Norime, kad mūsų mokiniai transcenduotų save

TEMOS: Senojo mąstymo išardymas – Išlaisvinu jus nuo lūkesčių – Pareikškite savo teisę būti tuo, kuo esate

Pakylėtoji Mokytoja Motina Marija, 2006 spalio 22 d per Kim Michaels.


Mano Mylimos širdys, kaip pradėjau šią konferenciją, taip man atiteko privilegija ją ir užsklęsti, ir pateikti jums įvertinimą, kas buvo pasiekta per šias kelias trumpas dienas. Ko mes, pakylėtieji mokytojai, norime savo mokiniams? Tai yra klausimas, kuris daug kartų buvo užduotas šios konferencijos metu, ir tai buvo viena iš šios konferencijos temų. Mes, žinoma, norime, kad jūs taptumėte DAUGIAU. Norime, kad judėtumėte pirmyn. Ir tai nebūtinai reiškia, kad turėtumėte pereiti prie tam tikro išorinio mokymo, pasiuntinio ar organizacijos.

Senojo mąstymo išardymas

Tad prašau jūsų įsisąmoninti faktą, kad mes, pakylėtieji mokytojai, – kad ir kokį turėtumėte susikurtą įvaizdį apie mus – mes, pakylėtieji mokytojai, iš tiesų esame aukščiau už bet kokį žmogišką teisimą. Mes neteisiame nė vieno žmogaus, ir taip pat neteisiame ir savo mokinių. Mes trokštame, kad jūs visi pakiltumėte aukščiau. Ir mes iš tiesų trokštame, kad žmonės susirinktų drauge ir padėtų vieni kitiems kilti aukščiau, pagal savo gebėjimą ir rezonansą vienas su kitu. Nes mes tenorime, kad visi augtų.

Dalykas, kurį tikėjomės pasiekti su šia konferencija, buvo senojo mąstymo išardymas. Nes kartais tai beveik varo mus į neviltį – ir iš tiesų verčia mus stebėtis – kai matome, kaip žmonės vėl ir vėl paima mūsų jiems duodamus mokymus Gyvojo Žodžio pavidalu ir tuomet paverčia juos negyvu žodžiu, paverčia juos proto dėžute, kuri sustabdo jų augimą ir įkalina juos tam tikrame sąmonės lygmenyje.

Daugeliu atveju, bendras rezultatas, kurį gauname remdami dvasinę organizaciją, būna toks, kad mes iš tiesų pakylėjame žmones iš jų senosios sąmonės būsenos į aukštesnį lygmenį. Tačiau jiems pasiekus šį aukštesnį lygmenį, jie kažkokiu būdu atranda pretekstą ten sustoti ir liaujasi save transcenduoti. Ir mes iš tiesų labai džiaugtumėmės, jeigu sugebėtume nutraukti šią tendenciją. Ir iš tiesų, dalykas, kurį pasiekėte šioje konferencijoje, yra viso pasaulio mastu įvykęs senojo mąstymo išardymas, kuris skatina dvasingus ir religingus žmones taip stipriai prisirišti prie išorinio mokymo ar organizacijos, kad jie nebenori klausyti vidinių savo širdies impulsų. Ir todėl jie nenori judėti pirmyn.

Ir iš tiesų, jeigu tuomet būtų galima pažadinti žmones jų sąmoningame prote, tuomet šitai iš tiesų būtų galima paversti tikra pergale, kuri galėtų padėti išardyti visą Žuvų Amžiaus momentumą – ypač krikščioniškų bažnyčių, ir ypač katalikų bažnyčios, kuri tapo tokia uždara dėžute tokiai daugybei žmonių, kad jie nedrįsta judėti pirmyn, manydami, jog pateks į pragarą, jeigu netikės tuo, kuo dvasininkai liepia jiems tikėti, nors tai neturi absoliučiai jokios logikos.

Išlaisvinu jus nuo lūkesčių

Tad trokštu išlaisvinti jus nuo bet kokių lūkesčių, kaip kiti žmonės turėtų reaguoti. Nes trokštu, kad eitumėte ir dalintumėtės su jais savo džiaugsmu, savo meile, savo tiesa, ir darytumėte tai laisvai. Tačiau, kad galėtumėte tai daryti laisvai, mano mylimieji, privalote būti neprisirišę prie kitų žmonių reakcijų, idant nesijaustumėte atstumti, jeigu jie su jumis nesutinka. Idant nesijaustumėte įskaudinti, jiems sureagavus į jus negatyviai. Nes jūs tiesiog leidžiate visam tam praeiti jums pro šalį. Nes jums tai neturi jokios svarbos. Mes trokštame, kad taptumėte saulėmis, kurios šviečia savo šviesą. Ir tai nėra dalykas, kuris įvyks per vieną didžiulį įvykį, kuomet peršoksite iš buvimo „paprastu žmogumi“ į nušvitusį mokytoją. Ne, mano mylimieji, tai vyksta laipsniškai, žingsnis po žingsnio.

Ir todėl, noriu, kad turėtumėte vaizdą, jog kiekvieną kartą, kai leidžiate savo šviesai šviesti, pasiekiate asmeninę pergalę. Nes kad ir kaip kiti žmonės reaguotų, jūs parodote savo pasiryžimą leisti savo šviesai šviesti. Ir tai prisidės prie jūsų momentumo, idant sekantį kartą galėtumėte tai daryti dar geriau. Sekantį kartą galėtumėte tai daryti su dar mažesniu prisirišimu ir mažesniais lūkesčiais. Ir labai greitai susikursite tokį momentumą, kad net nebegalvosite apie tai, ar turėtumėte leisti savo šviesai šviesti, ir nebegalvosite apie tai, kas nutiko, kai tai darėte ir sulaukėte negatyvios reakcijos.

Jums net nereikia to analizuoti. Jums net nereikia vėl ir vėl perkratyti to savo galvoje. Tiesiog leidžiate praeiti tam pro šalį, nes tai nėra svarbu. Ir tiesiog judate pirmyn. Ir palaipsniui, kai imsite tai daryti, pradėsite jausti tą džiaugsmą, kurį iš tiesų galite pamatyti, jei tik pažvelgsite, kai kuriuose dvasinguose žmonėse. Ir matysite, kad jie tiesiog džiaugiasi buvimu kelyje ir spinduliuoja šį džiaugsmą. Ir visi jūs labai greitai galite tai pasiekti. Ir pajausite didelį džiaugsmą, kai pasieksite šią laisvę, kai būsite pasirengę tiesiog leisti savo šviesai šviesti. Ir jūsų nesutrikdys faktas, kad kai kurie žmonės nenori to priimti ar jus dėl to smerkia. Nes net neleisite, kad tai jus paliestų.

Įsivaizduokite, jog žmonės Žemėje nusprendžia, kad saulė yra bloga ir jie nori, kad ji liautųsi šviesti. Tad jie nusprendžia pastatyti didelę raketą, kurią galėtų iššauti į saulę ir ją susprogdinti. Na ir kaip manote, ar bent viena Žemėje pastatyta raketa galėtų būti pakankamai didelė, kad iš tiesų prasiskverbtų pro saulės karštį ir bent kiek jai pakenktų? Ne, ji jau seniausiai būtų sudegusi, dar net nepasiekusi saulės. Lygiai taip pat ir jūs galite susikurti tokį džiaugsmo momentumą, kad jis tiesiog sudegins bet kokį į jus siunčiamą negatyvumą, tad jis niekada net negalės pasiekti jūsų esybės šerdies, ir jūs jo net nepastebėsite. Nejausite iš jo grėsmės, ir todėl nepereisite į gynybinę būseną, kurioje ginate save arba kaltinate kitus. Tiesiog tarsite: „Tad tebūnie. Gerbiu tavo laisvą valią.“ Ir tuomet judėsite toliau.

Pareikškite savo teisę būti tuo, kuo esate

Tačiau neleidžiate tam sustabdyti jūsų išreikšti savo džiaugsmą. Nes, mano mylimieji, kiti turi teisę nepriimti jūsų džiaugsmo. Tačiau jie neturi teisės reikalauti, kad nustotumėte jį išreikšti. Nes jūsų aukščiausia teisė – duota jums Dievo jūsų sukūrimo metu – yra BŪTI tuo, kuo esate, ir išreikšti tai, kas esate. Ir kaip savo gyvenimu pademonstravo Gautama Buda, Jėzus ir kiti mokytojai, Dievas jums davė teisę Būti kuo esate šioje planetoje – kad ir ką tie, kurie yra įstrigę dualistinėje sąmonėje, apie tai galvotų, sakytų ar darytų. Jūs turite teisę, iš savo Kūrėjo, Būti Dievo sūnumi arba dukterimi ir tai pasakyti, pareikšti savo teisę į šią planetą.

Tad mano mylimieji, eikite ir BŪKITE! Kad ir kur bebūtumėte, drįskite leisti savo šviesai šviesti. Ir galiu jus užtikrinti, kad, jeigu įsiklausysite, aš būsiu čia, kartu su jumis, šnibždėdama paguodos ir padrąsinimo žodžius. O gal netgi išgirsite švelnų juoką, kai nusijuoksiu išvydusi, kaip pagaliau suaugate – ir esate tuo, kuo esate. Nes tai yra vienintelis mano troškimas, jūsų dvasinės Motinos troškimas. Ne kontroliuoti, bet išlaisvinti jus BŪTI tuo, kuo esate – būti ta tyra vizija, kurią kiekvienam iš jūsų laikau. Ir būsiu net labai laiminga galėdama šią viziją jums perduoti, jeigu manęs paprašysite ir klausysite atvira širdimi ir analitinio proto tyloje.

Taigi, mano mylimieji, priimkite mano meilę, priimkite mano dėkingumą ir priimkite pakylėtųjų mokytojų meilę ir dėkingumą – ypač tų mokytojų, kurie kalbėjo, kurių balsai buvo girdimi fizinėje oktavoje. Nes iš tiesų, mes esame atviros durys, kurių joks žmogus – ir jokia žmonių sukurta institucija – negali užtrenkti. Todėl mes BŪSIME tuo, kuo BŪSIME! Nes mes amžinai esame DAUGIAU! Tad užsklendžiu šią konferenciją. Užsklendžiu jus Buvimo DAUGIAU liepsnoje! Tai atlikta! Tačiau, žinoma, DAUGIAU liepsnoje niekas niekada nebūna iki galo atlikta.

Versta iš www.ascendedmasterlight.com