Dvasinis kelias turėtų padaryti jus labiau laisvais, o ne mažiau laisvais

TEMOS: Dispensacija Europoje kalbamiems rožiniams – Tikroji laisvė išeina už dualizmo ribų – Ar jūsų dvasingumas riboja jūsų laisvę? – Raktas jūsų dvasinei misijai įvykdyti

Pakylėtasis Mokytojas Elohimas Arkturas, 2006 spalio 01 d., per Kim Michaels


Dispensacija Europoje kalbamiems rožiniams

AŠ ESU Septintojo Spindulio Elohimas. Arkturas aš vardu. Atėjau jūsų pasveikinti su puikiai atliktu darbu ir laimėta pergale. Ir kaip apdovanojimą už jūsų darbą, už tai, kad susirinkote vienovėje, nusprendžiau pridėti tam tikrą padauginimo faktorių prie visų naujų Motinos Marijos rožinių ir invokacijų, kurie yra kalbami šiame Europos žemyne, arba kuriuos kalba žmonės, turintys ryšių su Europa, nors gyvena šiuo metu kažkur kitur.

Tad šie rožiniai, kurie bus kalbami nuo šio momento, įgis padauginimo faktorių iš manęs, kurio neatskleisiu, tačiau kuris yra reikšmingas. Taip bus daroma dėl to, kad aš taip pat matau tai, ką paaiškino El Morija, Sen Žermenas, Jėzus ir Buda, kad Europoje turi įvykti pokyčiai, kurie yra arti ir jiems gali labai padėti tas milžiniškas violetinės laisvės liepsnos momentumas, kuri aš iš tiesų esu.

Tikroji laisvė išeina už dualizmo ribų

Tad ateinu jums duoti nedidelį mokymą apie tikrąją laisvės prasmę. Iš tiesų, kaip paaiškino Buda, ateina toks momentas, kuomet pasiekiate vienovę su absoliučia Dievo realybe. Iškeliate teisingumo koncepciją virš to lygmens, kuomet teisingumas privalo būti priešpriešoje klaidingumui. Ir taip yra su kiekviena Dievo savybe, su kiekviena Dievo liepsna, visas jas galima iškelti virš dualizmo. Mano mylimieji, kai žvelgiate į situaciją šioje planetoje, galite matyti, kad kol kas laisvė visuomet būdavo apibrėžiama, lyginant ją ir statant į priešpriešą su vergove, įkalinimu, apribojimais. Tačiau egzistuoja tokia laisvė, toks laisvės lygmuo, kuris yra aukščiau dualizmo ir todėl neturi sau priešingybės. Ji nėra apibrėžiama santykyje su anti-laisve. Ir tai, žinoma, yra tikroji laisvė. Nes žinote, kad nėra nieko, kas galėtų atimti šią laisvę, kas galėtų jai pasipriešinti, kas galėtų priversti ją susvyruoti.

Ir jums neturėtų būti sunku suvokti, kad būtent šią laisvę visi pakylėtieji mokytojai nori, kad jūs pasiektumėte. Ir mes norime, kad ją pasiektumėte, kol dar tebesate įsikūnijime. Nes kai tai padarysite, galėsite tapti atviromis durimis, ir tuomet Laisvės Liepsna ir visas laisvės momentumas, kurį yra pasiekę visi mokytojai, angelai ir Elohimai, tarnaujantys Septintajame Laisvės Spindulyje, galės išsilieti per jus ir sudeginti visas anti-laisvės energijas, jėgas ir idėjas, kurios taip ilgai laikė pavergusios žmoniją. Jos iš tiesų buvo pavergusios visą planetą, nusitempdamos Motiną Žemę į ribotumų ir laisvės trūkumo purvą, kuris yra daug žemiau už pirminę Dievo Tėvo viziją Dievo Motinos įsikūnijimui materialioje visatoje. Ir iš tiesų nepaprastai stebina, kad žmonės ir toliau gali priimti šiuos ribotumus, nesuvokdami, nepripažindami, nepriimdami, kad egzistuoja geresnis kelias, nesušukdami: „Juk gyvenime turi būti kažkas daugiau!“

A, mano mylimieji, iš tiesų matote žemyną, kuriame daugelis šalių pasiekė labai aukštą materialaus komforto lygį, kuris galėtų būti materialios laisvės pagrindu, tačiau nėra, kadangi žmonės taip stipriai įstrigo šio pasaulio malonumuose, šio pasaulio įtampose siekti kažko išorėje, visada skubėti, būti šen, ten ir visur tuo pačiu metu, kad jiems nebelieka nei laiko nei dėmesio prisėsti ir tiesiog Būti.

Tik pamąstykite, kaip žmonių dėmesys visą laiką yra traukiamas visomis kryptimis, kaip jis yra atitraukiamas nuo jų pačių, kaip jiems yra neleidžiama sukoncentruoti savo dėmesio į širdį. Jeigu nesugebėsite užmegzti ryšio su Laisvės Liepsna savo širdyje, kaip tuomet galėsite būti iš tiesų laisvi? Net jeigu turėsite politinę laisvę, net jeigu turėsite visus pinigus, kurių jums tik kada nors galėtų prireikti, kad galėtumėte nusipirkti praktiškai ką tik norite materialiame pasaulyje, bet jeigu neturėsite ryšio savo širdyje su dvasine laisvės liepsna, kaip tuomet galėsite būti laisvi? Tad matote žmones, kurie, žvelgiant iš pasaulietinės perspektyvos, turi didelę pasaulietinę laisvę, tačiau jie nėra laisvi. Jie yra vieni iš labiausiai pavergtų žmonių šioje planetoje, ir nors turi didelę materialinę gausą, jie taip bijo ją prarasti, kad neturi nė minutėlės ramybės, kurioje galėtų pajausti šią vidinę laisvę.

Ar jūsų dvasingumas riboja jūsų laisvę?

Mes iš tiesų trokštame, kad visi žmonės tai įveiktų, tačiau ypač trokštame, kad patys dvasingiausi žmonės įveiktų šias jų protus slegiančias įtampas, arba tas įtampas, kurios ateina iš jūsų aplinkos ir kurios neleidžia jums išlikti susikoncentravusiais į savo širdį, kas yra tikrasis raktas į laisvę. Tad noriu paraginti jus pažvelgti į veidrodį, permąstyti savo gyvenimą ir savo pačių dvasinį kelią. Ar netapo dvasinis kelias dar vienais spąstais, atimančiais jūsų laisvę, jūsų vidinę ramybę? Ar nepavirto jis našta? Ar netapo jis lenktynėmis, kuriose nuolatos bėgate su iš burnos iškištu liežuviu, jausdamiesi taip stipriai išsekę, jausdami tokią didelę įtampą, kad dar nepasiekėte to, kad dar nepadarėte ano, ir visada jausdamiesi taip, lyg atsiliekate?

Iš tiesų yra gerai turėti tikslą, tačiau nėra gerai, jeigu šis tikslas tampa streso priežastimi, jeigu jaučiatės slegiami naštos, kad nepasiekėte savo tikslo, ir dėl to negalite mėgautis pačia kelione link šio tikslo. Arba manote, kad turite dirbti dar sunkiau, kad šį tikslą pasiektumėte, ir todėl neturite vidinės ramybės, kuri yra raktas tikrajam dvasinio nušvitimo tikslui pasiekti. Jėzus puikiai apie tai pasakė: „Kokia gi nauda žmogui laimėti visą pasaulį, bet prarasti savo sielą?“ Kokia gi jums nauda daryti tą arba aną dvasiniame kelyje, jeigu prarandate savo vidinę ramybę, savo vidinę laisvę?

Matėme tai daugelyje bažnyčių ir dvasinių organizacijų, kuomet žmonės taip stipriai susikoncentruodavo į ėjimą išoriniu keliu, į darymą to ar ano, kad, užuot palaipsniui pasiekdami vis didesnę ir didesnę laisvę, jie iš tiesų užsidarydavo į vis mažesnį ir mažesnį kalėjimą. Todėl, kad paversdavo dvasinį kelią lenktynėmis su laiku arba su tamsos jėgomis, arba su tuo ar anuo. Arba jie paversdavo jį lenktynėmis, kuriose lygindavo save su kitais žmonėmis, manydami, kad, jeigu daro tą arba aną išorinį dalyką, tuomet jie turi būti dvasingesni už kitus.

Tačiau darydami visus šiuos išorinius dalykus, jie pasinerdavo į tokį didelį stresą ir jausdavo tokią didelę naštą, kad beveik nebepajėgdavo to pakelti. Ir čia iškyla ego pagunda teisti pagal išorę ir sakyti: „Jeigu kiti žmonės nedaro dėl pakylėtųjų mokytojų to, ką darau aš, jeigu jie nejaučia tokios didelės naštos arba nepatiria tokių didelių kančių, kaip patiriu aš, tai jie iš tiesų neprogresuoja kelyje. Jie iš tiesų nepadeda pakylėtiesiems mokytojams. Jie nėra tokie dvasingi, koks esu aš.“

Raktas jūsų dvasinei misijai įvykdyti

Tačiau, mano mylimieji, kaip Buda taip aiškiai paaiškino, ir kaip kiekvienas, studijavęs Budos gyvenimą, gali matyti, raktas į jo dvasinės misijos išpildymą buvo vidinės ramybės pasiekimas. Ir privalau jums pasakyti, kad nė vienas – nė vienas žmogus – negali įvykdyti savo dvasinės misijos nepasiekęs vidinės ramybės, kuri ateina iš neprisirišimo, vedančio į tikrąją laisvę. Į laisvę, kuri nėra apibrėžiama santykyje su anti-laisve, bet kuri iš tiesų yra laisva, laisva nuo bet kokio poreikio daryti tą arba daryti aną, ir nėra paremta žmogišku standartu ar žmogiškais vertinimais.

Pažvelkite į veidrodį ir pamąstykite apie tai. Ar mano kelias man kelia stresą, kuris mane atitraukia nuo vidinės laisvės? Ar aš tikrai artėju prie laisvės? Ir jeigu matote, kad jus ima slėgti našta, tuomet nebijokite atsitraukti ir pakeisti savo požiūrio ir veiksmų. Nes iš tiesų, kad galėtumėte ištrūkti iš masinės sąmonės, jums reikalingas tvirtumas. Jums reikia skintis kelią ir nepaliauti teisingai elgtis tol, kol įvyks persilaužimas ir pamatysite rezultatus. Ir vis dėlto, neturėtumėte interpretuoti, kad tai reiškia, jog turėtumėte daryti tą patį dalyką visą savo likusį gyvenimą, jeigu tai atitraukia jus nuo vidinės ramybės.

Iš tiesų gali ateiti toks momentas, kuomet jums reikės atsitraukti ir tarti: „Ar neatėjo laikas kažką daryti kitaip? Ar neatėjo laikas pakeisti savo metodus?“ O tie, kurie nenori to daryti – tačiau mano ir toliau privalantys daryti tai, ką nusprendė daryti prieš penkis arba dešimt metų – tai jie yra tie, kurie atsisako naudotis Kristaus įžvalgumu, atsisako klausyti savo vidinio vedimo. Ir kaip tuomet galėsite pasiekti laisvę, jeigu nenorite klausytis vidinio vedimo, kuris vienintelis gali jus išvesti į laisvę?

Intelektas, išorinis protas, niekada negalės jums suteikti laisvės. Nes išorinis protas ir intelektas sugeba veikti tiktai dualizmo lygmenyje. O dualizmo lygmenyje laisvė yra apibrėžiama kaip priešingybė anti-laisvei, ir todėl laisvę galima pasiekti tik užgniaužiant anti-laisvę. O tai reiškia, kad nors jums ir gali pavykti įtvirtinti tam tikrą laisvę, nuolatos privalėsite kovoti su anti-laisve.

Tačiau laisvė, kurią mes norime, kad jūs turėtumėte, yra laisvė pakilti virš šio dualizmo lygmens, kuriame galvojate privalantys kovoti prieš jums besipriešinančią jėgą. Kuomet transcenduojate priešingų jėgų lygmenį ir iš tiesų tampate laisvi amžinąja, laike neribota prasme, nepriklausančia nuo laiko ir erdvės. Nes, nors ir toliau išsaugote fizinį kūną, erdvė ir laikas jūsų neberiboja. Žinote, jog esate daugiau. Ir žinote, kad visos šios regimybės tėra tik laikinos projekcijos ant gyvenimo ekrano.

Ir tai, mano mylimieji, yra tikroji laisvė. Tai yra tikroji septintojo spindulio laisvė. Ir iš tiesų, septintasis spindulys egzistuoja poliariškume su pirmuoju spinduliu. Ir būtent dėl to dabar pasitrauksiu ir leisiu pirmojo spindulio čohanui duoti jums tolimesnius mokymus apie laisvę.

Versta iš www.ascendedmasterlight.com