Be vizijos žmonės pražus, tačiau su tyra vizija jie įkūnys Aukso Amžių

TEMOS: Kodėl tyros intencijos yra tokios svarbios – Netyra vizija atveda prie skilimų psichikoje – Suskilęs protas negali turėti Dievo galios – Nelygybės visuomenėje kilmė – Subtili paslaptis apie puolusias būtybes – Mechanizacijos sąmonė – Įžvalgumas susijęs su technologija – Dvasinio mokymo pavertimas mechaniška doktrina – Ką reiškia užaugti mechanistinėje visuomenėje – Pakelkite savo viziją virš mechanizacijos – Ką reiškia tikras gydymas – Problema su alternatyvia medicina – Gamtos dėsniai nėra mechaniški – Atėjo laikas priimti savo kūrybines galias

Pakylėtasis Mokytojas Sen Žermenas, 2007 gruodžio 24 d. per Kim Michaels.


Taigi, mano mylimieji, kaip jau anksčiau su jumis kalbėjau, kai gyvybės srautas eina per pirmuosius tris spindulius – per tų spindulių iniciacijas – jam yra suteikiamas toks kaip ir dangiškos malonės periodas, kurios metu jis turi didelę laisvę eksperimentuoti su savo kūrybinėmis galiomis, turint viltį, kad jis atras tam tikrą pusiausvyrą tarp galios, išminties ir meilės savarankiškai – o taip pat sekdamas dvasinių mokytojų vedimu, kiek pats to norės. Kaip jau paaiškinau, ketvirtajame spindulyje gyvybės srautas privalo susidurti su savo kūrybinių pastangų nuskaistinimo iniciacija, tačiau nuskaistinti jis turi netgi daugiau nei tai: jis turi nuskaistinti savo intencijas, visą savo tikslo jausmą. „Dėl ko aš bendrakuriu? Ar tam, kad įgyčiau kažkokią naudą atskirajam aš, ar priešingai – tam kad kelčiau aukštyn Visumą ir įvykdyčiau aukštesnį tikslą, dėl kurio nusileidau į šias tankias materijos sferas?“

Na ir dabar, natūraliame, idealiame scenarijuje, gyvybės srautas išlaikys ketvirtojo spindulio iniciacijas. Jis nuskaistins savo motyvus ir todėl galės pereiti į penktąjį Dievo Vizijos spindulį su tyru motyvu, tyra intencija – bendrakurti tai, kas būtų geriausia Visumai, visuotiniam Dievo tikslui. Tai leis gyvybės srautui išvystyti tyrą viziją, kuomet – jam pradėjus įkūnyti šią viziją materialioje karalijoje – ji bus grįsta tyru supratimu apie tai kaip veikia kūrinija.

Kodėl tyros intencijos yra tokios svarbios

Penktasis spindulys yra pirmasis iš septynių spindulių, kuris egzistuoja viršutinėje dalyje, jis yra sekantis spindulys, einantis po ketvirtojo spindulio susikirtimo taško. Ir nors – žvelgiant linijišku būdu – spinduliai natūraliai eina iš eilės, norint pilnai suvokti kūrimo misteriją, mums reikia, taip sakant, apversti visą skalę aukštyn kojomis. Mums reikia suvokti, kas iš tiesų įvyksta, gyvybės srautui pradėjus savo bendrakūrybines pastangas aukštesnėje Dievo Valios sferoje. Tuomet, kai išlaiko šias iniciacijas, jis nusileidžia į sekančią žemesnę sferą, ir taip toliau, kol pasiekia ketvirtąją. Ir būtent tai yra ta vieta – kaip jums buvo pasakyta – kurioje nupuolė Liuciferis ir daugelis kitų angelų – iš puikybės, manydami, kad žino geriau už Dievą. Pasmerkdami Dievą dėl jo kūrinijos ir jo intencijos šiai kūrinijai.

Po to, kai šis nuopolis įvyko ketvirtoje sferoje – kuri reprezentuoja, simbolizuoja ketvirtąjį spindulį – tuomet gyvybės srautai nusileido į penktąjį spindulį. Ir todėl matysite, įsivaizduodami aštuonetą, kad ketvirtasis spindulys, ketvirtoji sfera yra susikirtimo taške. Pirmieji trys spinduliai – meilė, išmintis ir galia – yra viršutinėje aštuoniukės dalyje, ir tai yra karalija, kurią galėtume pavadinti dvasios karalija. O tuomet penktasis, šeštasis ir septintasis spinduliai yra žemutinėje aštuoniukės dalyje, kurią mes – šios diskusijos tikslams – pavadinsime Materijos karalija, Motinos karalija.

Idealiame scenarijuje, gyvybės srautas susidurtų su galimybe iš tiesų pradėti naudotis Materijos šviesa savo bendrakūrybinėse pastangose. Ir kai ji būtų naudojama su tyromis intencijomis, gyvybės srautas suformuluotų tyrą viziją apie tai, ką nori bendrakurti, ir tuomet įspaustų šią viziją ant Materijos šviesos. Tačiau, kai gyvybės srautas atsiskiria nuo Gyvenimo Upės tėkmės, nuo Didžiojo YRA tėkmės, ir ima manyti esąs atskira būtybė, tuomet, žinoma, jis negali suformuluoti šios tyros vizijos. Tad užuot turėjęs viziją ir intenciją bendrakurti tai, kas keltų aukštyn Visumą, gyvybės srautas dabar tampa apakintas dvasinės puikybės, kurią išsiugdė neišlaikęs ketvirtojo spindulio iniciacijų. Todėl gyvybės srautas nesugeba pažvelgti už atskirojo aš. Ir todėl nesugeba matyti, kad jis iš tiesų yra viena su Visuma, viena su Dievu.

Jis save mato atskirtyje nuo visų kitų būtybių, egzistuojančių jo gyvenamoje sferoje, ir todėl neišvengiamai mato varžymąsi ir konfliktą tarp savęs ir kitų. Ir dėl savo puikybės jis dabar mėgina pasinaudoti savo bendrakūrybinėmis pastangomis – pasinaudoti pirmuosiuose keturiuose spinduliuose sukauptu momentumu – idant įspaustų įvaizdžius ir vizijas ant Materijos šviesos, kurie sukurtų įspūdį, jog jis yra svarbesnis už visas būtybes, ir todėl yra aukščiau už jas visas.

Netyra vizija atveda prie skilimų psichikoje

Toks gyvybės srautas neišvengiamai nesiekia kelti aukštyn Visumos. Ir todėl jo vizija – jo akis – nėra viena – ji yra suskilusi, ji yra dualistinė. Kai jūsų akis bus viena, visas jūsų kūnas bus pilnas šviesos ir tik šviesos. Tačiau, kai jūsų akis yra padalinta antikristo proto dualizmais, tuomet visas jūsų kūnas nebus pilnas šviesos, nes jūsų kūne egzistuos dualizmas, ir šis kūnas, žinoma, nėra jūsų fizinis kūnas, bet visa jūsų esybė. Ir jame bus erdvės tiek šviesai, tiek tamsai.

Net ir tuomet, kai būtybė nupuola, iš jos nėra iš karto atimami visi momentumai ir pasiekimai, kuriuos ji buvo sukaupusi prieš nuopolį. Jai yra leidžiama pasilaikyti šį šviesos momentumą, tačiau kartu su juo ateina ir tamsa. Atidžiai paklausykite: kai būtybė yra vieno proto, ji turi intenciją kelti aukštyn Visumą, kadangi aiškiai mato, jog yra viena su Visuma. Ir todėl vienintelis būdas kelti aukštyn save yra kelti aukštyn Visumą. Kuo labiau kelsite kitus, tuo daugiau būsite pakelti patys, nes būtent apie tai mes kalbėjome daug kartų – apie talentų dauginimo principą, kuomet jums juos padauginus, Dievas jums gali duoti dar daugiau.

Ir kai turite aiškią viziją, tyrą viziją, matote šį principą kaip fundamentaliausią gyvenimo Materijos karalijoje principą. Kadangi matote, jog tikslas yra iškelti aukštyn tam tikrą sferą Materijos karalijoje, idant ji įkūnytų pilną Dievo Karalystės tobulumą, ir kad ši sfera būtų taip stipriai užpildyta šviesa, jog pakiltų ir taptų dvasinės karalijos dalimi. Ir todėl esate pasiryžę būti atviromis durimis savo aukštesnės esybės šviesai, Dievo šviesai, tekėti per jus. Ir tuomet jūs tampate – kaip sakė Jėzus – atviromis durimis – Keliu, Tiesa ir Gyvenimu. Ir tuomet žinote, kad, kuo daugiau duosite, keldami aukštyn kitas gyvenimo dalis, tuo daugiau gausite iš tikrojo gyvenimo šaltinio, kuris yra pats Dievas, per savo aukštesniąją esybę.

Tačiau, kai jūsų vizija yra padalinta, jūs, žinoma, nesugebate matyti šios tiesos. Ir todėl neturite vienybės savo kūrybinėse pastangose. Kai jūsų vizija yra vieninga, jūsų bendrakūrybinės pastangos taip pat yra vieningos. Nejaučiate jokio konflikto savo esybėje, nesvarstote: „Ar tikrai turėčiau tai duoti tam kitam žmogui, nes tai išaukštins tą kitą žmogų ir padarys jį svarbesniu už mane, nes jis dabar turės daugiau negu aš?“ Jūs žinote, kad, kuo daugiau duosite, tuo daugiau gausite iš Dievo. Ir todėl nėra prasmės net ir vertinti, kas turi daugiau, o kas turi mažiau, nes jūs tiesiog esate susitelkę į buvimą visu tuo, kuo galite Būti, ir to išreiškimą Materijos karalijoje.

Tačiau, kai jūsų vizija yra tapusi padalinta, tuomet jūs matote dualizmą, ir staiga pradedate mąstyti visiškai kitokiu būdu. Imate viską teisti, sakydami, kad kažkas yra geresnis už kažką kitą – kai kurie žmonės, kai kurios būtybės, yra geresni arba svarbesni už kitus. Ir kuo giliau esate įstrigę puikybėje, tuo labiau norite priklausyti tiems, kurie yra svarbesni, arba kurie turi daugiau arba gali padaryti daugiau. Ir todėl dabar siekiate išreikšti savo šviesą, savo keturiuose pirmuosiuose spinduliuose sukauptą momentumą, tokiu būdu, kuris nesiekia kelti aukštyn visos gyvybės, nes jame egzistuoja dualizmas, ir todėl jūs pirmiausia siekiate išaukštinti save, žemindami kitus, ribodami juos ir trukdydami jiems augti.

Suskilęs protas negali turėti Dievo galios

Neįmanoma išreikšti tikros Dievo Galios, jeigu esate atsiskyrę nuo vienovės su Dievu. Kaip, mano mylimieji, būtų įmanoma tai padaryti? Tie, kurie nupuolė į dualizmą, gali išreikšti savo bendrakūrybines pastangas, naudodamiesi savo prieš nuopolį sukauptu momentumu. Tačiau jie negali gauti daugiau iš šaltinio, jeigu nedaugina talentų.

Ir todėl yra neišvengiama, kad – kai išreiškia savo kūrybines pastangas, mėgindami pažeminti kitas gyvybės formas – jie užkasa savo talentus žemėje. Ir tai, ką jie turi, bus iš jų atimta, tai reiškia, kad jie praras dalį savo šviesos ir momentumo – kuriuo jie naudojosi kitoms gyvybės formoms pažeminti. Tai yra labai paprasta, tai yra paprasta matematika. Jeigu nedauginsite, negalėsite turėti daugiau. Jeigu dalinsite, turėsite mažiau. Išmokote tai pirmose savo mokyklų sistemos klasėse, mano mylimieji.

Tad dabar jau matote, kodėl tie, kurie nupuolė į dualizmą, privalo siekti pažeminti kitus, idant galėtų išaukštinti save. Jeigu jie koncentruotųsi į Visumos kėlimą aukštyn, tuomet kuo daugiau duotų, tuo daugiau gautų, ir šitaip pakylėtų save aukštyn. Tačiau, kai negali šito daryti, kai negali padauginti talentų, jie negali būti pakylėti aukštyn, argi ne taip?

Todėl vienintelis būdas pavaizduoti save svarbesniais arba turinčiais daugiau už kitus, yra riboti kitus. O tai reiškia, kad tie, kurie atsiskyrė nuo Gyvenimo Upės ir nupuolė į skurdo sąmonę, dabar privalo siekti ir visas kitas būtybes įkalinti toje pačioje sąmonės būsenoje – kurioje tikite atskirties iliuzija, stygiaus iliuzija, tikite, kad ši materiali karalija yra atskirta nuo Dievo gausos, Gyvenimo Upės. Ir todėl egzistuoja ribos tam, ką įmanoma pasiekti.

Nelygybės visuomenėje kilmė

Daugelyje ankstesnių amžių įvyko taip, kad tie, kurie buvo dualistiniai vadai, sugebėjo sukurti visuomenę, kurioje išsikėlė save į vadovaujančius postus. Į tokius postus, kurie buvo neliečiami, kadangi žmonės negalėjo mesti jiems iššūkio – dėl to, kad neturėjo fizinės galios, arba dėl to, kad tikėjo, jog negali arba neturėtų mesti iššūkio vadams.

Žydai Jėzaus laikais buvo sukūrę būtent tokią visuomenę. Ir tai buvo visuomenė, kurioje jie jautėsi labai patogiai. Ir nors jie turėjo koncepciją apie turintį pasirodyti Mesiją, jie iš tiesų nelaukė šio Mesijo pasirodymo. Žinoma, jie nebūtų to pripažinę sąmoningai, tačiau pasąmonėje nenorėjo prarasti savo patogumo, prarasti savo mirtingo gyvenimo ir sekti Mesiju. Ir todėl pasąmonėje jie buvo laimingi tikėdami, kad Mesijas ateis kada nors tolimoje ateityje.

Tad kai staiga Jėzus pasirodė ir tarė: „AŠ ESU Mesijas ir aš esu čia DABAR,“ jie susigalvojo visokiausių pretekstų jį ignoruoti. Ir jie leido puolusiems vadams nužudyti jo fizinį kūną, kurie šitaip mėgino išsaugoti status quo, kad jis nebūtų sugriautas per dvasinių pinigų keitėjų stalų išvartymą – kurie atėmė iš žmonių ne pinigus, o gausos sąmonę. Šitaip atskirdami juos nuo Gyvenimo Upės tėkmės, idant tarp žmonių neatsirastų nė vieno, galinčio sukaupti pakankamai šviesos, pakankamai Kristiškumo, kuomet jisai atsistojęs mestų iššūkį toms puolusioms būtybėms, užėmusioms vadovaujančius postus.

Subtili paslaptis apie puolusias būtybes

Aš dabar jums duosiu subtilią tiesą, kurią labai mažai žmonių šioje Žemėje suprato. Ir aš tai sakau ne tam, kad paskatinčiau jumyse kokią nors puikybę, nors iš tiesų sakau tai su intencija duoti jums testą, ar reaguosite į tai su puikybe ar ne. Kas tiksliai nutinka, kai kultūra arba visuomenė, arba gyvybės banga atsiskiria nuo Gyvenimo Upės tėkmės? Na, mano mylimieji, akivaizdu, kad jie tampa atkirsti nuo kūrybinių Dievo jėgų, nuo Tėvo plėtimosi jėgos ir Motinos sutraukiančios jėgos. Jie negali būti atviromis durimis šiai kūrybinei jėgai, ir todėl negali atnešti daugiau gausos į savo sferą, į savo planetos sferą. Tačiau viskas tuo nesibaigia, nes jums reikia suprasti, kas tiksliai vyksta tokių būtybių protuose.

Norėdamas tai pailiustruoti, norėčiau jūsų paprašyti kai ką įsivaizduoti. Įsivaizduokite, kad turite ginklą, kaip jūs juos žinote Žemėje. Ir įsivaizduokite, kad vaikštote miške – ir jūs badaujate, o taip pat badauja jūsų šeima ir bendruomenė – ir pamatote elnią, kuris galėtų aprūpinti maistu jūsų bendruomenę. Nutaikote į jį ginklą ir paspaudžiate gaiduką, ir tuomet ginklas iššauna ir elnias yra nužudomas. Tačiau, jeigu užsiplieskę pykčiu nutaikote ginklą ir šaunate į vieną iš savo žmonių brolių, ginklas atsisako šauti. Būtent taip yra ir su kūrybine Dievo galia, Gyvenimo Upės tėkme. Jeigu bendrakursite su tyra intencija ir tyra vizija, tuomet Dievo galia ir Dievo meilė – tobuloje pusiausvyroje – su didžiausiu džiaugsmu ir meile tekės per jus. Tekės per jus su visu Dievo užsidegimu, kuris nori išreikšti save per visus savo sūnus ir dukteris. Ir tuomet turėsite Dievo galią, kuriai nieko nėra neįmanomo.

Kai mėginate išreikšti savo bendrakūrybinius gebėjimus su netyra vizija, su netyromis intencijomis, na tai tuomet Dievo galia negali per jus tekėti. Galėtume sakyti, kad kosminis ginklas atsisako šauti, ir todėl neturite Dievo galios. Turite tik tą galią, kurią sukaupėte savo esybėje per iniciacijas pirmuosiuose spinduliuose prieš savo nuopolį. Pirmosios puolusios būtybės, kurios suvokė šį mechanizmą, po to, kai nusileido į materijos sferas – suvokė, kad jų galia greitai baigsis, jeigu jos kažko nesiims. Ir štai koks buvo jų planas, kurį jos sugalvojo, norėdamos pratęsti savo egzistavimą materijos karalijoje kuo ilgesniam laikui.

Galėtume sakyti, kad Gyvenimo Upė – kūrybinė Dievo jėga – yra kūrybiška, ir sakydamas „kūrybiška,“ turiu omenyje, kad ji yra nenuspėjama, nėra mechaniška. Ir ši kūrybiška galia veiks tik tuomet, kai turėsite tyrą intenciją. Ir todėl ji neveiks tiems, kurie yra įstrigę dualizme ir siekia riboti kitas gyvybės formas, siekdami išaukštinti save. Tad šios būtybės nusprendė susikurti sferą materialioje karalijoje – ir į šią sferą patenka ne tik Žemės planeta – kurioje jie sukūrė mechanišką jėgą, imituodami kūrybinę Dievo galią. Tokią jėgą, kuri leidžia jiems išreikšti galią, turint netyras intencijas.

Mechanizacijos sąmonė

Ir būtent tai davė pradžią tam, ką mes, pakylėtieji mokytojai, vadiname mechanizacijos koncepcija. Grįžtant prie mano ankstesnio palyginimo su ginklu, žinote, kad ginklas yra mechaniškas įrenginys. Ir jeigu jis yra tinkamai užtaisytas ir veikiantis, jis iššaus kiekvieną kartą jums paspaudus gaiduką, nesvarbu, ar šausite tam, kad susimedžiotumėte maisto, ar šausite tam, kad nužudytumėte kitą žmogų, ar šaudysite vien dėl tariamo sporto žudyti gyvūnus, nors jums ir nereikalingas jų teikiamas maistas.

Ir būtent tai labai mėgsta dualizme įstrigusios būtybės – turėti kažką, kas joms leistų išreikšti savo galią be jokių taip vadinamų suvaržymų. Nes, kai esate atsiskyrę nuo Gyvenimo Upės tėkmės, galvojate, kad Dievo įstatymai varžo jūsų kūrybiškumą. Tačiau realybė yra tokia, kad jie nevaržo jūsų kūrybiškumo, nes tai, ką jūs išreiškiate, nėra joks kūrybiškumas; tai tėra mechaniškas jėgos demonstravimas, dualistinis jėgos demonstravimas. Ši koncepcija, ši mechanizacijos sąmonė, yra persismelkusi praktiškai į visus šios planetos gyvenimo aspektus. Ir tai yra akivaizdus penktojo spindulio iškraipymas. Nes penktajam Dievo Vizijos spinduliui būtent ir yra skirta įgalinti būtybes naudotis savo galiomis kūrybišku būdu, susiderinant su savo aukštesniąja esybe, ir išreiškiant savo kūrybines galias harmonijoje su Dievo įstatymais, idant tai darydami pagausintumėte visą gyvybę.

Ir tai iškreipę, gaunate mechaniško įrenginio sukūrimą, kuris netgi neprivalo būti fizinis įrenginys, nes jums tuomet tiesiog nereikia būti harmonijoje su Dievo įstatymais. Jums nereikia turėti tyrų intencijų, kad galėtumėte išreikšti galią ir priverstumėte Materijos šviesą tekėti į netyrą matricą, į netyrą formą. Ši sąmonė yra labai subtili, ir šiandieniniame pasaulyje ji yra slepiama po įvairiomis kaukėmis – ypač didesnę technologinę pažangą padariusioje pasaulio dalyje – kur ji įtikino didžiąją visuomenės dalį melu, kad tai yra būtina, tai yra gera, ir kad tam neegzistuoja jokia alternatyva.

Ir būtent dėl to turite ištisą lyderių grupę šioje planetoje – ne tik politinių lyderių, bet lyderių moksle, žiniasklaidoje, net ir religijoje – kurie tiki ir yra apakinti – ir todėl nuolatos skleidžia – požiūrį į gyvenimą, kuris yra gimęs iš mechanizacijos sąmonės. Kuomet jie mėgina išsaugoti savo vadovaujančius postus, privilegijas ir valdžią, laikydami žmones sąmonės būsenoje, kurioje jie nėra bendrakūrėjai su Dievu, kadangi nedrįsta ir negali išreikšti savo tikrųjų kūrybinių galių.

Ir jie, tikrąja to žodžio prasme, gyvena tarsi mechanizuotos būtybės, tarsi kokie biologiniai robotai, darantys tą patį dalyką vėl ir vėl, niekada neišeidami už tam tikrų ribų. Nes jie, tarsi kompiuteriai, tarsi robotai, buvo užprogramuoti pasilikti savo programoje ir daryti tai, ką buvo užprogramuoti daryti ir nieko daugiau, nieko, kas išeitų už ribų, nieko kūrybiško, ir tik mechaniškai kartoti tuos pačius veiksmus, tuos pačius įsitikinimus, tuos pačius šablonus, vėl ir vėl, ir vėl.

Įžvalgumas susijęs su technologija

Tai, žinoma, akivaizdžiausiai matote išreikšta technologijoje, kuomet užaugote nuo mažiausių dienų su technologiniais įrengimais, kurie savo prigimtimi yra visiškai mechaniški. Kai paspaudžiate mygtuką ant sienos, užsidega šviesa. O jeigu ji neužsidega, tuomet žinote, kad kažkas yra ne taip ir kažką reikia kažkur sutaisyti. Ir štai čia jums reikia pasinaudoti Kristaus proto įžvalgumu. Nes nesakau, kad visa technologija yra blogis. Kadangi šiame konkrečiame žmonijos ir šios planetos vystymosi etape, technologija iš tiesų išlaisvina daugelį žmonių nuo fizinio, mechaniško darbo katorgos.

Jeigu sugrįžtumėte į senesnius laikus, pamatytumėte, kad daugelis žmonių gyveno žemdirbių visuomenėje, kurioje jie, tikrąja to žodžio prasme, turėjo dirbti dieną ir naktį, kad kaip nors išgyventų tose vargingose sąlygose, atsiradusiose iš nesubalansuotos gamtos būsenos. Ir todėl didžiąją jų laiko dalį surijo paprasčiausias mėginimas išgyventi, ir todėl jie praktiškai neturėjo laiko, kurį būtų galėję skirti kokiam nors dvasingumui. Ir todėl savo įsikūnijimuose Rodžeriu Beikonu ir Frenku Beikonu, iš tiesų paruošiau dirvą šiuolaikinio mokslo atsiradimui, atnešusiam daug technologijų. Prieš tuos daugelį šimtmečių suvokiau, kad žmonija vis dar tebebuvo taip stipriai įstrigusi mechanizacijos sąmonėje, kad jos nebus įmanoma ištraukti iš šios sąmonės vien dvasingumu. Ir todėl nusprendžiau – kurį laiką – prieš ugnį kovoti ugnimi, perduodant mokslinį metodą ir sukuriant technologinius, mechaniškus įrenginius, kurie galėtų išlaisvinti žmones nuo mechaniško darbo, mėginant kaip nors pragyventi iš žemės.

Tačiau, mano mylimieji, tai – žinoma – nebuvo mano planas ar intencija, kad žmonės turėtų įstrigti šiame technologiniame stebuklų amžiuje. Kuomet jie taip stipriai priprastų prie technologijos, jiems išsivystytų tokia stipri priklausomybė nuo technologijų, kad jie atsisakytų vystyti kūrybines savo proto galias, kurias išvysčius technologija jiems taptų nebereikalinga. Arba kuomet jie galėtų technologija naudotis išmintingai, jos pagalba kurdami tik tai, ko – tuo metu – dar nebūtų galima sukurti vien proto galiomis.

Dvasinio mokymo pavertimas mechaniška doktrina

Jums, kurie esate dvasingi žmonės, yra būtina suvokti, kad yra daug dalykų šioje Žemėje, kurie toli gražu nėra idealūs. Ir todėl net ir mums, pakylėtiesiems mokytojams, tenka pritaikyti savo pastangas išlaisvinti žmoniją prie to, ką įmanoma atnešti tuo konkrečiu laiku, toje konkrečioje kultūroje. Ir vienas iš aspektų čia, žinoma, yra tai, kad, kai perduodame dvasinį mokymą, jis būna pritaikomas prie tame laikotarpyje gyvenančių žmonių sąmonės. Ir todėl šis mokymas nėra sukuriamas tam, kad būtų paverstas neklystančia doktrina, gyvuosiančia amžinai.

Kai žmonės paverčia dvasinį mokymą tokia fiksuota dogma, na tai tuomet jie paverčia dvasinį mokymą mechanišku „įrengimu.“ Ir dabar – užuot naudojęsi mechanišku įrengimu maistui pasigaminti arba nuvykti iš vienos vietos į kitą Žemėje – jie siekia šiuo mechanišku įrengimu iš Žemės patekti į dangų. Ir jie tiki, kad išorinis kelias – kurį Jėzus vadino plačiu keliu, vedančiu į pražūtį, išorinė religija – galės juos atvesti į išganymą. Tačiau jie nesugeba matyti, kad tai niekada jų neatves į išganymą, kadangi tai yra mechaniškas kelias, mano mylimieji.

Ir turite suprasti, kad šią mechaniškos, išorinės religijos koncepciją, tariamai garantuosiančios jūsų išganymą, sukūrė labai nedidelė grupelė įsikūnijime esančių žmonių ir juos kontroliavusių išsikūnijusių būtybių, kaip Maitrėja paaiškina savo knygoje. Ir ši koncepcija buvo sukurta ne todėl, kad ją sukūrusios būtybės būtų iš tiesų tikėjusios galinčios jėga įsiveržti į dangų mechanišku keliu. Nes jos – savo puikybėje – neturi jokių intencijų eiti į dangų. Jos nenori turėti jokių reikalų su Dievu. Jos nori kuo ilgiau išlikti atsiskyrusios nuo Dievo. Ir kaip jos gali tai daryti? Na, jos tai gali daryti, tiktai paversdamos didžiąją visuomenės dalį mechaniškais žmonėmis, ir ypač tuomet, kai joms tai pavyksta padaryti aukščiausiems dešimčiai procentų – tiems, kurie turi stipresnį ryšį su savo aukštesne esybe, su dvasine karalija.

Aukščiausi dešimt procentų yra tie, kurie vis dar tebeturi tam tikrą ryšį su savo aukštesniąja esybe, kurie turi tyras intencijas daryti tai, kas yra teisinga Visumai. Tačiau jie buvo sugundyti išreikšti šią tyrą intenciją per netyrą viziją, kurią yra paveikusi mechanizacijos sąmonė. Kuomet jie tiki, kad, jeigu darys tai, ką daryti jiems liepia išorinė religija, jie ne tik kad darys tai, kas yra teisinga ir kels aukštyn kitus žmones, bet jie taip pat užsitikrins savo pačių išganymą. Puolusios būtybės netiki, kad mechaniška religija išpildys savo skleidžiamą pažadą. Jos mechanišką religiją sukūrė vien tam, kad priverstų aukščiausius dešimt procentų, bet taip pat ir didžiąją visuomenės dalį, žiūrėti į išganymą mechanišku būdu, išreiškiant visą savo turimą šviesą per tą mechanizacijos sąmonę.

Ir šitaip žmonės iškreipia savo šviesą dualistine, žmogiška vibracija, leidžiančia puolusioms būtybėms – kurios yra atkirstos nuo šviesos tėkmės – vogti iškreiptą šviesą, naudojantis ja savo esybei, savo egzistavimui palaikyti, ir naudojantis ja savo vadovaujamoms pozicijoms išsaugoti. Naudodamosis šia šviesa, jos gali apsaugoti savo pinigų keitėjų šventykloje pozicijas, ir toliau kontroliuoti žmones, kadangi joms pavyko priversti žmones patikėti, kad į Dievo karalystę jie galės patekti tik per išorinę religiją ir jos vadus.

Ką reiškia užaugti mechanistinėje visuomenėje

Mano Mylimieji, jūs užaugote visuomenėje, religijoje, kuri beveik iki pat šaknies galiukų yra persigėrusi šia mechanizacijos sąmone. Tačiau atėjo laikas jums pakilti į aukštesnį dvasinio kelio supratimo lygmenį. Atėjo laikas nuoširdžiai pasistengti, iš visos širdies pasistengti atsikratyti šio mechanizacijos sąmonės jungo. Atėjo laikas atsistoti ir tarti: „Aš nesu robotas. Nesu mechaninė būtybė. Aš esu Dievo sūnus arba dukra. Esu dvasinė būtybė. Esu kūrybiška būtybė. Matau, kas AŠ ESU, ir esu pasiryžęs nuskaistinti savo viziją, idant Dievo galia mano širdyje nebebūtų teršiama šios mechanizacijos sąmonės netyrumais, verčiančiais mane naudoti savo bendrakūrybinius gebėjimus, siekiant išsaugoti visuomenę, kultūrą – ir net pačią gamtą – būsenoje, kuri yra žemiau už tikrąjį šios Žemės potencialą.“

Ir tai laiko Žemę atkirstą nuo Gyvenimo Upės tėkmės, tai palaiko status quo ir leidžia nedideliam elitui kontroliuoti visuomenę ir laikyti šią planetą skurdo būsenoje – fizinio, materialaus, dvasinio, emocinio, mentalinio skurdo būsenoje – dėl kurio didžioji visuomenės dalis gyvena daug žemesniame lygmenyje materialiai ir dvasiškai nei yra būtina, kuomet yra sukuriama iliuzija, jog elitas yra aukščiau žmonių. Nors realybė yra tokia, kad elitas yra skurdesnis už visus tuos, kurie yra žemiau už juos – nes jie yra dar stipriau įstrigę skurdo sąmonėje, mechanizacijos sąmonėje – už visus kitus žmones, vadovaujamus šių aklų vadų, kurie iš tiesų eina tiesiai į dualizmo duobę, į duobę vienoje kelio pusėje, arba į duobę kitoje kelio pusėje.

Pakelkite savo viziją virš mechanizacijos

Mes jums davėme mokymus, kurie reikalingi šiai užduočiai įvykdyti, ypač Motinos Marijos knygoje, kurioje yra kalbama psichologiniame lygmenyje, ir Maitrėjos knygoje, kurioje yra kalbama visuotinio supratimo lygmenyje, kalbama apie tai, kas vyksta Žemės planetoje. Turite įrankius, turite mokymus. Ir jums teliko pagauti viziją apie būtinybę pakilti virš šios mechanizacijos sąmonės, ir tapti kūrybiškomis būtybėmis – užuot toliau kartojus mechanizacijos šablonus, kurie jums buvo programuojami daugybę gyvenimų.

Taigi, mano mylimieji, pasistenkite dabar nuspręsti, jog sieksite šios vizijos. Ir jeigu ryšitės priimti šį sprendimą, tuomet noriu jį išgirsti iš jūsų ištartą fiziškai. Tad dabar paprašykite manęs, Sen Žermeno, padėti jums ir parodyti viziją, kuri būtų aukščiau dualizmo, kuri būtų aukščiau už mechanizacijos koncepciją, idant aš turėčiau įgaliojimus suteikti jums tą pagalbą, suteikti jums viziją, kuri jus išlaisvins nuo mechanizacijos koncepcijos. [Klausytojai išsako prašymus]

Taigi, mano mylimieji, dabar, kai jau turiu įgaliojimus jums padėti – ir pasiekiau dvigubą tikslą jus pažadindamas – toliau tęsiu savo mokymą. Matote, užduotis, kurios jūsų prašau imtis, nėra lengva. Eonus metų, labai mažai žmonių šioje planetoje buvo visiškai išsilaisvinę nuo šios mechanizacijos sąmonės. Ir todėl, jums reikia pamąstyti apie mokymus, kuriuos mes jums perdavėme – apie tai, kaip jūs pasisiūlėte ateiti į įsikūnijimą ir prisiimti specifinius kolektyvinės sąmonės aspektus. O dabar aš jums duodu supratimą, kad tai, ką jūs prisiėmėte, yra tam tikras mechanizacijos sąmonės aspektas. Nes iš tikrųjų nėra jokios kitos sąmonės būsenos Žemėje, kaip tik mechanizacijos sąmonė ir Kristaus sąmonė, kūrybiška sąmonė.

Kai turėsite šį pamatinį supratimą, jums bus lengviau įgyti gilesnį supratimą apie konkretų mechanizacijos sąmonės aspektą, kurį jūs prisiėmėte. Ir kai pradėsite suprasti, taip sakant, mechanizacijos koncepcijos mechanizmą, sugebėsite tai pritaikyti bet kuriam savo asmeninės situacijos aspektui, bet kuriam visuomenės aspektui.

Didžiausia tarnystė, didžiausias poreikis, kurie yra reikalingi Žemės planetai šiuo metu, yra tai, kad kai kurie žmonės ne tik kad išsilaisvintų nuo mechanizacijos sąmonės, bet taip pat pradėtų garsiai kalbėti apie šią mechanizacijos sąmonę. Jie turi parodyti, kaip ji yra paveikusi visus visuomenės aspektus, ir kaip ji verčia žmones visaip save riboti. Visų pirma, versdama juos neigti realybę, kad jie yra dvasinės būtybės, turinčios kūrybines Dievo galias, ir todėl daugeliu atveju jiems nereikalingas mechaniškas įrengimas, kad galėtų susikurti tai, ko nori Žemėje.

Tai yra paveikę kiekvieną visuomenės aspektą, kuomet, pavyzdžiui, jūs vis dar tebetikite, jog, norėdami turėti energiją, kuria galėtumėte varyti savo automobilius arba šildyti savo namus arba generuoti elektrą, jums yra reikalinga nafta. Na o aš galiu jums pasakyti, kad, jeigu žmonės sugebėtų išsilaisvinti nuo mechanizacijos koncepcijos, jie sugebėtų atrasti daug didesnį energijos šaltinį, kuris paverstų naftą atgyvenusiu dalyku. Ir todėl pamatytumėte būseną, kurioje egzistuotų neriboti nemokamos energijos kiekiai, paruošti kūrybiškam naudojimui.

Ką reiškia tikras gydymas

Lygiai tą patį, mano mylimieji, matote ir gydymo srityje, kurioje žmonės susiviliojo patikėti šiuolaikinės medicinos ir materialistinio mokslo įtikinėjimais, kad jų kūnas yra tarsi koks biologinis robotas, tarsi koks mechaniškas įrenginys. Ir jeigu jame pasireiškia kažkokia liga, taip yra todėl, kad kažkas sugedo kūno mašinoje. Tad mums reikia, kad mechanikai garaže – vadinamame ligonine – imtųsi darbo su savo mechaniškais įrankiais ir savo chemikalais, ir pamėgintų sutaisyti sugedusią mašiną, kad ji vėl galėtų tinkamai veikti.

O tai, žinoma, yra absoliutus tikrojo gydymo meno neigimas, kuris taip pat yra penktojo spindulio išraiška. Nes tikrasis gydymas nėra mechaniškas procesas; jis yra kūrybiškas procesas. Ir jis prasideda nuo suvokimo, kad esate daugiau negu fizinis kūnas, kadangi esate dvasinė būtybė. Tačiau jis taip pat prasideda nuo suvokimo, kad kūnas nėra mechaniškas įrengimas, per kurį save išreiškia jūsų dvasinė esybė. Ne, žmogiškas kūnas nėra įrenginys. Jis yra kūne gyvenančios dvasinės būtybės sąmonės būsenos išraiška, šios sąmonės būsenos projekcija.

Jūsų fizinis kūnas yra tarsi filmas, rodomas kino teatro ekrane – jis yra projektoriaus kambaryje leidžiamos kino juostos projekcija. O projektoriaus kambarys, žinoma, yra keturi jūsų proto lygmenys, kaip jau daug kartų jums aiškinome. Ir todėl žemiausias šių protų lygmuo yra fizinis protas, o jūsų fizinis kūnas yra to, kas vyksta keturiuose jūsų sąmonės lygmenyse, kuriuos mes taip pat dar vadiname jūsų keturiais žemesniaisiais kūnais, projekcija, ir šie keturi kūnai tiesiog susilieja, sukurdami fizinį kūną kaip projekciją ant Materijos šviesos.

Kaip mokslas dabar jau ne kartą įrodė, egzistuoja limitas, ką galima pasiekti, taikant mechaniškus gydymo metodus. Kai į kūną įvedate chemikalą, šis chemikalas gali pašalinti specifinį simptomą, tačiau jis turės pašalinį poveikį, kuris gali būti toks pat sunkus, arba netgi dar sunkesnis, nei liga, kurią yra mėginama pagydyti. Lygiai taip pat, žinoma, tai yra labai primityvi procedūra perpjauti kūną peiliu ir mėginti pašalinti kažkokią kūno dalį, kuri, jūsų manymu, sugedo. Ir todėl reikia suvokti – kaip daugelis žmonių dvasinėje srityje jau pradėjo suvokti – kad į gydymą reikia pradėti žiūrėti visiškai kitokiu būdu. Ir šis būdas dažnai iki šiol būdavo vadinamas holistiniu gydymu, kuomet suvokiate, kad vienintelis būdas iš tiesų išgydyti kūną yra taip pat dirbti ir su protu, su visais proto lygmenimis.

Jeigu žmonės, kurie dirba gydymo srityje, paklausytų mokymų, kuriuos daviau šiame mokyme – apie mechanizacijos sąmonę – ir iš tiesų siektų suprasti tai, ką čia sakau, ir tuomet siektų pritaikyti tai pagal savo išmanymą toje gydymo srityje, kurioje turi patirties, tuomet galėtumėte išvysti didžiulę akceleraciją alternatyviosios arba holistinės medicinos srityje. Kuomet staiga, kai patys gydūnai ryžtųsi pašalinti rąstą iš savo akies – ryžtųsi pašalinti mechanizacijos sąmonę iš savo proto – na tai tuomet jie gautų įkvėpimą iš savo aukštesnės esybės sukurti naujus gydymo metodus, kurie veiktų nepalyginamai aukštesniame lygmenyje.

Problema su alternatyvia medicina

Leiskite man jums pasakyti, kokia yra pati svarbiausia problema alternatyvios arba holistinės medicinos srityje. Ši problema yra ta, kad dauguma žmonių, kurie yra gydūnai toje srityje – ir dauguma žmonių, kurie ateina pas šiuos gydūnus – vis dar tebėra įstrigę mechanizacijos sąmonėje. Jie ieško lengviausios išeities – garantuoto kelio į išganymą, mechaniško kelio į išganymą, magiškos formulės – kuri leistų žmonėms pavartoti kažkokį natūralų vaistą arba padaryti kažkokį pratimą, nesvarbu – fizinį ar protinį, ir staiga tik pokšt ir liga dingtų.

Norėdami iš tiesų išgyti, privalote pakilti virš mechanizacijos sąmonės. O tą tegalima pasiekti tik tuomet, kai esate pasiryžę eiti tikru dvasiniu keliu, vidiniu keliu į Kristiškumą. Nes tiktai tuomet galėsite pakilti virš tos mechanizacijos sąmonės – ir išvengsite tų labai subtilių iliuzijų pagundų, kurios yra sukurtos mechanizacijos sąmonei stiprinti, ir kurios verčia žmones tikėti, kad šis materialus pasaulis funkcionuoja pagal mechaniškus dėsnius.

Gamtos dėsniai nėra mechaniški

Mano mylimieji, mokslas sukūrė gamtos dėsnių koncepciją. Ir iš tiesų, egzistuoja dėsniai, vadovaujantys gamtos evoliucijai. Tačiau problema su materialistiniu mokslu yra ta, kad jis sukuria žmonėms įspūdį – sukuria fundamentalų įsitikinimą, paradigmą – kad net ir gamtos dėsniai yra mechaniški ir visada funkcionuoja tam tikru būdu, ir todėl niekas negali nustelbti gamtos dėsnių.

Ir būtent tai privertė keletą praeityje egzistavusių visuomenių – kurios buvo pasiekusios aukštą išsivystymo lygį – prarasti tą savo pasiektą gausą. Kai kurios iš šių visuomenių gyveno tokioje didelėje gausoje ir buvo tokios pažangios, kad, lyginant su jūsų dabartine civilizacija, sakytumėte, jog jos buvo Aukso Amžiaus visuomenės. Ir tam tikru laipsniu jos iš tiesų tokios ir buvo. Tačiau nutiko taip, kad šias visuomenes galiausiai užvaldė žmonės, kurie turėjo galios disbalansą. Tai yra tie žmonės, kurie turi disbalansą galioje, ir jie siekia kontroliuoti tuos, kurie turi disbalansą meilėje – ir todėl tampa pasyviais aklų vadų pasekėjais.

Ir kai valdžią perėmė akli vadai, jie sukūrė visuomenę, kurioje žmonės labai patogiai jautėsi. Tačiau patogiai jie jautėsi dėl to, kad, pirma, jie pasinaudojo mechanizacijos sąmone, kad susikurtų mechaniškus technologinius įrengimus, suteikusius jiems viską, ko reikia jų gyvenimo būdui palaikyti. Ir antra, mechanizacijos sąmonė sugundė juos patikėti, kad už jų dabartinio gyvenimo būdo ribų nieko daugiau nėra, nėra jokios didesnės gausos, kurią būtų galima įgyti. Kadangi pagal gamtos dėsnius – ir šios planetos gamtoje įdiegtus apribojimus – jie negalėtų turėti daugiau negu turėjo.

Tai yra scenarijus, kuris yra išreikštas posakyje, kad neišmanymas yra palaima. Žmonės nesuvokė savo potencialo turėti daugiau, ir todėl buvo pasiekę tam tikrą pasitenkinimo būseną, tam tikrą patogumo būseną su tuo, ką turėjo. Ir būtent taip didele dalimi buvo ir su žydais Jėzaus pasirodymo metu. Ir būtent dėl to jis turėjo atlikti tam tikrus stebuklus, kurie išpurtė žmones iš jų sąmonės, kad egzistuoja tam tikri apribojimai, kad egzistuoja tam tikri dalykai, kurie žmogui yra neįmanomi.

Šiandien tie, kurie yra įstrigę mechanizacijos sąmonės aspekte, vadinamame materialistiniu mokslu, žvelgia atgal į Jėzaus laikus ir neigia jo stebuklus, sakydami: „Tai prieštarauja gamtos dėsniams, ir todėl yra akivaizdžiai neįmanoma prikelti mirusius, išgydyti sergančius paprastu įsakymu, vaikščioti ant vandens ar paversti vandenį vynu. Todėl tas Jėzus turėjo būti apsimetėlis, jis turėjo būti šarlatanas, jis turbūt užhipnotizavo žmones, kad šie patikėtų jo stebuklais. Arba evangelijų rašytojai visa tai išsigalvojo, kad pavaizduotų Jėzų buvus ypatingu.“

Tačiau realybė yra tokia, kad gamtos dėsniai nėra mechaniški. Kai pasiekiate tam tikrą Kristaus sąmonės laipsnį, galite peržengti mokslo taip vadinamų gamtos dėsnių ribas. Ir tuomet galite naudotis Tėvo-Motinos Dievo plėtimosi ir traukimosi jėgų begaline kūrybine galia – per Kristaus proto pusiausvyrą – ir atnešti daug aukštesnę materializaciją nei tai, kas šiuo metu yra įmanoma Žemėje.

Tai, ką mokslas šiuo metu laiko gamtos dėsniais, iš tiesų nėra Dievo dėsniai. Tai yra iš mechanizacijos sąmonės dualizmo sukurti dėsniai, kurioje veiksmas privalo turėti priešingą atoveiksmį. Ir todėl kiekvieną veiksmą ribos jo atoveiksmis. Egzistuoja tam tikri apribojimai, kurių žmonės negali peržengti – kol tebėra įstrigę dualistinėje sąmonės būsenoje, mechanizacijos sąmonėje. Ir Jėzus atėjo pademonstruoti, kad žmonėms yra neįmanoma pakilti virš esamų gamtos apribojimų, tačiau su Dievu viskas yra įmanoma.

Atėjo laikas priimti savo kūrybines galias

Tai yra žinia, kurią Jėzus perdavė prieš 2000 metų. Ir mes, pakylėtieji mokytojai, žinojome, kad žmonės nėra pasirengę suprasti viso Jėzaus žinios gylio. Tačiau mes taip pat žinome, kad šiandien, daug žmonių tarp aukščiausių dešimties procentų yra pasirengę suprasti šią žinią. Jie yra pasirengę įkūnyti šią žinią ir eiti bei išpildyti Jėzaus pažadą, kad tie, kurie juo tiki, darys darbus, kuriuos darė jis, ir darys netgi dar didesnius darbus – kadangi žmonija padarė progresą per šiuos praėjusius 2000 metų. Ir todėl yra įmanoma atnešti netgi dar didesnę gausą, netgi dar didesnius taip vadinamus stebuklus, nei tai galėjo padaryti Jėzus prieš 2000 metų.

Tai yra realybė, kurią galite pasiekti, kai iš tiesų suvokiate kūrybiškos vizijos ir holistinio gydymo penktąjį spindulį, per visišką sąmonės pokytį, kuris jus išlaisvina, iškelia jus virš mechanizacijos sąmonės dualizmo, kurioje egzistuoja veiksmas ir atoveiksmis. Ir todėl tai jus išlaisvina būti atviromis durimis Tėvui-Motinai Dievui reikštis per jus, kaip begalinei galiai, kuri yra visiškoje vienovėje su meile, ir todėl atneša subalansuotą pasireiškimą per Sūnų, kuris kelia aukštyn visus Dievo sūnus ir dukteris. Todėl, kad Sūnaus sąmonė būtent ir yra tai, jog jis visą gyvenimą mato vienovėje, ir tai leidžia jums save matyti vienovėje su Tėvu ir vienovėje su visa gyvybe, ir matyti, kad tiktai keldami aukštyn Visumą, iš tiesų keliate aukštyn ir save.

Taigi, mano mylimieji, užsklendžiu jus penktajame vizijos ir gydymo spindulyje, užpildytame septintuoju laisvės spinduliu ir visu laisvės momentumu, kurį aš, Sen Žermenas, įkūniju šiai planetai. Nes AŠ ESU Didysis Laisvės YRA. Todėl, aš YRA Laisvė Žemei. Ir esu pasiruošęs duoti šio YRA tėkmę tiems, kurie sieks šios absoliučios laisvės nuo mechanizacijos sąmonės, kuri yra anti-laisvė. Tad būkite užsklęsti šioje Laisvės Liepsnoje, kurios niekas negali sustabdyti – išskyrus individo laisvą valią ir visuomenės laisvą valią. Užsklendžiu jus savo širdies meilėje.

Versta iš www.ascendedmasterlight.com