Kaip pereiti tinkleliu aptrauktas duris į dangų

TEMOS: Daugelis yra pasirengę palikti išorinį kelią – Leiskite ŽODŽIUI būti teisėju – Ką reiškia ŽODIS įsikūnijime – Kaip vyksta išganymas – Įveikite pilkąją zoną – Tiktai ŽODIS apvalys jus nuo dualizmo – Ar egzistuoja kokia nors absoliuti tiesa? – Kodėl žmonių išoriniai protai priešinasi tiesai

Pakylėtasis Mokytojas Jėzus, 2007 balandžio 7 d. per Kim Michaels.


Taigi fariziejai ir Rašto žinovai jį klausė: „Kodėl Tavo mokiniai nesilaiko prosenių tradicijos ir valgo duoną neplautomis rankomis?“ Jis jiems atsakė: „Gerai apie jus, veidmainius, pranašavo Izaijas, kaip parašyta: ‘Ši tauta gerbia mane lūpomis, bet jų širdis toli nuo manęs. Veltui jie mane garbina, žmogiškus priesakus paversdami mokymu’. Palikdami Dievo įsakymą, jūs įsikibę laikotės žmonių tradicijų – puodelių ir taurių plovimo, ir daug kitų panašių dalykų darote“.
Ir jis pridūrė: „Puikiai jūs paverčiate niekais Dievo įsakymą, kad tik išsaugotumėte savo tradicijas! Antai Mozė įsakė: ‘Gerbk savo tėvą ir motiną’, ir: ‘Kas keiktų tėvą ar motiną, mirtimi temiršta’. O jūs sakote: ‘Jei žmogus pasako savo tėvui ar motinai: Viskas, kas tau būtų naudinga iš manęs, tebūnie Korbįn (tai yra: dovana Dievui), – tada jūs nebeleidžiate jam padėti tėvui ar motinai, savo perduodama tradicija Dievo žodį darydami negaliojantį. Ir daug panašių dalykų darote“.
Sušaukęs visus žmones, Jėzus kalbėjo: „Paklausykite manęs visi ir supraskite: nėra nieko, kas, iš išorės patekęs į žmogų, galėtų jį suteršti. Žmogų suteršia vien tai, kas iš žmogaus išeina. Kas turi ausis klausyti – teklauso“.
Kai sugrįžo nuo minios į namus, Jo mokiniai paklausė apie palyginimą. Jis jiems sako: „Nejaugi ir jūs nesuprantate? Argi neaišku jums, kad visa, kas patenka į žmogų iš lauko, negali jo suteršti, nes nepatenka į jo širdį, bet į vidurius ir išeina laukan, ir taip išvalomas visas maistas?“ Ir Jis pasakė: „Žmogų suteršia tai, kas iš jo išeina. Iš vidaus, iš žmonių širdies, išeina pikti sumanymai, svetimavimai, paleistuvystės, vagystės, žmogžudystės, godumas, piktumas, klasta, nesusilaikymas, pavydas, piktžodžiavimai, išdidumas, kvailystė. Visos tos blogybės išeina iš vidaus ir suteršia žmogų“. (Mk 7,5-23)

Dabar jau imate matyti tendenciją, kaip rašto aiškintojai ir fariziejai visada prieštaraudavo Gyvajam Žodžiui, kuri atnešiau aš, Gyvasis Kristus. Ir ši tendencija, mano mylimieji, jokiais būdais neapsiriboja vien rašto aiškintojais ir fariziejais, nes matote tai vykstant kiekvienoje religijoje, kiekvienoje civilizacijoje, kiekvienoje dvasinėje tradicijoje, kiekvienoje pasaulietinėje tradicijoje.

Ir kokia yra šios tendencijos esmė? Na, esmė yra ta, kad ego mėgina susikurti išorinę regimybę, jog yra priimtinas Dievo akyse, kadangi atitinka visas tas išorines sąlygas. Kai žmonės yra apakinti ego, kai tapatinasi su savuoju ego, jie yra prisirišę prie savo sukurtos išorinės tradicijos – išorinės tradicijos, kuri sako, kad jie bus išganyti, dėl visų savo daromų išorinių dalykų.

Daugelis yra pasirengę palikti išorinį kelią

Ir aš apie tai kalbu ne mėgindamas atrasti trūkumų tuose, kurie yra prisirišę prie išorinės tradicijos. Kadangi, būdamas realistišku dvasiniu mokytoju, žinau, kad šioje planetoje yra žmonių, kurie vis dar tebėra kaip maži vaikai, ir kuriems vis dar reikia būti išorinėje organizacijoje, išorinėje bažnyčioje, idant galėtų tikėti, jog, jeigu priklausys šiai bažnyčiai ir laikysis tų kelių paprastų taisyklių, bus išganyti. Iš tiesų yra žmonių, yra tam tikra Žemės populiacijos dalis, kurie turi šį teisėtą poreikį. Ir būdamas dvasiniu mokytoju nesitikiu, kad jie išaugs iš šio poreikio per vieną gyvenimą.

Tačiau taip pat galiu jums pasakyti, kad egzistuoja didelė grupė žmonių šioje planetoje – šiame amžiuje – kurie yra pasirengę palikti visą šią mąstyseną – tačiau to dar nepadarė, iš dalies dėl to, kad niekada nebuvo to mokomi. Tačiau kodėl jie nebuvo to mokomi? Nes kol kas dar nebuvo atviri šiam mokymui. Ir būtent dėl to amžinasis dvasinis įstatymas negalėjo jiems įsigalioti. Nes argi šis įstatymas nėra absoliučiai aiškus? Kai mokinys pasirengęs, pasirengęs ir jo mokytojas? Nes kol mokinys nėra pasirengęs girdėti mokytojo Gyvąjį Žodį, kokia gi būtų prasmė šiam mokytojui pasirodyti?

Ir visgi prasmė yra, ir būtent dėl to aš atėjau į Žemę. Ir prasmė yra ta, kad mokytojas gali pažadinti žmones iš miego ir gali išpurtyti juos iš jų komforto zonos. Ateina toks momentas, apie kurį kalbėjau vakar, kuomet egzistuoja atotrūkis tarp išorinio asmens, išorinės asmenybės, išorinio proto, ir vidinės šio žmogaus esybės. Turite didelį procentą žmonių šioje planetoje, kurie vidiniuose lygmenyse yra pasirengę iš tiesų suvokti, ką reiškia dvasinis kelias, tačiau išoriniai jų protai nėra pasirengę. Nes jų išoriniai protai tebėra pernelyg stipriai kontroliuojami jų ego. O žmonės nesupranta ego ir todėl nesupranta būtinybės nuo jo atsiskirti.

Ir ką tuomet mokytojui belieka daryti? Ar turėtų jis pasyviai sėdėti ir laukti, kol žmonės patys pabus? O gal jis turėtų sakyti: „Tačiau vidiniuose lygmenyse jie yra pasirengę, todėl eisiu pas juos tokiu pavidalu, kokiu jie gali mane matyti, pavidalu, kurio jie negalėtų ignoruoti, ir darysiu viską, ką galiu, idant pažadinčiau juos vidinei realybei, kuriai jie yra pasirengę.“ Ir tai yra tikroji motyvacija, kurią turi visi tikrieji dvasiniai mokytojai, kada nors atėję į šią planetą – atėję pažadinti tų, kurie yra pasirengę, idant šie galėtų pabusti iš išorinio proto ir galėtų iš tiesų būti pažadinti vidinei realybei, pažadinti tam, kuo jie iš tiesų yra.

Leiskite ŽODŽIUI būti teisėju

Aš atėjau prieš 2000 metų iš dalies dėl to, kad pažadinčiau grupę žmonių, kurie buvo pasirengę aukštesniam mokymui. Tačiau aš taip pat atėjau dar ir dėl kito tikslo, ir šis tikslas buvo atnešti Gyvąjį Žodį, kuris galėtų tapti kitos grupės žmonių teismu. Tai buvo žmonės, kaip sakiau, kurie nebuvo tie nekaltieji, kurie dar nebuvo pasirengę ŽODŽIUI. Ne, tai buvo būtybės, kurios daugelį gyvenimų, galbūt netgi aukštesnėse karalijose, atstūminėjo Gyvąjį Žodį ir mėgino nutildyti šį Gyvąjį Žodį.

Egzistuoja tam tikri ciklai, ir kai žmogus nusprendžia įžengti į dualistinę sąmonę ir ima neigti savo paties dieviškumą, tuomet šiai būtybei yra suteikiamas tam tikras laiko limitas sugrįžti į tikrąjį kelią, į Gyvenimo Upę. Ir kai ciklai ima keistis ir priartėjame prie tam tikros gyvybės srautų grupės pabaigos – jų galimybės pabaigos – na štai tuomet pasirodo Gyvasis Kristus, kad suteiktų jiems paskutinę galimybę priimti Gyvąjį Žodį arba atstumti ŽODĮ, tuo būdu gaunant teismą, kuris sako: „Jie daugiau nebegaus galimybės įsikūnyti Žemėje,“ o kai kuriems galbūt: „Jie išnaudojo visas savo galimybes.“

Ir būtent dėl to iš tiesų sakiau: „Dėl teismo atėjau.“ Tačiau, kaip paaiškinau vakar, ne aš teisiu žmones, nes juos iš tiesų teisia ŽODIS, ŽODIS juose pačiuose. Aš taip pat tą sakiau citatoje, kurią ką tik perskaičiau, kuomet norėjau, kad žmonės suprastų, jog ne išoriniai dalykai, kuriuos darote ar nedarote, apspręs tai, ar įžengsite į dangaus karalystę. Tai nulems jūsų širdies kokybė, jūsų vidinės esybės būsena, jūsų sąmonės būsena. Ir religiniame bei dvasiniame šios planetos gyvenime visada matėte du lygiagrečiai einančius kelius – išorinį kelią – platų kelią, kuris veda į pražūtį – ir vidinį kelią – ankštą ir siaurą kelią, kuris veda į amžinąjį gyvenimą.

Ką reiškia ŽODIS įsikūnijime

Tad dalykas, kurį matėte istorijoje, yra tai, kad dauguma žmonių pasaulyje iš tiesų ėjo išoriniu keliu ir tik labai nedaugelis atrado vidinį kelią. Tačiau aš jums sakau, kad dabar mes pasiekėme dėkingą tašką, kuomet egzistuoja potencialas daug didesnei žmonių grupei nubusti vidiniam keliui ir iš tiesų suvokti universalų šio kelio pobūdį. Tačiau turime jiems padėti pabusti. Nes tai nenutiks tiesiog kokio nors atsitiktinumo dėka ar dėl to, kad kažkokia dangiška jėga privers šiuos žmones pabusti. Ir būtent dėl to Gyvasis Žodis įsikūnija Žemėje.

ŽODIS įsikūnijime nėra ribotas fenomenas, galėjęs įvykti tik kartą per vieną konkretų asmenį prieš 2000 metų. Gyvasis Žodis gali įsikūnyti per kiekvieną, kuris yra atviras ir norintis. Tačiau matote – kaip paaiškinau – tam, kad galėtumėte tapti atviromis durimis Gyvajam Žodžiui, pirmiausia turite būti pasiryžę pereiti apsivalymo procesą, per kurį leistumėte ŽODŽIUI apvalyti jūsų esybę nuo tų netyrumų, kurie galėtų jus paskatinti užblokuoti ŽODĮ, arba nuspalvinti ŽODĮ savo pačių mąstysena, savo pačių dualistiniu filtru.

Tad klausimas čia iš tiesų yra toks, ar žmonės, tie, kurie yra dvasiškai išsivystę ir brandūs žmonės, ryšis žengti žingsnį aukštyn ir ryšis palikti tą senąjį įsitikinimą, kad, laikydamiesi tam tikrų išorinių nurodymų, galite užsitarnauti savo išganymą. Ar ryšis žmonės pripažinti realybę, kad, jeigu nepakeisite savo vidinės esybės, jeigu nepakeisite savo sąmonės, negalėsite tapti vertais savo išganymo? O tai reiškia, kad privalote prisiimti visišką atsakomybę už save.

Priežastis, dėl kurios oficialioji krikščionybė pavertė mane stabu, pavertė mane išganytoju, pastatytu aukštai ant pjedestalo ir tariamai gelbėjančiu visus žmones, yra ta, kad nepakankamai žmonių buvo pasirengę suvokti vidinį kelią. O tuomet akli vadai – kurie Gyvąjį Žodį atstūminėjo eonus metų – įžengė į krikščioniškas bažnyčias, perėmė valdžią ir pasiskelbė viską žinančiais autoritetais; nes jie tai daro visada. Valdžios elitas visada apsiskelbia vieninteliais, kurie žino, kaip interpretuoti Žodį.

Jie daro lygiai tą patį, ką sakiau darant rašto aiškintojus ir fariziejus: savo tradicija jie padaro Dievo Žodį negaliojančiu. Žmogiškus priesakus jie paverčia mokymu (Morkaus 7,7), kadangi paima Gyvąjį Žodį ir tuomet perkelia ant šio ŽODŽIO savo dualistinį filtrą. Ir dabar interpretuoja jie žodį per šį filtrą, nustatydami išorines doktrinas ir išorines taisykles, kurios, jų teigimu, yra neklystančios. Ir tuomet jie naudojasi šia išorine tradicija, teisdami kiekvieną, atėjusį atstovauti Gyvąjį Žodį, mėgindami nutildyti šį žmogų, arba mėgindami sutrukdyti žmonėms sekti tikruoju lyderiu, kuris atstovauja Gyvąjį Žodį, o ne mirusį žodį.

Nes vos tik žodis būna ištariamas šiame pasaulyje, tokiu pavidalu, kad jį galima kopijuoti ir interpretuoti, kai tik tai įvyksta, Žodis tampa mirusiu žodžiu. Ir kaip paaiškinau anksčiau, Biblija, rašytinė Biblija, kurią paimate, yra miręs žodis. Tačiau, jeigu skaitysite šį žodį ir leisite jam įeiti į savo širdį ir pasiekti Guodėją, kuris gali įkvėpti naują gyvybę šiam žodžiui, jums jį studijuojant, na tai tuomet jūsų skaitomas žodis gali tapti Gyvuoju Žodžiu jūsų širdyje. Tačiau jis negali tapti Gyvuoju Žodžiu jūsų galvoje, kurioje jūs interpretuotumėte jį analitiniu, linijišku protu.

Kad iš tiesų galėtumėte priimti Gyvąjį Žodį ir galėtumėte priimti save atviromis durimis Gyvajam Žodžiui, turite būti pasirengę paleisti išorinę tradiciją ir už šios tradicijos slypintį mąstymą, kas iš tiesų yra mėginimas sukurti garantuotą kelią į išganymą: „Jeigu laikysiuosi šių išorinių taisyklių, Dievas privalės mane išganyti – net jeigu nebūsiu nė trupučio pakeitęs savo širdies būsenos, net jeigu nebūsiu išsitraukęs rąsto iš savo akies. Net jeigu savo širdyje tebeturėsiu visus tuos melus ir netobulas sąlygas, Dievas vis tiek privalės mane išganyti.“

Kaip vyksta išganymas

Na ir dabar, mano mylimieji, jūs visi žinote iš savo kasdieninės patirties, kodėl tai yra neįmanoma. Labai gerai žinote, kad dauguma jūsų ant savo langų turite užsidėję tinklelius. Šie tinkleliai turi mažytes skylutes, per kurias gali praeiti oras ir šviesa, tačiau vabzdžiai, kurie yra per dideli, negali pro jas perlįsti. Labai gerai žinote, kad, jeigu mėginsite įvažiuoti su dideliu sunkvežimiu į paprastą garažą, susidursite su problema, nes anga nebus pakankamai didelė sunkvežimiui pralįsti. Tad labai gerai žinote, kad, jeigu norite patekti per angą, turite pro ją įtilpti.

Tad įvaizdis, kurį norėčiau jums duoti, yra tai, kad perliniai vartai, kurie veda į dangų, turi šį tinklelį ant durų, su labai mažomis skylutėmis. Jūsų fizinis kūnas negali pro jį pereiti – tai yra akivaizdu. Tačiau dalykas, kurį noriu padėti jums suprasti, yra tai, kad tie elementai jūsų esybėje, jūsų sąmonėje, kurie yra gimę iš dualizmo, tie elementai taip pat negali perlįsti per šias duris. Jie yra kaip musės ir kandys, kurie zyzdami skraidžioja jūsų energetiniame lauke, jūsų sąmonėje. Ir jie atsimuš į tinklelį ir nesugebės per jį perlįsti. Problema čia yra ta, kad, jeigu turėsite šiuos elementus savo savasties talpykloje, ir mėginsite pereiti šias tinkleliu aptrauktas duris – ir jeigu nenorėsite jų paleisti – na tai tuomet jie atsimuš į tinklelį ir neleis jums pereiti per šias duris. Argi tai nėra akivaizdu?

Vienintelis būdas peržengti šias tinkleliu aptrauktas duris į dangų yra suvokti, kad esate daugiau nei šie dualistiniai įsitikinimai, kad jūs, jūsų esybės esmė, yra Sąmoningasis AŠ. Jūsų Sąmoningasis AŠ pats savaime neturi jokios substancijos, ir todėl jūsų Sąmoningasis AŠ gali pereiti per tas tinkleliu aptrauktas duris. Tačiau jis tai gali padaryti tik tuomet, kai yra pasirengęs palikti dualistinius įsitikinimus ir pakilti į mano aprašytą būseną, kai sakiau: „Ateina šio pasaulio princas ir nieko manyje neranda“ (Jono 14,30). Nes aš atsikračiau visų tų mažų vabalų savo pasąmonėje, ir todėl manyje nebuvo nieko, nebuvo jokio pasipriešinimo, pereinant pro tinklelį į dangų.

Ir kaip jūs įveikiate šiuos dualistinius įsitikinimus? Na, tėra tik vienas būdas tai padaryti – turite siekti kažko, kas būtų už dualizmo ribų. O tas kažkas, žinoma, yra Gyvasis Žodis. Gyvasis Žodis, kai įsileisite jį į savo esybę, apvalys jus nuo tų netikrų įsitikinimų. Jis apnuogins juos jums, ir tuomet galėsite juos pamatyti ir galėsite juos paleisti. Tačiau su daugeliu žmonių pasaulyje nutiko taip, kad jie nenori pažvelgti į veidrodį, nenori pažvelgti į save.

Ir kai kuriems, kaip sakiau, tai yra suprantama, nes jie nėra pasirengę. Jie būtų pernelyg sukrėsti, jeigu pažvelgtų į veidrodį ir pripažintų, kad turi kažkokį trūkumą, kuris neleidžia jiems patekti į dangų – trūkumą, kurio jie nesugeba pakeisti, nes dar nėra pasirengę prisiimti pilnos atsakomybės už save.

Tačiau aš čia kreipiuosi į tuos daugybę žmonių, kurie yra pasirengę vidiniuose lygmenyse, ir kuriems tiesiog reikia atlikti poslinkį savo išoriniuose protuose, kuomet jie galėtų pripažinti realybę, kad išorinis kelias niekada negalės jūsų atvesti į amžinąjį gyvenimą, į dangų, į išganymą, į kosminę sąmonę, į pakylėjimą ar kad ir kaip norėtumėte tai vadinti. Eidami išoriniu keliu, ar jis būtų Naujojo Amžiaus mokyme, ar bet kurioje iš tradicinių religijų, jūs niekada – niekada – nenusigausite ten, kur norite patekti. Nes niekada neatsikratysite visų vabalų, kurie negali pereiti per tinklelį. Ir tiktai tuomet, kai būsite įžengę į tą vidinį kelią – ir kai ryšitės pažvelgti į veidrodį ir suvoksite: „Štai čia yra dualizmo elementas mano sąmonėje“ – tik tuomet iš tiesų įžengsite į Kristiškumo kelią.

Įveikite pilkąją zoną

Žinau, kad egzistuoja momentas, egzistuoja tarpinė pakopa, kai esate pasirengę vidiniuose lygmenyse, tačiau jūsų išorinis protas to dar nepripažino, dar nepriėmė, kad esate pasirengę. Jūsų išorinis protas priešinasi pažvelgimo į veidrodį procesui. Mačiau tai visuose savo mokiniuose per savo su jais praleistą laiką – kaip jie svyravo pirmyn ir atgal, tarsi norėdami, bet ir ne visai norėdami leisti man jiems atskleisti jų netobulus įsitikinimus.

Suprantu, kad jaučiate nerimą. Nesitikiu, kad – vieną dieną – staiga iš jo nubusite. Nes matote, mano mylimieji, egzistuoja labai svarbus principas, kurį Sen Žermenas aprašė vakar. Ir tai yra, kad mes einame lynu per bedugnę. Nes norime pažadinti žmones, tačiau nenorime pažadintų jų taip staigiai, kad jie patirtų sukrėtimą arba šoką, peršokdami nuo vieno kraštutinumo prie kito.

Mes labai gerai žinome, kad jums vis dar tebėra reikalinga savivertė. Ir kol jūsų savivertė tebėra paremta šio pasaulio dalykais – jeigu apnuogintumėme visas iliuzijas, kurių laikotės įsikibę, jūsų savivertė pažirtų šukėmis ir jaustumėtės niekam tikę. Ir būtent tą ir matote kai kuriuose žmonėse krikščioniškuose judėjimuose, kai šie ima manyti esantys vargšai nusidėjėliai.

Tad matote, viena vertus, šiuos žmones reikia pažadinti, kadangi jie eina klaidinga kryptimi, kurdamiesi sau vieną krizę po kitos. Tačiau, kai jie įpuola į tradicinę fundamentalistinę krikščionišką mąstyseną, jie tuomet peršoka į priešingą kraštutinumą, ir dabar save laiko vargšais nusidėjėliais, kurie nieko nesugeba daryti patys. Ir jie mano, kad aš esu tas vienintelis, kuris juos išgelbėsiu. Ir jie vėlgi, tampa iliuzijos aukomis, išorinio kelio iliuzijos, kurį skelbia krikščioniškos bažnyčios, kad pakanka jums paskelbti Jėzų savo Viešpačiu ir išganytoju, ir jums nieko daugiau nebereikia daryti, nes dabar jau esate išgelbėti.

Ir tuomet šie žmonės yra ne ką geresnėje būsenoje nei buvo prieš savo atsivertimą. Nes matote, jie vis dar tebėra toje pačioje mąstysenoje, kuomet nėra prisiėmę atsakomybės už save, nėra prisiėmę atsakomybės už savo proto ir širdies keitimą, idant galėtų išlaisvinti savo protą nuo viso purvo, kuris negali pereiti per durų tinklelį.

Tiktai ŽODIS apvalys jus nuo dualizmo

Ir tai iš tiesų yra problema, esminė problema Žemės planetoje – kiekvienoje tradicijoje, net ir pasaulietinėse tradicijose, kuomet jie kažkodėl galvoja, kad politinė partija yra raktas į kažkokią išganymo būseną, kaip jie iš tiesų tikėjo daugumoje komunistinių šalių. Ar bent jau kai kurie tuo tikėjo. Tačiau realybė yra tokia: tiktai Gyvasis Žodis jums padės, įgalins jus įveikti jūsų esybėje egzistuojančius netobulumus, kurie trukdo jums įžengti į dangų. Ir būtent tai yra ta tiesa, kurią tikiuosi jūs visi įsisąmoninsite – iš tiesų suprasite – ir tuomet eisite ir mokysite to kitus. Nes tai yra tiesa, kuri turi būti paskleista šiame amžiuje.

Kaip paaiškinau savo mokymuose apie ego, yra daug dvasiškai brandžių žmonių, kurie pamatė krikščionių fundamentalistų ir tradicinių krikščionių juodai balto mąstymo paklydimus. Tačiau patys to nesuvokdami jie peršoko į priešingą pilko mąstymo kraštutinumą, kuriame ir toliau galvoja galintys susikurti savo pačių tradiciją, nepriklausomai nuo Gyvojo Žodžio. Turite daug žmonių Naujojo Amžiaus judėjime, kurie iš aukšto žvelgia į krikščionius, suvokdami, kad krikščioniai susikūrė savo pačių tradiciją, tuo būdu padarydami Dievo Žodį negaliojančiu. Tačiau jie nesugeba matyti, kad patys padarė lygiai tą patį, tik iš priešingos pusės. Jie atvyko į lygiai tą patį tašką, susikurdami išorinę tradiciją ir mąstyseną, kurie tiesiog neleis jiems įžengti.

Vėlgi, turime išorinio Dievo įvaizdį, kuris viską teisia. Tačiau niekas danguje nežiūri žemyn į Žemę ir neteisia žmonių. Ir kaip sakiau, būtent ŽODIS jus teis. Būtent per savo žodžius jūs būsite išteisinti arba pasmerkti, per tai, ar turėsite Gyvąjį Žodį savo esybėje, ar jūsų įsitikinimai, jūsų tapatumo jausmas bus paremtas Gyvuoju Žodžiu ar mirusiu žodžiu, dualistiniu žodžiu, padalintu žodžiu. Jeigu turėsite pernelyg daug padalinto žodžio, dualistinio žodžio elementų savo esybėj, ar netgi jeigu turėsite bent kažkokių jo elementų, negalėsite pereiti pro šį durų tinklelį. Tiktai tuomet, kai būsite pilnai sugėrę Gyvąjį Žodį ir kai būsite pasiruošę pažvelgti į visus dalykus savo esybėje, galėsite peržengti šį durų tinklelį, nes jumyse nebebus likę pasipriešinimo.

Ar egzistuoja kokia nors absoliuti tiesa?

Noriu, kad labiau suvoktumėte Gyvojo Žodžio prigimtį. Ir iš tiesų aš daugiau apie tai pakalbėsiu. Tačiau noriu jums palikti vieną mintį pamąstymui ir ši mintis yra tokia: Religinėje tradicijoje egzistuoja svajonė atrasti kažkokį absoliutų, kažkokį neklystantį šventraštį arba mokymą, kurie būtų absoliučiai teisingi visais laikais ir visomis aplinkybėmis. Daugelis žmonių ieško šios absoliučios tiesos ir mano, kad turi egzistuoti toks dalykas kaip absoliuti tiesa. Tačiau aš noriu, kad jūs pamąstytumėte apie mano prieš 2000 metų pasakytus žodžius: „Dievas yra Dvasia, ir garbinantys jį turi garbinti Dvasioje ir Tiesoje“ (Jono 4,24). Atkreipkite dėmesį, kad nesakiau žmonėms garbinti Dievą per šventraščius. Tai kodėl tuomet tiek daug žmonių krikščioniškame pasaulyje galvoja, kad Dievą galima pažinti ir mąstyti apie Dievą galima tik per šventraščius – ir kad bet kuri idėja apie Dievą privalo atitikti šventraščius, nes kitaip tai tegali būti klaidinga idėja?

Būtent Gyvasis Žodis leidžia jums pakilti virš dualizmo, tačiau tik tuomet, kai jį įsisąmoninate ir paverčiate gyvu savo širdyje. Tad man kalbant šiuos žodžius į fizinę oktavą – kurioje galite šiuos žodžius girdėti – jeigu mano žodžių klausysitės vien intelektu, tuomet šie žodžiai nebus Gyvasis Žodis. Jie bus miręs žodis jūsų prote, nors ir kalbu juos iš dvasinės karalijos, ir aš, Gyvasis Kristus, iš tiesų išreiškiu Gyvąjį Žodį materialioje visatoje. Gyvasis Žodis netampa gyvu jumyse, jeigu neleidžiate jam tapti gyvu ir neleidžiate jam jūsų transformuoti, neleidžiate jam parodyti jumyse kažką, ko dar nebuvote pamatę ir ko jūsų ego nenori matyti ir nenori, kad ir jūs tai pamatytumėte.

Nėra jokių būdų išreikšti absoliučią tiesą fizinėje visatoje. Todėl, kad viskas, kas yra išreikšta, tampa pavaldu interpretacijoms. Žmonės perkelia ant viso to savo filtrus ir, priklausomai nuo savo noro pamatyti savo filtrą, jie gali nužudyti Gyvąjį Žodį akimirksniu, vos jam patekus į jų esybę.

Girdėjote posakį, kad, kai kažkas jums kažką sako, tai įeina per vieną ausį, o per kitą išeina. Na ir galiu jums pasakyti, kad yra daug žmonių, kurie klausosi Gyvojo Žodžio, ir Gyvasis Žodis įeina per vieną ausį, o miręs žodis išeina per kitą ausį. Tad jis jiems nepadaro jokio poveikio, nes šie žmonės pavertė Dievo Žodį negaliojančiu savo tradicijomis, tomis tradicijomis, kurios yra tarp jų ausų – smegenyse ir analitiniame prote. Nes jie nesiklauso Žodžio širdimi, jie jo klausosi tik savo protu. Ir būtent dėl to galėjau sakyti, kad šie žmonės garbina Dievą savo liežuviu, tačiau jų širdis yra toli nuo jo (Mato 15,8).

Kodėl žmonių išoriniai protai priešinasi tiesai

Šioje planetoje šiuo metu yra milijonai žmonių, kurie vidiniuose lygmenyse yra pasirengę priimti šią tiesą. Tačiau vis tiek galite matyti, kad jų išoriniai protai gali jums dar kurį laiką priešintis. Tad dalykas, kuris čia vyksta, yra tai, kad turite būti pasiryžę būti atkaklūs ir neturite leisti, kad jų Gyvojo Žodžio atstūmimas paskatintų JUS atsisakyti duoti Gyvąjį Žodį kitiems. Nes, mano mylimieji, jeigu būsite nuoširdūs šiame procese, žinosite, kad, kai mėginate pasidalinti Žodžiu su kažkuo ir jie jus atstumia, reakcija, kurią jumyse iššaukia jų atstūmimas, gali jums parodyti kažką, ko dar nesate išsprendę savyje.

Nes iš tiesų, jeigu duodate jiems Gyvąjį Žodį su visišku neprisirišimu – kaip apie tai labai giliai kalbėjo Maitrėja savo knygos mokyme, kalbėdamas apie veiksmo ir atoveiksmio atskyrimą, veiksmo atskyrimą nuo rezultatų, nuo bet kokių konkrečios baigties lūkesčių – jeigu esate pasiruošę tai daryti, tuomet neturėsite jokių prisirišimų ir jūsų visiškai nepaveiks jų atstūmimas ir prasivardžiavimai, jų kaltinimai, kad esate velnio įrankis, kaip jie mane tuo kaltino daugybę kartų. Tad vėlgi, ŽODŽIO perdavimas kitiems yra dviašmenis kardas, nes jis jums parodys tai, ką turite neišspręsto savyje. Tačiau tikiuosi, jog būsite pasiryžę pažvelgti į save veidrodyje ir tarti: „Aa, aš dabar jau matau, kad reagavau į tą žmogų ne visai harmoningu būdu. Tad leiskite man pamatyti šį prisirišimą, idant galėčiau jį įveikti ir galėčiau judėti toliau.“ Nes iš tiesų, pasakysiu jums čia „absoliučią“ tiesą: Jūs nesate atsakingi už tai, kaip kiti žmonės reaguoja, kai duodate jiems ŽODĮ. Jūs esate atsakingi už tai, kad duotumėte ŽODĮ, idant jie gautų galimybę pasirinkti. Jūs neturite atsakomybės rinktis už juos.

Ir todėl galite būti visiškai neprisirišę. Nes, kaip sakiau, visus teis ŽODIS. Ir jus teis jūsų pasiryžimas dalintis ŽODŽIU, kurį įsisavinote. Ir kai būsite pasidalinę ŽODŽIU, būsite padarę savo darbą. Ir dabar jau tik jiems patiems reikės nuspręsti, ar priims jie ar atmes ŽODĮ, tačiau tai bus jų teismas, o ne jūsų. Ir jums nereikia jų teisti, nes, kaip sakiau, tuo pasirūpins ŽODIS. Neteiskite, kad nebūtumėte teisiami (Mato 7,1).

Taigi, mano mylimieji, ryžkitės save stebėti. Ir pastebėkite, kada pamatote savyje reakciją, kuomet jaučiatės susirūpinę, disharmonijoje, kažko baiminatės, dėl kažko nuogąstaujate ir tuomet tariate: „Kodėl turėčiau šitaip jaustis? Nėra jokių priežasčių man šitaip jaustis, nebent turėčiau kažkokį prisirišimą. O šis prisirišimas negalės pereiti per durų tinklelį, tad noriu jį atskleisti ir jo nusikratyti, nes iš tiesų noriu pereiti per tas duris.“ Tad vėlgi, dėkoju jums už jūsų dėmesį, nes iš tiesų pasidalinau su jumis savo ramybe šiame mokyme, ir duosiu jums dar daugiau mokymų, kai ateis tam tinkamas metas.

Versta iš www.ascendedmasterlight.com