Ar esate pabudę?

TEMOS: Raktas į laisvę nėra pakylėjimas – Nirvana nėra sunaikinimas – Dviguba iliuzija – Perduokite Gyvąjį Žodį – Įveikite susikoncentravimą į save – Saugokitės ego spąstų, kuriuose jis siekia paversti kelią kova – Turite teisę BŪTI Žemėje – Negalite pralaimėti, dalindamiesi savo šviesa – Kaip tapti nubudusiu – Laipsniškas apreiškimas

Pakylėtasis Mokytojas Gautama Buda, 2006 spalio 20 d. per Kim Michaels.


Buda AŠ ESU. Gautama buvo mano vardas, kai vaikščiojau Žeme. Ir nors aš vis dar atsiliepiu į šį vardą, turiu aukštesnį vardą, kurį vieną dieną jums atskleisiu, kai būsite pasirengę jį priimti, nes būsite pasiekę aukštesnę integraciją su savo pačių vidiniu vardu, su savo pačių aukštesniąja esybe, kuria esate.

Mano Mylimieji, po to kai įžengiau į Nirvaną ir grįžau į materialų pasaulį pamokslauti, sutikau tris žmones, kuriuos nustebino mano spinduliuojama ramybė. Juos nustebino mano Dievo Liepsna, spinduliuojanti savo šviesą per mano išorinę formą. Ir todėl jie man uždavė keletą klausimų apie tai, kas aš esu. Ar aš esąs Dievas, angelas ir kitus klausimus. Kas iš jūsų žino, ką jiems atsakiau? Ką jiems atsakiau, kai jie paklausė: „Kas tu esi?“ [Klausytojai atsako: „Aš esu pabudęs!“] Tai tiesa. Aš tiesiog pasakiau: „AŠ ESU pabudęs!“ Taigi, mano mylimieji, ko mes, pakylėtieji mokytojai, norime savo mokiniams įsikūnijime? [Klausytojai atsako: „Kad mes pabustume!“]

Tai tiesa. Mes norime, kad jūs pabustumėte, kaip ir mes pabudome. Ar būtume pasiekę šią sąmonę po to, kai pakilome, ar dar tebebūdami fiziniame įsikūnijime, jūs turite potencialą nubusti dar tebebūdami Žemėje. Ir todėl galite išsilaisvinti nuo iliuzijos būsenos, nuo tos būsenos, kuomet per gyvenimą einate miegodami, kuomet jaučiate, jog gyvenimas yra rutina, kuomet einate ir einate ratais, regis taip niekur ir nenusigaudami. Ir gyvenimas atrodo neturintis jokio tikslo, jokios gilesnės prasmės ar krypties. Pažvelkite į žmoniją ir paklauskite savęs: „Kiek žmonių šioje planetoje yra bent truputį nubudę, kuomet sąmoningai savo kasdienybėje suvoktų, jog jie yra daugiau negu tai?“ Ir dėl šio suvokimo labiau brangintų gyvenimą.

Kai esate pabudę, esminis suvokimas, kurį įgyjate, yra tai, kad esate daugiau už šiuos išorinius pasireiškimus. Esate daugiau už savo išorinę situaciją. Esate daugiau už savo fizinį kūną. Esate daugiau už savo žemesnįjį kūną, už savo išorinę asmenybę, kurią suformavo šis pasaulis. Esate daugiau negu tai. Ir kas nutinka, kai žinote, jog esate daugiau? Na, jūs nustojate pilnai tapatintis su šiuo pasauliu, su savo žemesniąja esybe ir išorine asmenybe, net ir su savuoju ego. Ir kai nebesate pilnai su tuo susitapatinę, jūsų protas nebėra įstrigęs ego sukurtoje proto dėžutėje. Ir todėl, bent retkarčiais galite išlipti iš šios proto dėžutės ir pažvelgti į gyvenimą iš platesnės perspektyvos. Galite pažvelgti į didesnį paveikslą. Galite pamatyti mišką, užuot trankę galvą į vieno medžio kamieną.

Raktas į laisvę nėra pakylėjimas

Ir tai, žinoma, yra raktas į laisvę. Raktas į laisvę nėra tai, kad visam laikui paliktumėte šį fizinį kūną pakylėjimo procese. Mano Mylimieji, ar esate pabudę? Ar girdėjote, ką ką tik pasakiau? Raktas į laisvę nėra tai, kad paliktumėte materialų pasaulį pakylėjimo procese. Gali atrodyti, kad prieštarauju anksčiau duotiems mokymams, kuriuose mes, pakylėtieji mokytojai, iš tiesų koncentravomės į pakylėjimą kaip į gyvenimo tikslą. Tai kodėl dabar sakau, kad pakylėjimas nėra raktas į laisvę? Nes negalite pakilti, kol nesate pabudę.

O pabudimas nėra mechaniškas procesas, kurį būtų galima pasiekti laikantis tam tikrų išorinių taisyklių, doktrinų ar ritualų. Tai yra kūrybiškas procesas, kurį galima pasiekti tiktai per suvokimą, kuris tampa įsisąmonintas ir todėl pavirsta absoliučiu GYVENIMO sprendimu. Sprendimu, kurį sukuriate ne jūs, kuris yra įkūnijamas ne valios dėka, bet šis sprendimas ateina spontaniškai jums iš vidaus, nes vieną dieną nusprendžiate, kad norite būti nubudę. Esate pasiryžę pakilti virš tos sąmonės būsenos, kurioje iki šiol buvote. Esate pasiryžę pakilti į tą aukštesnę sąmoningumo būseną, kurioje dalis jūsų dėmesio, dalis jūsų esybės, dalis jūsų savasties jausmo visada yra už esamos situacijos ribų, visada žvelgia į didelį paveikslą, žvelgia iš platesnės perspektyvos. Ir todėl niekada į gyvenimą nežiūri iš ego proto dėžutės vidaus.

Tai nėra sąmonė, kuri ateis spontaniškai. Ji neateis vien dėl to, kad meditavote X valandų per dieną X skaičių metų. Ji neateis dėl to, kad darysite išorinius ritualus. Ši sąmonė galiausiai privalės ateiti iš vidaus. Tačiau šią sąmonę galite ugdytis savo pasiryžimu visada siekti pažvelgti už esamos situacijos ribų, visada siekti pažvelgti už savo ego dabartinės dėžutės ribų, idant nebūtumėte pilnai susitapatinę su šia dėžute ir netaptumėte joje įkalinti.

Ši sąmonė, kurioje esate pilnai nubudę, yra tai, ko mes jums visiems trokštame. Taip yra dėl to, kad mes esame pabudę, mes esame tapę laisvi, ir todėl norime, kad ir jūs visi pasiektumėte tą pačią laisvę, tą patį džiaugsmą, tą patį palaimos jausmą. Tai yra ramybė, kuri pranoksta supratimą, palaima, kuri yra aukščiau už bet kokias išorines sąlygas. Nes ji nepriklauso nuo jokių šiame pasaulyje egzistuojančių sąlygų, kadangi suvokiate, jog raktas į palaimą yra užmegzti ryšį su palaimos šaltiniu. O palaimos šaltinis nėra randamas materialiame pasaulyje. Jį galite atrasti savo pačių aukštesniojoje esybėje, iš kurios pas jus atiteka paties gyvenimo šaltinis.

Nirvana nėra sunaikinimas

Mano Mylimieji, jūs nebuvote sukurti be tikslo. Gyvenimas nėra rutina. Puikiai žinau, kad kai kurie mano pasekėjai – ar bent jau tie, kurie teigia esantys Budos pasekėjais – susikūrė pasaulėžiūrą, kuri, jų teigimu, yra paremta mano mokymais, pasaulėžiūrą, kuri sako, kad gyvenimas tiesiog yra procesas, per kurį esate sukuriami, pakylate į Budos sąmonės lygį ir tuomet susiliejate ir pranykstate atgal į Nirvaną, kurioje esate sunaikinami. Na tai yra žmogiškos vaizduotės fikcija, nes Nirvana nėra sunaikinimas. Tai yra aukštesnė gyvenimo būsena, kurios dauguma žmonių Žemėje net nepajėgia įsivaizduoti. Ir todėl, jiems iš tiesų gali atrodyti, kad, įžengę į Nirvaną, išnykstate. Tačiau išnykstate iš akių tik tiems, kurie nėra pabudę, kurie nėra pakilę virš dualizmo.

Matote, mokymai, kuriuos davė Motina Marija ir Jėzus apie ego ir apie dualistinę sąmonę, yra esminiai mokymai Vandenio Amžiui. Nes žmonija yra pasirengusi pripažinti ego egzistavimą. Ir žmonės yra pasirengę – gavę rimtus apmokymus – suvokti dualizmo koncepciją ir kaip jis daro įtaką jūsų mąstymui, kaip jis jus apakina realybei, kaip jis jus pririša prie šios rutinos, kurioje visą laiką kovojate su kažkokia priešinga jėga, niekada nesugebėdami pasiekti savo tikslo, niekada nesugebėdami atlikti persilaužimo ir patekti ten, kur norite būti gyvenime.

O priežastis yra ta, kad jūsų ego ir šio pasaulio princas įtikino jus, kad palaimą galite atrasti šiame pasaulyje. Ir todėl jums buvo pasakyta sekti paskui savo laimę ir siekti jos šiame pasaulyje. Bet kad ją pasiektumėte – jie sako – turite įveikti šią jums besipriešinančią jėgą. Ir todėl įstringate šiame mūšio lauke, kuriame kovojate su priešinga dualistine jėga. Ir šis mūšis gali tęstis neribotą laiką – kol jūsų laikas baigsis.

Nes, kai esate įsitraukę į šį mūšį, iš tiesų patys kuriate savo priešą. Prisitraukiate prie vieno iš dualistinių kraštutinumų, nesate pusiausvyroje, nesate vidurio kelyje. Ir būdami šiame disbalanse, kuriate pasipriešinimą kiekvienai savo pastangai, nes į kosminį veidrodį projektuojate nesubalansuotą požiūrį. O veidrodis neturi kito pasirinkimo, kaip tik atspindėti jums atgal nesubalansuotas materialias aplinkybes.

Tad būti pabudusiu reiškia, jog suvokiate dualistinės kovos mechanizmą, ir nusprendžiate pakylėti savo sąmonę, idant įsisąmonintumėte jūsų pačių esybėje egzistuojančias dualistines jėgas, jėgas, kurios yra susiskaldžiusios viena prieš kitą, kurios skaldo jūsų žemesniąją esybę prieš jūsų aukštesniąją esybę. Ir todėl, šiame susiskaldyme, susikuriate tas aplinkybes, kurios priešinasi jūsų tikslams.

Ir tam tikra prasme, tai yra malonė, nes tai yra saugumo mechanizmas, įdiegtas į materialią visatą. Jis tiesiog yra sukurtas užtikrinti, kad, jums palikus pusiausvyrą, palikus vidurio kelią, jūsų disbalansas sukurtų priešingą jėgą, kuri siektų sugrąžinti jus atgal į pusiausvyrą. Tad, kuo toliau nueisite į vieną kraštutinumą – kuo didesnes dėsite pastangas savo nusistatytam tikslui pasiekti – tuo didesnį sukursite pasipriešinimą, kuris priešinsis jūsų pastangoms ir sieks sugrąžinti jus atgal į centrą.

Dviguba iliuzija

Bet, žinoma, jūs į tai šitaip nežiūrite. Jūs nematote, kad materiali visata jums daro paslaugą, siekdama atsverti jūsų pusiausvyros nebuvimą. Ne, jūs leidžiate savajam ego jums pasakoti, kad visata priešinasi tam, kas yra jūsų teisė – jūsų teisė būti laisviems ir daryti ką panorėjus, neatsižvelgiant į materialią visatą, į pusiausvyros įstatymą. Jūs ne tik susikuriate disbalansą, kuris sukurią priešingą jėgą, ne, jūs sukylate prieš savo sukurtą priešingą jėgą, būdami įsitikinę, kad šią jėgą sukūrėte ne jūs, o kažkokia išorinė jėga, ar tai būtų velnias ar kiti žmonės.

Ir dabar kovojate dviejuose mūšiuose. Ir iš šių dviejų mūšių gims trečiasis mūšis, o iš šių trijų mūšių gims ketvirtasis. Ir labai greitai būsite taip giliai nugrimzdę į visus tuos dualistinius mūšius, kad jumyse nebebus likę nė trupinėlio dėmesio, kad galėtumėte atsitraukti ir tarti: „O galbūt yra geresnis būdas? Galbūt yra vidurio kelias? Galbūt įmanoma pakilti virš šios dualistinių kovų kovojimo rutinos ir atrasti kelią, kuris būtų aukščiau už šias kovas?“

Tai yra mano gyvenimo žinia, kuomet iš pradžių aš – augdamas – gyvenau materialų, pasaulietinį gyvenimą, tuomet peršokau į priešingą kraštutinumą, gyvendamas miške, kankindamas save ir savo fizinį kūną, nes maniau, jog mano fizinis kūnas yra mano priešas ir privalau jį disciplinuoti bei kontroliuoti. Tikroji realybė, kurios dauguma budistų dar nesuprato, yra ta, jog aš iš tiesų suvokiau, kad mano kūnas ir materialus pasaulis nėra mano dvasinio augimo priešai. Aš išvydau priešą, ir tai buvau aš pats, mano žemesnioji esybė, mano ego, mano prisirišimai, mano lūkesčiai, kad gyvenimas turėtų būti toks ir toks.

Tad dalykas, kurį mes norėtume pamatyti savo mokiniuose šiame amžiuje, yra tai, kad įžengtumėte į šią sąmonę ir pakiltumėte virš dualistinės kovos savo pačių esybėje. Tačiau mes to norime ne vien dėl jūsų pačių, ne vien dėl jūsų pačių išsilaisvinimo ir palaimos – mes to norime, nes šiame amžiuje mums yra reikalingi tie, kurie ryžtųsi pademonstruoti dvasinį kelią kitiems.

Na ir kaip galite pademonstruoti dvasinį kelią kitiems? Aukščiausias būdas nėra skaityti paskaitas ar pamokslauti, duodant jiems išorinį intelektualų mokymą. Ne, aukščiausias būdas yra būti tuo, kuo esate, būti nubudusiu, idant galėtumėte spinduliuoti šviesą, kuria esate. Tai nereiškia, kad jums reikia tylėti, nes iš tiesų, aš taip pat daviau mokymus. Aš tiesiog nepasakiau „AŠ ESU pabudęs“ ir viskas. Tačiau, kai daviau tuos mokymus, juos daviau ne taip, kaip jie atrodo šiandien, po 2500 metų, kuomet jie buvo užrašyti, išversti ir perversti, transkribuoti ir pertranskribuoti, ir todėl pasidarė šiek tiek praskiesti, kaip pasidaro praskiestas bet kuris mokymas, perėjęs per daugelio nenušvitusių žmonių protus.

Perduokite Gyvąjį Žodį

Ne, tai, ką daviau, buvo Gyvasis Žodis, kuris degė mano Dievo liepsna, mano Vidine Esybe. Mes trokštame, kad jūs visi sugebėtumėte perduoti šį Gyvąjį Žodį. Ir tuo nenoriu pasakyti, kad jums reikia stovėti prieš grupę žmonių ir perduoti diktavimą iš mūsų. Turiu omenyje, kad, kai kalbate žmonėms, ar tai būtų paskaita ar pokalbis akis į akį, jūs kalbate laisvai iš savo Vidinės Esybės. Leidžiate savo šviesai tekėti, idant žodžiai nebūtų esmė, žodžiai tiesiog būtų šviesos indai.

Žodžiai neša Šviesą ir jie įeina į kitų žmonių energetinį lauką, juos pakylėja ir perkeičia. Ir staiga jie nubunda suvokimui, kad egzistuoja alternatyva tai sąmonės būsenai, kurioje einate per gyvenimą miegodami, nes jie pamato kažką daugiau. Jie pamato, kad jūs esate pabudę, kad esate pilni džiaugsmo, pilni entuziazmo, esate tuo, kuo esate, ir esate ramybėje. Jie jaučia jūsų palaimą ir sako: „Aš to noriu!“ Ir tuomet galite jiems pasakyti: „Gali tai turėti. Ir jeigu nori pasiūlymo, štai toks yra kelias, kuriuo aš ėjau. Tavo kelias bus kitoks, bet bent jau turėsi nuo ko pradėti.“

Visi jūs, kurie esate pasiryžę studijuoti ir įsisąmoninti šiuos mokymus, turite potencialą pasiekti tą būseną, kurioje spinduliuotumėte savo vidinę šviesą, būdami dvasinio kelio, savitranscendencijos kelio, tapimo daugiau kelio pavyzdžiais. Iš tiesų, mes, pakylėtieji mokytojai, sugebame pakylėti energetinio lauko vibracijas. Ir tai yra viena iš priežasčių, dėl kurių perduodame diktavimus, kurie yra Gyvojo Žodžio išraiška. Tačiau ir jūs galite tai daryti. Ir jūs galite tapti atviromis durimis vibracijai kelti, žadinti kitus žmones, kelti jų sąmonę, idant jie suvoktų, kad gyvenimas iš tiesų yra didingesnis. Ir jeigu jis galėjo tai atrasti, jeigu ji galėjo tai atrasti, tai galbūt galiu ir aš.

Nes kaip sakėme anksčiau, Jėzus, Gautama, Krišna, Maitrėja, Motina Marija, Sen Žermenas, El Morija, nėra geriausi pavyzdžiai žmonėms, nes jie jau užkėlė mus ant pjedestalo ir galvoja, kad esame paprastiems žmonėms nepasiekiami. Ir todėl jie nemano, kad galėtų sekti mūsų pavyzdžiu. Ir būtent dėl to mums esate reikalingi jūs, kad pademonstruotumėte kelią, idant jie galėtų tapatintis su jumis, galėtų būti žadinami, įkvėpiami, pakylėjami jau vien būdami jūsų akivaizdoje. Nes tai jūsų AŠ ESU Esatis pakylėja, kelia aukštyn, akceleruoja, daugina, ir jūsų talentai būna padauginami ir jūs tampate daugiau.

Taigi, mano mylimieji, mums, pakylėtiesiems mokytojams reikia, kad būtumėte mūsų kolegomis materialioje karalijoje, kad būtumėte mūsų liepsnomis dvynėmis, idant galėtumėte būti atviromis durimis čia apačioje, kad mūsų didesnioji šviesa galėtų šviesti per jus ir pakylėti tuos, kurie dar nepamatė, jog egzistuoja alternatyva gyvenimui, kurį praleidžia miegodami, nugyvendami šešiasdešimt ar septyniasdešimt metų ir nepatirdami nė akimirkos sąmoningo gyvenimo, nebūdami nubudę ir iš tiesų neįvertindami to, kas yra gyvenimas.

Įveikite susikoncentravimą į save

Tačiau, kaip sakė Motina Marija, kad galėtumėte pasiekti šią būseną, turite įveikti susikoncentravimą į save, į savo ribotą aš, į tą aš, kuris gyvena dėžutėje. Turite ugdytis didesnę meilę. Turite atrasti savo didžiausią meilę, tą meilę, dėl kurios čia iš pradžių atėjote – dėl dovanos, kurią norėjote atnešti į Žemę. Dėl dovanos, kurią tiesiog troškote išreikšti, ir jūsų troškimas buvo toks stiprus – jūsų meilė šiai dovanai buvo tokia stipri – kad buvote pasiryžę čia ateiti, idant išreikštumėte šią dovaną.

Privalote, jeigu norite pabusti, atkurti ryšį su šia didesniąja meile ir tuomet leisti šiai meilei augti, idant ji taptų magnetu, kuris jus tiesiog ištrauktų iš jūsų įprastinės katorgos, iš lunatikavimo būsenos. Ir būtumėte pabudę, nes jaučiate didžiausią meilę būti pabudę, jaučiate didžiausią džiaugsmą leisti šiai šviesai tekėti per jus. Jaučiate džiaugsmą matydami, kaip ši šviesa pakylėja kitus žmones. Jaučiate džiaugsmą, būdami pakylėtųjų mokytojų dalimi ir prisidėdami prie mūsų siekio pakylėti žmonijos sąmonę aukštyn.

Saugokitės ego spąstų, kuriuose jis siekia paversti kelią kova

Ir, žinoma, yra daug spąstų, kuriuos ego sukūrė, kad neleistų jums atkurti ryšio su šia aukštesne savo meile. Ir vienas iš subtiliausių šių spąstų yra sukurti nerealistišką lūkestį apie tai, koks turėtų būti dvasinis kelias, tuo būdu priverčiant jus siekti dvasinio augimo nesubalansuotu būdu, kuomet, kaip sakiau, jūs patys susikuriate sau pasipriešinimą. Jūsų dvasinis kelias, užuot tapęs vis didesnės ir didesnės laisvės pasiekimo procesu, tampa nuolatine kova, kuri darosi vis sunkesnė ir sunkesnė, kol galiausiai palūžtate nuo įtampos, pasiduodate ir tariate: „Daugiau niekada nenoriu su tuo turėti jokių reikalų.“

Jeigu būsite sąžiningi, pamatysite, kad daugelis dvasingų žmonių perėjo šį procesą – palūžo nuo įtampos ir paliko dvasinį kelią. Arba nusprendė, kad tai yra tas lygis, kuriame man yra patogu, ir tai yra tas lygis, kuriame esu pasiruošęs tarnauti, bet nenoriu kilti virš jo aukščiau. Kai kurie iš šių žmonių turi teiginį, kurį išgirsite daug kartų, jei tik klausysite. Ir šis teiginys yra toks: „Man nereikia kito pasiuntinio. Man nereikia kito guru. Man nereikia kitos dvasinės organizacijos. Nenoriu per visa tai dar kartą pereiti.“

Na, mano mylimieji, mes, pakylėtieji mokytojai, pilnai sutinkame su „daugiau to niekada nedarysiu“ sentimentu. Nes nenorime, kad kas nors kartotų šį ciklą, kuriame paverčiate dvasinį kelią kova. Nenorime, kad kas nors kartotų savo klaidas. Tačiau turiu jums pasakyti, kad už šio teiginio: „Man nereikia kito pasiuntinio, guru, organizacijos ar mokymo,“ už šio teiginio yra tai, apie ką kalbėjo Motina Marija ir apie ką kalbėjau aš: susikoncentravimas į save, susikoncentravimas į savąjį aš.

Įsiklausykite į šį teiginį: „Man nereikia.“ Viskas sukasi apie „aš,“ viskas yra apie „mane.“ Nes šie žmonės pasidarė susikoncentravę į save. Ir jų dvasinio kelio tikslas, tikslas, dėl kurio jie įsitraukė į dvasinį judėjimą, nebuvo pakilti virš susikoncentravimo į save ir imti tarnauti visai gyvybei. Ne, jų tikslas buvo išaukštinti mažesnįjį aš, pateisinti mažesnįjį aš, ir pasiekti kažką, dėl ko jie atrodytų esantys geresni už kitus, nes darė šiuos dvasingus dalykus.

Jeigu ryšitės būti sąžiningi, pamatysite, kad šis susikoncentravimas į save yra tikrasis dvasinio augimo priešas. Tačiau nėra jokių garantijų, kad sekdami išoriniu dvasiniu mokymu – net ir tokiu mokymu, kuris yra teisingas ir yra perduotas pakylėtųjų mokytojų – nėra jokių garantijų, kad šis išorinis mokymas išves jus iš susikoncentravimo į save. Nes vienintelis jus iš to išvesti galintis dalykas yra jūsų sprendimas virš to pakilti, jūsų pasiryžimas nubusti.

Turite teisę BŪTI Žemėje

Ir iš tiesų, kai kurie jus atstums. Ir iš tiesų, kiti jus pasmerks. Ir iš tiesų, jums bus sakoma, kad jums neleidžiama to daryti, kad neleidžiama būti mylinčiu ir mielaširdingu, neleidžiama būti ramybėje, neleidžiama būti laimingu, neleidžiama būti palaimoje. Kas toks manote esantis šiame pasaulyje, kur viskas yra taip rimta ir gyvenimas yra tokia katorga, kad atėję čia spinduliuotumėte šią ramybę, meilę ir šviesą – trikdydami tuos, kurie yra taip stipriai susitapatinę su dualistine kova, jog patys save įtikino, kad alternatyva neegzistuoja. O štai čia ateinate jūs ir spinduliuojate šią meilę, ir jie suvokia, kad alternatyva egzistuoja, tačiau, kad galėtų pasiekti šią meilę, jiems reikia atiduoti savo proto dėžutes.

Ir todėl jie jūsų nekęs. Bet, mano mylimieji, tai yra testo dalis. Nes būtent tuomet, kai leidotės kitų žmonių sustabdomi šviesti savo šviesą, palikote tikrąjį savitranscendencijos kelią, palikote tapimo daugiau kelią. Ir todėl, daugelis iš jūsų, kurie esate dvasingi žmonės, ir vėl susiduriate su šia iniciacija.

Ar leisite kitiems žmonėms – ar šie žmonės būtų jūsų šeima ar tie, kurie anksčiau būdavo jūsų bendraminčiai dvasinėje organizacijoje ar plačiajame pasaulyje – ar leisite jiems sukliudyti jums šviesti savo šviesą? O gal galiausiai tapsite šia saule ir leisite savo šviesai šviesti, kad ir ką pasaulis apie tai begalvotų ar sakytų. Nes juk jūs, kad ir ką pasaulis besakytų, turite teisę būti Žemėje ir BŪTI Žemėje visu tuo, kuo esate Viršuje, leisdami šiai šviesai šviesti, liudydami savo tiesą.

Ar girdite mane? Turite teisę Būti Kristumi, Būti Buda, Būti savąja Dievo Liepsna. Turite absoliučią jums Dievo duotą teisę. Ir tie, kurie jums priešinasi ir nenori, kad juos trikdytumėte, neturi visiškai jokios teisės tai teigti. Nes jie pažeidė savo laisvą valią ir siekia ir kitus įtraukti į šį pažeidimą.

Laisva valia nesuteikia jums teisės naikinti kitus. Ir būtent to nenori suprasti tie, kurie yra įstrigę puolusių angelų sąmonėje. Jie neturi visiškai jokios teisės žudyti tų, kurie liudija šviesą. Ir jie taip pat neturi teisės žudyti jų emociškai, versdami juos išjungti savo šviesą arba jausti tokius negatyvius jausmus sau, kad nedrįsta išreikšti nieko, kas išeitų už kasdieniškumo ribų.

Matote, jūs turite teisę čia Būti. Jūs turite teisę trikdyti kitus žmones. Ir jie turi teisę būti trikdomi, idant būtų priversti susidurti su pasirinkimu – Būti ar Nebūti. Ir net jeigu jie tai neigs – neigs Buvimą, neigs Buvimą, kurį mato jumyse – tai vis tiek kažką sujudins, tai pradės procesą jų esybėje. Ir turiu jums pasakyti, kad daugeliu atveju, kai siela susiduria su dvasinę šviesą turinčiu žmogumi ir atstumia šią šviesą, ji nepamirš šios patirties daugelį įsikūnijimų. Ir ši patirtis sugrįš ir persekios šį žmogų, kol galiausiai jis ryšis į tai pažvelgti ir pamąstyti, kodėl jautė tokį didelį pyktį. Ir tuomet, pažvelgę į tai, daugelis žmonių virš viso to pakilo ir pakilo aukščiau ir pradėjo eiti dvasiniu keliu, nes kažkada tolimoje praeityje sutiko žmogų, drįsusį išreikšti savo šviesą.

Negalite pralaimėti, dalindamiesi savo šviesa

Tad jūs sodinate sėklas. Ir kartais sėkloms žemėje reikia išbūti labai ilgą laiką, kol jos sudygs ir išlįs į paviršių. Ir kai kurios sėklos iš tiesų nukrenta ant uolėtos žemės ir niekada neturi galimybės sudygti. Bet sakau jums, nė vienas susitikimas, kuriame leidžiate savo šviesai šviesti, nenueina veltui. Nes net jeigu daugiau nieko nepasiektumėte, kad ir kokios būtų kitų žmonių reakcijos, kai išreikšite savo šviesą su meile, su neprisirišimu, išbaigsite aštuoniukės tėkmę. Ir jūsų šviesa bus padauginta ir jūs gausite daugiau šviesos iš savo AŠ ESU Esaties, kuri privers jūsų širdies saulę šviesti dar ryškiau.

Kai Esate tuo, kuo esate, kai išreiškiate savo šviesą su neprisirišimu, neprimesdami jokių intelektualinių samprotavimų, taisyklių ar suvaržymų, tuomet savo perlų niekada nemėtote kiaulėms. Ši šviesa niekada nebus iššvaistyta. Nes šviesa, kuri yra duodama su meilės tyrumu, negali jums grįžti su jokia žemesne vibracija, kad ir ką kiti žmonės bedarytų, kad ir kaip jie beiškreiptų jūsų jiems duotą šviesą. Tai yra jų pasirinkimas. Tai yra jų karma. Jūs susikursite pozityvią karmą ir jūsų šviesa bus padauginta. Nes iš tiesų, Dievas nėra neteisingas šeimininkas. Dievas jūsų nebaus už tai, kad darote gerus darbus, kai šie geri darbai yra daromi nesavanaudiškai ir su neprisirišimu.

Iš tiesų ateina toks momentas, kai turite pasiekti tam tikrą laisvę, tam tikrą pasiryžimą būti tuo, kuo esate, kuomet transcenduodumėte dualizmo lygmenį, tą lygmenį, kuriame galite daryti klaidas, kuriame kai kurie jūsų veiksmai yra teisingi, o kiti neteisingi. Ir vietoj to jūs pakylate į lygmenį, į aukštesnį lygmenį, kuriame teisingumas nėra priešingas neteisingumui. Ir todėl jūsų veiksmai tiesiog negali būti klaidos, kad ir kas benutiktų išorėje. Dalindamiesi savo šviesa, leisdami savo šviesai šviesti, negalite padaryti klaidos. Nes jūs paleidote savo duoną į vandenį, ir vanduo jums sugrąžins ne tuštumą, bet sugrąžins jums ją padaugintą jūsų pačių AŠ ESU Esaties ir pakylėtųjų mokytojų – kurių esybių tąsa jūs esate.

Kaip tapti nubudusiu

Mano Mylimieji, nubudimas įvyksta ne dėl to, kad atrandate išminties akmenį ar kažkokią slaptą formulę. Tai yra procesas, ir šio proceso esmė yra savistaba, pasiryžimas pažvelgti į save, pažvelgti į rąstą savo akyje, užuot visą savo dėmesį sutelkus į kristą kitų akyse. Nes, kai esate pasirengę save stebėti be prisirišimų, nesiekdami matyti tiktai tai, ką jūsų ego nori, kad matytumėte, na tai tuomet jau esate pradėję atsiskirti nuo ego ir jo iliuzijų.

Ir šis atsiskyrimas yra raktas į aukštesnę sąmonę, į aukštesnę savimonę, kuomet suvokiate, kad esate daugiau už šį mažesnįjį aš, kuris gyvena toje mažoje dėžutėje ir yra taip stipriai susikoncentravęs į save, jog mano, kad visa likusi visata čia yra tam, kad jam tarnautų. Vietoj to, jūs imate matyti už šio aš ribų ir imate matyti Didesniojo AŠ, kuriuo esate, blykstelėjimus. Ir tai jums sugrąžins ryšį su aukštesniąja meile, kuria esate ir dėl kurios atėjote į Žemę.

Ir staiga imsite suvokti, kad, nors gyvenimas gali turėti savo pakilimus ir nuosmukius, už šių išorinių regimybių glūdi gilesnė realybė. Ir šioje gilesnėje realybėje gyvenimas Žemėje yra neįtikėtina galimybė, neįtikėtina dovana. Neįtikėtina galimybė išreikšti save, savo kūrybiškumą, savo vidinę esybę ir pakylėti kitus, atgręžti visą planetą į aukščiausią Dievo viziją.

Paskirkite retkarčiais šiek tiek laiko savo užimtoje dienotvarkėje ir pamąstykite, kokia tai yra nuostabi galimybė būti fiziniame kūne šioje materialioje visatoje. Pažvelkite už savo kasdieninės situacijos ribų. Pakilkite virš iššūkių, su kuriais susiduriate, ribų. Žinau, kad kartais šie iššūkiai yra rimti, ar bent jau atrodo turintys tam tikrą realybę. Bet retkarčiais pakylėkite savo žvilgsnį virš jų ir pamatykite, kad už kiekvieno iššūkio glūdi galimybė save transcenduoti. Ir kai ieškosite šios savitranscendencijos, tuomet negalvosite, kad esate darytojas, turintis išspręsti visas tas problemas, kurių žinote negalintys išspręsti savo išoriniu protu. Vietoj to, pasinersite į tėkmę, kuomet jūsų AŠ ESU Esaties šviesa tekės per jus, ir ši šviesa tuomet išsklaidys tas problemas, kurios atrodo kaip neįveikiamos kliūtys jūsų išoriniam protui.

Ir kai paskiriate laiko gyvenimui įvertinti, tuomet pasidaro lengviau branginti gyvenimą. Ir tuomet jūsų gyvenimas nustos būti dualistinių kovų katorga, tų kovų, kuriose kovojate prieš jėgas, besipriešinančias jums kiekviename posūkyje. Jūsų gyvenimas taps tuo, ką mes visi trokštame, kad jūs pasiektumėte; jis taps aukštyn kylančia spirale, vedančia į vis didesnę ir didesnę laisvę, kol galiausiai patirsite persilaužimą ir pasieksite visišką neprisirišimą, kuris yra tikrasis ramybės ir palaimos raktas.

Laipsniškas apreiškimas

Aš, kaip ir visi mes, turiu dar daug daugiau ką pasakyti. Nes mes, pakylėtieji mokytojai, esame Gyvenimo Upėje. O Gyvenimo Upėje savitranscendencija niekada nesibaigia, ji nežino ribų. Ir todėl mūsų mokymai gali nepaliauti save transcenduoti ir išeiti už ankstesnių išraiškų ribų. Matote, mano mylimieji, svarbiausia čia yra ne išorinis mokymas. Svarbiausia čia yra per šį išorinį mokymą tekanti šviesa. Nepaverskite mūsų išorinių mokymų stabmeldiškais įvaizdžiais, į kuriuos laikytumėtės įsikibę dėl klaidingai suprastos ištikimybės, kuomet manote, jog privalote likti ištikimi pakylėtiesiems mokytojams, likdami prisirišę prie išorinio mokymo, kurį mes patys jau transcendavome.

Kaip galite išlikti mums ištikimi, laikydamiesi įsikibę į praeitį? Vienintelis būdas išlikti mums ištikimais yra judėti kartu su mumis, transcenduoti save, tapti daugiau, kaip ir mes tampame daugiau. Ar tai darysite per išorinį mokymą, ar semsitės įkvėpimo iš išorinių pasiuntinių, ar darysite tai per visiškai vidinį procesą – patys gaudami Gyvąjį Žodį savo širdyje – svarbiausias dalykas yra tėkmė.

Mes, pakylėtieji mokytojai, negalime būti uždaryti į jokias žmogiškojo ego ar bet kokio žmogaus šiame pasaulyje sukurtas proto dėžutes. Mes niekada netilpome į šias dėžutes – ir niekada netilpsime! Pažvelkite į mūsų gyvenimus. Budizmas neatsirado iš niekur. Budizmas buvo mano mėginimas supurtyti induizmo sukurtą proto dėžutę, kuri įkalino žmones sustabarėjusiuose išoriniuose rėmuose, varžiusiuose jų laisvę Būti. Jėzaus gyvenimas buvo mėginimas supurtyti judaizmo proto dėžutę ir išpurtyti žydus iš jų pačių susikurtų proto dėžučių, kurias jie susikūrė, remdamiesi Abraomo ir Mozės mokymais bei pavyzdžiu, tačiau tiek Abraomas, tiek Mozė buvo pasiryžę palikti savo proto dėžutes, palikti tai, kas sena ir ieškoti pažadėtosios žemės – kuri nėra fizinė žemė, bet yra sąmonės būsena.

Kaip gali būti sunku suvokti, kad viskas dvasiniame mokyme simbolizuoja aukštesnę realybę? Kaip gali būti sunku suprasti šią vieną tiesą ir supratus ją, ištrūkti iš šio momentumo, iš šio planetinio momentumo, kuomet visą savo dėmesį koncentruojate į išorinį žodį, užuot siekę už šių žodžių glūdinčios Tiesos Dvasios, Gyvojo Budos, Gyvojo Kristaus, vietoj negyvo Budos ir negyvo Kristaus, kurie buvo palaidoti sustingusiuose žodžiuose ir vaizdiniuose?

Tai, mano mylimieji, yra ta esminė tiesa, kurią trokštame, kad visa žmonija, ar bent jau dešimt procentų pačių dvasingiausių žmonių, suvoktų – kad egzistuoja gilesnė realybė už išorinio išsireiškimo, kad egzistuoja dvasinė tiesa už išorinės tiesos išraiškos. Jeigu norite pasiūlymo savo gyvenimo misijai, tuomet paverskite tai savo gyvenimo misija – ištraukti šią tiesą ir padėti visiems, su kuriais susitinkate, pamatyti, kad egzistuoja šis tas daugiau už šią išorinę išraišką. O šis daugiau yra siekti tiesos Dvasios, kol tapsite viena su šia Dvasia, su savo pačių aukštesniąja esybe, šitaip tapdami atviromis durimis, idant Dvasia galėtų tekėti per jūsų žodžius.

Paverskite tai savo gyvenimo tikslu – tapti atviromis durimis Tiesos Dvasiai, arba Meilės Dvasiai, arba Taikos Dvasiai, arba Dangiškojo Vedimo Dvasiai, ar bet kuriai Dievo savybės Dvasiai, kuriai jaučiate tą didesniąją meilę, paskatinusią jus ateiti į šią materialią visatą ir atnešti šią dovaną visų pakylėjimui ir visų pakėlimui virš tos nesąmoningos būsenos, tos būsenos, kurią Jėzus vadino mirtimi, dvasine mirtimi.

Pripažindamas, kad vis dar tebesate fiziniame kūne, turinčiame rimtų problemų su kietomis kėdėmis, susilaikysiu nuo tolesnių mokymų ir tiesiog pasakysiu, kad nebuvo nė vienos pakylėtosios būtybės danguje, kuri nebūtų žiūrėjusi į jūsų bendravimą šią popietę ir nebūtų jautusi didžiausio džiaugsmo. Nes savo reiškimosi laisvume, savo bendruomeniškume, pasiekėte tą būseną, kuri buvo Maitrėjos Misterijų mokykloje, ir tai buvo bendruomeniškumo būsena, kuri yra tikrasis raktas į mokymąsi, į augimą, į kilimą aukštyn.

Tad žvelgiame į šį susirinkimą su dideliu džiaugsmu. Ir laukiame artėjančių dienų. Ir tikimės, kad sugebėsite išsaugoti tą Dvasią, kuri buvo – jeigu apie tai pagalvotumėte – vaiko nekaltumo dvasia. Jeigu visi galėsite tapti kaip maži vaikai, tuomet Jėzus pasirodys jums ir pakalbės jums sekmadienį. Nes jis sako: „Leiskite vaikams ateiti pas mane ir nedrauskite, nes jų yra Dievo karalystė.“ Tad ryžkitės įžengti į tą vaiko nekaltumą, kuomet esate atviri aukštesnei tiesai, vidiniam vedimui jūsų asmeniniam gyvenimui ir tarnystei, kurią jūsų aukštesnioji esybė trokšta duoti žmonijai per jus. Tad sakau jums, gero vakaro!

Versta iš www.ascendedmasterlight.com