Kai jūsų atleidimas bus besąlyginis, jūsų džiaugsmas bus pilnas

TEMOS: Esminė gyvenimo dinamika – Kodėl vėl ir vėl susiduriate su tomis pačiomis problemomis – Gyvenimas jūsų nebaudžia – Pakeiskite savo požiūrį į praeitį – Praeitis tampa jūsų ateities prologu – Alternatyva kančioms – Jūs esate daugiau negu jūsų praeitis – Kaip paleisti – Neatleidimas žeidžia jus pačius – Susigrąžinkite galią rinktis kaip reaguosite – Nuolatinis atleidimas – Padėkite kitiems pamatyti savo iliuzijas – Sustabdykite keršto ciklą – Motinos Marijos įrankis praeičiai įveikti

Pakylėtoji Mokytoja Motina Marija, 2006 lapkričio 26 d. per Kim Michaels.

Esminė gyvenimo dinamika

Mano Mylimos širdys, jeigu jūsų telefonas skamba, ar jo nepakelsite? Ir pakėlę telefoną, ar neklausysite pakankamai ilgai, kad bent sužinotumėte, ar kitame gale esantis asmuo jums turi svarbią žinią, ar tiesiog mėgina jums kažką parduoti? Ir tuomet, jeigu suvoksite, kad jums skambinantis asmuo turi jums žinią, argi nepasistengsite kuo įdėmiau išklausyti šią žinią ir suvokti, ką ji sako? Juk tikrai savo telefonui ir jums skambinančiam asmeniui rodysite tam tikrą pagarbą. Tad mano klausimas jums yra toks: „Kodėl tuomet nenorite tokios pačios pagarbos rodyti gyvenimui?“

A, mano mylimieji, sakysite, kad jūs tikrai gerbiate gyvenimą. Tačiau norėčiau jūsų paklausti, ar tikrai taip ir yra. Nes matote, gyvenimą taip pat galima palyginti su telefonu. Į kiekvieną situaciją, su kuria susiduriate, galima žiūrėti kaip į telefono skambutį iš paties gyvenimo. Ir visgi, yra tiek daug situacijų jūsų gyvenime, kuriose jūs nepakeliate telefono ir neišklausote, ar ta situacija nemėgina jums perduoti svarbios žinios, tos žinios, kuri gali padėti jums transcenduoti save – arba kažkokį apribojimą – idant galėtumėte būti laisvi ir būti daugiau Gyvenimo Upėje.

Kodėl vėl ir vėl susiduriate su tomis pačiomis problemomis

Dauguma žmonių eina per gyvenimą su akidangčiais. Jie tėra tik pusiau pabudę, tik pusiau suvokia tai, kas vyksta. Ir todėl jie nesuvokia, kad gyvenimas yra nesibaigianti situacijų virtinė – ir kiekviena situacija turi žinią, kuri gali padėti jiems pakilti aukščiau ir įveikti kažkokį klaidingą įsitikinimą, kažkokią klaidingą koncepciją, kuri juos riboja ir riboja gyvenimo reiškimąsi per juos. Daugeliui jūsų šios situacijos vyksta vėl ir vėl jūsų gyvenime. Ir dažnai sušunkate: „Kodėl tai man nutinka vėl ir vėl? Kodėl Dievas man tai daro? Kodėl kiti žmonės man tai daro? Kodėl likimas arba lemtis man tai daro, kodėl mano tokia dalia?“ Bet jūs nepaskiriate laiko atsitraukti nuo viso to ir tarti: „Kodėl aš pats sau tai darau?“

Į kiekvieną situaciją gyvenime galima žiūrėti kaip į telefono skambutį, ir šiame skambutyje slypi žinia. Bet labai dažnai jūs nesivarginate pakelti telefono ir išklausyti žinios. Ir netgi žmonės, kurie iš tiesų pakelia telefoną – kurie iš tiesų pamąsto, kad galbūt jiems reikėtų kažko pasimokyti iš tam tikrų situacijų – na ir jie dažnai iš tiesų nesiklauso telefono skambučiu perduodamos žinios. Jie iš tiesų nemėgina klausytis vidine ausimi, nemėgina suvokti žinios, nemėgina suvokti to, ko negali matyti išoriniu protu.

Jie klausosi žinios, jie vertina ją išoriniu protu. Ir todėl nemato žinios, negirdi žinios, nes išorinis protas nesugeba suvokti šios žinios. Jeigu jūsų išorinis protas jau būtų suvokęs žinią, kurią gyvenimas mėgina jums perduoti, kam tuomet gyvenimas vargintųsi skambinti jums telefonu, versdamas jus vėl ir vėl patirti tą pačią situaciją?

Gyvenimas jūsų nebaudžia

Tai yra visiškas žmogiškosios sąmonės ir žmogiškojo ego prasimanymas, kad gyvenimas mėgina jus nubausti. Ir galiu jus užtikrinti, kad pats gyvenimas – o gyvenimas buvo sukurtas Dievo, tad net ir pats Dievas – neturi visiškai jokio troškimo jus bausti. Tad tai yra absoliutus įstatymas, kad, kai būsite išmokę pamoką, kurią jums reikėjo išmokti iš tos specifinės situacijos, daugiau su ta situacija nebesusidursite.

Ir todėl, jeigu vėl ir vėl susiduriate su ta pačia situacija, taip yra dėl to, kad neišmokote pamokos. Ir būtent dėl to gyvenimas nepaliauja jums skambinti ir duoda jums tą pačią situaciją vėl ir vėl, idant turėtumėte dar vieną galimybę – ir dar vieną ir dar vieną – išmokti pamoką.

Taigi, mano mylimieji, užuot jums niurnėjus, užuot skundusis, kad tas pats dalykas jums nutinka vėl ir vėl, turiu jums labai paprastą pasiūlymą. Tiesiog pakelkite ragelį ir išklausykite žinią, kurią gyvenimas mėgina jums perduoti. Ir tuomet išmokite pamoką. Išspręskite įsitikinimą, kurį jums reikia išspręsti, kad galėtumėte pakilti aukščiau. Ir galiu jums garantuoti, kad – tarsi stebuklo dėka – daugiau nebesusidursite su ta pačia situacija.

Gyvenimas nėra labai sudėtingas. Gyvenimas iš tiesų yra labai, labai paprastas. Ir už kiekvienos situacijos, su kuria susiduriate gyvenime, pamatinė slypinti žinia tiesiog yra tokia: „Materiali visata yra veidrodis!“ Materijos šviesa prisiims formas, kurios atitinka jūsų sąmonės turinį. Būtent jūsų sąmonės būsena projektuoja įvaizdį ant Materijos šviesos. O Materijos šviesa negali nieko daugiau padaryti kaip tik atspindėti šį įvaizdį jums atgal – tiek jūsų sąmoningame prote saugomą įvaizdį, tiek ir pasąmonės lygmenyse saugomus įvaizdžius – jūsų emociniame, mentaliniame ir identiteto kūnuose.

Gyvenimas yra labai paprastas. Pats gyvenimas įkūnija augimo principą – tapimo daugiau, savitranscendencijos principą. Tad žinia, kurią gyvenimas visą laiką mėgina jums perduoti, yra tai, kad galite tapti daugiau. Ir pamatydami savo apribojimą, pamatydami savo turimą ribotą įsitikinimą – apie save, apie pasaulį ir apie Dievą – galite transcenduoti šį apribojimą ir pakilti aukščiau ir būti daugiau Dievo nuolatos tekančioje Gyvenimo Upėje.

Žinia, kurią gyvenimas mėgina jums perduoti kiekvienoje situacijoje, yra tai, kad, kai susiduriate su apribojimu, jeigu ryšitės pažvelgti į savo vidų ir pripažinsite įsitikinimą, kuris verčia jus patirti šią situaciją kaip apribojimą, ir tuomet paleisite šį įsitikinimą, na tai tuomet galėsite pakilti virš ribotumo jausmo ir galėsite pasinerti į Gyvenimo Upės palaimą.

Pakeiskite savo požiūrį į praeitį

Tikiuosi, kad šiuo savo duodamu mokymu galėsiu pakeisti jūsų požiūrį į praeitį. Nes jūsų praeitis nesiekia jūsų nubausti. Jūsų praeitis nesiekia jūsų stabdyti, nors žinau, kad dažnai atrodo, lyg jūsų praeitis jus stabdytų arba trauktų jus vėl ir vėl kartoti tas pačias senas tendencijas regimai be pabaigos. Tačiau realybė yra tokia, kad jūsų praeitis, ir jūsų praeities prisiminimai, tėra tik dar vienas gyvenimo troškimo pamatyti jus pakylant aukščiau pasireiškimas.

Tad kai jums yra primenama apie jūsų praeitį, laikykite tai – vėlgi – gyvenimu, kuris skambina jums telefonu. Ir kaip visada, gyvenimas jums skambina tik dėl vienos priežasties – parodyti jums, kad galite įveikti dar vieną apribojimą, kad galite virš jo pakilti, kad tiesiog galite jį paleisti ir įsilieti į Gyvenimo Upę – ir tuomet galite tapti daugiau, transcenduodami savo senąjį savasties jausmą.

Situacijos iš jūsų praeities, kurios nepaliauja jūsų persekioti, yra situacijos, kuriose į išorines aplinkybes reagavote tokiu būdu, kad priėmėte ribojantį įsitikinimą apie save. Ir šis įsitikinimas vis dar tebeegzistuoja jūsų pasąmonėje, ir būtent dėl to – kai jums yra primenama apie šią situaciją iš praeities – patiriate nerimą, gėdos arba kaltės jausmą, arba kitus negatyvius jausmus, kurie kelia jums emocinį skausmą. Ir vis dėlto, net ir šį skausmą galima laikyti priminimu. Jis primena faktą, kad neišmokote savo pamokos, neįveikėte ribojančio įsitikinimo.

Net ir skausmą galima laikyti malone. Nes jeigu kas nors mėgina jums paskambinti telefonu ir perduoti žinią, kuri gali išgelbėti jūsų gyvenimą, argi nenorėtumėte, kad jie pagarsintų telefoną, jei tai būtų įmanoma padaryti? Įsivaizduokite, kad negalite girdėti telefono. Bet kas nors galėtų paspausti mygtuką ant savo telefono ir padidinti garsą, kad dabar jau galėtumėte jį girdėti, pakelti ragelį ir išgelbėti savo gyvenimą.

Būtent tai iš esmės jūsų praeitis ir daro, primindama jums – vėl ir vėl – situacijas, kuriose priėmėte kažkokį apribojimą. Ir jeigu nepakelsite ragelio pirmąjį kartą, tada gyvenimas tiesiog skambins jums dar kartą ir padidins garsą – padidindamas emocinį skausmą, tuo būdu mėgindamas priversti jus atkreipti dėmesį. Kol užuot neigę ir atstūmę skausmą, jūs tarsite: „Gerai, man jau gana viso to. Pažvelgsiu į šią problemą ir įveiksiu apribojimą, idant galėčiau kartą ir visiems laikams įveikti šį skausmą, užuot jautęs jo slegiančią naštą vėl ir vėl, visą savo likusį gyvenimą ar netgi daugelį gyvenimų.“

Prašau jūsų pamąstyti, ar nebūtų geriau, užuot ignoravus savo praeitį, neigus savo praeitį arba mėginus taip stipriai pasinerti į dabartį ar ateitį, kad visiškai nebekreipiate dėmesio į savo praeitį, ar nebūtų daug išmintingiau tiesiog pakelti ragelį ir išklausyti žinią iš savo praeities. Jei tik išklausytumėte šią žinią, greitai galėtumėte suvokti, kad situacija iš jūsų praeities, kuri nepaliauja jūsų persekioti, yra situacija, kurioje nesugebėjote pamatyti ribojančio įsitikinimo ir todėl šio įsitikinimo nepaleidote.

Praeitis tampa jūsų ateities prologu

O kadangi nepaleidote šio įsitikinimo, nuolatos laikotės įsikibę netobulo įsitikinimo apie save, arba apie gyvenimą, arba apie Dievą arba apie kitus žmones. Ir todėl, savo proto galiomis projektuojate šį ribotą įsitikinimą ant Materijos šviesos. Ir, mano mylimieji, ką gi Materijos šviesos veidrodis gali daugiau daryti, jei ne atspindėti jums išorines sąlygas, atspindinčias jūsų sąmonės būseną?

Tad dabar matote, kad jūsų praeitis tampa prologu jūsų dabarčiai ir jūsų ateičiai. Kadangi netobulus įsitikinimus, kuriuos priėmėte savo praeityje, jūsų pasąmonė nuolatos projektuoja ant Materijos šviesos. Ir todėl Materijos šviesa privalo prisiimti šių įsitikinimų pavidalą ir pasiųsti jums fizines situacijas bei aplinkybes, kurios atspindi šiuos įsitikinimus.

Materijos šviesa visiškai netrokšta versti jus susidurti su situacijomis, kurios jums kelia kančias. Ir vis dėlto, Materijos šviesa yra veidrodis, tad ką gi daugiau ji gali daryti, jei ne atspindėti tai, ką jai siunčiate? Tačiau pati gyvenimo jėga nenori, kad nepaliaujamai projektuotumėte tuos pačius netobulus įvaizdžius ant Materijos šviesos. Ir būtent dėl to gyvenimo jėga mėgina padėti jums pabusti, idant galėtumėte pakeisti savo prote laikomus įvaizdžius – tuo būdu pakeisdami tai, ką projektuojate ant Materijos šviesos.

Taip, mano mylimieji, gyvenimas iš tiesų yra paprastas. Jei tik atkreipsite dėmesį, jei tik pakelsite ragelį ir išklausysite žinią. Deja, žinau, kad kai kurie iš jūsų, nors ir pakelia ragelį, bet reaguoja tuo pačiu būdu, kaip ir tuomet, kai išgirstate įrašą, kuriuo jums yra mėginama parduoti kokį nors produktą, paslaugą ar politinį kandidatą. Jūs iš karto imate blokuoti savo prote žinią, arba padedate ragelį ir nebesiklausote.

Nėra taip, kad jūsų praeitis mėgintų jus erzinti, kartodama tą pačią žinią. Tiesiog veidrodis, kosminis veidrodis nieko daugiau negali daryti, kaip tik atspindėti jums tą patį įvaizdį, kurį išsiunčiate. Tad ar suvokiate, jog jūsų susierzinimo priežastis nėra gyvenimas? Tai yra jūsų pačių proto sustabarėjimas ir jo nenoras pažvelgti į savo įsitikinimus, įvertinti, ar šie įsitikinimai yra logiški, ir tuomet pakeisti tuos įsitikinimus, kurie nėra logiški, aukštesniu supratimu, kylančiu iš Kristaus proto.

Mėginu pažadinti jus absoliučiai būtinybei pakelti žvilgsnį virš savo išorinės situacijos, kuri atsekė jus iš praeities, ir ieškoti vidinės žinios, vidinės pamokos, kurią jums reikia išmokti iš tos situacijos. Ir jeigu darysite tai sąžiningai ir nuoširdžiai, pamatysite, kad kiekvieną kartą, kai atsiduriate situacijoje, kuri kelia jums kančią, taip yra todėl, kad laikotės įsikibę netobulo įsitikinimo apie save ir apie gyvenimą. Ir jeigu tik pamatytumėte to įsitikinimo netobulumą ir siektumėte aukštesnio Kristaus proto supratimo, tuomet galėtumėte pakeisti ribojantį įsitikinimą tikruoju to, kas esate, suvokimu. Ir tai pakeistų jūsų ant Materijos šviesos projektuojamą įvaizdį. Ir tai kuo tikriausiai pakeis tai, ką kosminis veidrodis jums atspindės išorinių aplinkybių pavidalu.

Tuo tiesiog noriu pasakyti, kad tai nėra kažkokia fantazija, kažkoks nerealistiškas pažadas. Tai, ką jums čia paaiškinau, yra fundamentaliausias materialios visatos įstatymas. Šis įstatymas Biblijoje buvo išreikštas posakiu, kad ką žmogus pasės, tą jis iš tiesų ir pjaus.

Alternatyva kančioms

Dievo įstatymas yra paprastas. Jūs turite laisvą valią daryti ką panorėję. Jūs esate bendrakūrėjai su Dievu. Ir esate čia tam, kad išmoktumėte, kaip, naudojantis savo bendrakūrybiniais gebėjimais, galėtumėte susikurti sau situacijas, kurios jus tenkintų, kuriose galėtumėte augti. Ir todėl mokotės dviem būdais. Pirmasis būdas yra klausytis vedimo iš vidaus, iš savo Aukštesniojo AŠ, iš savo AŠ ESU Esaties, iš savo dvasinių mokytojų. Tačiau, jeigu šio vedimo neklausysite, ar net jeigu nesinaudosite savo loginiu mąstymu, kad patys atrastumėte vedimą, na tuomet jums teks mokytis kitu būdu, skaudžių smūgių mokyklos būdu – kuomet turėsite pamatyti, kaip Materijos šviesa atspindi jums fizines aplinkybes, kurios atvaizduoja jūsų prote egzistuojančias aplinkybes.

Tad Dievo įstatymas yra toks. Turite teisę susikurti kokį tik norite mentalinį įvaizdį. Turite teisę projektuoti šį mentalinį įvaizdį už savo proto ribų. Tačiau tai darydami, neišvengiamai patirsite fizines situacijas, kurios atspindės jūsų mentalinį įvaizdį. Patirsite tai, ką projektuojate ant gyvenimo. Patirsite tai, ką bendrakuriate savo proto galia, projektuodami mentalinį įvaizdį ant Materijos šviesos.

Dievas, aš pati, ir visi dvasiniai mokytojai, tvirtai palaikome jūsų teisę bendrakurti kokias tik norite aplinkybes. Tačiau norėtume, kad suprastumėte, jog, jeigu bendrakursite aplinkybes, kurios kelia jums kančias, tuomet turite alternatyvą tolesniam tų pačių aplinkybių kūrimui. Tačiau vienintelis būdas liautis kartoti šį ciklą, kuris veda į kančias, yra pakeisti išorinių aplinkybių priežastį. Puikiai žinau, kad istorijos eigoje žmonės susigalvodavo įvairiausius pretekstus, dėl kurių atrodė, jog jie negali kontroliuoti išorinių aplinkybių, kad jie jų nesukūrė, kad tai Dievas, likimas, lemtis ar kiti žmonės sukūrė šias aplinkybes. Bet, mano mylimieji, rūsti realybė yra tokia, kad jūs patys bendrakūrėte savo aplinkybes, kadangi suformavote savo prote įvaizdžius ir perkėlėte šiuos įvaizdžius ant Materijos šviesos.

Vienintelis būdas – absoliučiai vienintelis būdas – kuriuo šios išorinės aplinkybės gali būti pakeistos, yra tai, kad pakeistumėte išorinių aplinkybių priežastį. Nes argi nesutiktumėte, kad, norint pakeisti pasekmę, turite pakeisti priežastį, kuri šią pasekmę sukelia? Ir dalykas, kurį jums čia mėginu pasakyti, yra tai, kad pasekmė yra jūsų išorinės aplinkybės. O šios pasekmės priežastis yra mentaliniai įvaizdžiai, kuriuos laikote savo prote. Ir todėl vienintelis būdas pakeisti savo išorines aplinkybes yra pakeisti tuos mentalinius įvaizdžius.

Kaip galite pakeisti savo prote egzistuojančius mentalinius įvaizdžius? Na, nėra jokio kito būdo kaip tik imti daryti tai sąmoningai, pamatant šiuos mentalinius įvaizdžius – pamatant, kad jie yra paremti dualistine sąmone, antikristo proto iliuzijomis – ir tuomet sąmoningai juos paleisti, pakeisti iliuzijas Kristaus tiesa. Prašau, atkreipkite dėmesį į tai, ką sakau. Esmė čia nėra kaip nors mėginti pateisinti savo praeityje priimtus įsitikinimus.

Ak, mano mylimieji, jeigu sąžiningai į tai pažvelgtumėte, pamatytumėte, kad daugybė žmonių, kai susiduria su galimybe, jog gali turėti netobulą įsitikinimą, pereina į gynybinę reakciją. Ši gynybinė reakcija yra ego reakcija – pamatinė ego reakcija – kuris tiesiog nenori pripažinti, kad galėjo klysti. Ir todėl reaguoja į tai, mėgindamas apginti arba pateisinti savo įsitikinimus.

Tad tikiuosi, jog jau suvokiate, kad, jeigu ir toliau mėginsite pateisinti praeities įsitikinimą, tiesiog toliau šį įsitikinimą stiprinsite. Todėl ir toliau siųsite mentalinius įvaizdžius į kosminį veidrodį, kurie bus paremti šiuo pirminiu įsitikinimu. Ir, žinoma, ką gi daugiau kosminis veidrodis galės daryti, jei ne pasiųsti jums tokias pačias aplinkybes, kurias visą tą laiką kūrėte?

Taigi, mano mylimieji, prašau jūsų suvokti, kad, jeigu nepaliaujate daryti tą patį dalyką ir tikitės kitokių rezultatų, tuomet esate įstrigę esminėje žmogiškojo ego beprotybėje. Ir todėl turite atsitraukti nuo senųjų tendencijų ir tiesiog būti pasirengę atvirai pripažinti, kad tam tikri įsitikinimai iš jūsų praeities jus riboja. Ir todėl jums patiems nėra naudinga laikytis įsikibus šių įsitikinimų. Priešingai, jums patiems būtų naudingiausia tiesiog paleisti šiuos įsitikinimus.

Jūs esate daugiau negu jūsų praeitis

Esminis suvokimas čia yra mokymas, kurį daviau savo knygoje, ir kurį mes vėl ir vėl davėme šioje svetainėje, tame tarpe ir Jėzaus mokymuose apie ego. Šis mokymas tiesiog sako, kad jūsų tapatumo šerdis yra Sąmoningasis AŠ. Sąmoningasis AŠ yra paties Dievo Esybės kibirkštis. Ir todėl jis yra nepalyginamai didesnis už jūsų praeitį, už bet kokias aplinkybes ar įsitikinimus iš jūsų praeities. Jūsų Sąmoningasis AŠ turi Dievo duotą teisę ir Dievo duotą gebėjimą palikti savo susitapatinimą su savo praeitimi. Ir jūs tai galite padaryti bet kurią akimirką, net ir dabar.

Tad prašau jūsų pripažinti, kad šiame pasaulyje egzistuoja jėga, kuri yra tvirtai pasiryžusi išlaikyti jus įkalintą savo susitapatinime su praeitimi, idant nemanytumėte galintys šią praeitį paleisti. Tad netgi galite baimintis, kad, jeigu paleisite praeitį, prarasite patį savo tapatumą. Šią jėgą sudaro jūsų asmeninis ego, kitų žmonių ego ir visos tamsos jėgos, antikristo jėgos, kurias Jėzus vadino šio pasaulio princu. Ir todėl šio pasaulio princas nuolat ateidinės pas jus, ir jis ateis pažiūrėti, ar jam nepavyktų priversti jus prisirišti prie praeities, idant nenorėtumėte jos tiesiog paleisti, paleisti netobulus įsitikinimus, pripažindami, kad esate daugiau už bet kokius netobulus įsitikinimus.

Ar iš tiesų girdite, ką čia sakau? Turite jums Dievo duotą teisę ir gebėjimą paleisti bet kokius netobulus įsitikinimus iš praeities. Kaip galite tai padaryti? Ryždamiesi pažvelgti į įsitikinimą, pripažinti, kad jis nėra tikras, kad jis kyla iš antikristo proto. Ir tuomet galite pripažinti, kad esate daugiau už šį įsitikinimą. Ir todėl įsitikinimas tiesiog yra kaip senas nudėvėtas paltas, kurį kažkada praeityje apsivilkote. Tačiau bet kuriuo metu galite šį paltą nusivilkti ir įmesti jį į ugnį, ir leisti jam sudegti, kol iš jo nieko neliks.

Galite nusivilkti senąjį tapatumo jausmą, kuris yra paremtas šiuo įsitikinimu, ir įmesti jį į violetinės liepsnos ir į atleidimo liepsnos dvasinę ugnį, ir galite tiesiog tai paleisti. Nes atleidimo liepsna, kurią pavadinome violetine liepsna arba gailestingumo liepsna, tiesiog yra kosminis trintukas, kuris leidžia jums nusivilkti nusidėvėjusį tapatumo jausmą, kurį susikūrėte, ir įmesti jį į ugnį. Nes jūsų Dievas iš tiesų yra deginanti ugnis, kuri gali sudeginti bet kokį netobulą savasties jausmą, kurį galėjote susikurti bet kuriame iš savo ankstesnių gyvenimų. Turite alternatyvą šių senųjų tendencijų kartojimui. Ir ši alternatyva yra nusivilkti netobulo tapatumo jausmo paltą ir įmesti jį į Dievo laužą, kuriame jis bus sudegintas ir tuomet jūs būsite laisvi, lyg šis tapatumas niekada nebūtų egzistavęs.

Kaip paleisti

Bet, mano mylimieji, ko reikia, kad tai padarytumėte? Ko reikia, kad paleistumėte netobulą tapatumo jausmą? Reikia noro atleisti. Norėdami išsilaisvinti nuo savo praeities, privalote atleisti ir privalote atleisti besąlygiškai. Ar suvokiate, kad jūsų ego paskatino jus manyti, kad tam, jog galėtumėte atleisti, pirmiausia privalo būti išpildytos tam tikros sąlygos? Pavyzdžiui, daugelis žmonių tiki, jog tam, kad galėtų kažkam, kas juos sužeidė, atleisti, tas žmogus pirmiausia privalo kaip nors būti nubaustas. Ir tiktai tuomet, kai šis žmogus bus pakankamai nubaustas, galėsite šiam žmogui atleisti. Arba kai kurie žmonės gali tikėti, kad tiktai tuomet, kai kitas žmogus iš tiesų pasikeis, galėsite šiam žmogui atleisti.

Ir tai, žinoma, yra tikėjimas, kuris yra lyg dviašmenis kardas, kurio vieni ašmenys yra atsukti į jus pačius, ir todėl gali jumyse palikti bjaurią žaizdą. Nes, mano mylimieji, tai, ką darote kitiems, jau esate padarę sau. Būtent dėl šios priežasties Jėzus jums sakė daryti kitiems tai, ką norėtumėte, kad kiti darytų jums. Tačiau gilesnė prasmė yra ta, kad kitiems galite daryti tiktai tai, ką jau esate padarę sau, tiek gera, tiek ir bloga.

Tad, jeigu manote, kad kiti žmonės privalo išpildyti tam tikras sąlygas prieš jums jiems atleidžiant, tai tuomet jūs taip pat manote, jog ir jūs patys privalote išpildyti tam tikras sąlygas, ir tik tuomet jums bus galima atleisti. Ir jūsų ego labai gudriai sugeba apibrėžti šias sąlygas, ir jis apibrėžia jas tokiu būdu, kad niekas jų negalėtų išpildyti, įskaitant ir jus pačius. Ir būtent taip jūsų ego laiko jus įkalintą amžino neatleidimo cikle, kuriame nenorite atleisti nei kitiems, nei sau. Jūsų ego iš esmės verčia jus tikėti, jog dėl to, kad padarėte tam tikras klaidas praeityje, esate nenusipelnę atleidimo, esate neverti būti išgelbėti, niekada negalėsite pakilti virš tos praeities ir negalėsite nuo jos išsilaisvinti.

Ir jūsų ego jau kuo tikriausiai nenori, kad suvoktumėte, jog turite Dievo duotą teisę ir galią tiesiog nueiti ir palikti praeities netobulumus. Jūsų ego nenori, kad suvoktumėte, jog galite tai padaryti. Ir jis nenori, kad suvoktumėte, jog galite tai padaryti, atvirai pripažindami netobulus įsitikinimus, kurie privertė jus susidurti su tomis fizinėmis situacijomis, kurios sukėlė jums tiek daug skausmo. Tad prašau jūsų suvokti, kad esminis raktas į pakilimą virš praeities yra atleisti – tačiau atleisti ne žmogišku būdu, kuris yra paremtas išorinėmis sąlygomis. Ne, esminis raktas į pakilimą virš savo praeities yra atleisti besąlygiškai.

Kai nesate atleidę kitam žmogui, iš esmės laikotės įsikibę į senąją situaciją. O tai reiškia, kad laikotės įsikibę – nesvarbu, suvokiate tai ar ne – į skausmą, kuris buvo sukurtas toje situacijoje, kai tas kitas žmogus jus sužeidė. Ir šis skausmas traukia jūsų sąmoningą dėmesį ir skatina jus prisiminti šią situaciją. Ir kaskart kai pagalvojate apie šią situaciją, dar labiau sustiprinate pirminį sužeidimą, pirminį skausmą ir pirminį pyktį kitam žmogui. Ir tuo būdu susisaistote su savo praeitimi ir šią praeitį dar labiau sustiprinate.

Tad matote, neatleisdami kitam žmogui, kenkiate sau, kadangi laikotės įsikibę netobulų įvaizdžių ir jausmų, ir projektuojate juos ant Materijos šviesos. Ir todėl Materijos šviesa privalo samprotauti, kad norite patirti situacijas, kuriose kiti žmonės jus skaudina. Ir tuomet, ką gi Materijos šviesa jums duos? Na, jai neliks kitos galimybės kaip tik duoti jums situacijas ateityje, kuriose kiti žmonės jus skaudins. Nes ji iš tiesų tiki, kad būtent tai norite patirti, dėl to, kad projektuojate mentalinį ir emocinį įvaizdį į kosminį veidrodį apie tai, kaip kiti žmonės jus skriaudžia.

Neatleidimas žeidžia jus pačius

Tad ar jau matote, kad, kai neatleidžiate kitiems žmonėms, iš tiesų žeidžiate save patys? Ir kokiu pretekstu naudojatės, neatleisdami kitiems? Pretekstas yra tai, kad jie neišpildo išorinių sąlygų, kurias yra apibrėžęs jūsų ego. Ir todėl atrodo, kad, kol kiti žmonės neišpildo tų išorinių sąlygų, negalite paleisti situacijos, negalite atleisti ir virš jos pakilti.

Bet ar nematote, kad lygiai ta pati psichologija privertė jus patirti sužeidimą pirminėje situacijoje? Nes pirminėje situacijoje nutiko taip, kad kažkas kitas jums kažką padarė. Tačiau tai, ką jie jums padarė, nebuvo tai, kas jus sužeidė. Tai netobuli įsitikinimai, kuriuos esate priėmę apie save ir apie gyvenimą, privertė jus reaguoti į tą situaciją taip, kad save susižeistumėte.

Ar suvokiate, kad sužeidimą pirminėje situacijoje patyrėte todėl, kad turėjote įsitikinimą, kuris jus pavertė pasyvia auka? Galvojote, kad kitiems žmonėms darant jums tam tikrus dalykus, galite į tai reaguoti tik negatyviais jausmais, kurie padarė jums žaizdą. Ir todėl būtent šis įsitikinimas pavertė jus pirminės situacijos auka.

Tad prašau jūsų, ar negalite suvokti, kad net ir šiandien laikotės įsikibę tikėjimo, jog esate auka, manydami, kad tik tuomet, kai kitas žmogus išpildys tam tikras sąlygas, galėsite atleisti tam žmogui ir paleisti situaciją. Tad ar nematote, kad neatleisdami jūs iš tiesų toliau pratęsiate pirminę situaciją – projektuodami įsitikinimus ir jausmus iš tos situacijos į kosminį veidrodį, kuomet neišvengiamai turėsite pjauti tai, ką pasėjote. O tai reiškia, kad į veidrodį pasiuntėte netobulą proto įvaizdį, tuo būdu neišvengiamai paleisdami grandininę reakciją, kuri galiausiai sugrąžins jums fizines situacijas, kurios atspindės jūsų proto įvaizdį.

Kas gali sustabdyti šią situaciją? Na, yra tik vienas tai sustabdyti galintis dalykas. Ir tai yra, kad turite pakelti telefoną ir pakankamai ilgai klausyti, idant suvoktumėte, kad gyvenimas mėgina jus išmokyti, jog jūsų pačių įsitikinimai sukelia jums žaizdas. Ir tiktai pakeitę šiuos savo įsitikinimus, galėsite nutraukti šį ciklą, per kurį patiriate fizines situacijas, kurios jus pastato į situaciją – kuomet galvojate, kad vienintelis įmanomas atsakas į tai yra jaustis auka ir jaustis įskaudintu.

Susigrąžinkite galią rinktis kaip reaguosite

Prašau, ar negalite suvokti, kad vienintelis dalykas, kuris gali pakeisti šią situaciją, yra tai, kad pakeistumėte savo požiūrį į situaciją, savo požiūrį į gyvenimą, savo požiūrį į save? Turite susigrąžinti savo galią atsakyti į situacijas, remdamiesi pasirinkimu, kurį darote šiandien – dabar – o ne praeityje padarytu pasirinkimu. Nes praeityje pasirinkote priimti netobulą įsitikinimą apie save. Ir kol leisite šiam įsitikinimui pasilikti jūsų pasąmonėje, negalėsite pasirinkti savo reakcijos į situacijas, kurias patiriate dabartyje. Nes šis pasirinkimas jau buvo padarytas praeityje, ir todėl galite tik vėl ir vėl kartoti tą senąjį įprotį.

Todėl dalykas, kuris gali sustabdyti šią situaciją, yra tai, kad įsisąmonintumėte kas vyksta, ir todėl nuspręstumėte sugrįžti ir pažvelgti į pirminį įsitikinimą, ir išmestumėte jį kaip netikrovę. O kai būsite išmetę tą įsitikinimą, tuomet sekantį kartą, kai patirsite panašią situaciją, ši našta jūsų jau nebeslėgs. Ir tuomet jūsų protas sugebės pasakyti: „Bet žinote, neprivalau reaguoti į šią situaciją, jausdamasis įskaudintu, jausdamas baimę, jausdamas gėdą, kaltindamas save ir manydamas, kad esu blogas žmogus, nes kažkas kitas su manimi elgiasi taip, lyg būčiau blogas žmogus.“

Vietoj to, galite suvokti, kad tai, ką kitas žmogus jums daro, yra to žmogaus sąmonės būsenos atspindys. Jis tai daro ne dėl to, kad apie jus turėtų susidaręs netobulą įvaizdį, nors taip gali atrodyti, žvelgiant į to žmogaus išorinį protą ir veiksmus. Tačiau iš tiesų šis žmogus turi susikūręs netobulą savo paties įvaizdį, ir šį įvaizdį jis perkelia ant jūsų. Tačiau jūs neprivalote priimti kito žmogaus įvaizdžio apie jus. Nes jūs turite Dievo jums suteiktą teisę gyventi savo gyvenimą, remdamiesi jūsų prote egzistuojančiais įvaizdžiais. Ir todėl galite pasirinkti reaguoti į kitą žmogų laisvai – kai nepriimate kito žmogaus įvaizdžių ar bet kokių kitų ribojančių įsitikinimų iš savo praeities.

Ir koks yra raktas šiems netobuliems įvaizdžiams paleisti, kuriuos priėmėte praeityje arba kuriuos priėmė kiti žmonės? Kaip galėtumėte išvengti šių negatyvių kitų žmonių turimų įsitikinimų arba savo pačių praeityje egzistavusiojo aš netobulų įsitikinimų poveikio? Na, raktas į tai yra atleisti – atleisti ir būti visiškai neprisirišus prie to, ką kiti žmonės į jus projektuoja arba ką projektuoja jūsų pačių protas. Tai yra priimti absoliučią galią besąlygiškai atleisti sau ar kitiems žmonėms, arba tiesiog paleisti visas nuoskaudas, visą skausmą.

Nuolatinis atleidimas

Žinau, kad, kai esate įstrigę žemyn traukiančiame nuoskaudų ir skausmo sūkuryje, gali atrodyti, kad nėra jokių būdų iš to ištrūkti. Tačiau aš iš tiesų pakilau virš žmogiškų sąlygų, kaip tą padarė ir daugelis kitų pakylėtųjų Būtybių. Ir todėl turiu jums pasakyti, kad dauguma žmonių Žemėje yra įstrigę iliuzijoje. Tačiau realybė, kurią įrodė tiek daug pakylėtųjų būtybių, yra ta, kad iš tiesų galite pakilti virš žemyn traukiančių sūkurių iš praeities. Tačiau tą galite padaryti ne transformuodami praeitį, ne kontroliuodami praeitį ar kontroliuodami kitus žmones. Tą galite padaryti tiktai pakeisdami savo požiūrį į praeitį, ryždamiesi paleisti įsitikinimą, kurio laikėtės įsikibę iki pat šiol.

Esmė nėra atrasti kažkokią burtų lazdelę, kuri jus galėtų išlaisvinti nuo praeities. Burtų lazdelė yra jūsų būdraujanti sąmonė ir jūsų pasiryžimas tiesiog paleisti, paleisti skausmą, paleisti nuoskaudas, paleisti įsitikinimą, kad privalote reaguoti į tam tikras situacijas negatyviu būdu, paleisti visą tą tendenciją manyti, kad tam tikrose situacijose galite reaguoti tik negatyviais jausmais. Kai būsite iš tiesų įžengę į atleidimo dvasią – ir leisite atleidimo dvasiai įžengti į jūsų žemesniąją esybę – na tai tuomet būsite nuolatinio atleidimo būsenoje, ir būsite atleidę sau ir kitiems žmonėms, dar prieš jiems ką nors jums padarant.

Ir todėl, kai jie jums ką nors padarys – nes iš tiesų negalite kontroliuoti kitų žmonių veiksmų – na tai jiems jau bus atleista. Ir kai žinote, kad jiems jau yra atleista, taip pat žinote, kad galite išlikti laisvi nuo bet kokių negatyvių reakcijų, kad ir ką kiti žmonės jums bedarytų. Ir tuomet galėsite laikytis paties giliausio Jėzaus duoto patarimo – nesipriešinti blogiui, ir žmogui sudavus jums per vieną skruostą, jūs jam atsuksite ir kitą.

Kitą skruostą galite atsukti tik tuomet, kai esate nuolatinio ir besąlyginio atleidimo būsenoje. Kai kažkoks žmogus jums ką nors padaro, jūs nepasiduodate negatyviai reakcijai. Išliekate taikoje. Išliekate meilėje. Išliekate atleidime. Ir todėl, tiesiog atsukate kitą skruostą, suteikdami kitam žmogui dar vieną galimybę pamatyti savo paties blogį, savo paties netobulumus.

Padėkite kitiems pamatyti savo iliuzijas

Kas nutinka, kai žmogus jus įskaudina arba jūs reaguojate negatyviai ir siekiate įskaudinti kitą žmogų? Na tai argi tuomet nepatvirtinate kito žmogaus įsitikinimo, jog jūs esate blogas žmogus? Ir argi būtent ne toks įsitikinimas daugumoje atvejų ir paskatino kitus žmones jus įskaudinti, kadangi jie buvo įsitikinę, kad jūs kažką padarėte blogai ir nusipelnote būti nubausti arba įskaudinti?

Kai leidžiatės būti įskaudinami arba atsakydami į tai mėginate įskaudinti juos, arba mėginate save ginti, šitaip tik dar labiau sustiprinate kito žmogaus įsitikinimą. Ir ne tik sustiprinate šį įsitikinimą kito žmogaus prote, jį taip pat sustiprinate ir savo pačių prote. Nes juk tik dėl savo turimo netobulo įsitikinimo apie save leidote kito žmogaus veiksmams jus įskaudinti.

Kai atsukate kitą skruostą, sustabdote sūkurį. Kai atsakote meile, kai kas nors jus įskaudina, metate iššūkį kito žmogaus įsitikinimui, jog esate blogas žmogus ir nusipelnote būti nubaustas. Parodote kitam žmogui, kad esate žmogus, kuris gali atsakyti meile. Ir tuomet kitas žmogus yra priverstas permąstyti savo veiksmus ir savo susikurtą įvaizdį apie jus. Ir dažnai tai gali padėti žmonėms išlipti iš savo iliuzijų, idant jie pamatytų, kad yra įstrigę netobuluose įsitikinimuose apie save ir apie gyvenimą. Ir tuo būdu jie gauna galimybę įveikti šiuos įsitikinimus.

Taip, mano mylimieji, puikiai žinau, kad yra žmonių, kuriems galite atsukti kitą skruostą ir jie vėl jus skaudins. Bet matote, kai atsukate kitą skruostą tobuloje meilėje ir atleidime – besąlyginiame atleidime – ir kitas žmogus jus vis tiek sužeidžia, tuomet tas antrasis sužeidimo aktas tampa žmogaus teismu. Ir šis teismas pažadins reakciją iš paties gyvenimo, dėl kurios žmogus patirs žymiai pagreitintą sugrąžinimą to, ką išsiunčia į kosminį veidrodį. Ir šis pagreitintas sugrąžinimas arba privers žmogų pabusti, arba galiausiai atneš žmogaus teismą, kuomet jam nebebus leista reinkarnuotis Žemėje, kol nepakeis savo sąmonės.

Dalykas, kurį Jėzus iš tiesų sakė, buvo tai, kad, jeigu žmonės priimtų jo patarimą atsukti kitą skruostą ir nesipriešinti blogiui, tuomet jie leistų Dievo įstatymui veikti pilna galia. Ir tai darydamas, Dievo įstatymas iš tiesų sugebėtų pašalinti blogį iš Žemės pagreitintu būdu. Kai leidžiate kitiems žmonėms jus žeisti, ir tuo pat metu atsukate kitą skruostą, na tuomet Dievas gali į tai įsikišti ir pašalinti tuos žmones iš Žemės. Ir tuomet greitai pasieksite situaciją, kuomet patys piktavališkiausi žmonės – labiausiai savanaudiški, į save susikoncentravę, egoistiški žmonės – bus pašalinti iš Žemės. Ir todėl visa žmonija galės tiesiog pakilti į aukštesnį lygmenį ir įveikti tam tikras sąmonės būsenas, kurių reiškimąsi matote vėl ir vėl, regimai nesibaigiančiame sūkuryje, kuriame žmonės žeidžia vienas kitą ir siekia keršto už sužeidimą – tuo būdu sukurdami naują sužeidimą, suteikiantį kitiems žmonėms dingstį siekti keršto.

Sustabdykite keršto ciklą

Ar nematote, kaip tai vyksta vėl ir vėl šioje planetoje, ypač Vidurio Rytuose, kur kerštas už kerštą vyksta nesibaigiančiu ratu? Tad ar nematote, kad šis žemyn traukiantis sūkurys nebus sustabdytas tol, kol kas nors nenuspręs, kad jiems jau gana? Jie liausis tęsti šį ciklą, ir todėl padarys kažką visiškai kitaip, užuot atsakę į sužeidimą skausmu ir kerštu, ir troškimu nubausti. Jie atsakys meile ir besąlyginiu atleidimu.

Ak, mano mylimieji, ar nematote, kad tai darydami, išlaisvinsite save nuo bet kokių ryšių su žmonėmis, kurie jus įskaudino? Ir kai apie tai pamąstote, kodėl norėtumėte laikyti save pririštą prie jus įskaudinusio žmogaus? Nebent būtumėte mazochistai – bet tikiuosi, jog dauguma jūsų tokie nesate – tai kodėl tuomet norėtumėte sugrįžti ir kviesti kitą žmogų dar kartą jus įskaudinti? Matote, jeigu kas nors jus įskaudina, jūsų logiška reakcija į tai turėtų būti, kad tiesiog norite išsilaisvinti nuo to žmogaus ir daugiau niekada su juo nesusitikti. Bet matote, jeigu įžengsite į tą ciklą, kuriame jaučiatės įskaudinti ir norite, kad kitas žmogus būtų nubaustas, tuomet pririšite save prie to kito žmogaus.

Jau pats troškimas nubausti kitą žmogų reiškia, kad nenorite nusigręžti nuo to žmogaus tol, kol nepamatysite jo nubausto. Todėl automatiškai laikysite save pririštą prie to kito žmogaus, kol nepajausite, kad tas žmogus buvo pakankamai nubaustas. Ir tai gali neįvykti šiame gyvenime ar netgi daugelį gyvenimų į priekį. Ir būtent šitaip Vidurio Rytuose gyvenantys žmonės susikūrė šiuos ryšius vieni su kitais, ir tos pačios sielos reinkarnuojasi vėl ir vėl. Jau anksčiau jums sakiau, kad išorinė rasė ar religija čia visiškai nėra svarbi, nes žmonės tiesiog susikeičia vietomis, tad daugelis žmonių, kurie šiandien yra įsikūniję žydais, savo ankstesniuose gyvenimuose buvo įsikūniję vokiečiais, vykdžiusiais holokaustą, arba arabais, kurie persekiojo žydus. O daugelis žmonių, kurie dabar yra arabai, ankstesniuose gyvenimuose buvo žydai.

Ir būtent šių žmonių nenoras besąlygiškai atleisti stumia juos kartoti šiuos ciklus. Nes arabų pasaulyje egzistuoja ištisa sąmonė, kuri tiki, jog žydams negalima atleisti. O žydų bendruomenėje egzistuoja sąmonė, kuri tiki, kad arabams, vokiečiams arba krikščioniams negalima atleisti. Kai žmogus gimsta į tam tikrą kultūrą, šiam žmogui iškilęs iššūkis yra pakilti virš šio kultūrinio įsitikinimo ir atleisti besąlygiškai, atleisti nepaisant kultūrinio įsitikinimo.

Nes žmogus turi suvokti, jog yra daugiau už kultūrinį įsitikinimą, daugiau už rasę, daugiau už religiją, daugiau už politinę partiją, daugiau už nacionalinį identitetą ar bet kokią kitą išorinę etiketę. Ir todėl, kai atleidžiate, nepaisydami išorinių etikečių, taip pat ir save išlaisvinate nuo šių etikečių. Ir būtent taip galite pakilti ir save transcenduoti, prisijungdami prie Gyvenimo Upės, kurioje patirsite šios nuolatinės savitranscendencijos palaimą.

Motinos Marijos įrankis praeičiai įveikti

Mano Mylimieji, galėčiau amžinai tęsti šį mokymą, cituodama pavyzdžius, kaip žmonės save žeidžia neatleisdami. Tačiau, jeigu to, ką pasakiau, jums neužtenka, kad pradėtumėte mąstyti ir pažvelgtumėte į save visiškai kitokiu būdu, tuomet koks būtų tikslas toliau tai tęsti? Tad sugrįšiu prie savo įžanginės temos ir tarsiu: „Šis diktavimas yra telefono skambutis iš jūsų kosminės Motinos. Prašau, pakelkite ragelį ir išklausykite mano žinią!“ Ir jeigu jaučiate nesupratę visos mano žinios, perskaitę arba išklausę ją vieną kartą, tuomet prašau jūsų išklausyti dar kartą. Nes esu pasirengusi pakartoti savo žinią tiek kartų, kiek reikės, kad suvoktumėte, ką noriu pasakyti.

Tad išmėginkite mane. Paprašykite manęs vidinio vedimo. Paprašykite manęs parodyti jums žinią, kuri slypi už jūsų sutiktos išorinės situacijos. Paprašykite manęs ir aš jums parodysiu – jei tik pakelsite ragelį ir išklausysite. O norėdama padėti jums išklausyti žinią iš savo praeities, duosiu jums išorinį instrumentą, naują pakilimo virš praeities invokaciją, kuri iš tiesų yra labai galingas ritualas, galintis padėti jums išmokti žinią iš savo praeities. Tačiau šis galingas ritualas gali padėti ne tik jums asmeniškai, jis taip pat gali padaryti didelį poveikį visai planetai.

Tad linkiu jums taikos ir linkiu džiaugsmingo Kalėdinio laikotarpio. Nes, mano mylimieji, argi Kalėdinė dvasia nėra Atleidimo Dvasia, ta dvasia, kuri pažadina žmones galimybei atgimti, pradėti gyvenimą iš naujo, pradėti naują dieną? Argi Kristaus gyvenimas, Kristaus gimimas, nėra dar vienas telefono skambutis iš gyvenimo, kuriuo jis siekia pažadinti žmoniją galimybei pakilti virš praeities ir pakilti į naują Dievo karalystės dieną? Tad užsklendžiu jus Besąlyginio Atleidimo Liepsnoje. Kai jūsų atleidimas bus besąlyginis, jūsų džiaugsmas bus pilnas.

Versta iš www.ascendedmasterlight.com

Visos teisės saugomos © 2006 Kim Michaels