Kaip pasiekti besąlyginę taiką

TEMOS: Pranašumo jausmas yra karo Irake priežastis – Pranašumo kompleksas Vidurio Rytuose – Kaip įvykiai-katalizatoriai gali pakeisti istoriją – Auksinio Budos virš Vidurio Rytų minčių vaizdinys – Negalite sustabdyti konflikto, sunaikindami savo priešus – Raktas į taiką

Pakylėtasis Mokytojas Gautama Buda, 2007 sausio 01 d. per Kim Michaels.


Buda AŠ ESU. Gautama vardu esu. Ir ateinu jūsų pasveikinti Lotoso liepsnos degimu, besąlyginės meilės liepsnos, kuri iš tiesų yra besąlyginės taikos liepsna. Nes, mano mylimieji, kaip kada nors galės būti taika Žemėje, jeigu žmonės nesuvoks ir nepatirs, kad taika, tikroji taika, yra besąlyginė taika.

Mano Mylimieji, pažvelkite į istoriją ir pamatysite žmogiškosios logikos, dualistinės logikos, antikristo logikos paklydimą – kuri tokią daugybę žmonių privertė patikėti, kad jie privalo sukurti taiką per jėgą, per kerštą, per priešų sunaikinimą. Ir kas tai yra per neįtikėtinas paklydimas, kuris skatina žmones tikėti šia logika?

Na, tai tiesiog yra tai, kad juose vis dar tebėra kažkas, ko jie nenori atiduoti. Yra kažkas, prie ko jie yra prisirišę. Ir tas kažkas nėra tiesiog kažkoks išorinis dalykas, ar tai būtų tam tikra jiems priklausanti nuosavybė ar dar kažkas šiame pasaulyje. Ne, tai, prie ko žmonės yra prisirišę, iš tiesų yra dalykas, kuris yra juose pačiuose. Tai yra jų ego dalis, ir jie nenori paleisti įsitikinimo, kuris skatina juos manyti, jog jie turi kažkokį pranašumą, kažkokią teisę daryti tai, ką nori, čia Žemėje.

Visos išorinės priežastys ir pretekstai, kuriuos žmonės susigalvoja, kad galėtų įsitraukti į konfliktus ir karą yra melai, yra fasadas. Jie yra ne kas kita kaip apsimetinėjimai ir veidmainiškumas. Nes tikroji realybė yra ta, kad žmonės dalyvauja karuose, nes mėgina apginti savo ego. Egzistuoja jų ego dalis, kurios žmonės nenori atiduoti. Ir aš čia nekalbu vien tik apie individus, kalbu apie žmonių grupes, net ir visas šalis ir civilizacijas.

Pranašumo jausmas yra karo Irake priežastis

Kas iš tiesų paskatino Amerikos prezidentą pradėti karą Irake – kuris, kaip dabar dauguma žmonių jo paties šalyje suvokė, buvo prastai sumanytas nuotykis? Tai paskatino nacionalinėje Amerikos psichikoje egzistuojantis dalykas, kurio amerikiečiai iki šiol nenorėjo pripažinti ir atiduoti. Ir kas tai yra per dalykas? Na tai yra visa ši pranašumo idėja. Visa ta idėja, kad tam tikri žmonės gali būti išrinktieji žmonės, galingiausi žmonės, šalis, kurią Dievas kažkaip labiau myli.

Kiti mokytojai sakė, kad Amerika iš tiesų turi ypatingą vietą pakylėtųjų mokytojų planuose, kad Amerika buvo sukurta dėl Sen Žermeno paramos ir kad jis vylėsi, jog Amerika bus laisvės bastionu ir Aukso Amžiaus pionieriumi. Tad galite matyti, jog Amerika turi tam tikrą vietą šalių šeimoje. Tačiau tai nepadaro Amerikos pranašesne už kitas šalis dualistine prasme ir pagal žmogiškus vertybinius vertinimus. Priešingai, Sen Žermeno parama nėra dalykas, į kurį turėtų būti žiūrima lengvabūdiškai, ir todėl į ją iš tiesų reikėtų žiūrėti su kuo didžiausiu nuolankumu. Nes argi Kristus nesakė: „Kas nori būti didžiausias tarp jūsų, tegul būna visų tarnas.“ Tad ar tuomet nėra aišku, kad, jeigu Amerikai yra skirta būti didžiausiai tarp šalių, Amerika turėtų būti visų šalių tarnu.

Ir todėl Amerikai reikia įveikti pranašumo jausmą, jausmą, kad Amerika turi kažkokią Dievo jai suteiktą teisę demonstruoti savo galią kitose šalyse. Amerika netgi turi įveikti tikėjimą, jog ji turi teisę, pareigą ar prievolę skleisti savo vertybes visam pasauliui. Ir todėl, kai prezidentas Bušas tikėjo skleidžiantis taiką ir demokratiją, įsitraukdamas į karą Irake, turi būti pripažinta, kad dalykas, kurį jis iš tiesų skleidė, buvo dabartinė amerikietiška laisvės ir demokratijos versija. O tai iš tiesų nėra Sen Žermeno demokratija ir laisvė, tai yra valdžios elito „laisvė“ ir „demokratija,“ valdžios elito, kuris yra perėmęs šią šalį į savo kontrolę, yra įsiskverbęs į visas jos valdžios institucijas ir iškreipęs pirmines idėjas ir demokratiją, gimusią iš Sen Žermeno paramos šiai šaliai.

Ir Amerika absoliučiai negalės išpildyti savo likimo ir savo rolės, jeigu amerikiečiai nenorės pažvelgti į rąstą savo akyje ir nenorės suvokti, kad jie leido, jog jų šalis būtų užgrobta valdžios elito, kuris iškraipė visus pirminius principus, ant kurių yra pastatyta ši šalis. Jie tai padarė vardan valdžios ir vardan pinigų. Ir todėl, Amerikos užsienio politikos tikslas nebėra laisvė ir demokratija, jos tikslas yra pinigai ir valdžia. Tai kodėl karinis nuotykis Irake nuėjo tokia linkme, kokia nuėjo? Na, taip įvyko dėl to – kaip Jėzus jau paaiškino – kad prezidentas Bušas panaudojo dualistinę jėgą, kuri neišvengiamai sukūrė priešingą jėgą iš visatos. Amerikos veiksmas sukūrė lygios galios ir priešingą atoveiksmį, kuris įgijo Irake įvykusio sukilimo, maišto ir neramumų pavidalą.

Na ir leiskite man čia aiškiai pasakyti, kad jokiu būdu netoleruoju smurto naudojimo. Bet taip pat leiskite man aiškiai pasakyti, kad smurto netoleruoju nė iš vienos pusės, taip pat ir iš amerikiečių pusės. Tačiau turiu jums pasakyti, kad smurtas Irake yra ne kas kitas kaip atoveiksmio jėga, kurią susikūrė patys amerikiečiai, kurią sukūrė valdžios elitas, neo-konservatoriai, ar kad ir kaip norite vadinti tuos žmones, kurie stovėjo už šios karinės ekskursijos į Iraką. Tai iš tiesų yra tiesa, kad daugelis sukilėlių arba žmonių, kurie smurtauja Irake, net labai noriai yra pasirengę vaidinti savo vaidmenį atoveiksmio jėgoje. Tad aš jokiais būdais neteisinu ir netoleruoju to, ką jie daro. Tiesiog noriu jums parodyti, kad tai, ką matėte Irake – visas tas chaosas ir smurtas – visa tai buvo sukurta amerikiečių.

Ir kai žvelgiate į tai iš pasaulinės perspektyvos, reikėtų iš tiesų pasakyti, kad ši jėga, šie neramumai, sukliudė pasireikšti dar didesnei katastrofai. Nes ar dar gali būti kokių nors abejonių, kad prezidentas Bušas ir už jo stovintys žmonės neplanavo įžengti į Iraką ir tenai sustoti. Argi prezidentas Bušas neatskleidė savo kortų, kalbėdamas apie blogio ašį? Ir argi nėra aišku, kad, jeigu karinis nuotykis Irake būtų vykęs pagal planą, tuomet jis tebūtų tapęs baze tolimesnėms ekskursijoms? Juk iš tiesų, buvo kalbama apie blogio ašį. Bet kas gi gali pasakyti, kur toks momentumas būtų sustojęs, jeigu jis būtų pradėjęs riedėti? Galiu jus užtikrinti, kad, jeigu po karo Irake nebūtų prasidėję tokie dideli neramumai, Amerika būtų įsitraukusi į karinius konfliktus mažiausiai dar dviejose kitose šalyse. Viena iš jų būtų buvęs Iranas. Kita gal ir nebūtų buvusi Šiaurės Korėja, nes egzistuoja dar keletas ir kitų galimybių.

Tačiau galiu jums pasakyti, kad, jeigu šie kariniai nuotykiai būtų tęsęsi ir toliau, tai būtų sukūrę dar didesnę atoveiksmio jėgą iš viso musulmonų pasaulio. Ir tai jau būtų galėję duoti pradžią didelio masto karui, apie kurį kalbėjome anksčiau. Tad iš tiesų būtų galima sakyti, kad neramumai Irake buvo dygsnis, sutaupęs siūlą ateičiai. Nes jie iš tiesų užkirto kelią dar platesniam karui.

Pranašumo kompleksas Vidurio Rytuose

Kiekviena moneta turi dvi puses, kaip jas turi ir kiekvienas konfliktas. Tad argi neegzistuoja panašus mechanizmas Vidurio Rytuose, arabų ir musulmonų pasaulyje, kuomet jie taip pat dalyvauja kare, nes juose yra kažkas, dalis jų pačių ego, ko jie nenori atiduoti. Ir kas, iš tiesų, yra tas kažkas? Na, mano mylimieji, tai, iš esmės, yra tas pats mechanizmas, tik truputį kitaip užmaskuotas. Ir vis dėlto, tai taip pat yra tas poreikis būti pranašesniu, jaustis, jog jūs kažkaip labiau patinkate Dievui, nes priklausote musulmonų religijai, kuri yra aukščiausia religija Žemėje, ar bent jau taip jie mano.

Šis pamišęs troškimas tapti už visus pranašesniu iš tiesų yra ekstremaliausia žmogiškojo ego pasekmė, ir šiam ego buvo leista nevaržomai siautėti be jokios priežiūros iš tikrosios žmonių esybės, iš jų Sąmoningojo AŠ. Tad galima tik stebėtis, kaip ilgai ši beprotybė dar tęsis šioje planetoje. Ir aš jums pasakysiu, kiek ilgai tai tęsis. Tai tęsis tol, kol aukščiausi dešimt procentų dvasiškai sąmoningiausių žmonių nenuspręs, kad jiems jau gana viso to. Todėl jie pradės traukti rąstą iš savo akies, nes iš tiesų, yra daug žmonių šioje planetoje, kurie iš tiesų yra dvasingi ir dalyvauja įvairiose dvasinėse veiklose, tačiau jie pasidavė savojo ego apžavams ir ėmė jausti subtilų pranašumą, dėl to, kad užsiėmė ta ar ana dvasine veikla. Dėl to, kad jie taip ilgai meditavo, kalbėjo tiek daug maldų, rožinių, šaukinių ar kad ir kas tai bebūtų.

Ir tai iš tiesų turi liautis pačioje viršūnėje, kuomet labiausiai dvasiškai subrendę žmonės ryžtųsi pažvelgti į veidrodį ir tartų: „Mums reikia tai įveikti. Turime paleisti tą subtilią dvasinę puikybę ir intelektualinę puikybę, kylančią iš to, kad suprantame dvasines koncepcijas. Turime tai įveikti. Turime susirinkti drauge tikrame nuolankume, ir tuomet turime išsakyti prašymus, idant Dievas pašalintų šį planetinį pranašumo padarą, idant kiti žmonės galėtų būti išlaisvinti nuo gravitacinės šio padaro traukos, kuris siekia įsitempti visą planetą į juodąją skylę.“

Kaip įvykiai-katalizatoriai gali pakeisti istoriją

Ir iš tiesų, kaip yra priimta padaryti apžvalgą metų gale, žvilgtelėkime atgal į 2006 metus. Kokie buvo reikšmingiausi įvykiai, įvykę 2006 metais? Na, turiu jums pasakyti, kad pats reikšmingiausias 2006 metų įvykis buvo įvykis, kuris neįvyko, tai yra, kad nepatyrėme didžiulio karo proveržio fizinėje plotmėje. Iš tiesų, matėte neramumus. Iš tiesų, matėte sodinamas karo sėklas. Tačiau jos dar pilnai nesudygo, kaip galėjo sudygti, jeigu ne vienas konkretus veiksnys. Ir šis veiksnys iš tiesų yra Motinos Marijos rožiniai ir taikos invokacijos, kurias tiek daug žmonių apsiėmė kalbėti per šiuos metus.

Na ir kadangi nenoriu sugundyti jūsų įsitraukti į kokį nors pranašumo žaidimą, duosiu jums realistišką įvertinimą. Iš tiesų nėra pakankamai šiuos rožinius ir invokacijas kalbančių žmonių, kad jie galėtų turėti maksimalų poveikį, kurio trokštame. Ir vis dėlto, jeigu pažvelgtumėte į pasaulio istoriją, pamatytumėte, kad pirmasis pasaulinis karas prasidėjo po vieno žmogaus nužudymo. Ir todėl šūvis, kurį išgirdo visas pasaulis, iš tiesų pavirto daugybe šūvių, kurie buvo girdimi daugybėje pasaulio vietų. Iš tiesų, nebuvo taip, kad viena žmogžudystė sukėlė I-ąjį pasaulinį karą, nes tarp šalių egzistavo didelė įtampa, kuri augo jau keletą metų. Tačiau tas vienas įvykis buvo katalizatorius, į ugnį šliūkštelėtas žibalas, privertęs prasiveržti karo veiksmus.

Tomis dienomis praktiškai nebuvo galima išvengti karo prasidėjimo. Tad, jeigu ta konkreti žmogžudystė nebūtų buvusi įvykdyta, tai tuomet koks nors kitas įvykis iš tiesų būtų įžiebęs šį karą. Vis dėlto, šiandieniniame pasaulyje situacija yra kitokia, nes planeta pakilo į aukštesnį lygmenį, ir žmonijos sąmonė iš tiesų buvo pakylėta aukštyn. Tad nėra jokių absoliučių garantijų, kad gali prasidėti didelis karas. Ir mes iš tiesų esame pasiekę tašką, kuriame kuo daugiau laiko bus praėję be prasidėjusio karo, tuo didesnė bus tikimybė, kad karas neįvyks. Tad galiu jums pasakyti, kad su kiekviena diena, kuri praeina be tokio karo pradžios, karo tikimybė mažėja.

Jeigu I-ąjį pasaulinį karą pradėjusio įvykio būtų buvę išvengta ir jeigu nebūtų atsiradę jokio kito panašaus įvykio, tuomet net ir tos egzistavusios įtampos nebūtų užtekę prasidėti karui. Ir galiausiai, laikui bėgant, ši įtampa būtų sumažėjusi, ir karo būtų buvę galima išvengti. Tad noriu jūsų paprašyti suvokti, kad esminis faktorius, sustabdęs trečiąjį pasaulinį karą galėjusį įžiebti įvykį, iš tiesų buvo Motinos Marijos rožiniai.

Nes kai užtvanką spaudžianti įtampa auga, yra pasiekiamas kritinis taškas, kuomet užtvanka vis dar laiko, tačiau pridėjus dar kelis įtampos gramus, užtvanka gali ir neatlaikyti. Tačiau, jeigu kas nors neleidžia tiems keliems įtampos gramams materializuotis, tuomet užtvanka atlaikys, kol lietus nurims ir vandenys pradės slūgti. Tad matote, nors keletas žmonių negali padaryti planetinio poveikio ir pašalinti visą įtampą, jie iš tiesų gali padaryti poveikį planetai, užkirsdami kelią įvykiui-katalizatoriui, kuris kitu atveju būtų privertęs emocinėje ir mentalinėje karalijoje egzistuojančią įtampą išsilieti į fizinę plotmę. Būtent tuo yra reikšmingos maldos, meditacijos, ir įvairiausių rūšių dvasiniai ritualai.

Tad akivaizdu, kad visi dvasinius ritualus atlikinėję žmonės prisidėjo prie šio įvykio. Ir todėl būtų galima sakyti, kad yra ir kitų grupių, kurios reikšmingai prisidėjo prie karo sustabdymo. Ir nors tai yra tiesa, taip pat reikia pasakyti, kad, jei nors viena iš šių grupių nebūtų dariusi to, ką darė, tuomet įvykis-katalizatorius būtų įvykęs. Ir iš tiesų, kaip yra sakoma Vakaruose: „Katė būtų ištrūkusi iš maišo.“

Nenoriu, kad pervertintumėte savo tarnystę, bet taip pat nenoriu, kad ją nuvertintumėte. Nenoriu, kad imtumėte jausti frustraciją ar taptumėte prisirišę prie savo tarnystės. Tačiau aš iš tiesų noriu, kad būtumėte realistiški, žinodami, kad iš tiesų darote skirtumą. Nes tai yra laikas, kai keletas gali padaryti didelį poveikį daugelio gyvenimui. Ir turiu jums pasakyti, kad, jeigu pavyks išvengti trečiojo pasaulinio karo, tuomet bus galima pakartoti Vinstono Čerčilio po mūšio už Britaniją pasakytą įžymiąją frazę, ir ji bus netgi dar teisingesnė šiame amžiuje, tai yra, kad dar niekada tiek mažai žmonių nebuvo padarę tiek daug dėl tokios daugybės. Nes dvasingi žmonės šiame amžiuje iš tiesų yra vienintelė priežastis, vienintelis veiksnys, neleidžiantis šiai planetai nuslysti į juodąją karo skylę.

Auksinio Budos virš Vidurio Rytų minčių vaizdinys

Aš perduosiu naują minčių vaizdinį, ir šis minčių vaizdinys iš tiesų yra Auksinis Buda, sėdintis virš Vidurio Rytų. Šis Buda spinduliuoja auksinę šviesą, kuri sudegina visą Kaino sąmonės tamsą, sudegina jausmą, kad esate pranašesni už savo brolį, užuot buvę savo brolio sergėtoju ir tarnu. Ir todėl, Auksinio Budos, sėdinčio auksiniame lotose, šviesa, sudegina šią tamsą. Ir tai atveria vartus planetinei energijos tėkmei tarp Rytų ir Vakarų. Ir šitaip pamatysite, kad Buda sėdi aštuoniukės centre tarp rytų ir vakarų pusrutulių.

O toje aštuoniukės dalyje, kuri yra Rytuose, matote Dangiškosios Motinos atstovę Rytams – Kuan Jin, kuri ištiesia savo gailestingumo liepsną visiems žmonėms Žemėje. O toje aštuoniukės tėkmės dalyje, kuri yra virš vakarų pusrutulio, matote Dangiškosios Motinos atstovę Vakarams – Motiną Mariją, kuri laiko tyrą viziją, kad visi Dievo sūnūs ir dukterys, iš tiesų net ir visi žmonės Žemėje įkūnys Kristaus sąmonę.

Negalite sustabdyti konflikto, sunaikindami savo priešus

Dalykas, kurį trokštu, kad vizualizuotumėte, yra tai, kad žmonija pagaliau nubustų ir suvoktų esminę tiesą, jog vienintelis būdas pasiekti taiką yra per besąlyginį atleidimą. Tai yra ego beprotybė tikėti, kad yra būtina atsilyginti už praeities smurtą, idant būtų galima įkūnyti taiką dabartyje. Tai yra ego beprotybė tikėti, kad įmanoma atsiteisti už praeities klaidas, kad įmanoma sutaisyti tai, kas buvo sugriauta praeityje, kad įmanoma sudėti Kliunkį Pliumpį, jam nukritus nuo didžiosios laiko sienos.

Nes, jeigu pamąstysite apie tai su Kristaus Proto racionalumu, pamatysite, kad tūkstančius metų žmonės mėgino sunaikinti savo priešus, mėgino siekti keršto, mėgino kaip nors atsiteisti už praeityje įvykdytą smurtą ir klaidas. Tačiau, nepaisant visų tų kovų, viso to smurto, visų tų karų, praeities klaidos nebuvo ištrintos. O priežastis tam yra paprasta. Smurtas sukuria veiksmą, kuris sugeneruoja priešingos krypties atoveiksmį iš visatos veidrodžio. Tad imdamiesi veiksmų iš dualistinės proto būsenos, susikursite pasipriešinimą savo veiksmui, kuris jus įkalins dualistinėje kovoje su priešu. Ir ši dualistinė kova tęsis tol, kol būsite dualistiniame prote.

Kas gali nutraukti šį sūkurį? Tai gali padaryti tik vienas dalykas – kad nustotumėte veikti iš dualistinės sąmonės ir pakiltumėte į Kristaus sąmonę, kurioje būtumėte nustoję siekti keršto, ir vietoj to atleistumėte septyniasdešimt septynis kartus. Nesipriešintumėte blogiui, bet atsuktumėte kitą skruostą. Taptumėte kaip Buda, sėdintis po Bo medžiu, ir išliktumėte ramus Maros demonų akivaizdoje, mėginančių įtraukti jus į savo dualistinę kovą.

Suvokiate, kad dualistinė kova gali tęstis amžinai ir gali praryti visą jūsų egzistenciją – praeities, dabarties ir ateities. Ir todėl privalote suvokti, kad yra kažkas daugiau, yra kažkas, ko norite daugiau – Kristaus ramybė, Budos ramybė. Turite sakyti, kaip sakė Jėzus savo mokiniams: „O kas gi tau, tu sek manimi.“ Ką reiškia šios dualistinės kovos Žemėje, palyginus su Kristaus ir Budos sekimu į amžinąją Dievo Proto taiką?

Turite nuspręsti, ko norite. Ar norite toliau tęsti dualistinę kovą, ar norite pasiekti amžinąją taiką? O jeigu norite taikos, kaip galite ją pasiekti? Na negalite taikos pasiekti, laimėdami dualistinę kovą, nes toje kovoje nėra nugalėtojų. Negalite pasiekti taikos, išspręsdami dualistinės sąmonės sukurtą problemą, nes tokia problema negali būti išspręsta. Negalite pasiekti taikos, kaip nors kompensuodami už praeityje padarytas klaidas, nes klaidos, kurios buvo padarytos per dualistinę sąmonę, negali būti ištaisytos.

Mano Mylimieji, negalite sutaisyti dualistinės sąmonės. Galite ją tik palikti! Pamoka iš fakto, kad po tūkstančių metų kovos, žmonija dar nepasiekė taikos, iš tiesų yra ta, kad negalite taikos pasiekti per dualizmą. Taiką galite pasiekti, tiktai pakildami aukščiau – transcenduodami, atiduodami, paleisdami, tapdami neprisirišę – prie dualizmo ir visų jo regimybių. Todėl privalote atiduoti praeities šmėklą. Turite siekti Budos neprisirišimo, besąlyginio Kuan Jin gailestingumo, idant galėtumėte paleisti praeitį. Ir užuot mėginę ją sutaisyti, jūs tiesiog atleidžiate. Atleidžiate besąlygiškai. Atleidžiate neribotai.

Netgi įžengiate į nuolatinio atleidimo būseną, kurioje atleidžiate praeičiai, dabarčiai ir ateičiai. Kuomet žinote, jog kad ir kas jums būtų padaroma ateityje, jūs atleisite, dar kol tai net nebus padaryta. Ir tuo būdu galėsite įsitvirtinti Motinos Marijos tyroje vizijoje, ir galėsite laikyti šią tyrą viziją – tiek sau, tiek kitiems žmonėms, tiek ir visai planetai – jog kad ir kas beįvyktų fizinėje plotmėje, tai nebepratęs dualistinės kovos. Tai neįtrauks jūsų ar kitų žmonių į ją, giliau į šią dualistinę kovą. Nes vietoj to, žmonės ją nugalės, pakils virš jos, paliks ją už savęs. Jie staiga nuspręs atleisti, kur anksčiau niekada nebuvo atleidę, ir tiesiog atsuks kitą skruostą ir leis Dievo Įstatymui atlyginti už kitų padarytas skriaudas.

Raktas į taiką

Ir tai, mano mylimieji, yra esminis raktas į taiką. Taikos negalėsite atnešti jokiais kiekiais veiksmų, kurie bus atliekami iš dualistinės proto būsenos. Taiką galėsite atnešti, tiktai pakildami virš dualizmo. O kad tai pasiektumėte, turite paleisti visas dualizmo regimybes. Turite tapti prie jų neprisirišę, idant žinotumėte, kad Kristaus taika, Budos taika, Dangiškosios Motinos taika, ir iš tiesų, Dangiškojo Tėvo taika, yra daug svarbiau už šias dualistines regimybes, kurios yra ne kas kita kaip miražai dykumoje.

Ir tuomet, kai būsite paleidę praeitį, kai būsite paleidę dualizmą, kai būsite pasiekę neprisirišimą, na tai tuomet iš tiesų galėsite imtis tam tikrų veiksmų taikai atnešti. Tačiau šie veiksmai nebus dualistiniai, jie bus daromi iš vieningos Kristaus proto vizijos, kuri taip pat yra Dangiškosios Motinos vizija, kuri laiko tyrą viziją visai gyvybei. Ir todėl, jūsų veiksmai bus pusiausvyroje, ir jie nesukurs atoveiksmio, nesukurs priešingos reakcijos iš visatos, net ir iš kitų žmonių.

Ir būtent apie šią paslaptį yra užsimenama naujoje invokacijoje, tai yra, kad galite pakilti virš veiksmo ir atoveiksmio dualizmo. Ir tai nereiškia, kad tampate pasyvūs ir nieko nedarote, tai reiškia, kad galite atlikti veiksmą, kuris nėra dualistinis ir todėl nesukelia dualistinės reakcijos, bet perskrodžia dualistinę kovą ir pažadina žmones realybei, kad yra kažkas daugiau, kad egzistuoja geresnis kelias. Ir tai yra Vidurio Kelias, auksinio vidurio kelias, vedantis į auksinę ateitį.

Tegul aukščiausi dešimt procentų dvasiškai sąmoningiausių žmonių būna šio sąmonės pokyčio pionieriai. Tegul jie pradeda šį pokytį nuo savo sąmonės, ir kai bus pasiekę vidinę ramybę ir neprisirišimą, tegul jie eina ir liudija tiesą ir tegul leidžia savo taikos šviesai šviesti, žadindami kitus, galiausiai pažadindami net ir visą planetą realybei, kad taika gali ateiti tik tuomet, kai įžengiate į besąlyginės taikos būseną. Tai reiškia, kad neleidžiate jokioms Žemėje esančioms sąlygoms įtraukti jūsų į dualistinę kovą, kuri atima iš jūsų taiką. Nes tėra tik vienas būdas atnešti taiką į Žemę, ir tai yra BŪTI taika. Tad aš, Gautama, esu taika. Ir sakau jums: „Nebūkite taikoje, nes tuomet į tai žiūrite kaip į išorinį dalyką. Suvokite, kad Dievo karalystė yra jumyse. Eikite vidun ir BŪKITE taika. BŪKITE taika Žemėje!“

Versta iš www.ascendedmasterlight.com

Visos teisės saugomos © 2007 Kim Michaels