Tebūna jūsų vizija DAUGIAU

TEMOS: Be vizijos žmonės pražus – Gyva vizija ar mirusi vizija? – Būkite atviri naujam supratimui – Nėra fiksuotos Aukso Amžiaus vizijos – Kai sustojate beveik pasiekę tikslą – Aukštesnis supratimas apie nuopolį – Teisimas yra puolusios sąmonės skiriamasis bruožas – Viskas, gana!

Pakylėtasis Mokytojas El Morija, 2006 spalio 21 d per Kim Michaels.


AŠ ESU KAS ESU El Morija, ir aš amžinai esu DAUGIAU. Todėl nėra didesnio džiaugsmo nei tuomet, kai mano mokiniai čia apačioje yra pasiryžę tapti DAUGIAU, yra pasiryžę kilti aukščiau, išeiti už savo buvusių ribų. Ir todėl, mano mylimieji, aš taip pat sveikinu jūsų pasiryžimą kilti aukščiau.

Be vizijos žmonės pražus

Mano kreipimasis šį rytą yra sukoncentruotas sename posakyje: „Be vizijos žmonės pražus.“ Tačiau norėčiau jums duoti aukštesnį supratimą. Norėčiau duoti DAUGIAU to, kas slypi šiame teiginyje. Nes iš tiesų, paviršutiniška šio teiginio interpretacija būtų tokia, kad, jeigu žmonės neturi vizijos apie dvasinę gyvenimo pusę, apie dvasinę realybę, jie yra apakinti materialaus pasaulio. Ir todėl visas jų gyvenimas yra sukoncentruotas į materialius tikslus, į materialius troškimus, materialius malonumus ir materialius užsiėmimus. Ir tai, žinoma, matote dideliame skaičiuje Žemės planetoje gyvenančių žmonių. Ir taip yra jau labai ilgą laiką.

Tai tiesa, kad tam tikrame lygmenyje, be dvasinės vizijos žmonės pražus. Ir būtent tai matėte praeities civilizacijose, kurios pametė savo dvasinę viziją, pasidarė pernelyg susikoncentravusios į kažką materialiame pasaulyje – ir tuomet visa civilizacija sugriūdavo ir išnykdavo. Tačiau taip pat egzistuoja aukštesnis supratimas apie tai, ką reiškia būti be vizijos. Nes iš tiesų, yra daug žmonių šioje Žemėje, kurie iš tiesų turi viziją, jog egzistuoja dvasinė gyvenimo pusė, kad yra Dievas, kad Dievas turi tam tikrus įstatymus – ir kad šių įstatymų laikymasis sukurs pozityvią patirtį, o jų nesilaikymas sukurs negatyvią patirtį. Tačiau, nors jie turi šią dvasinės gyvenimo pusės viziją, klausimas yra toks: „Ar tai yra gyva vizija, ar mirusi vizija?“

Gyva vizija ar mirusi vizija?

Nes, mano mylimieji, niekas, kas yra iš Dievo, nestovi vietoje. Niekas, kas yra iš Dievo, nestovi vietoje! Dievas yra savitranscendencija! Nes būtent taip Kūrėjas kuria – transcenduodamas savo buvusią būseną ir tapdamas DAUGIAU. Jūs galite turėti dvasinį mokymą, religinę doktriną, ir galvoti, kad tai jums suteikia viską, ką jums reikia žinoti apie Dievo realybę. Tačiau, jeigu jūsų vizija stovi vietoje – neauga, netampa DAUGIAU – tuomet jūsų vizija yra tapusi stabmeldišku įvaizdžiu. Ir nė vienas stabmeldiškas įvaizdis niekada negalės perduoti Gyvojo Dievo realybės.

Pažvelkite į pasaulį, pažvelkite į religingus žmones, nes juose visi dvasingi žmonės iš tiesų sugeba matyti, kad, nors jie turi viziją ir teigia, kad jų doktrinos gali paaiškinti viską, ką galima žinoti apie gyvenimą, jūs galite aiškiai matyti, kad jų vizija yra stabmeldiškas įvaizdis. Jų doktrinos yra stabmeldiški įvaizdžiai ir jie eina į bažnyčią kiekvieną sekmadienį garbinti šių stabų, kurie neturi absoliučiai jokio panašumo į Gyvąjį Dievą. Nes kaip gi koks nors įvaizdis galėtų atvaizduoti Gyvąjį Dievą? Tad matote tokią daugybę krikščionių, kurie laikosi įsikibę visiškai nuo realybės atitrūkusio Dievo įvaizdžio. Nes Dievas nėra pikta būtybė danguje. Jis yra Gyvasis, Mylintis Dievas. Dievas neturi jokio troškimo ką nors bausti. Dievas netgi neturi troškimo nubausti velnią, Šėtoną ar Liuciferį, ar kad ir ką krikščionys laikytų savo priešu.

Dievas tenori, kad visa gyvybė save transcenduotų. Ir tai yra vienas dalykas, kurį norėčiau, kad suvoktumėte iš šio mokymo. Dievas netrokšta nieko bausti. Nes bausmė, kaip ją suvokia žmonės, dažnai reiškia, kad suvaržote kažkieno augimą. O Dievas niekada nevaržytų nė vienos būtybės augimo, nė vienam nekliudytų savęs transcenduoti. Dievas tenori, kad visa gyvybė taptų laisva, taptų DAUGIAU – kaip ir Dievas nuolatos tampa DAUGIAU.

Pikto ir baudžiančio Dievo įvaizdis iš tiesų yra klaidingas įvaizdis, stabmeldiškas įvaizdis, gimęs iš dualistinės sąmonės. Ir jis buvo sukurtas dėl to, kad įsikūnijime esantys žmonės projektuoja ant Dievo savo pačių ego savybes. Nes matote, ego jaučia, jog jam yra grasinama, jis jaučia nuolatinę grėsmę. Ir todėl ego turi troškimą kontroliuoti. O kai kažkas nenori paklusti ego kontrolei, tuomet ego nori nubausti tą kažką. Matote, troškimas bausti, keršto troškimas, kyla iš jausmo, kad jums yra grasinama. O grėsmės jausmas gali ateiti tik iš netikrovės.

Nes kaip gi tam, kas tikra, galėtų kas nors grasinti? Negi manote, kad Dievas sėdi danguje ir jaučia grėsmę iš velnio? Negi manote, kad Dievas sėdi danguje ir jaučia grėsmę dėl kokių nors žmonių Žemėje daromų veiksmų? Dievui niekas nekelia grėsmės, ir todėl Dievui nereikia nieko kontroliuoti. Ir jam taip pat nereikia bausti tų, kurie nenorėtų paklusti jo kontrolei.

Tiek daug žmonių turi viziją, kad Dievas egzistuoja. Tačiau jie turi klaidingą viziją apie tai, koks yra Dievas. Ir todėl, būtų galima užduoti klausimą, ar nebūtų geriau, jeigu šie žmonės neturėtų visiškai jokios vizijos apie dvasinę gyvenimo pusę? Nes daugeliu atveju, sakau jums, tie, kurie neturi jokios vizijos, kurie yra įstrigę materialistiniame gyvenime, dažnai būna atviresni sužinoti kažką naujo nei žmonės, kurie save vadina religingiausiais žmonėmis, ar jie būtų toje ar anoje religijoje.

Būkite atviri naujam supratimui

Būdami dvasiniais mokytojais, mes, pakylėtieji mokytojai, dažnai atrandame, kad mažiausiai atviri yra tie žmonės, kurie teigia esantys patys religingiausi arba patys dvasingiausi. Tad dabar, kai daviau jums pavyzdį, kurį, tikiuosi sugebate matyti, norėčiau paprašyti jūsų pažvelgti į veidrodį ir pažvelgti į save, į savo pačių viziją. Nėra nė vieno žmogaus Žemėje kuris turėtų pilną ir išbaigtą Dievo realybės viziją. Leiskite man tai dar kartą pakartoti: „Nėra nė vieno žmogaus Žemėje kuris turėtų pilną ir išbaigtą Dievo realybės viziją!“ Niekada tokio žmogaus nebuvo, ir niekada nebus.

Nes, kol tebesate fiziniame įsikūnijime, fiziškai nėra įmanoma turėti pilną Dievo viziją, nes žmogaus smegenys, žmogaus nervų sistema yra pernelyg ribota, kad galėtų iškelti šią viziją į jūsų būdraujančią sąmonę. Ir dalykas, dėl kurio išsakau šią akivaizdžią tiesą, yra tai, kad noriu padėti jums suvokti, jog jums visiems gali būti naudinga išplėsti savo viziją, pakylėti savo viziją.

Tam nėra jokių išimčių. Ar aiškiai pasakiau? Tad tuomet, turėtumėte ryžtis pažvelgti į save – ne smerkiančiu, kontroliuojančiu, baudžiančiu būdu – bet tiesiog turėtumėte pažvelgti į save ir tarti: „Ar yra mano esybėje, mano sąmonėje kokių nors elementų, kurie priešinasi mano vizijos išplėtimui?“ Ir jeigu pajaučiate šį priešinimąsi, tuomet žinote, kad už to slepiasi ego. Ir jo intencija yra suvaržyti jus, idant galėtų išlaikyti jus savo kontrolėje. Ir būtent dėl to jis nenori, kad plėstumėte savo viziją, nes tuomet, kas nutiks? Na, tuomet jūs atrasite tiesą, kuri jus išlaisvins nuo ego kontrolės.

Aš dabar kalbėsiu į kolektyvinę sąmonę visų tų, kurie pakilo virš juodai baltos religingumo pakopos ir pakilo į pakopą, kurioje yra atviresni dvasiniam mokymui, aukštesniam dvasiniam supratimui. Į tai įeina visi tie, kurie priklauso Naujojo Amžiaus bendruomenei. Tad vėlgi, kaip dariau Europoje, kalbu į kolektyvinę sąmonę, ir šį kartą kalbu į visos planetos kolektyvinę sąmonę.

Didžiausia problema, su kuria mes, dvasiniai mokytojai, susiduriame, yra ta, kad yra pernelyg daug žmonių, kurie atranda dvasinį mokymą, išplečiantį jų dvasinės gyvenimo pusės supratimą. O tuomet, po kurio laiko, jie ima klausyti subtilaus ego ir netikrų šio pasaulio mokytojų balso – kurie jiems pasakoja, kad dabar jie jau žino viską, ką jiems reikia žinoti. Ir todėl jiems tiesiog reikia toliau daryti tai, ką jie dabar daro, tikėti tuo, kuo jie dabar tiki, ir jie pasieks tą išganymo versiją, kuri buvo apibrėžta jų mokyme.

Privalau jums pasakyti, kad vienintelė realistiška viltis pakylėti Žemės planetą į Aukso Amžių yra tai, kad aukščiausi dešimt procentų pačių dvasingiausių žmonių nepaliautų kelti aukštyn savo sąmonės, kol pasieks pilną Kristaus sąmonę arba aukštą Kristiškumo lygmenį. Ir puikiai tai žinodami, netikri šio pasaulio mokytojai dirba viršvalandžius, mėgindami nuvesti šiuos dvasingus žmones į aklavietę, kurioje jie jaustųsi pasiekę pakankamą dvasinės vizijos lygmenį. Jausdamiesi, jog turi viziją, kuri jiems yra reikalinga.

Bet kaip sakiau, tai yra iliuzija! Nėra nė vieno, kuris galėtų įvykdyti savo dvasinę viziją, nepaliaudamas kelti aukštyn savo vizijos tol, kol bus gyvas materialioje karalijoje. Turiu jums pasakyti, kad egzistuoja nemažas skaičius žmonių Naujojo Amžiaus judėjime, kurie kurį laiką augo, tačiau tuomet pasiekė lubas, kurios yra žemiau už jų dangiškojo plano įvykdymą ir aukščiausią jų potencialą. Ir jie ėmė jaustis patogiai arba galbūt netgi nugrimzdo į nusivylimą ir sustabdė savo augimą.

Nėra fiksuotos Aukso Amžiaus vizijos

Tai nėra vaisinga – nei jums asmeniškai, nei visai planetai. Nes matote, ką gi tai reiškia, kad Žemė yra keliama aukštyn į Aukso Amžių? Ar egzistuoja kokia nors fiksuota Aukso Amžiaus vizija? Kartais matote organizacijas, kurios vykdo lėšų rinkimo akciją. Ir jos sukuria didelį plakatą ir nupiešia termometrą, ir termometro viršuje yra suma, kurią jie mėgina pasiekti. Ir tuomet jie pavaizduoja, linijomis ir spalvomis, kiek jau yra pasiekę ir kiek dar trūksta iki tikslo. Kai tikslas yra pasiekiamas ir jie yra surinkę pinigų sumą, kuri buvo įrašyta jų tiksle, tuomet ši konkreti misija yra įvykdyta.

Ir daugelis jūsų galvojate – nes taip galvoja ego ir linijinis, analitinis protas – kad Aukso Amžiaus atnešimas yra panašu į tai, kad tai yra tarsi kokia dvasinė lėšų rinkimo akcija, kurioje turime aukščiausią tikslą. Ir kai bus sukalbėta pakankamai maldų, šaukinių ar rožinių, arba kai bus paleista pakankamai gerų vibracijų, tuomet būsime pasiekę lubas ir Aukso Amžius staiga materializuosis.

Bet matote, mano mylimieji, Aukso Amžius nėra fiksuota suma – jo negalima įvardinti skaičiais. Aukso Amžius nereiškia, kad visuomenė yra pasiekusi kažkokią tobulumo būseną, ir kad ji dabar nustos keistis ir augti. Nes matote, Aukso Amžiaus esmė yra ta, kad visuomenė nėra statiškoje tobulumo būsenoje, bet yra nuolatinėje savitranscendencijos būsenoje. Tai yra Aukso Amžius. Ir praėjusiuose amžiuose, kai civilizacijos buvo pasiekusios Aukso Amžių, dalykas, kuris paskatino šių civilizacijų nuosmukį, buvo tai, kad jos liovėsi save transcenduoti. Ir tuomet Aukso Amžius sustojo ir visuomenė įžengė į žemyn grimztantį sūkurį.

Čia nekalbu apie viziją, kurioje galvojate, kad, jeigu padarysite tam tikrą kiekį išorinių dalykų arba jeigu suvoksite tam tikrą tiesą, tuomet darysite tai, ką jums reikia daryti, nešdami Sen Žermeno Aukso Amžių. Ne, dalykas, kurį jums reikia daryti, idant atneštumėte Sen Žermeno Aukso Amžių, yra įbristi į Gyvenimo Upę ir joje pasilikti, pasilikti nuolat tekančioje ir save transcenduojančioje Gyvenimo Upėje. Nes tiktai tuomet labiausiai prisidėsite prie Sen Žermeno Aukso Amžiaus, savo pakylėjimo ir Kristiškumo.

Kai sustojate beveik pasiekę tikslą

Jeigu pažvelgtumėte į piramidę, į Didžiąją Gizos piramidę, pamatytumėte, kad Karaliaus kambarys yra įkurtas dviejų trečiųjų piramidės aukščio lygmenyje. Ir dvi trečiosios žymi lygmenį, kuriame yra skirta pasirodyti Kristui. Dalykas, kurį mėginu jums čia paaiškinti, yra tai, kad didelė Naujojo Amžiaus judėjime esančių žmonių dalis yra labai arti šių dviejų trečiųjų lygmens žymės.

Tačiau užuot dėję dar didesnes pastangas ir pakilę virš šios žymės, kuomet Kristus imtų materializuotis jų esybėje, jie kažkodėl ėmė tikėti ego paklydimu, ego iliuzija. Ir jie ėmė stoviniuoti vietoje, ėmė stagnuoti. Ir stovi jie ir mindžikuoja vienoje vietoje. Ir kai kurie iš jų mindžikuoja labai greitai ir dirba labai daug, bet niekur nejuda, nes nenori pakylėti savo vizijos ir suvokti, ko reikia, norint peršokti šią kliūtį ir įžengti į Kristaus šviesą. O priežastis, dėl kurios jie to dar nepadarė, yra ta, kad vis dar tebeegzistuoja kažkokia ego iliuzija, prie kurios jie vis dar tebėra prisirišę, kurios jie vis dar nenori kvestionuoti, į kurią jie nenori pažvelgti veidrodyje ir pamatyti: „A, aš turiu šią problemą. Tai aš ir esu tas, kuriam reikia ją įveikti.“

Aukštesnis supratimas apie nuopolį

Turiu jums pasakyti, visiškai sąžiningai, kad didelė dalis tų, kurie save vadina dvasingais žmonėmis – užuot įkūniję savo Kristiškumą – įžengė į sąmonės būseną, kuri yra priešinga jų Kristiškumui, ir kurioje jie iš tiesų tiki esantys patys dvasingiausi žmonės, patys pažangiausi žmonės planetoje. Tačiau turiu jums pasakyti, jog jie yra sąmonės būsenoje, kuri yra skiriamasis puolusių angelų bruožas.

Kartais, kai žmonės nenori girdėti išorinio mokymo, mes neturime kitos galimybės jų pasiekti kaip tik mėginti paspaudyti jų mygtukus, idant išpurtytume juos iš sustingusios vizijos, iš tos išsivadėjusios vizijos, kuri yra pasidariusi kaip vanduo pelkėje, kuris taip užsistovėjo, jog visiškai sugedo ir ėmė smirdėti. Ir net gyvūnai nebegeria iš šios pelkės, tačiau, deja, daugelis žmonių ir toliau geria iš pašvinkusios pelkės. Ir jie aiškina, kad dvokas kažkokiu būdu ateina iš pasaulio, arba sumąsto dar kokį nors įmantrų pateisinimą.

Tad leiskite man dabar jums duoti aukštesnį supratimą apie puolusių angelų koncepciją. Nes matote, Dievas nesukūrė puolusių angelų. Tai turėtų būti lengva suprasti, nes kaip gi tobulas Dievas būtų galėjęs sukurti kažką netobulo? Tačiau pačioje krikščionybės religijoje ir už jos ribų daugelis žmonių tiki, kad velnias buvo sukurtas nupulti, nusidėti, būti Dievo priešpriešoje. Netgi yra tokių žmonių Naujojo Amžiaus judėjime, kurie tiki, jog blogis yra būtinas Dievo polius, ir be jo visata nebūtų išbaigta. Netgi yra tokių, kurie tiki iliuzija, jog tik nupuldami, tik sukildami prieš Dievą, žmonės įgijo savo laisvę, ir kad jiems buvo skirta tai padaryti.

Tačiau realybė yra tokia, kad Dievas niekada nesukūrė nieko netobulo, blogo ar tamsaus. Ir taip pat Dievas nė vieno nesukūrė nupulti ar nusidėti. Dievas neturėjo intencijos, kad kam nors reikėtų nupulti ar maištauti prieš Dievo valią. Tačiau, kadangi egzistuoja laisva valia, žmonės – savimonę turinčios būtybės – turi galimybę maištauti. Tai yra neišvengiama laisvos valios pasekmė. Tad realybė yra tokia, kad Dievas ir dvasinės būtybės aukštesnėse karalijose, niekada nesukūrė nė vienos netobulos būtybės. Jie sukūrė savimonę turinčias būtybes, kurios buvo sukurtos tyroje vizijoje ir joms buvo suteikta laisva valia, idant jie turėtų galimybę bendrakurti savo tapatumą savo pačių pasirinkimais.

Tai kaip tuomet tokiai būtybei yra įmanoma nupulti? Na, tai yra įmanoma, nes iš laisvos valios seka, kad privalo egzistuoti galimybė eiti prieš Dievo valią. O išlikti vienovėje su Dievo valia, su Dievo įstatymais jus įgalina Kristaus sąmonė, kurioje save matote vienovėje su savo pačių aukštesniąja esybe, nusidriekiančia iki paties Kūrėjo. Ir tuomet jūs išreiškiate savo kūrybiškumą ir laisvą valią Dievo įstatymų ribose, keldami aukštyn visą gyvybę.

Tačiau tam, kad laisva valia būtų išbaigta, kad egzistuotų galimybė eiti prieš Dievo įstatymus, Kristaus sąmonė privalo turėti priešingybę, ir tai yra antikristo sąmonė. Tačiau dabar, prašau, neįpulkite į iliuziją manydami, jog antikristo sąmonė yra kažin kokiu būdu būtina, idant Kristus būtų išbaigtas. Kristaus sąmonė yra visiškai sau pakankama ir jai nereikalingas priešingas polius. Kristaus protui nereikalingas priešas, su kuriuo galėtų kovoti, nes Kristaus protas yra aukščiau dualizmo.

Dievui priešingybė nėra reikalinga. Ir todėl blogis nėra priešingas Dievo polius. Taip pat ir Kristui nereikalinga priešingybė. Ir todėl antikristo protas nėra priešingas Kristaus proto polius. Jis tiesiog egzistuoja už Kristaus proto ribų. Jis egzistuoja už Kristaus proto vienovės ribų, jis yra atsiskyręs nuo Kristaus proto vienovės. Ir nors šis atsiskyrimas, ši atskirtis tėra tik iliuzija, tie, kurie įžengia į antikristo sąmonės sferą, galvoja, kad atskirtis yra tikra, gal netgi sukurta Dievo.

Tai dėl ko ankstesnėje sferoje sukurtam angelui yra įmanoma tapti puolusi angelu? Na taip yra dėl to, kad angelas atsisako pakilti į lygmenį, kuriame taptų sau pakankama būtybe. O tai, žinoma, ir yra Kristiškumo esmė, kuomet žinote, jog Dievo karalystė yra jumyse. Ir todėl esate išbaigta, vientisa ir sau pakankama būtybė, kuri gali būti saule, spinduliuojančia šviesą iš savęs, nes tai jūsų Dievo Liepsna, iš kurios gimėte, spinduliuoja per jus.

Ir tai yra tikrasis Kristiškumo apibrėžimas – kad esate dvasinė S-A-U-L-Ė. Ir tai reiškia, jog tampate Dievo S-Ū-N-U-M-I. Nes dabar žinote, jog esate Dievo palikuonis ir todėl tokiu save ir laikote. Tačiau tie gyvybės srautai aukštesnėse karalijose, kurie atsisakė pakilti į šį Kristiškumo lygmenį, neturėjo jokio kito pasirinkimo kaip tik atsiskirti nuo Kristiškumo. Ir kai jų gyvenama sfera buvo pakylėta vibracijose, jiems teko palikti Kristiškumą ir įžengti į dualizmo karaliją, į antikristo karaliją.

Dualizmo karalijoje egzistuoja daug įvairiausių sąmonės būsenų, kurios buvo sukurtos. Visos šios sąmonės būsenos yra netikros. Pirminiame plane jos, žinoma, neegzistavo. Tačiau, kai būtybės nupuolė ir įžengė į šią sąmonės būseną, jie tuomet susikūrė tam tikrą sąmonę, tam tikrą pasaulėžiūrą, tam tikrą momentumą, kuris pamažu praaugo visus individus ir įgijo atskirą savo gyvastį, tapdamas masiniu padaru, sąmonės konglomeratu.

Dalykas, kuris leidžia būtybei nupulti, yra tai, kad ji palieka Kristaus sąmonę ir įžengia į sąmonę, į tą konkrečią sąmonę, kuri egzistuoja dualizmo karalijoje. Ir ji ima žiūrėti į pasaulį iš tos sąmonės vidaus. Ji ima tapatintis su šia sąmone. Nes, kaip paaiškinome, sąmoningos laisvą valią turinčios būtybės šerdis yra Sąmoningasis AŠ, kuris yra jūsų laisvos valios centras ir jūsų tapatumo centras. Ir todėl jis turi gebėjimą laikyti save Dievo palikuoniu arba laikyti save prieš Dievą maištaujančia būtybe.

Sąmoningasis AŠ nėra puolęs angelas – tai paprasčiausiai neįmanoma. Jis yra Dievo individualizacija. Tačiau, jeigu Sąmoningasis AŠ įžengia į tuos rėmus, į tą rolę, į tą sąmonės būseną, tuomet jis ima save laikyti puolusiu angelu arba tam tikrą sąmonės būseną turinčia būtybe – nesvarbu, turi jis ar neturi puolusio angelo koncepciją – jis save sutapatina su šia sąmonės būsena. Ir jis išreiškia šią sąmonės būseną materialioje karalijoje ir visur, kur tik bebūtų. Ir todėl jis mano, kad negalėtų būti daugiau už šią sąmonę. Ir todėl įstringa šioje sąmonėje.

Teisimas yra puolusios sąmonės skiriamasis bruožas

Šio mano ilgo mokymo tikslas yra padėti jums suvokti, kad, kai žmonės yra įstrigę vienoje iš šių dualistinių sąmonės būsenų, jie neišvengiamai pasidaro labai kritiški ir teisiantys tiems, kurie nėra įstrigę jų sąmonės būsenoje. Tad mano mintis čia yra ta, kad, jeigu pažvelgsite į šiuos žmones, galbūt net jeigu išdrįsite pažvelgti į save, ir tarsite: „Ar jaučiu poreikį kritikuoti kitus? Ar jaučiu poreikį teisti kitus? Ar jaučiu poreikį vertinti kitus? Ar galiu atpažinti, kad mano proto fone visada egzistuoja šis balsas, visada egzistuoja procesas, viską kritikuojantis, teisiantis, vertinantis, lyginantis su kažkokiu standartu, kurio sąmoningai netgi nesuvokiu? Ar atpažįstu, kad manyje kartais yra ši tendencija kaltinti – kaltinti save, kaltinti kitus, kritikuoti, smerkti, teisti, ieškoti netobulumų, užuot laikiusis tyros vizijos?“

Tuo noriu jums parodyti, kad pernelyg daug dvasingų žmonių neturėjo noro pakilti aukščiau į tą Kristiškumo lygmenį. Vietoj to jie įstrigo vienoje iš sąmonės būsenų, kurias sukūrė ir sustiprino puolę angelai. Ir todėl jie pasidarė teisiantys ir kritiški viskam, kas skiriasi nuo šios sąmonės būsenos ir jos charakteristikų.

Jie nuolatos teisia ir vertina viską, su kuo susiduria. Lyg turėtų proto dėžutę, ir kiekviena pas juos atėjusi idėja privalėtų kažkaip įtilpti į šią dėžutę ir privalėtų būti įdėta į mažą stalčiuką, su ant juo užklijuota etikete, idant jie galėtų jaustis kontroliuojantys šią idėją ir jų ego nejaustų šios idėjos keliamos grėsmės. Ir kad patys žmonės, jų Sąmoningasis AŠ, nejaustų akstino išeiti už proto dėžutės ribų, mąstyti už dėžutės ribų.

Dalykas, kurį noriu, kad suvoktumėte iš šio mokymo, yra tai, kad net jeigu turite labai plačią dvasinės gyvenimo pusės viziją ir labai platų išorinį pakylėtųjų mokytojų mokymų supratimą, jums vis tiek yra įmanoma įstrigti šioje sąmonės būsenoje, kuri nėra pakylėtojo mokytojo sąmonė, bet puolusių angelų sąmonė. Ar būtumėte nupuolę iš aukščiau, ar būtumėte nusileidę su gelbėjimo misija, ar būtumėte evoliucionavę iš Žemės, tai iš tiesų nėra svarbu. Svarbu yra tik tai, kad, kol tebesate toje sąmonės būsenoje, kuri turi puolusios sąmonės charakteristikas – teisimą, teisimą pagal išorę, kaip sakė Jėzus – kol esate toje sąmonės būsenoje, neišreiškiate savo Kristiškumo. Ir todėl iš tiesų nesate pakylėtųjų mokytojų mokinys. Iš tiesų nesate El Morijos mokinys, nes atsisakote tapti DAUGIAU.

Ir užuot tapdami DAUGIAU ir nuolatos save transcenduodami, patikite, kad jūsų augimui egzistuoja lubos. Ir dabar savo dėmesį nukreipiate teisti kitus, kurie, jūsų manymu, neatitinka jūsų standarto, į kurį patys save uždarėte – ir kuriuo jūsų ego dabar naudojasi, mėgindamas visus kitus kontroliuoti ir uždaryti juos į dėžutę, idant jie netrikdytų jūsų vizijos, demonstruodami, kad už šios dėžutės ribų kažkas egzistuoja.

Mes norėtume, kad visi mūsų mokiniai judėtų pirmyn link savo Kristiškumo, užuot naudojęsi mūsų išoriniais mokymais dėžutei susikurti, kuri neleidžia jiems pasiekti šio Kristiškumo. Ir vietoj to jie įstringa puolusių angelų sąmonėje, ir nors neigia, jog galėtų būti puolusiais angelais, realybėje jie elgiasi kaip puolę angelai, tuo pat metu pateisindami šiuos veiksmus ir šį teisimą pakylėtųjų mokytojų mokymais. Mano Mylimieji, tai yra tokia parodija, kad vos begaliu rasti žodžių savo nepasitenkinimui išsakyti.

Viskas, gana!

Sakau kolektyvinei šios planetos sąmonei: „Viskas, gana! Man, El Morijai, jau gana viso to!“ Ir laikas, kad mano mokiniai visame pasaulyje, tie, kurie teigia turintys bent kažkokį ryšį su El Morija, paliktų šią nesąmonę, šią iliuziją, ir suvoktų, kad nesu piktas ir teisiantis mokytojas. Aš esu tvirtas mokytojas. Esu stiprus mokytojas. Esu tiesus mokytojas. Bet nesu piktas, teisiantis ar kerštingas. Nė vieno neteisiu. Neteisiu žmonių, kurie teisia kitus. Ir žmonės, apie kuriuos kalbu, aš jūsų visiškai neteisiu. Jaučiu jums tik meilę.

Tačiau mano meilė yra stipri Tėvo meilė, kuris sako: „Laikas suaugti!“ Laikas atsistoti ant savų kojų ir įžengti į savo Kristiškumą. Nes man, Morijai, reikia jūsų. Man reikia, kad pakiltumėte į šį Kristiškumą ir liudytumėte savitranscendencijos realybę, dvasinio kelio realybę, kuriuo eidami galite pakilti virš puolusiųjų sąmonės. Ir galite liautis teisti ir galite Būti Gyvenimo Upėje ir tekėti kartu su Gyvenimo Upe ir Būti Viena savo Kristiškume, Būti Viena Dievo Kūne Žemėje.

A, mano mylimieji, teisimo sąmonė būtent ir paskatina visus dvasingus žmonės šioje planetoje susikurti savo pačių mažytę sferą, savo pačių mažą dėžutę, ir sakyti: „Mes turime teisingą mokymą. Mes turime aukščiausią mokymą. Mes turime aukščiausią guru. Ir todėl esame geresni už kitus. Ir mes esame išganyti, o tie kiti žmonės privalo ateiti į mūsų dėžutę, jeigu nori būti išganyti.“ Tad šiandien turite situaciją Naujojo Amžiaus, dvasinėse bendruomenėse, kuomet šio pasaulio jėgoms nėra būtina ateiti ir naudoti savo „skaldyk ir valdyk“ taktiką, nes žmonės jau patys save suskaldė. Netikriems mokytojams belieka tik valdyti.

Tad laikas suvokti, kad egzistuoja universalus kelias už visų išorinių mokymų, guru ir organizacijų. Ir tai yra kelias, kurį norime, kad žmonija atrastų šiame amžiuje. Ir šio kelio esmė yra savitranscendencija. Ir būtent tai ir norime, kad pademonstruotumėte pasauliui – kad yra įmanoma transcenduoti, pakilti virš teisimo sąmonės, kuri verčia žmones ir civilizacijas stagnuoti, kol galiausiai jie ima griūti iš vidaus. Paklausykite mano žodžių! Pakylėkite savo viziją! Pažvelkite už savo turimos dėžutės ribų. O visų pirma, liaukitės galvoti, kad El Morija galėtų įtilpti į kurią nors iš žemiškų organizacijų sukurtų dėžučių. Aš netelpu į jokias dėžutes, nes amžinai esu DAUGIAU. Drįskite tapti DAUGIAU ir atrasite, arba atrasite iš naujo, tikrąjį, gyvąjį AŠ ESU KAS AŠ ESU El Morija.

Versta iš www.ascendedmasterlight.com