekį ekonomiškai, technologiškai ir, tam tikru laipsniu, politiškai, lyginant su šalimis, kurios buvo už Geležinės Uždangos ribų. Tačiau neturėtumėte pro akis praleisti fakto, jog rytų šalys taip pat gali reikšmingai prisidėti prie Europos ateities. Ir ne tik savo kūrybiškumu, nes ypač aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į akivaizdų faktą, kad dauguma vakarietiškų šalių yra tapusios tokiomis materialistinėmis, jog netgi nebedrįsta mąstyti ir kalbėti apie religiją ir apie jos rolę visuomenėje. Tai tampa labai akivaizdu, kai matote, kaip daugelis Vakarų Europos šalių sprendė, o tiksliau nesprendė, iš islamiškų šalių atvykusių pabėgėlių sukurtus konfliktus. Šios šalys netgi nebežino kaip konstruktyviai kalbėti apie religijos rolę visuomenėje.

Vakarų šalys yra tapusios beveik visiškomis impotentėmis, kai prireikia atvirai diskutuoti apie religijos klausimus. Ir tai, žinoma, nėra tvari situacija. Nes kaip girdėjote iš anksčiau čia kalbėjusių mokytojų, be tikro dvasingumo, negali būti jokios tikros vyriausybės. Vienintelis sprendimas situacijoms pasaulyje, vienintelis sprendimas yra Dievo vyriausybė. Bet kaip gali egzistuoti Dievo vyriausybė be Dievo? Kaip gali egzistuoti Dievo vyriausybė šalyse, kurios bijo kalbėti apie Dievą, kurios bijo kalbėti apie galimybę, kad koks nors universalus dvasinis mokymas apie Dievo Įstatymus galėtų suteikti esminius pamatus laisvai demokratijai – kuri privalo pripažinti, kad žmonės turi teises, kurias duoda ne valstybė, bet už visų žmogiškų valdžių egzistuojanti aukštesnė valdžia, kurios negali suteršti jokios žmogiškos kovos dėl valdžios.

Ir būtent čia buvusios Rytų Europos šalys gali įnešti vertingą indėlį. Kadangi šios šalys taip ilgai nešė komunizmo jungą, jos žino, ką reiškia gyventi šalyje, kurioje valstybė joms draudžia praktikuoti bet kokią religijos formą ar netgi persekioja tuos, kurie drįsta būti religingi. Tad galite matyti, kad rytinė Europos dalis šiuo metu patiria didesnio laipsnio dvasinį nubudimą negu tai matote Vakaruose. Ir jeigu šis nubudimas sugebės įgyti momentumą ir sugebės tapti tikru dvasiniu nubudimu – užuot buvęs religiniu nubudimu, kuomet žmonės rytuose papultų į senųjų religijų spąstus – jeigu tai iš tiesų galėtų tapti tikru dvasiniu nubudimu, tai tuomet galės išplisti į Vakarus ir atkurti pusiausvyrą, kuri privalo egzistuoti tarp Dievo vyriausybės ir pasaulietinės valdžios formos. Ir tai dabar tapo daug realistiškesne galimybe, nugriovus šiuos emocinius barjerus. Nes iš tiesų, tai atvers kelią laisvesniems idėjų, minčių ir jausmų mainams, kuomet žmonės jaus didesnę laisvę reikšti savo jausmus.

Vyriausybė be Dievo taps tironija

Ir net ir žmonės Rytuose jaus didesnę laisvę reikšti savo jausmus apie tai, ką jie mato kaip materializmą ir anti-dvasingumą Vakaruose. Ir todėl, jie įgis drąsos atsistoti ir liudyti suvokimą, kad vyriausybė, kuri neigia Dievą, neišvengiamai yra pakeliui į tironiją, laikančią žmones vergovėje. Tai yra universalus įstatymas, kurio patvirtinimą gali atrasti kiekvienas, panorėjęs pažvelgti į istoriją. Žinoma, taip pat matėte pavyzdžių, kuomet Dievo neneigusi vyriausybė vis tiek tapo tironija. Tačiau, jeigu egzistuoja bent kažkoks aukštesnės valdžios pripažinimas, tuomet bent jau yra atskaitos taškas, kuris nėra pavaldus žmogiškai valdžiai ir žmogiškiems apibrėžimams.

Egzistuoja lygmuo, kuriame esantys žmonės yra visiškai apakinti dualizmo sąmonės. Ir tame lygmenyje jiems terūpi varžytis ir kariauti su kitais žmonėmis. Jie yra susikūrę savo pačių tiesos apibrėžimą, ir šis apibrėžimas sako, kad jie yra teisūs, o visi, kurie nuo jų skiriasi, automatiškai yra neteisūs. Tad jeigu dvi šalys arba dvi civilizacijos turi tokį dualistinį teisingumo ir klaidingumo apibrėžimą, kaip tuomet jos galės išvengti konflikto? Ir kaip jos kada nors galės išspręsti šį konfliktą, jeigu kiekviena pusė vadovaujasi dualistiniu, žmonių sukurtu teisingumo ir klaidingumo apibrėžimu? Turi atsirasti noras pakilti virš dualizmo, siekti aukštesnio tiesos apibrėžimo, nei tas, kurį yra apibrėžę žmonės arba institucijos, noras siekti tiesos, kurios apibrėžimas nesiremtų dualistine sąmone, kurioje kiekviena idėja privalo turėti priešingybę.

Skirtumas tarp dualizmo ir non-dualizmo

Kai pakylate virš dualizmo, aiškiai matote, kad yra kažkas, kas yra netikra. Tačiau tai, kas netikra, nėra priešinga tam, kas tikra, kaip kad žmogiškas klaidingumas yra priešingas žmogiškam teisingumui. Tai, kas netikra, tiesiog yra netikra. Tai yra už tikrovės ribų, tai egzistuoja atskirai nuo tikrovės. Tačiau tai nėra ir negali būti priešinga tikrovei. Nes tai, kas tikra, negali turėti jokios priešingybės. Niekas negali grėsti tam, kas tikra.

Todėl pirmas žingsnis dvasiniame kelyje yra siekti kažko, kas būtų už dualizmo ribų. Ir būtent apie tai kalbėjo Jėzus, pasakydamas šiuos nuostabius žodžius: „Pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir Jo teisumo.“ Pirmiausia ieškokite aukštesnio Dievo teisumo. Aš taip pat apie tai kalbėjau, apibrėždamas aštuonlypį kelią. Tiek daug budistų neteisingai interpretavo aštuonlypį kelią ir tiki, jog šį kelią galima apibrėžti žmogiškomis sąvokomis: Koks yra teisingas gyvenimo būdas, kokie yra teisingi veiksmai, kokios yra teisingos mintys, kokia yra teisinga draugija ir taip toliau.

Bet matote, tikrasis aštuonlypio kelio apibrėžimas yra tai, kad siektumėte Dievo „teisumo,“ kuris yra už dualizmo ribų. Tačiau kaip galite pasiekti šį teisumą, šį aukštesnį teisingumą? Na, ji galite pasiekti tik tuomet, kai suvokiate tauriąja tiesą, kad viskas, kas kyla iš dualizmo, sukelia kančias, ir kad kančių priežastis yra neteisingas troškimas, paremtas prisirišimu prie šio pasaulio dalykų, ar tai būtų kūniški malonumai ar troškimas būti teisiu žmogiška prasme, ar jausmas, kad esate geresni už tuos, kuriuos laikote neteisiais, nes jie yra kitokie negu jūs arba turi priešingą požiūrį negu jūs.

Šioje planetoje yra daugybė žmonių, kurie visą savo gyvenimą praleidžia siekdami įtvirtinti šį pranašumo prieš kitus, buvimo geresniais už kitus jausmą. Jie visą laiką varžosi su kitais, ir tai prasideda nuo taip vadinamų paprastų žmonių, kurie mėgina neatsilikti nuo savo kaimynų, įsigydami geresnius namus, didesnes mašinas ir daugiau materialių daiktų. Ir užsibaigia tai valdžios elitui priklausančiais žmonėmis, kurie siekia įgyti daugiau valdžios už tuos kitus žmones, priklausančius kitoms valdžios elito grupėms, su kuriais jie save lygina.

Mano Mylimieji, galite praleisti ištisus gyvenimus šiuose beprasmiškuose mėginimuose būti laikomi teisiais tarp žmonių. Arba galite siekti aukštesnės realybės ir būti teisūs Dievuje. Tačiau, kad galėtumėte būti teisūs Dievuje, pirmiausia turite sąmoningai ir valingai pasirinkti paleisti savo prisirišimus prie dalykų materialioje karalijoje. Nes kol būsite prisirišę prie buvimo teisiais tarp kitų žmonių, kol sieksite būti populiarūs arba sieksite nebūti laikomi atstumtuoju arba išjuokiamu dėl savo tikėjimo, savo gyvenimo būdo ar savo veiksmų, kol būsite prie bent kažko prisirišę, prie bet kokių šio pasaulio regimybių, prie savo statuso tarp žmonių, tol nebūsite laisvi suvokti aukštesnįjį Dievo teisumą ir negalėsite šio teisumo įkūnyti.

Prieš 2500 metų mokiau, kad neprisirišimas yra raktas į proto ramybę. Ir šis mokymas yra teisingas. Jis yra nesenstantis. Jis yra amžinas. Tačiau, kaip Jėzus sakė, nėra tokio žodžiais išreikšto mokymo, kurio žmogiškasis ego negalėtų iškreipti. Nes viskas, kas yra išreikšta žodžiais, gali būti paimta dualistinio proto ir interpretuojama pagal tą arba aną kraštutinumą, netgi paskleidžiant klaidingą Vidurio Kelio koncepciją, kuomet manote, jog šis kelias yra tarp dviejų dualistinių kraštutinumų.

Net ir Vidurio Kelio koncepcija gali būti interpretuota klaidingai. Nes iš tiesų, aš niekada nesakiau žmonėms ieškoti vidurio taško tarp dviejų dualistinių kraštutinumų. Mokiau juos transcenduoti visą dualistinę skalę, visą dualistinę sąmonę. Ir tai yra Budiškumo esmė. Tačiau, kad galėtumėte transcenduoti dualizmą, turite būti pasirengę paleisti troškimus, įsitikinimus ir prisirišimus, kurie kyla iš dualizmo. Ir todėl, turite pasiekti tašką, kuomet Dievo teisumą mylėtumėte labiau už žmonių teisumą.

Ir galiausiai tai turės būti jūsų sąmoningai priimtas sprendimas. Iš tiesų, ne kiekvienas yra pasirengęs priimti šį sprendimą. Tačiau, žinoma, tie, kurie yra dvasingi žmonės, yra pasirengę, arba greitai gali tapti pasirengę priimti šį sprendimą. Ir jeigu mąstysite apie šias koncepcijas, pasieksite tašką, kuomet pajusite spontaniškai jūsų viduje užgimusią meilę aukštesnei Dievo realybei, dėl kurios staiga jums taps lengva paleisti kažkurį prisirišimą. Ir kai suvoksite, kaip yra lengva paleisti vieną prisirišimą, galėsite susikurti momentumą, paleisdami prisirišimus, vos tik juos išvydę.

Išsaugokite ramybę savyje

Ne visada yra lengva žinoti, koks yra Dievo teisumas. Taip yra dėl to, kad nėra jokios išorinės taisyklės, kurią būtų galima duoti šiame pasaulyje, kuri jums pasakytų, kas yra teisinga pagal Dievo absoliučią realybę. Nes kiekviena situacija, kiekvienas žmogus yra skirtingi. Vienoje situacijoje teisinga gali būti daryti vieną dalyką. Tačiau kitoje situacijoje, kuri gali atrodyti išoriškai panaši, teisinga gali būti daryti priešingą dalyką. Ir todėl negalite to žinoti, nusistatydami taisykles analitiniu protu, kuris mėgsta kurti etiketes ir sakyti: „Esant šioms aplinkybėms, visada turėtumėte daryti tą. O esant anoms aplinkybėms, visada turėtumėte daryti aną.“

Bet, mano mylimieji, tai neveiks. Nes tuomet būsite įsitraukę į intelekto karaliją, kuris sugeba veikti tiktai dualizmo lygmenyje. Tačiau galite daug ko pasiekti, sąmoningai ugdydamiesi neprisirišimą. Nes iš tiesų, kai nebūsite prisirišę prie išorinių regimybių, nejausite pagundos reaguoti pagal žmogišką standartą, kas turėtų būti teisinga toje ar anoje situacijoje. Jūs tuomet sugebėsite pasiekti aukštesnę Dievo realybę, ir todėl spontaniškai darysite tai, kas teisinga.

Tačiau, kad galėtumėte daryti tai, kas yra teisinga Dievuje, turite suvokti, kad neprisirišimas nėra tas pats kas abejingumas. Jeigu išstudijuosite mano gyvenimą, kuriame buvau įsikūnijęs Buda, pastebėsite, kad ėjau keliu, kuriame siekiau visiško neprisirišimo prie šio pasaulio dalykų. O tuomet, pasiekęs visišką neprisirišimą, kuris įprastai budistiniais terminais yra vadinamas Nušvitimu, aš susidūriau su dar viena iniciacija, kurios daugelis budistų nesupranta ar netgi jos netyrinėja. Nes aš susidūriau su pagunda, kuomet šio pasaulio jėgos tarė man: „Bet juk tai, ką matei, ką pasiekei, yra pernelyg aukšta ir pernelyg sudėtinga Žemės žmonėms. Tu nesugebėsi jiems to paaiškinti. Jie nesugebės to suprasti. Niekas tavęs nesupras, tad nesivargink eiti į pasaulį ir liudyti savo tiesą. Tiesiog pasilik Nirvanoje ir palik pasaulį dualizmo jėgoms. Nemėgink apšviesti žmonių, nes jie nesupras.“

Šią iniciacija aš išlaikiau, tiktai užmezgęs ryšį su AŠ ESU KAS ESU manyje, su pačiu Bramanu. O per šį ryšį aš gavau aiškų impulsą: „Kai kurie supras.“ Ir aš išėjau ir ėmiau skelbti savo tiesą, ir kai kurie iš tiesų suprato. Tad ir jūs susidursite su tokia pačia iniciacija. Pirmiausia susidursite su iniciacija pasiekti neprisirišimą prie kitų žmonių reakcijų, kuomet jiems atstūmus jūsų šviesą, jūsų Dievo Liepsną, jūsų tiesą, būsite neprisirišę prie jų reakcijų. Ir neleisite jų atstūmimui tapti jūsų ego pretekstu, kuriuo pasinaudojęs, jis įtikintų jus išjungti savo šviesą ir tylėti, nemetant iššūkio netikrovei Žemėje.

Tačiau siekdami šio neprisirišimo ir dirbdami dėl jo, susidursite su pagunda galvoti: „Kokia gi prasmė siekti apšviesti žmones, kai jie yra taip giliai nugrimzdę į dualizmo sąmonę ir regimai visai nesidomi niekuo dvasingu?“ Yra subtili pusiausvyra išlikti neprisirišus, tuo pat metu netampant abejingu, nepasiduodant, netampant pacifistu, sėdinčiu ir leidžiančiu pasauliui daryti tai, ką jis nori daryti, nemetančiu iššūkio tam, kas netikra. Ir kiekvienas iš jūsų turite atrasti savo asmeninę pusiausvyrą, nes sakau jums, pasaulyje egzistuoja stabmeldiškas mąstymas, galvojantis, kad man buvo lengva eiti keliu ir išlaikyti savo iniciacijas, ir tuomet atrasti savo pusiausvyrą, ir eiti bei skelbti savo tiesą.

Lygiai taip pat jie sako, kad Jėzui buvo lengva išlaikyti savo iniciacijas ir tuomet eiti ir skelbti savo tiesą. Tačiau sakau jums, Jėzui buvo lygiai taip pat sunku kaip ir man, ir kaip sunku yra jums. Mes visi turime tam tikrus žmogiškų sąlygų elementus, kuriuos privalome atiduoti ir įveikti, kad galėtume pasiekti aukštesnę sąmonės būseną. O šios žmogiškos kiekvieno iš mūsų turimos sąlygos yra būtent tos sąlygos, kurias mums sunkiausia yra pamatyti. Taigi, Jėzus negimė savo Kristiškumo pilnatvėje. O aš negimiau Budiškumo pilnatvėje, kaip tą aiškiai galite matyti iš mūsų gyvenimų.

Todėl mums taip pat reikėjo įveikti savo aklumo taškus, kurių nesugebėjome matyti. Ir būtent tai, ko nesugebėjome matyti, mums buvo lygiai taip pat sunku įveikti, kaip kiekvienam iš jūsų yra sunku įveikti tai, ko matyti nesugebate jūs. Ar suvokiate, mano mylimieji, jog tai yra tokia iliuzija manyti, kad Jėzus ir aš, ir kiti dvasiniai mokytojai, buvome aukščiau už jus ir kad mums viskas buvo žymiai lengviau. Tačiau iš tiesų tai visiškai nebuvo lengva. Tačiau tai, kad mums pavyko tai pasiekti, turėtų jums suteikti padrąsinimą, kad ir jūs galite tai pasiekti. Nes tai jau seniai yra pakylėtųjų mokytojų devizas: „Ką vienas padarė, visi padaryti gali.“ O šiame amžiuje galėtume sakyti: „Kuo vienas Yra, visi gali Būti!“ Nes iš tiesų, raktas yra ne daryti, o Būti.

Kaip liudyti savo tiesą

Leiskite man duoti tik vieną užuominą, kaip galėtumėte eiti ir liudyti tiesą, kaip galėtumėte leisti savo šviesai šviesti žmonėms, kad, išvydę jūsų gerus darbus, jie suprastų, jog darytojas yra ne išorinis asmuo, o Dievo šviesa jumyse yra tikrasis darytojas. Kad tai pasiektumėte, turite būti neprisirišę, nebūdami abejingi. Tad leiskite man jums duoti raktą, kad, jeigu sieksite išlikti ramybėje, netgi mesdami iššūkį kitiems žmonėms, tuomet visada būsite aukštesniajame Dievo teisume.

Tad ištirkite save. Ar jaučiate nenorą mesti kitiems iššūkį? Ar jaučiate baimę, kaltę arba kitus negatyvius jausmus, kai metate kitiems iššūkį? Tuo atveju turėtumėte pripažinti, kad vis dar turite kažkokį prisirišimą prie išorinės regimybės, kuri jums neleidžia mesti iššūkio kitiems su tikra vidine Kristaus ir Budos ramybe, kurie buvo pasiekę visišką neprisirišimą. Ir tuomet jūs tiesiog į tai pažvelgiate. Dirbate su tuo. Nusileidžiate į viso to šerdį ir paleidžiate tai.

Negi rimtai tikite, kad Jėzus arba aš neturėjome žmogiškojo ego liekanų, kai gimėme? Labai gerai žinau, kad daugelis žmonių budizme ir krikščionybėje tiki šia stabmeldyste. Tačiau taip nebuvo. Nes mes iš tiesų turėjome ego elementus, prisirišimus ir dvasinį aklumą, kuriuos mums reikėjo įveikti. Ir kaip mes tai įveikėme? Tai neįvyko per vieną šlovingo persilaužimo į nirvanos būseną momentą, kaip tai vaizduoja kai kurie mokytojai. Tai įvyko po vieną mažą žingsnelį. Daug kas iš to niekada nebuvo užrašyta, kadangi tai buvo vidinis kelias. Ir tuo metu kai kiekvienas iš mūsų davėme savo mokymus, žmonija nebuvo pasirengusi suprasti žmogiškosios psichikos idiosinkrazijų, kurias žmonės daugelyje pasaulio vietų sugeba suprasti šiandien.

Todėl tuo metu mes netgi negalėjome to mokyti. Ir turėjome duoti paprastesnį mokymą, kuris buvo pritaikytas prie tos sąmonės, kurią žmonės turėjo tais daug tamsesniais laikais. Tačiau sakau jums, kad šiandieniniame amžiuje turite mokymus ir įrankius sistematiškai įveikti kiekvieną prisirišimą. Ir kai susiderinsite su savo pačių aukštesniąja esybe ir savo pačių Dievo Liepsna – ir žinosite, jog esate ši liepsna, o ne išorinė asmenybė, ne ego, ne kūnas ir ne asmuo, kurį kiti žmonės susikūrė savo protuose – tuomet sugebėsite pasiekti tašką, kuomet būsite pasirengę paleisti bet kokius prisirišimus, vos tik juos pamatysite.

Ir žinosite, jog kad ir kas beiškiltų, jūs būsite pasirengę tai paleisti. Ir tai yra tikrasis tikro dvasios ieškotojo ženklas, pradėjusio atrasti tai, ko daugelis vis dar tebeieško, net nežinodami ko ieško. Ir todėl, nors dar nebūtinai būsite visiškai laisvi nuo neprisirišimų, vis tiek galėsite pasiekti vidinę ramybę, pranokstančią supratimą, nes ji nebus paremta išoriniu saugumu, kuomet didžiuojatės turintys didesnes bombas ar didesnes patrankas už tas kitas šalis. Ar netgi netikro intelektualinio saugumo, kuomet manote, jog dėl to, kad priklausote tai ar anai religijai, arba mokslinei pasaulėžiūrai, ir suvokiate visas šias koncepcijas intelektualiai, tikrai būsite išganyti.

Ne, tai yra ramybė, kuri yra aukščiau už visas išorines regimybes, ir kuri nepriklauso nuo jokių sąlygų materialioje karalijoje, ir todėl jos negali sudrumsti jokios sąlygos materialioje karalijoje, kad ir kas benutiktų. Ir tai yra vidinė ramybė, kurią trokštu, kad jūs visi turėtumėte. Ir tai yra vidinė ramybė, kurią pasiekiau prieš pradėdamas savo misiją. Tačiau turiu jums pasakyti, kad darysite greitesnį progresą, jeigu ryšitės liudyti tiesą, kurią matote, nors galbūt dar nematote aukščiausios tiesos.

Jėzus ir aš turėjome parodyti tam tikrus pavyzdžius. Ir todėl mes pasitraukėme iš pasaulio, kol pasiekėme sąmonę, leidusią mums įvykdyti savo misiją. Tačiau būtent dėl to, kad mums buvo skirta parodyti pavyzdžius, mes taip pat susidūrėme su didžiuliu pasipriešinimu savo misijai, su kuriuo jums nereikia susidurti individualiai, kadangi šiame amžiuje prioritetas yra tai, kad daugelis žmonių eitų keliu, vietoj vieno žmogaus, kuris būtų pionieriumi. Tad jūs nesusiduriate su tokiu pačiu pasipriešinimu, su kokiu susidūrėme mes, ir todėl galite pradėti liudyti tiesą, netgi nebūdami pasiekę visiško neprisirišimo ir proto ramybės.

Ir iš tiesų, tai darydami, jūs darysite didesnį progresą, nei darytumėte pasitraukdami iš visuomenės, kol pasieksite aukštesnę sąmonės būseną. Tad ryžkitės liudyti savo tiesą, net jeigu nesate tobuli, net jeigu jus vis dar trikdo kitų žmonių atstūmimas. Nes, jeigu turėsite šią drąsą, šį ryžtą, iš tiesų darysite greitesnį progresą, ypač, jeigu ryšitės pažvelgti į save ir tarti: „A, bet kodėl mane sutrikdė kitų žmonių reakcijos? Ar tik nesislepia koks nors ego elementas už šio sutrikdymo? Tad, jeigu į tai pažvelgsiu, ar negalėsiu atskleisti savojo ego ir tuomet jį atiduoti?

Iš tiesų, galite pažvelgti į save ir paklausti savęs: „Ar jaučiuosi visiškai laisvas ir ramus, atsistodamas ir išreikšdamas savo Dievo Liepsną, o gal vis dar tebesu susirūpinęs dėl kitų žmonių reakcijų?“ Jeigu atrasite šį susirūpinimą, pažvelkite į jį ir tarkite: „Kodėl jaučiuosi sutrikdytas? Kodėl negaliu būti ramybėje, juk, šiaip ar taip, jeigu išreiškiu savo Dievo Liepsną, kodėl tuomet turėčiau jaustis trikdomas kokių nors regimybių?“ Ramybė, kurios turite siekti, yra ta, kad galite liudyti savo tiesą ir leisti savo šviesai šviesti, kad ir kokios bebūtų išorinės sąlygos ar reakcijos, kurių sulaukiate iš kitų žmonių. Jūsų tai nesutrikdo. Jos neatima jūsų ramybės. Nesijaučiate atstumti, nes neturite jokių prisirišimų prie to, kaip jie turėtų reaguoti. Tiesiog leidžiate jų laisvai valiai veikti ir paliekate jiems patiems nuspręsti priimti ar atmesti aukštesnę tiesą, kurią jie išvydo jumyse.

Ir kai galėsite turėti šį neprisirišimą, niekas jūsų nesutrikdys. Niekas neatims iš jūsų ramybės. Nenoriu, kad galvotumėte, jog esate taip toli nuo Budiškumo, jog jums prireiks viso jūsų likusio gyvenimo, ištisų metų ar netgi dešimtmečių šiai vidinei ramybei pasiekti, nes daugumai jūsų taip nėra. Galite pasiekti šią vidinę ramybę per sąlygiškai trumpą laiką, jeigu naudositės savo turimais mokymais ir įrankiais ir klausite kitų, kaip jie tai pasiekė, ir tuomet dalinsitės ir padėsite vieni kitiems įžengti į šį vidinės ramybės jausmą.

Tai yra realistiškas tikslas, kurį jūs kaip pasaulinė bendruomenė, galite pasiekti, jeigu sukoncentruosite į tai savo protus. Ir todėl paskutinė mano žinia yra jums metamas iššūkis. Paimkite įrankius, kurie jums buvo duoti, rožinius, invokacijas, šaukinius ir mokymus apie ego, bet taip pat būkite pasiryžę atvirai apie tai kalbėti ir uždavinėti klausimus. Ir padėkite vieni kitiems. Įkvėpkite vienas kitą. Ryžkitės būti atviri ir sąžiningi vieni su kitais ir tarkite: „Manau, kad tu vis dar turi prisirišimą ir būtent dėl to tave tai vis dar trikdo. Pažiūrėkime, ar nepavyks mums kartu atskleisti šio prisirišimo priežasties, idant jį būtų galima atiduoti į Ekstatiškos Taikos Liepsną.“

Tad pasakiau viską, ką norėjau, ir bekalbėdamas iš tiesų perdaviau intensyvią savo Budos Taikos Liepsną, kuri tarsi banga persirito per šį žemyną, sudegindama tam tikrą dalį karo sąmonės ir karo įrašų. Tad aš taip pat esu dėkingas už jūsų buvimą ir šios konferencijos įkūnijimą, per kurią turėjau atviras duris šiam labai reikalingam veiksmui atlikti. Tad, su visu dėkingumu, užsklendžiu jus Budos Taikos Liepsnoje. Ir prašau jūsų priimti savo potencialą būti Buda, net jei dar abejotumėte, kad tai yra įmanoma. Savo ramybę duodu jums. Savo ramybę palieku jums. Tad būkite ramybėje būdami Budos taikoje, Būdami Budos taika. Tai užsklęsta.

Versta iš www.ascendedmasterlight.com