Projektuokite naują pasaulio viziją ant Materijos šviesos
TEMOS: Buda yra didysis lygintojas – Klasinės sistemos įveikimas – Karinė imperija negali būti didi – Kodėl Britanijoje yra tiek daug svetimšalių – Atotrūkio tarp Rytų ir Vakarų panaikinimas – Žemės pakylėjimas – Revoliucija sąmonėje – Įveikite žemiausią bendrą vardiklį – Budos vizualizacija
Pakylėtasis Mokytojas Gautama Buda, 2007 spalio 28 d. per Kim Michaels.
Ir iš tiesų, Buda karūnoje aš esu. Ir aš ateinu mesti iššūkį tiems, kurie sėdi šios šalies karūnoje, taip pat siekdami užteršti Britanijos žmonių karūnos čakrą, idant jie negalėtų ieškoti aukštesnės tiesos ir ją suvokti. Tad metu iššūkį tiems, kurie reprezentuoja apsišaukėlę karūną, apsišaukėlę monarchiją, metu iššūkį žmonėms bažnyčiose ir visur kitur, kurie stovi tarp žmonių ir jų Dievo.
Tarp Britanijos valdžios elito atsiras tokių, kurie sakys: „Ką bendro mes turime su Buda? Kodėl jis atėjo į mūsų žemes? Tai yra mūsų žemės.“ O aš jiems atsakysiu: Tuomet jums nereikėjo kelti kojos į mano žemes Rytuose! Nes šitaip jūs man suteikėte teisę įsiveržti į jūsiškes žemes ir materializuoti jose savo Esatį. Nes jūs iš tiesų atėjote su savo ginklais ir savo kariuomenėmis į taikių Budų ir Budos pasekėjų Rytuose kraštą. Ir jūs pervažiavote per juos tarsi jie būtų niekas, tarsi jie būtų ne žmonės, tarsi jie būtų žemesnė rasė.
Buda yra didysis lygintojas
Buda yra didysis lygintojas. Nes argi Budizmo mokymų esmė nėra tokia, kad viskas yra Budos prigimties. Taigi, mano mylimieji, kai viskas yra Budos prigimties, tuomet negali būti taip, kad kažkas būtų daugiau Budos prigimties už kažką kitą. Ir todėl, ateinu į šią šalį būtent dėl to, kad padėčiau Britanijos žmonėms įveikti vieną iš didžiausių kliūčių konstruktyviems pokyčiams šioje šalyje. Ir ši kliūtis yra Britanijos žmonių – pagrinde Anglijos žmonių – pranašumo jausmas, kurie mano, jog yra geresni už visus užsieniečius. Ir todėl galvoja, kad nieko negalėtų išmokti iš jokio užsieniečio ir iš jokios svetimos kultūros.
Ir todėl matote, kad, nors Britanijos Imperija turėjo ryšį su įvairiausiomis skirtingomis kultūromis – ir kai kurios iš šių kultūrų turėjo religijas, kurios buvo tyresnės už jų pačių stipriai atskiestą krikščionybės versiją – jie užsispyrusiai ir aklai atsisakė mokytis iš šių kultūrų. Tai, žinoma, negalioja visiems žmonėms Anglijoje. Ir būtent dėl to noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad nenoras mokytis iš bet kokių kitų šaltinių pagrinde ateina ne iš žmonių – jis ateina iš valdžios elito. Nes kaip paaiškino Mokytojas MOR, jis iš tiesų atėjo galynėtis su karaliais ir aukštuomene, mėgindamas padėti jiems pamatyti, kad jie paliko Gyvenimo Upę, paskelbdami, kad nebus atsakingi nei prieš Dievą, nei prieš žmones, ir kad gali daryti ką tiktai nori su šia žeme ir šiais žmonėmis.
Ir ką iš esmės jie šituo pasakė? Jie pasakė: „Mes nieko neklausysime Žemėje. Mums nereikia klausyti kieno nors Žemėje, nes mes esame pranašesni.“ Tai, žinoma, yra visiškai priešinga pakylėtojo Mokytojo MOR – arba pakylėtojo mokytojo El Morijos, kaip jis buvo vadinamas, kai perdavė šį šūkį – šūkiui, kuris yra toks: „Jeigu pasiuntinys būtų skruzdėlė, klausykite jo!“ Tad, jeigu pasiuntinys būtų svetimšalė skruzdėlė, vis tiek jo klausykite.
Paaiškinsiu jums, kodėl šios šalies valdžios elitas mėgino primesti šį požiūrį Britanijos žmonėms. Tą jis darė dėl to, nes tai buvo vienintelis būdas neleisti Britanijos žmonėms atrasti įkvėpimo užsienyje, kuris leistų jiems nuversti juos pavergusį valdžios elitą. Ar matote, kaip šis salos mentalitetas, šis izoliacionizmo jausmas, neateina iš pačių žmonių, bet ateina iš valdžios elito, kuris nori atkirsti žmones nuo viso likusio pasaulio? Nes kuo labiau izoliuoti yra žmonės, tuo elitui lengviau juos kontroliuoti. Ir ši Britanijos „salos tvirtovė“ tapo proto dėžute, kurioje esantys Britanijos žmonės įstrigo užburtame rate, neleidžiančiame jiems nuversti valdžios elito. Tačiau jų planai neišdegs, nes pernelyg daug žmonių atsisakė lįsti į tą proto dėžutę. Ir jie iš tiesų ėmė ieškoti už Britanijos ribų, siekdami įkvėpimo čia ir ten, ir visur, kur tik jį gali rasti.
Klasinės sistemos įveikimas
Galiu jus užtikrinti, kad didelė dalis šio įkvėpimo iš tiesų ateina iš Rytų, tame tarpe ir iš budizmo religijos – jeigu galite ją vadinti religija, ko aš paprastai nesu linkęs daryti, nors dauguma žmonių Vakaruose ją tokia laiko. Viena iš didžiausių pamokų, kurią visi Vakarai, o taip pat ir Britanija, būtų galėję išmokti iš budizmo, būtent ir yra visų žmonių, visos gyvybės lygybė. Nes kai pripažįstate, kad Budos prigimtis yra kiekviename žmoguje, iš karto imate matyti klasinės sistemos beprotybę, skirstančią žmones į tuos, kurie yra verti, ir į tuos, kurie nėra verti, į tuos, kurie yra lygūs, ir į tuos, kurie yra lygesni už kitus.
Tai būtų leidę Britanijos žmonėms nusimesti klasinės sistemos jungą – tos klasinės sistemos, kuri dar labiau buvo sustiprinta per iškraipytą krikščionybę, kurios jie dar kol kas nesugebėjo nusipurtyti. Tačiau, jeigu jie būtų atidžiau studijavę budizmą, būtų galėję suvokti, kad egzistuoja daugiau paralelių negu skirtumų tarp Budos mokymų ir tikrųjų, vidinių Kristaus mokymų. Nes mes iš tiesų esame drėbti iš to paties molio. Mes kalbame, remdamiesi tuo pačiu Gyvojo Žodžio autoritetu.
Kitas dalykas, kurį jie galėjo išmokti iš budizmo filosofijos yra nesmurto prieš visą gyvybę koncepcija. Ir būtent ši koncepcija iš tiesų nugalėjo Britanijos Imperiją Indijoje, o galbūt turėtume sakyti, kad ji iš tiesų pakylėjo Britanijos Imperiją arčiau tų principų, ant kurių pamato stovi Britanijos šalis. Ir tai buvo, kaip sakė Mokytojas MOR, iš tiesų didi akimirka Anglijos istorijoje – kai Britanijos imperija iš tiesų nusilenkė aukštesniam nesmurto principui, užuot atsakiusi smurtu, kaip tą taip dažnai darydavo praeityje. Tai buvo didžiulis lūžio taškas, ne tik šios šalies istorijoje, bet ir viso pasaulio istorijoje.
Nes jeigu imperija būtų nusprendusi panaudoti smurtą prieš Indijos žmones, galiu jus užtikrinti, kad pasekmės būtų buvusios labai rimtos, ir tai iš tiesų būtų sukūrę nesibaigiančio karo būseną, kuri būtų sutrikdžiusi taiką, kas potencialiai galėjo baigtis netgi dar platesniu konfliktu. Tai taip pat būtų sukūrę milžinišką karmą Britanijos šaliai, ir šią karmą jai būtų buvę labai sunku įveikti artimiausioje ateityje – ir ši karma iš tiesų būtų galėjusi pritraukti invaziją arba branduolinį pirmąjį smūgį iš Sovietų Sąjungos, vien tam, kad būtų išlygintos priespaudos ir žiaurumų, kuriuos Britanijos imperija potencialiai galėjo įvykdyti Indijoje, svarstyklės.
Karinė imperija negali būti didi
Viena iš šios nesmurto filosofijos pasekmių yra ta, kad imperija, kurios pamatas yra karinė galia, negali būti iš tiesų didžia imperija, nes tokia imperija negali būti didinga Dievo akyse; ji tegali būti didinga žmonių akyse. Ir vėlgi, tiktai tų žmonių akyse, kuriuos yra apakinusi dualistinė sąmonė, atskirties sąmonė, stygiaus baimė, mirties baimė, kuomet jie mano turintys apginti savo gyvybę, savo fizinę gyvybę, atimdami kitų žmonių fizines gyvybes savo pranašesne karine galia.
Vėlgi, tai ne Britanijos žmonės pradėjo šios imperijos ekspansiją smurtu ir jėga, tai buvo valdžios elitas. Ir žiaurumas, su kuriuo jie ėmėsi šios užduoties, parodo jums jų baimės intensyvumą. Nes jie įkliuvo į tuos pačius spąstus kaip ir kitos imperijos, mėginusios užkariauti pasaulį, kuomet baimė yra tapusi tokia stipri, jog galvojate, kad tik kontroliuodami visą pasaulį galėsite pašalinti šią baimę. Tačiau niekas nepašalins šios jūsų baimės, nes kaip galite matyti iš istorijos, kuo didesnę galią ir kontrolę įgyja šalis – tuo didesnė darosi baimė. Tad tai yra neįmanoma misija. Ramybės morka visada kabo priešais asilo nosį, jam bėgant vis greičiau ir greičiau, kol galiausiai palūžta nuo įtampos, kaip nacių erelis ir Rusijos lokys palūžo nuo įtampos.
Tad ar nesuvoksite kartu su manimi, kad net ir šiandien yra pernelyg daug žmonių, ypač Anglijos žmonių, galvojančių, kad jų nacijos didybę lemia karinė galia? Ir aš iš tiesų esu realistiškas. Žinau, kad kiti mokytojai anksčiau kalbėjo apie šalis Europoje, kurios galėtų parodyti pavyzdį, išformuodamos savo kariuomenę. Tačiau aš esu realistiškas ir netikiu, kad Britanija galėtų tai pasiekti artimiausioje ateityje. Tačiau dalykas, kurį norėčiau įdėti į kolektyvinę sąmonę, yra faktas, kad dabartinė Britanijos kariuomenė iš tiesų prieštarauja dabartiniam Britanijos savivaizdžiui. Nes, jeigu savęs nelaikote tironiška imperija, pasiruošusia užkariauti kitas šalis karine galia ir pasiruošusia pavergti jas smurtu – ir, mano mylimieji, labai mažai Britanijos žmonių save laiko tokiais tironais – na tai kam tuomet jums reikalinga kariuomenė, turinti gebėjimą veikti toli nuo savo krantų?
Tai nėra, žvelgiant realistiškai, įmanoma, kad Britanijos žmonės artimiausioje ateityje galėtų įveikti šį poreikį turėti gebėjimą apginti save, apginti „savo“ salą. Tad neturiu jokių problemų, kad turėtumėte kariuomenę, kurios vienintelis tikslas būtų ginti savo gimtąją žemę. Tačiau jums nereikalinga tokio dydžio kariuomenė, kokią turite šiandien, kad galėtumėte apginti savo gimtąją žemę. Tad turėtumėte sugebėti matyti, kad čia egzistuoja nenuoseklumas.
Ir manau, jog Britanijos žmonės yra tokie kokie yra būtent dėl to, kad yra pasišventę aukštesniems principams. O tai taip pat reiškia, kad jie nepakenčia nenuoseklumų, kuomet egzistuoja neatitikimas tarp principų, kuriuos jie žino esant teisingais, ir jų dabartinio elgesio. Tad jie turi didesnį norą nei kiti žmonės susiderinti su savo principais – kai ima suvokti, kad paliko harmoniją, kad jų elgesys nebedera su šiais principais.
Tai yra dar vienas pavyzdys, kaip yra būtina kvestionuoti tai, apie ką iki šiol netgi nebuvo mąstoma, ir užduoti klausimą, kodėl tiek daug pinigų iššvaistome kariuomenės išlaikymui, kurios tikslas šiuo metu nėra vien ginti mūsų krantus. Nes tai būtų svarbus žingsnis į priekį, pradedant debatus, ar mums iš tiesų reikalinga karinė galia, jeigu teigiame esanti laisva demokratinė šalis, laisvos demokratiškos Europos dalis. Ir iš tiesų, būtų galima užduoti klausimą, kodėl Anglijos žmonės mato tokį didelį poreikį ginti savo salą, jeigu dauguma užsieniečių sakytų, kad, žinant Anglijos orus, jie verčiau jau nė negalvotų apie įsiveržimą į šią šalį.
Tačiau, mano mylimieji, tai iš tiesų yra natūralu, kad žmonės, kurie myli savo šalį, nori išsaugoti šią šalį tokioje būsenoje, kurios viziją jie turi, kuri yra šios šalies potencialas. Britanijos žmonės žino – nors sąmoningai to nesuvokia – jie iš tiesų viduje jaučia šiam kraštui ir jiems patiems skirtą lemtį. Ir todėl yra visiškai natūralu, kad jie nenori, jog šią lemtį sugriautų kokių nors svetimšalių invazija, kas iš tiesų būtų nutikę, jeigu naciams būtų pasisekę įsiveržti į Britaniją.
Kodėl Britanijoje yra tiek daug svetimšalių
Tai iš tiesų yra visiškai pagrįstas noras išsaugoti savo šalį tyrą, kad žmonės galėtų įvykdyti tai, kas jiems lemta. Tačiau privalau jums pasakyti, kad su tuo galima nueiti pernelyg toli. Nes šitaip taip pat yra sukuriamas tam tikras mentalitetas, kuomet įtariai žiūrite į visus užsieniečius, kurie atvyko čia gyventi ne kaip užkariautojai, ne su karine galia, bet ieškodami galimybės. Ir būtent dėl to Britanijos žmonėms yra labai svarbu įveikti tą mentalitetą, apie kurį kalbėjau – galvojimą, kad jums nereikia nieko iš kitų pasimokyti. Nes privalau jums pasakyti, kad, žinant Britanijos imperijos istoriją ir jos atliktas invazijas į kitas šalis ir kultūras – šį daugybės žmonių iš kitų šalių atėjimą galėtumėte laikyti tam tikra grįžtančia karma. Tačiau aš labiau norėčiau, kad jūs į tai žiūrėtumėte kaip į galimybę pasimokyti.
Nes argi kiti mokytojai nekalbėjo apie indėlį, kurį Britanija gali įnešti į pasaulį? Matėte, kaip Britanijos imperija mėgino paimti britų civilizaciją ir kultūrą ir mėgino jėga ją primesti kitoms šalims, galvodama, kad kitos šalys galiausiai privalės pradėti gyventi tiksliai taip, kaip gyvena Britanijos žmonės. Kai suprantate gilesnę realybę, suvokiate, kad Britanijos žmonės turi potencialą parodyti Aukso Amžiaus visuomenės pavyzdį, grįstos tam tikrais amžinaisiais principais. Tačiau tai nereiškia, kad šie principai kitose šalyse privalo būti įgyvendinami lygiai tokiu pačiu būdu, kaip jie yra įgyvendinami Britanijoje.
Paimkite, pavyzdžiui, demokratiją, kaip koncepciją, kaip instituciją, ir matysite, kad daugelį kitų šalių įkvėpė Britanijoje egzistuojanti demokratija, tačiau ji nebūtinai buvo įgyvendinta tiksliai tokiu pačiu būdu, nes žmonės tose šalyse pritaikė ją prie savo mentaliteto ir kultūros. Tad jeigu Britanija nori išpildyti savo rolę, suteikdama pasauliui įkvėpimą ir parodydama, kaip reikia sukurti Aukso Amžiaus visuomenę, tai argi tuomet nėra akivaizdu, kad Britanija turi mokyti universalių principų tokiu būdu, kad tai būtų galima pritaikyti daugelyje kitų skirtingų kultūrų? Ir kaip Britanijos žmonės galės tai padaryti, jeigu nebus susipažinę su tomis kultūromis? Ir ar galite turėti geresnę galimybę susipažinti su kitų kultūrų mąstymu nei turite dabar – turėdami šių kultūrų atstovus, kurie gyvena jūsų tarpe šioje šalyje?
Į viską galima žiūrėti kaip į grėsmę arba kaip į galimybę. Ir kaip kalbėjo Sen Žermenas, kai esate baimės ir stygiaus sąmonėje, į kiekvieną pokytį žiūrite kaip į grėsmę. Tačiau, kai perjungiate savo sąmonę į gausą ir meilę, tuomet į viską žiūrite kaip į galimybę. Ir kai visus dalykus matysite kaip galimybę, nepamatysite fizinės grėsmės įsikūnijimo. Nes tai iš tiesų yra tiesa, kad tiek tuomet, kai manote, jog kažkas yra galimybė, tiek ir tuomet, kai manote, kad tai yra grėsmė – esate teisūs. Nes tai, ką projektuosite į situaciją, kosminis veidrodis atspindės jums fizinių aplinkybių pavidalu.
Ir ypač Anglijos žmonėms reikėtų atlikti vos labai nedidelį pokytį sąmonėje, kad pradėtų matyti užsieniečių atėjimą kaip galimybę. Netgi galite žvelgti giliau ir suvokti, kad nėra angliškų sielų, nėra indiškų sielų, nėra musulmoniškų sielų. Tėra tik Dievo sūnūs ir dukterys. Tad yra visiškai įmanoma, kad siela gali būti pasiruošusi įnešti svarbų indėlį į Britanijos visuomenę, tačiau ši siela gimė ne šioje šalyje, o kažkur kitur, ir tuomet imigruoja čionai, kad išpildytų savo likimą ir padėtų visai visuomenei augti.
Atotrūkio tarp Rytų ir Vakarų panaikinimas
Norint įkūnyti Aukso Amžių, privalo atsirasti didesnis lankstumas, didesnis takumas, ir tai yra viena iš esminių Budizme mokomų idėjų – neprisirišimas. Neprisirišimas ne ta prasme, kad tampate abejingi ir jums niekas nebėra svarbu, bet kad egzistuoja vidurio kelias tarp smurto naudojimo, siekiant padaryti, kad visada būtų taip, kaip norite jūs, ir buvimo abejingu viskam, kas vyksta. O šis vidurio kelias yra būti ištikimu aukštesniems principams, tačiau būti neprisirišusiu prie esamų materialių sąlygų.
Kaip sakė Mokytojas MOR savo ankstesnėje inkarnacijoje: Darykite teisingą veiksmą ir būkite neprisirišę prie šio veiksmo rezultatų. Darykite tai, nes tai yra teisinga, ir jūs žinote, kad tai yra teisinga! Tai yra didžiausias Britanijos žmonių potencialas, daryti tai, ką jie žino esant teisinga, kad ir kaip tai būtų priimama, ir nepaisant to, ar tai atneša specifinius fizinius rezultatus ir ar šiuos rezultatus atneša tam tikru metu. Egzistuoja galimybė, unikali galimybė Britanijos žmonėms panaikinti atotrūkį tarp rytietiško mąstymo ir vakarietiško mąstymo. Ir taip yra būtent dėl Britanijos imperijos įtakos Rytuose. Britanijos žmonės yra susikūrę karmą, kurią jie labai lengvai galėtų išmokėti, parodydami didesnį atvirumą atotrūkio tarp Rytų ir Vakarų panaikinimui. Nes iš tiesų, vis dar tebeegzistuoja daug sąsajų tarp Britanijos ir šalių Rytuose – ir ypač daug sąsajų yra su Indija, kuri, turiu jums pasakyti, turi įnešti labai svarbų indėlį ateinančiais dešimtmečiais, ypač Azijoje, tačiau taip pat ir visam pasauliui.
Tačiau turiu jums pasakyti, kad Indija negalės išpildyti savo pilno potencialo be tam tikro įkvėpimo iš Britanijos žmonių. Nes vėlgi, nors Britanijos imperija įsiveržė į Indiją jėga, būtent patys Indijos žmonės ir jų mentalitetas tam tikru laipsniu atvėrė duris šiam antplūdžiui iš išorės. Nes jiems reikėjo, kad kas nors juos išpurtytų iš jų inercijos būsenos. Ir tai iš tiesų turėjo pozityvų poveikį Indijos visuomenei. Ir tai sukūrė ryšį tarp šių dviejų šalių, kuris, jeigu tėkmė – aštuoniukės tėkmė iš Rytų į Vakarus – galėtų būti pakylėta aukštyn, tai atneštų didelę naudą abiem šalims. Kuomet tam tikros idėjos galėtų tuo pačiu metu būti perduotos abejose šalyse, idant tuo pat metu įkvėptų rytų ir vakarų pusrutulius.
Būtent anglų poetas pasakė: „Rytai yra Rytai, o Vakarai yra Vakarai, ir niekad nesusitiks šie du dvyniai.“ Na, mano mylimieji, sukalbėdami šiandien šią Rytų-Vakarų invokaciją, įrodėte jį klydus. Ir tikiuosi, kad dvasiškai sąmoningiausi žmonės Britanijoje įrodys jį klydus dar labiau per ateinančius metus ir dešimtmečius, pakildami į tą universalų dvasingumą, kuris yra tikrasis raktas visiems barjerams nugriauti, barjerams tarp Rytų ir Vakarų ir visiems pasaulyje egzistuojantiems barjerams nugriauti.
Nes iš tiesų, kai patiriate iš vidaus Tiesos Dvasią, kaip Jėzus tai vadino, kai patiriate Budos prigimtį, na tai tuomet automatiškai pasiekiate neprisirišimą prie visų padalijimų, kurie skaldo žmones Žemėje. Ir tai yra tas momentas, kai žmonės šioje planetoje galės įžengti į didesnę vienovę, kuomet pradės kurti bendruomenes, šalis ir šalių sąjungas, pasišventusias vienovei, o ne karui.
Žemės pakylėjimas
Ir galiausiai ši planeta iš tiesų galės tapti Maitrėjos Vienovės Sfera, kuomet ji pasieks tokį intensyvumą, kad tie gyvybės srautai, kurie nenorės paleisti atskirties, susiskaldymų sąmonės, paprasčiausiai nesugebės čia išsilaikyti. Nes planeta bus taip stipriai akceleruota dvasiškai, kad jie bus nusviesti, panašiai kaip vaikų karuselėje, kuri ima taip greitai suktis, kad jie nebesugeba išsilaikyti ant savo žirgų. Tai yra vizija, kurios noriu, kad laikytumėtės – kad ši planeta pradės suktis vis greičiau ir greičiau. Ne fiziškai, žinoma, nes nenorėčiau, kad atmosfera būtų išjudinta ir atrastų naujus namus mėnulyje, kuriame šiuo metu ji nėra reikalinga, dėl ganėtinai menkos populiacijos.
Taigi, mano mylimieji, laikykitės dvasinio sukimosi vizijos, kuri nusvies sunkesnius elementus, padarys šią planetą lengvesne, kad ji galėtų pakilti aukščiau. Nes iš tiesų egzistuoja potencialas, kad Žemė gali pakilti. Tačiau tai nėra tas potencialas, kurį įsivaizduoja kai kurie Naujojo Amžiaus judėjimui priklausantys žmonės, ar netgi tam tikri mediumai, kurie teigia perduodantys žinias iš pakylėtųjų mokytojų, bet iš tikrųjų šių žinių neperdavinėja. Nes tai nėra neišvengiamas įvykis, kad Žemė pakils į kažkokią aukštesnę dimensiją ir – automatiškai – rojus bus įkūnytas Žemėje. Viskas šioje planetoje paklūsta laisvai valiai. Ir todėl, jeigu aukščiausi 10 procentų žmonių nesiryš prisiimti atsakomybės už save – pirmiausia pakeisdami save, o tuomet padėdami kitiems save keisti, ir šitaip pakeisdami pasaulį – na, jeigu to neįvyks, tuomet Žemė nepakils į jokią aukštesnę būseną arba dimensiją ar kad ir kuo tai norite vadinti.
Visa ši koncepcija, kad Žemė automatiškai pakils – dėl to kad kažkokia aukštesnė jėga bus paleista 2012 metais ar kažkuriuo kitu metu – tiesiog yra dar viena Kristaus stabmeldystės versija, paverčianti žmones avimis ir skatinanti juos galvoti, kad kokia nors išorinė jėga viską padarys už juos. Nėra jokios išorinės jėgos. Nes argi Kristus nesakė, kad Karalystė yra viduje? Ir argi Buda nesakė, kad viskas yra Budos prigimties? Taigi, Budos prigimtis yra viduje ir privalo ateiti iš vidaus, kaip Buda, kaip aš, iš tiesų tai pademonstravau, pirmiausia pats pasiekdamas Budiškumą, o tuomet stengdamasis ir kitiems padėti jo siekti.
Revoliucija sąmonėje
Revoliucija visada yra revoliucija sąmonėje, nes negali būti jokio kito būdo pakeisti fizinę plotmę. Žinau, kad šiandieniniame amžiuje daugeliui žmonių tai skambės keistai. Tačiau taip yra dėl to, kad jūsų pasaulėžiūra, kuri yra grįsta moksliniu materializmu ir iškraipytomis praeities religijomis – yra tokia primityvi, jog iš tiesų tikite, kad materija yra atskirta nuo dvasios, kad protas yra atskirtas nuo materijos. Nepaisant fakto, kad jūsų kvantinė mechanika jums pasakė kitaip, vakarų civilizacija – pagrinde dėl materializmo įtakos, tačiau taip pat ir dėl subtilios tradicinės krikščionybės įtakos – nenorėjo priimti filosofinių išdavų ir suvokti, kad, jeigu mokslininko protas lemia eksperimento rezultatą, tuomet sąmonė turi daryti įtaką viskam, o tai iš tiesų reiškia, kad viskas yra sąmonė. Tad viskas yra sąmonėje vykstančių dalykų atvaizdavimas materijoje.
Duosiu jums koncepciją, kurią bus sunku suvokti linijiškam protui, tačiau yra vertinga tai išsakyti ir įmesti tai į masinę sąmonę ir į protus tų, kurie yra imlūs. Mes jums davėme palyginimą apie kino projektorių ir sakėme, kad šviesa iš šviesos lemputės teka per kino juostą ir yra projektuojama kino ekrane judančiais vaizdais. Anksčiau sakėme, kad, jeigu norite pakeisti kino ekrane rodomus vaizdus, nėra efektyvu dirbti ekrano lygmenyje. Yra žymiai efektyviau nueiti į projektoriaus kambarį ir pakeisti kino juostoje esančius vaizdus. Ir dabar matote, kad, jeigu norite pakeisti fizines sąlygas Žemėje, nėra efektyviausia dirbti, naudojantis fizinėmis priemonėmis, yra žymiai efektyviau imtis pamatinės priežasties ir pakeisti kolektyvinėje sąmonėje egzistuojančius vaizdus, kurie tiesiog yra projektuojami ant materijos šviesos.
Tačiau aš čia jums noriu duoti dar vieną koncepciją, mano mylimieji, kad, kai mąstote apie tai, kaip veikia filmas, suvokiate, jog tai iš tiesų nėra judantis filmas. Nes kino juosta turi individualius paveikslėlius, ir kiekvienas jų tik truputį skiriasi nuo ankstesnio paveikslėlio. Ir jeigu paveikslėlius matytumėte atskirai kaip nejudančius paveikslėlius, lengvai galėtumėte pamatyti tarp jų egzistuojantį skirtumą. Tačiau, kadangi jie yra projektuojami taip greitai vienas po kito, jūsų akys nesugeba matyti individualių paveikslėlių ir jie susilieja į vieną ištisinį judėjimą.
Tas pats vyksta ir su jūsų pojūčiais, kai žvelgiate į materialų pasaulį. Galvojate, kad materialus pasaulis turi tęstinį buvimą ir tęstinį egzistavimą. Tačiau klasikinėje fizikoje jūsų mokslininkai taip pat tikėjo, kad šviesa yra nuolatinis srautas. Tačiau dar prieš reliatyvumo teorijos ir kvantinės fizikos sukūrimą, buvo atrasta, kad šviesa nėra nuolatinis srautas, bet yra dalinama į kvantus – mažytes atskiras daleles, vadinamas fotonais.
Ir vaizdinys, kurį noriu jums duoti, yra tai, kad Žemė iš tiesų neturi jokios nuolatinės egzistencijos. Nes labai greitais intervalais, fizinė Žemė yra tarsi filmas, projektuojamas ant materijos šviesos. Ir jūsų pojūčiai tai mato kaip kažką, kas yra kieta ir labai lėtai keičiasi. Tačiau realybė yra tokia, kad šis vaizdas keičiasi labai mažais intervalais, kurie tiesiog yra taip greitai projektuojami, kad nematote individualių judesių, ir jūsų pojūčiai yra apgaunami, kuomet manote, kad Žemė turi nuolatinį egzistavimą ir todėl jūs neturite galios ją pakeisti.
Ar nematote, kad kino juostos paveikslėliai visą laiką keičiasi? Ir kai tik paveikslėlis pasikeičia, vaizdas kino ekrane taip pat akimirksniu pasikeičia. Tad jeigu vietoj labai mažo pokyčio tarp vieno paveikslėlio ir sekančio paveikslėlio – jeigu vietoj to padarytumėte labai didelį pokytį – na tai tuomet paveikslėlis kino ekrane akimirksniu pasikeistų, mano mylimieji. Dabartinė Žemės būsena, dabartinė ribotumų ir kančių būsena, yra paveikslėlis, kuris tiesiog yra projektuojamas per kolektyvinės sąmonės kino juostą. Šviesą suteikia pakylėtieji mokytojai, kurie yra prisiekę tarnauti Žemės evoliucijoms – ir mes leidžiame, kad mūsų šviesa būtų naudojama eksperimentuose su laisva valia – idant žmonės turėtų nuolatinę galimybę išreikšti šią laisvą valią, pjaudami fizines jos pasekmes.
Mes tiesiog suteikiame varomąją jėgą, tačiau pačios fizinės sąlygos, kurias matote Žemėje, yra kolektyvinėje sąmonėje laikomų įvaizdžių projekcijos. Ir būtent dėl to potencialiai yra įmanoma akimirksniu pašalinti visus ribotumus, visas kančias iš Žemės – jei tik sugebėtumėte pakeisti kolektyvinę sąmonę. Ir būtent dėl to visada egzistuoja viltis pakeisti bet kokią fizinę aplinkybę – jei tik pasikeistų sąmonė. Ir jums žinomos istorijos eigoje būtent ir matėte šį nuolatinį pokytį žmonijos sąmonėje, nuolatinę sąmonės plėtrą.
Įveikite žemiausią bendrą vardiklį
Pripažįstu, kad kartais tai būdavo labai lėtas ir laipsniškas pokytis, ir todėl individualūs paveikslėliai beveik nesiskyrė vienas nuo kito. Tačiau per paskutinį šimtmetį, pokyčiai pagreitėjo ir ėmė vykti daug spartesniu tempu. Ir iš tiesų egzistuoja potencialas, kad tai toliau gali tęstis ar netgi peršokti daugumos žmonių vaizduotės ribas. Ir netgi peršokti kai kurių žmonių gebėjimą tai pakelti, nes jie negali pakelti pokyčių, ir ypač jų negali pakelti valdžios elitas, kuris nori išsaugoti savo privilegijas ir valdžią.
Bet, mano mylimieji, ar tai teisinga, kad Žemė turėtų taikytis prie žemiausio bendro vardiklio? Ar tai teisinga, kad Žemė ir toliau turėtų būti laikoma dirbtinai žemame lygyje, idant būtų leista žemiausiems 10 procentų gyvybės srautų likti įsikūnijime? Ar ne laikas pamatyti aukščiausius 10 procentų pakylant ir pareiškiant teises į savo teisėtą palikimą, kuomet jie suvoktų, jog tai jie yra tie romieji, kurie paveldės Žemę? Tačiau, norėdami ją paveldėti, jie privalo pareikšti į ją teises, idant Žemė galėtų pradėti suktis greičiau ir galėtų nusimesti tuos, kurie nenori taikytis prie pokyčių.
Iš tiesų yra įmanoma, kaip sakė kiti mokytojai, kolektyvinei sąmonei patirti revoliucinį pokytį, beveik akimirksniu, bent jau matuojant istorinio laiko matais. Ir mes, pakylėtieji mokytojai, žinoma, visada viliamės, kad daug daugiau žmonių, ypač tarp aukščiausių 10 procentų, pradės pripažinti mūsų egzistavimą ir mūsų duodamus mokymus, kaip tą padarėte jūs. Tačiau, žvelgiant realistiškai, būtų pernelyg optimistiška tikėtis, kad didelis procentas visuomenės netolimoje ateityje pripažins šią labai pažangią pasaulėžiūrą, kurią priėmėte jūs. Ir būtent dėl to mes kalbėjome apie būtinybę duoti žmonėms universalius principus, ir, žinoma, mes visada siekiame jums duoti įrankius, kurie jums padės įvykdyti šią užduotį.
Ir šiame kontekste, leiskite man pasakyti, kad knyga Nekaro menas iš tiesų yra mūsų vėliausios pastangos šiame nesibaigiančiame procese padaryti dvasinius mokymus ir koncepcijas universalesniais, lengviau suprantamais platesnei auditorijai. Ir todėl galiu jus užtikrinti, kad turime didelių vilčių, jog ši knyga iš tiesų galės pasiekti plačią auditoriją ir galės tapti karščiausia naujiena mieste, prisidėsiančia prie pokyčio kolektyvinėje sąmonėje, kuomet žmonės pradės suprasti dualistinio proto ir ego prigimtį. Ir jie galės pradėti suvokti, kad visų dalykų, kurie jiems nepatinka jų visuomenėje, visų dalykų, kurie jiems nepatinka istorijoje, priežastis yra viena – žmogiškojo ego egzistavimas ir kaip jis kiekvieną idėją paverčia dualistine idėja, kuri neišvengiamai kuria įtampą ir konfliktus, taip dažnai atvedančius prie karo.
Jeigu didelis skaičius žmonių galėtų suvokti ir pripažinti šias paprastas idėjas – tačiau labai gilias idėjas – išdėstytas šioje knygoje, na tai tuomet galiu užtikrinti jus, kad labai sparčiai pradėtume judėti tolyn nuo karo, nuo gandų apie karą ir nuo karo potencialo. Ir tuomet iš tiesų galėtume patirti tikrą taikos būseną, kuri nebūtų prievartinė taika, nebūtų paremta baime to, kas nutiks, jeigu bus paleisti atominiai ginklai, nes tai iš tiesų būtų taika, kuri, nors ir paremta supratimu, pranoktų supratimą. Nes žmonės būtų pakilę virš supratimo ir savyje būtų patyrę tai, ką šioje knygoje mes vadiname „Absoliutu.“
Tad paimkite šią knygą kaip įkvėpimą, kaip galėtumėte išmokti išreikšti dvasinius principus universaliu būdu, kurį žmonėms būtų labai sunku užginčyti dualistiniu protu, nors, žinoma, dualistinis protas sugeba ginčytis su bet kokia žodžiais išreikšta idėja. Tačiau įmanoma atrasti būdą sugluminti dualistinį protą, kaip tai buvo daroma dzenbudizme koanų pagalba, kaip tą darė Jėzus daugelyje savo į koanus panašių teiginių. Tačiau pamatysite, kad tai yra įmanoma padaryti net ir šiuolaikine kalba, kuomet tiesiog išsakote tiesą tokiu būdu, kad linijinis, analitinis, dualistinis protas suglumsta, yra šokiruojamas, ir todėl nebežino kaip iš karto reaguoti. Ir todėl atsiranda tylos akimirka, tylos intervalas žmonių protuose, ir tai suteikia jų Kristaus AŠ galimybę ateiti ir padėti jiems iš tiesų savo širdyje pajusti, kad čia yra tiesa, peržengianti visas ribas to, ko jie buvo mokomi ir kuo iki šiol tikėjo.
Ir tai tuomet sukuria pagrindą naujai pasaulėžiūrai, pokyčiui suvokime. Ir šiai pasaulėžiūrai augant ir plečiantis, atsivers neribotos galimybės vakarų civilizacijai palikti dualizmą – palikti mėginimus viską gauti jėga, ir vietoj to pereiti į gausos sąmonę, kurioje suvokiate, kad gamta nėra mūsų priešas, kiti žmonės nėra mūsų priešai, ir Dievas nėra mūsų priešas. Nes jie iš tiesų galėtų suvokti tiesą Jėzaus žodžiuose: „Nebijok, mažoji kaimene, Tėvui malonu tau dovanoti savo karalystę.“
O kodėl taip yra? Todėl, kad Tėvas besąlygiškai myli savo palikuonis. Kai tai suvokiate, suvokiate, jog nėra jokių sąlygų, kurios galėtų jums neleisti turėti gausingo gyvenimo, kurį Dievas nori, kad turėtumėte, nebent šios sąlygos būtų sukurtos jūsų individualiame prote arba kolektyviniame prote. Kuomet jūs projektuojate šiuos stygiaus, kančių ir ribotumų vaizdus, užuot projektavę gausos vaizdus, kuriuos tuomet iš karto atspindėtų materijos šviesa ir tai taptų nauja jūsų realybe. Štai šitaip Žemė galės pereiti į kitą dimensiją. Ne kai kažkokia dangiška jėga viską už jus padarys, bet kai žmonija sukurs geresnius įvaizdžius, per kuriuos šviesa iš aukščiau galės tekėti, tuo būdu įspausdama save ir tuos aukštesnius įvaizdžius ant materijos šviesos.
Budos vizualizacija
Mano Mylimieji, daviau jums tai, ko atėjau duoti. Ir noriu jūsų paprašyti tik dar vieno dalyko. Noriu jūsų paprašyti sudalyvauti eksperimente su manimi. Dėka šios konferencijos ir lūžio, kurį jūs padėjote bendrakurti, man buvo suteikta dispensacija, panaši į tą, kuri buvo suteikta Vašingtone ir Los Andžele – tai yra, kad man buvo leista įtvirtinti savo Esatį šioje Britanijos šalyje. Ir pagrinde ji bus sukoncentruota virš valdžios centro Londone. Tačiau nenurodysiu jums specifinės vietovės, nes aš iš tiesų būsiu čia, ten ir visur, kur tik bus reikalinga Budos Esatis sudeginti energijas, skleidžiamas tų, kurie vis dar tebėra įkalinti anti-Budos sąmonėje, anti-taikos sąmonėje.
Tačiau šiame pratime prašau jūsų vizualizuoti, kaip mano Esatis yra materializuojama virš Parlamento pastato, tarsi milžiniška Budos statula būtų nuleidžiama žemyn iš labai didelio malūnsparnio virš Parlamento pastato. Ir ši statula yra aukštesnė net ir už Londono Akį, nes norėčiau, kad Londonas turėtų naują Akį – YRA, kuri ESU – vieningos Kristaus vizijos akį. Vizualizuokite, kaip mano Esatis yra čia įtvirtinama. O jūs esate Budos mokiniai, Budos Sanghos mokiniai, sėdintys priešais mane tokio dydžio Esatimi, kokio tik norite sau įsivaizduoti. Ir galite save įsivaizduoti didesniais už mane, jeigu to trokštate, nes visiškai nesiruošiu jūsų riboti – matydamas, kaip gerai jūs patys sugebate tai daryti.
Taigi, mano mylimieji, vizualizuokite, kaip mes sėdime tenai kaip Budos bendruomenė, Budos Sangha. Ir mūsų visiškai nejaudina miesto šurmulys, nes mes esame beveik kitoje dimensijoje. Tačiau, kadangi jūs vis dar tebesate fiziniame kūne, mes turime atviras duris energijoms, Sanghos šviesai tekėti į fizinę oktavą. Ir todėl, šioms energijoms yra skirta pažadinti Britanijos žmones bendruomeniškumo jausmui, susivienijimui dėl aukštesnio tikslo, aukštesnės vizijos ir aukštesnės visuomenės atnešimui. Kuomet jie imtų reikalauti, kad visos jų visuomenės institucijos harmonizuotųsi su šia vizija ir jos nemenkintų. Tad leiskite sau vizualizuoti, kad mes tenai sėdime, ir jauskite šviesą, tekančią iš mano širdies į jūsų širdis, o tuomet iš jūsų širdžių į Britanijos salas ir Britanijos žmonėms, kol viskas bus persigėrę šia šviesa. Vizualizuokite tai, kol groja muzika. [Groja muzika]
Taigi, mano mylimieji, tai yra mano privilegija užsklęsti šią konferenciją ir išlieti savo dėkingumą, visų mūsų dėkingumą už jūsų norą susirinkti drauge, ne tik pasiekiant kritinį skaičių, bet taip pat pasiekiant tą lemiamą momentą, kuriame ryžtatės įžengti į vienovę vieni su kitais, į vienovę su savo pačių aukštesniąja esybe, kuria mes iš tiesų esame. Ir todėl mes turėjome vienovę apačioje, kuri yra pamatas vienovei tarp apačios ir viršaus. Ir būtent dėl to mes patyrėme persilaužimą šioje konferencijoje. Nes jūs ryžotės būti tikraisiais Budos Sanghos nariais, pasišventusiais vienovei, harmonijai ir taikai, užuot vaikęsi kokių nors ego tikslų, siekdami pasirodyti pranašesniais savo žiniomis ar dar kažkuo.
Vienovė, harmonija – štai ko mes visada laukiame. Nes kuo didesnė vienovė apačioje, tuo daugiau šviesos gali būti išlieta iš aukščiau. Nes kai yra vienovė apačioje, yra mažesnė rizika, kad šviesa bus piktnaudžiaujama. Jūs parodėte nuostabų pavyzdį, padėjote nuostabius pamatus. Ir mes iš tiesų visi tikimės, kad galėsime surengti ir kitas konferencijas šiame krašte ir atnešti netgi dar daugiau šviesos. Mes, žinoma, taip pat norėtume pereiti ir į kitas Europos dalis, kai tai bus įmanoma. Tad vėlgi, mūsų visų dėkingumas. Tačiau aš iš tiesų trokštu, kad peržengtumėte tai, ką girdite kaip išorinę dėkingumą išraišką, ir nusileidę į savo širdį pajustumėte Budos Esatį. Ir pajustumėte savo vienovę su mano Esatimi savyje, suvokdami, kad jums nereikalingas išorinis pasiuntinys arba instrumentas, kad galėtumėte patirti vienovę su manimi. Nes kam gi jums visa tai, jeigu viskas yra Budos prigimties – ir todėl Buda jau yra jumyse.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com