Tamsos karalius nuogas

TEMOS: Įvairovė nėra konfliktų priežastis – Kodėl Aukso Amžiaus visuomenės patiria nuosmukį – Religija kaip pretekstas konfliktui – Nesipriešinkite blogiui – transcenduokite jį – Kas yra netikra hierarchija – Stokite prieš savo netikros hierarchijos baimę – Kelionė į tamsos iliuzijas – Nustokite duoti galią tam, kas nėra tikra – Įveikite iliuziją, kad tamsa turi galią – Laikykitės nubudimo iš tamsos iliuzijų vizijos – Nubudimo vizija – Buda turi jausmus

Pakylėtasis Mokytojas Gautama Buda, 2007 gruodžio 31 d. per Kim Michaels.


Buda AŠ ESU, ir ateinu į šią Žemę atnešti taikos, tačiau ne tokios taikos, kuri yra atnešama, visus suvienodinant arba priverčiant visus tapti vienos kažkurios religijos nariais, ar priverčiant juos gyventi tam tikru būdu. Nes, mano mylimieji, tokia taika negali būti taika, dėl tos priežasties, kad, kai siekiate jėga visus žmones suvaryti į tam tikrą idėjinę sistemą – ar tai būtų religija ar politinė ideologija – sukuriate uždarą sistemą, kuri neišvengiamai sugrius nuo savo vidinių konfliktų ir prieštaringų jėgų.

Istorija matė visuomenių, kuriose tam tikrais periodais egzistavo didelė harmonija tarp skirtingų religijų, kuomet tų religijų nariai sugebėjo gyventi taikoje ir tolerancijoje, tuo būdu leisdami savo visuomenei – ir bendruomenei, kurios dalimi jie buvo – klestėti. Ir nors žmonės iš tiesų nesuprato priežasties, priežastis buvo būtent ta, kad, kai įvairovė egzistuoja harmoningoje aplinkoje, tuomet kūrybinė įtampa tarp įvairių gyvenimo būdų ir tikėjimų gali atvesti prie augimo ir klestėjimo, tiek materialiai, tiek dvasiškai.

Tačiau jūs taip pat matėte ir tuos atvejus, kai viena jėga tapdavo dominuojanti ir imdavo stengtis sunaikinti įvairovę ir sukurti vienodumą, ir tais atvejais visuomenė įkliūdavo į žemyn traukiantį sūkurį, kuris galiausiai atvesdavo prie jos susinaikinimo arba kokios nors revoliucijos, pakylėdavusios šią visuomenę į naują ir aukštesnį lygmenį. Pamoka, kurią galite išmokti iš visuomenės, kaip toji, kuri egzistavo Al-Andalūzijoje Ispanijoje, yra ta, kad – priešingai daugelio žmonių turimiems įsitikinimams – vienodumas neatneš taikos. Ir, mano mylimieji, svarbu, kad suprastumėte, kodėl taip yra.

Įvairovė nėra konfliktų priežastis

Galite tai suprasti, pažvelgę į labai paprastą faktą. Dievas – kol dar nieko nebuvo sukurta – buvo Vienas. Tai yra vienodumas. Tačiau Dievas nenorėjo likti Vienas. Dievas troško kurti, o tam, kad galėtų ką nors sukurti, Dievas turėjo tapti daugiau nei Viena, nedaloma visuma. Tad Dievas save išreiškė pirmuoju poliariškumu – plėtimosi ir traukimosi jėgų, Alfos ir Omegos, pradžios ir pabaigos, Tėvo ir Motinos, ar kad ir kaip norėtumėte tai vadinti – poliariškumu.

O tuomet, iš šio pirmojo poliariškumo užgimė visa ta įvairovė, kurią matote materialioje visatoje. Tačiau galiu jus užtikrinti, kad dvasiniame pasaulyje egzistuoja netgi dar didesnė įvairovė, nei toji, kuri egzistuoja materijos karalijoje. Tad matote, varomoji kūrinijos jėga yra troškimas būti DAUGIAU per diversifikaciją. Ir todėl matote, kad žmogiškas troškimas priversti visus įtilpti į tam tikrą sistemą arba visuomenę priešinasi pamatinei gyvenimo jėgai.

Ir todėl žmogiškas troškimas sustabdyti įvairovę niekada negalės atnešti taikos. Tai yra iliuzija. Nes matote, iš tiesų yra taip, kad, jeigu žmonės pasiektų būseną, kurioje būtų jėga įtvirtinę vienodumą, na tai tuomet konfliktai, kurie tuo atveju neišvengiamai iškiltų, būtų sukelti Gyvenimo Upės, gyvenimo jėgos. Kadangi Gyvenimo Upė sukurtų įtampą, kuri galiausiai materializuotųsi visuomenės diversifikacija. Ir kai egzistuoja jėga, siekianti sustabdyti diversifikaciją, neišvengiamas to padarinys yra konfliktas, ir tuomet matote visuomenę, kuri pasidalina į skirtingas frakcijas.

Jeigu nėra tolerancijos diversifikacijai, na tai tuomet šios atskiros frakcijos neišvengiamai privalo kariauti tarpusavyje, ir visa tai netgi gali atvesti prie tokios situacijos, kurioje visuomenė fragmentuojasi ir susinaikina. Nėra taip, kad šį konfliktą sukelia Gyvenimo Upė. Nėra taip, kad šį konfliktą sukelia diversifikacija ir skirtumai. Jis kyla tuomet, kai žmonės priima mąstymą, kad jiems reikia sustabdyti diversifikaciją ir sukurti dirbtinę vienodumo būseną – na ir tuomet, mano mylimieji, konfliktas yra neišvengiama pasekmė.

Jeigu žmonės yra susitelkę į tapimą daugiau ir yra susikoncentravę į savo visuomenės atvedimą į buvimo arba tapimo daugiau būseną, na tai tuomet konfliktams nelieka nei laiko, nei dėmesio, nei energijos. Nes jeigu žinote galintys materializuoti daugiau, uoliai dirbdami, išreikšdami savo kūrybiškumą, tai kam tuomet jums reikėtų konfliktuoti su savo kaimynais? Kam jums reikėtų kontroliuoti kitus, grobti iš kitų, jeigu matote, kad visi auga ir tampa daugiau? Pats Aukso Amžiaus pamatas yra tai, kad žmonės įžengtų į sąmonės būseną, kurioje jie būtų susitelkę į tapimą daugiau, užuot koncentravęsi į mėginimus kontroliuoti kitus – kas yra tapimo mažiau sąmonė.

Kodėl Aukso Amžiaus visuomenės patiria nuosmukį

Kodėl tuomet, praeityje egzistavo aukso amžiai, pasiekę būseną, kurioje vyravo augimas ir gausa, tačiau jie nesugebėjo išsaugoti šios būsenos ir išlikti toje augimo tendencijoje? Šio fakto paaiškinimas slypi tame, kad nė viename iš anksčiau egzistavusių Aukso Amžių nebuvo pakankamo suvokimo, kad šioje Žemėje egzistuoja gyvybės srautai, kurie yra taip giliai įstrigę dualistinėje sąmonėje, jog tiesiog nesugeba matyti jokios vertės diversifikacijoje ir augime.

Jie nenori visuomenės, kuri augtų, nes tokioje visuomenėje visi tampa daugiau, ir todėl egzistuoja mažesnis skirtumas tarp tų, kurie yra žemai, ir tų, kurie yra aukštai. Tiesą sakant, tikroje Aukso Amžiaus visuomenėje nebus žmonių, kurie bus laikomi geresniais, aukštesniais ar vertingesniais už kitus. Nes visi bus laikomi vienodai vertingais, bus vertinami ne dėl savo užimamo posto ar rango kokioje nors žemiškoje hierarchijoje, o dėl savo pasiryžimo leisti savo prigimtiniam, Dievo duotam kūrybiškumui reikštis per juos, ir todėl kūrybiškiausi žmonės bus – ne labiausiai vertingi – bet labiausiai vertinami.

Ir būtent to įstrigusieji dualistinėje sąmonėje nenori matyti visuomenėje, nes tokioje visuomenėje jie neturėtų visiškai jokių šansų užimti aukštų postų. Nes jau vien šis faktas, kad jie yra apakinti dualistinės sąmonės, reiškia, jog jie yra atkirsti nuo Gyvenimo Upės tėkmės ir todėl negali išreikšti savo prigimtinio kūrybiškumo. Jie nenori leisti šiam kūrybiškumui tekėti, ir todėl visuomenėje, kuri apdovanoja kūrybiškumą, jie negalėtų užimti aukštų postų, ir todėl negalėtų pasiekti postų, sukuriančių iliuziją, kad yra geresni už kitus žmones.

O kadangi jie trūks plyš nori užimti šiuos postus, matote, kad tokie žmonės – kurių varomoji jėga yra valdžios troškimas – privalo sustabdyti kūrybiškumą, nes jiems jis atrodo grėsmė. Ir todėl, kaip šie gyvybės srautai – kuriuos galėtume pavadinti aklais aklųjų vadais, kaip Jėzus juos vadino, arba galėtume juos pavadinti puolusiais gyvybės srautais – kaip jie sugebėjo sunaikinti Aukso Amžiaus visuomenę ir nugramzdinti ją į žemyn traukiantį sūkurį? Na, jie tai, žinoma, padarė, iškreipdami esminę šios visuomenės varomąją jėgą – kūrybiškumą, kuris reiškiasi per įvairovę.

Jie paima įvairovę ir perleidžia ją per savo dualistinę sąmonę. Ir tuomet jie sumąsto idėjinę sistemą, filosofiją, net ir populiariąją kultūrą, kuri staiga diversifikaciją ima vaizduoti grėsme, ima vaizduoti tai konfliktų šaltiniu. Jie sugeba priversti vieną individualią grupę žmonių laikyti save atskirtyje nuo visos likusios visuomenės, kuomet ši grupė visus kitai grupei priklausančius žmones laiko grėsme sau, grėsme visuomenei, grėsme progresui, grėsmei Dievui, ar kad ir koks tai būtų labiausiai toje visuomenėje ir kultūroje gyvenančių žmonių dėmesį traukiantis dalykas.

Jie ima tikėti, kad Aukso Amžiaus visuomenės išsaugojimas, jų turimos visuomenės ir kultūros išsaugojimas, reikalauja kūrybiškumo tėkmės suvaržymo. Kadangi kūrybiškumo tėkmė yra laikoma grėsme, galinčia atnešti kažką, kas apverstų status quo ir todėl sukeltų grėsmę visuomenei. Kai, tuo tarpu, realybė yra tokia, kad diversifikacija ir kūrybiškumas yra vieninteliai dalykai, galintys užtikrinti ilgalaikį Aukso Amžiaus visuomenės išlikimą. Nes tai yra vienintelis būdas, kuriuo visuomenė gali tekėti su Gyvenimo Upe, užuot tapusi uždara sistema, kurią ima žlugdyti antrajame termodinamikos dėsnyje aprašytosios jėgos.

Religija kaip pretekstas konfliktui

Ir Al-Andalūzijoje matėte pavyzdį, kaip religija gali dažnai būti pasinaudojama kaip išorine dingstimi įtampai tarp skirtingų grupių žmonių sukurti. Ir ši Al-Andalūzijos visuomenė nėra vienintelis pavyzdys, kuomet klestinti, kūrybiška civilizacija ir kultūra buvo sunaikinta per religinį susiskaldymą ir kovas. Tiesą sakant, kai buvau įsikūnijęs Žemėje, buvau įsikūnijęs kultūroje, kurioje pati induizmo religija buvo tapusi kovų šaltiniu, ginčų šaltiniu, konfliktų šaltiniu.

Ir taip buvo dėl to, kad induizmo religijoje buvo susikūrę daug įvairiausių grupelių, ir kiekviena iš jų teigė turinti aukščiausią visatos kosmologiją ir mokymą apie tai, kaip buvo sukurta visata. Yra šiuolaikinių žmonių, ypač Vakaruose, kurie žiūri į budizmą kaip į religiją be Dievo, ar netgi kaip į religiją, kuri neigia Dievą, tačiau tai, žinoma, nėra tiesa. Vis dėlto, budizmas priėmė labai pragmatišką požiūrį į dvasingumą, sakydamas, kad dabartinėje žmonių sąmonės būsenoje – kurioje jie yra daugiau ar mažiau apakinti dualizmo – jiems yra neįmanoma pakilti virš dualistinio proto ir gauti kokį nors dangišką apreiškimą apie aukščiausią kosmologiją. Ir todėl yra beprasmiška diskutuoti apie kosmologiją per dualistinio proto filtrą.

Daug geriau, mano mylimieji, yra daryti tai, ką daryti vėliau sakė Kristus: ieškoti rąsto savo akyje, užuot koncentravusis į krislo savo brolio akyje paieškas, teigiant, kad jo religija yra iš velnio arba yra grėsmė visuomenės stabilumui. Tad aš pamėginau sukurti naują dvasinį judėjimą, skatinusį žmones atitraukti savo dėmesį nuo šio aukščiausio klausimo apie tai, kaip atsirado visata, ir skatinau dėmesį sutelkti į savo pačių protą. Kuomet imate siekti įgyti tam tikrą savo proto įvaldymą, užuot kovoję su tais, kurie turi skirtingą požiūrį į kosmosą.

Tai buvo labai praktiškas, pragmatiškas požiūris, kuris iš tiesų turėjo pozityvų poveikį, sukurdamas stabilesnę jėgą visuomenėje. Ir tai, kad tiek daug žmonių priėmė budizmą ir buvo pasiryžę dirbti su savo protais – augimas jų sąmonėje sukūrė stabilizuojančią dvasinę jėgą, kuri iš tiesų užkirto kelią didesniam karui, ginkluotam konfliktui visuomenėje. Ir todėl tai sukūrė stabilizuojančią jėgą, kuomet budistai, kurie pasišventė savo protų įvaldymui, įgijo gebėjimą laikyti didelę dvasinę pusiausvyrą savo visuomenei.

Duodu jums šį vaizdinį, kadangi jūs, kurie esate dvasingi žmonės – ir daugelis kitų dvasingų žmonių Žemėje šiandien, kurie galbūt niekada negirdės šios žinios ir jiems ir nėra būtina ją išgirsti – na tai jūs, kurie esate dvasingi žmonės, turite potencialą tapti dvasine jėga, galinčia laikyti dvasinę atsvarą dualizmo jėgoms. Toms jėgoms, kurios, kaip žinote, siautėja pasaulyje šiandien, siekdamos nugramzdinti pasaulį į ginkluoto konflikto sūkurį, kurio varomąja jėga būtų religinis konfliktas, iš tiesų galintis sunaikinti potencialą įkūnyti Sen Žermeno Aukso Amžių.

Vienintelis dalykas, galintis sustabdyti šį religinio smurto žemyn traukiantį sūkurį yra būtent tai, kad šioje Žemėje atsirastų dvasingų žmonių, kurie pasakytų: „Nekariausiu prieš savo brolį. Pažvelgsiu giliai į savo esybę ir pamatysiu, kad nebus taikos pasaulyje, naikinant tuos, kurie yra kitokie negu aš. Pasaulyje taika bus tik tuomet, kai išsilaisvinsiu nuo dualistinių jėgų, kurios yra tikroji kovų priežastis.“

Nesipriešinkite blogiui – transcenduokite jį

Tai nėra tiesa – kaip kai kurie mokslininkai šiandien sako – kad religija yra karų šioje planetoje priežastis. Ne, tikroji karų šioje planetoje priežastis yra dualistinė sąmonė, kuri veda į netoleranciją įvairovei. Ir todėl religija tiesiog tampa išoriniu pretekstu paimti šią dualistinės sąmonės netoleranciją ir išreikšti ją ginkluoto konflikto pavidalu – ir mėginimu smurtu sunaikinti kitą grupę žmonių, kuriems buvo užklijuota priešų etiketė, bet kurie iš tiesų tėra atpirkimo ožiai – dingstis neieškoti rąsto savo akyje.

Vaizdinys, kurio noriu, kad laikytumėtės, nėra tiesiog vaizdinys, tai yra tikra realybė, tai yra, kad iš tiesų yra įmanoma reliatyviai nedideliam skaičiui žmonių laikyti dvasinę pusiausvyrą visai planetai ir neleisti šiai planetai nugrimzti į žemyn traukiantį sūkurį, vietoj to leidžiant Gyvenimo Upei iškelti ją aukštyn į pozityvią spiralę ir įkūnyti Aukso Amžiaus visuomenę – kurioje egzistuos tiek dvasinė, tiek materiali gausa, kadangi egzistuos įvairovė. Atsiras nauji išradimai ir kūrybiškumas, pastoviai nešantis naujus sprendimus problemoms, kurios atrodė neturinčios jokių sprendimų, kai į jas buvo žvelgiama per senosios sąmonės filtrą. Tačiau ši sąmonė dabar bus pakeista nauja laisve, nauju pasiryžimu mąstyti už senųjų sistemų ribų, už senųjų proto dėžučių ribų, ir todėl atsiras noras pažvelgti į problemas naujoje šviesoje, kuomet sprendimas taps akivaizdus.

Laikykitės šios vizijos – kad tai iš tiesų yra realybė, kad, jeigu ryšitės pažvelgti į visus jūsų psichikoje egzistuojančius dalykus, į viską, kas atima iš jūsų ramybę, jeigu ryšitės į tai pažvelgti, jeigu ryšitės grumtis su tuo tol, kol suprasite – kol pamatysite viso to netikrovę, kol pamatysite, kad tai iš tiesų kenkia jums patiems – ir tuomet galėsite spontaniškai materializuoti norą tai paleisti, atiduoti tai, nebestiprinti to šablono, kadangi būsite nustoję priešintis šiam šablonui. Matysite, kad jis iš tiesų yra netikrovė. Ir kai imsite matyti jo netikrovę, matysite, kad yra visiškai nebūtina, visiškai beprasmiška tam priešintis. Nes, jeigu kažkas yra netikra, nėra jokios prasmės tam priešintis. Nes priešindamiesi tam, nukreipiate į tai savo energijas, šitaip sustiprindami realumo įspūdį, realumo iliuziją. Sustiprinate iliuziją, kad tai, kas netikra, atrodo kaip tikra ir atrodo, jog turi tam tikrą substanciją, leidžiančią egzistuoti, nesiliauti egzistuoti.

Kas yra netikra hierarchija

Mes kartais kalbame apie faktą, kad egzistuoja tam tikras procentas gyvybės srautų, kuriems buvo leista įsikūnyti šioje planetoje, ir kad jie sudaro – kartu su gyvybės srautais mentalinėje ir emocinėje karalijose – hierarchiją, kurią mes vadiname netikra hierarchija. Na ir dabar, mano mylimieji, būtent ši jėga, kaip anksčiau sakiau, sunaikino daugelį ankstesnių Aukso Amžiaus civilizacijų.

Jūs, kurie esate dvasingi žmonės, perėjote fazę, daugelis jūsų, kuomet pamatėte būtinybę išsakyti prašymus arba kalbėti šaukinius, arba kviesti teismą netikrai hierarchijai. Ir tai buvo būtinas žingsnis, ne tik planetos vystymesi, bet ir jūsų asmeniniame augime. Tačiau daugelis jūsų pasiekėte tašką, kuomet esate pasirengę iš tiesų išsilaisvinti nuo paskutinių labai subtilių dualistinės sąmonės liekanų. Ir todėl aš, kaip Pasaulio Viešpats – iš tiesų laikantis dvasinę pusiausvyrą visiems Žemėje įsikūnijantiems gyvybės srautams – nusprendžiau duoti jums mokymą, peržengiantį anksčiau mūsų duotų mokymų ribas.

Leiskite man jus pasiimti su savimi į nedidelį minčių eksperimentą, į pratimą jūsų vaizduotei. Galite pradėti nuo vaizdo, kuris buvo perduotas knygose ir filmuose, ne taip seniai sulaukusiuose didelio populiarumo, apie nedidelį hobitą Frodo, kuris gavo žiedą ir turėjo sugrąžinti šį žiedą į jo sukūrimo tašką [Žiedų Valdovas]. Ir tai darydamas, jis turėjo kovoti prieš šią tamsos jėgą, kuri atrodė pasklidusi po visą pasaulį ir atrodė kylanti iš vieno centrinio taško, kuriame tariamai gyveno blogio karalius ar burtininkas, vadovaujantis ne tik tai jėgai, bet taip pat valdantis milijonus orkų ir kitų būtybių, vykdančių jo įsakymus ir jo kontroliuojamų.
Noriu šiek tiek pakeisti šią istoriją. Dabar įsivaizduokite, kad žvelgiate į pasaulį ir matote, kad egzistuoja tam tikri žmonės, kurie regimai yra pasišventę taikos ir klestėjimo pasaulyje naikinimui. Ir pažvelgę giliau suvokiate, kad jie tam yra pasišventę dėl to, kad yra tam tikroje sąmonės būsenoje. Ir matote, kad jie šioje sąmonės būsenoje yra pagrinde dėl to, kad bijo. Jie bijo, kad, jeigu nesiims tam tikrų veiksmų, tuomet juos užgrius kokia nors katastrofa, pavyzdžiui, jiems teks visą amžinybę degti pragare, kas yra pats baisiausias dalykas, kokį jie pajėgia įsivaizduoti.

Tad dėl šios baimės patekti į pragarą, jie bijo pasipriešinti tiems, kurie jiems liepia žudyti kitus Dievo vardu. Ir todėl matote, kad Žemėje egzistuoja tam tikra hierarchija, kaip, pavyzdžiui, matėte ankstesniuose amžiuose, kuomet tam tikros religijos vadai – net ir aukščiausias vadas, pavyzdžiui, krikščionybės religijos popiežius – įsakydavo tiems, kurie būdavo žemiau už juos savo rangu, kariauti su kitos religijos nariais. Šitaip priversdami žmones žudyti kitus žmones savo dievo vardu, kurį jie tuo pat metu teigė esant meilės dievu, davusiu įsakymą: „Nežudyk.“ Ir pasiuntusiu vienatinį savo sūnų į Žemę, kuris davė įsakymą atsukti kitą skruostą ir mylėti savo artimą kaip save patį.

Tačiau kažkokiu tai būdu, logika buvo tokia, kad, jeigu žudysite šio dievo vardu, išvengsite liepsnojančio pragaro, kuris kitu atveju gali ateiti į Žemę – jeigu tiems kitos religijos žmonėms bus leista netrukdomai skleisti savo religiją. Tad turite žemišką hierarchiją, tačiau, jeigu esate dvasingas žmogus ir žvelgiate giliau, matote, kad taip pat egzistuoja ir nemateriali hierarchija, kuri iš tiesų tampo Žemėje šokančių marionečių virvutes. Ir net ir tie, kurie atrodo turintys didelę valdžią – popiežiai ir imperatoriai – iš tiesų yra robotai, vykdantys aukštesnės už jų nugaros stovinčios jėgos paliepimus.

Stokite prieš savo netikros hierarchijos baimę

Galite atverti savo sąmonę faktui, kad už materialaus pasaulio egzistuoja tam tikra jėga. Ir iš pradžių, galite jausti baimę dėl šios jėgos. Ir galite galvoti, jog, kadangi egzistuoja tamsos hierarchija Žemėje, egzistuoja netgi dar didesnė ir galingesnė hierarchija aukštesnėse karalijose – nematerialiame pasaulyje – ir kad ši netikra hierarchija turi neribotą galią, ar beveik neribotą galią, tiems, kurie buvo įtraukti į jų įtakos sferą.

Ir tai, žinoma, daugeliui žmonių Žemėje – iš įvairių religijų, tame tarpe ir pakylėtųjų mokytojų mokiniams – sukėlė didelę baimę būti paveiktiems šios netikros hierarchijos. Šioje baimėje patirti netikros hierarchijos įtaką, taip stipriai susirūpinate dėl savo sąmonės tyrumo išlaikymo, kad šitaip – to net nesuvokdami – užblokuojate Gyvenimo Upės tekėjimą per savo esybę, užblokuojate savo kūrybiškumą, galvodami, kad turite bijoti eksperimentuoti su savo kūrybiniais gebėjimais, idant neatsivertumėte netikrai hierarchijai.

Daugelis dvasingų žmonių, pakilusių virš „nežinojimas yra palaima,“ „nematau blogio, negirdžiu blogio“ pakopos, iš tiesų patikėjo, kad šios tamsos jėgos egzistuoja. Ir tamsos jėgos iš tiesų egzistuoja – jokiais būdais to neneigiu. Ir vaizdinys, kurį jums noriu čia duoti, yra toks, kad iš tiesų egzistuoja netikra hierarchija, tamsos hierarchija, tamsos jėga, kuri yra susiorganizavusi į hierarchiją. Galite pažvelgti į Žemę ir matyti, kad yra individualių žmonių, kuriuos į priekį stumia ši blogio jėga, kurie yra jos apakinti, ir kai kurie iš šių žmonių, pavyzdžiui, tampa serijiniais žudikais.

Tačiau taip pat egzistuoja organizuotesnė forma, kuomet tam tikrais momentais visa visuomenė gali būti apkerėta netikros hierarchijos burtų, kuomet ji suvienija savo jėgas, siekdama nužudyti kitos visuomenės narius. Ir, žinoma, jeigu norite akivaizdaus pavyzdžio, kaip šiuolaikinį pavyzdį galime paimti nacistinę jėgą Vokietijoje. Tačiau, jeigu drįstumėte pažvelgti dar šiek tiek giliau, pamatytumėte, kad daugelis visuomenių turi šios jėgos elementų. Net ir šiandieninėje Amerikoje egzistuoja tam tikri žmonės, užimantys aukštus valdžios postus, kurie yra apkerėti šios netikros hierarchijos ir todėl yra tapę karų ir konfliktų planetiniu mastu kūrimo įrankiais.

Ir vis dėlto, jeigu pažvelgtumėte už šių Žemėje esančių žmonių – kurie buvo apakinti arba užvaldyti netikros hierarchijos – pamatytumėte, kad už jų stovi nemateriali hierarchija. Ir galite galvoti apie ją kaip apie piktąsias dvasias, demonus, išsikūnijusias sielas, padarus, kad ir kaip norite juos vadinti. Tačiau pagrindinis vaizdinys čia yra toks, kad egzistuoja būtybės, kurios yra visiškai apakintos dualistinės sąmonės ir todėl yra visiškai susikoncentravusios į tam tikros tamsos formos išreiškimą – nors jos dažnai tiki, kad tai yra dėl kažkokio aukštesnio gėrio.

Jeigu įsivaizduotumėte šią netikrą tamsos hierarchiją kaip piramidę, fizines jos apraiškas laikytumėte žemiausiu piramidės lygmeniu, už kurio eina sekantis lygmuo, o už jo dar tolesnis lygmuo – ir visa tai veda į piramidės viršūnę. Ir jūs, žinoma, žinote, kad piramidė užsibaigia vienu tašku. Ir todėl turite populiarų įvaizdį, kad šios tamsos hierarchijos piramidės viršūnėje yra velnias arba Šėtonas, arba Liuciferis, ar kad ir kaip ta būtybė būtų įvardijama įvairiose kultūrose ir religijose.

Kelionė į tamsos iliuzijas

Dabar įsivaizduokite, kad nuo kojų iki galvos apsišarvuojame Arkangelo Mykolo šarvais, tapdami nepažeidžiamais tamsos jėgoms, ir leidžiamės į kelionę, panašiai kaip Frodo, kuris keliavo į Mordoro gelmes, į tamsos gelmes. Mes dabar keliaujame per skirtingus netikros hierarchijos, tamsos jėgų lygmenis. Keliaujame vis aukščiau ir aukščiau link viršūnės, link pačio viršutinio piramidės taško.

Mums vis labiau priartėjant prie šio taško, susiduriame su įvairiais tamsos pasireiškimais, kaip ir Frodo susidūrė savo kelionės į Mordorą metu. Ir, mes, žinoma, tikimės, kad pačioje viršūnėje atrasime didžiausią tamsos šventyklą, aukščiausią pastatą, kuriame gyvena pats tamsos valdovas, esantis šios tamsos hierarchijos pačioje viršūnėje. Ir iš tiesų, mano mylimieji, mums leidžiantis į vis gilesnius tamsos lygmenis, mes iš tiesų pamatome tokią šventyklą, visokiausiomis blogio ir bjaurasties figūromis išpuoštą struktūrą – drakonais, chimeromis ir visokiais kitokiais dalykais, kokius tik galite įsivaizduoti Žemėje.

Kai nusigauname prie šios šventyklos, pamatome kai ką labai neįprasto. Matome, kad šventykla yra apsupta būtybių, kurios garbina šventyklą, tačiau šios būtybės taip stipriai bijo įžengti į šventyklą, kad niekada, niekada neįžengia į šventyklą. Jos visą laiką tūno išorėje. Tačiau mes matome, kad šios būtybės sudaro, taip sakant, aukščiausią tamsos hierarchijos lygmenį, kurį galime matyti iš savo pozicijos priešais tamsos šventyklą. Ir mes matome, kad jie yra labai giliai užhipnotizuoti, labai susitelkę į tam tikros idėjos skleidimą ir išsaugojimą, kurią, jų įsitikinimu, jiems perdavė pats tamsos valdovas. Tačiau mes suvokiame, kad nė viena iš šių būtybių niekada nematė tamsos valdovo, niekada negavo tos filosofijos arba matricos iš tamsos valdovo.

Jie tiki, kad ji buvo perduota tolimoje praeityje jų protėviams, ir jie tiesiog toliau vykdo instrukcijas, kurios buvo perduotos praeityje. Ir jie perduoda šias instrukcijas sekančiam piramidės lygmeniui, tiems, kurie yra žemiau už juos. O tie, kurie yra žemiau, aklai vykdo savo šeimininkų instrukcijas, kurios, jų įsitikinimu, yra atėjusios iš paties tamsos valdovo ir nuleistos per visus piramidės lygmenis. Ir dabar mes žvelgiame į tuos, kurie yra – taip sakant – pačios pažangiausios mūsų kelionėje sutiktos tamsos būtybės, ir matome, kad, nors jos turi didelę valdžią žemiau jų esančioms būtybėms, mes matome, kad jų pačių varomoji jėga yra baimė – ir jos iš tiesų nėra tos galingos būtybės, kokiomis jas laiko jų pasekėjai.

Mes permatome jas kiaurai ir matome, kad jos yra tušti kiautai, kadangi jų varomoji jėga yra baimė. Ir savo baimėje, jos mechaniškai vykdo tai, ką tiki esant savo tamsos valdovo instrukcijomis. Ir nors jos tiki, kad tamsos valdovas yra atsvara Dievui – ir todėl yra toks pat galingas kaip Dievas – jos tam iš tiesų neturi jokių įrodymų, nes pačios niekada nematė tamsos valdovo. Kai pamatome šią baimę – vėlgi, būdami, žinoma, visiškai apsaugoti Arkangelo Mykolo šarvų – tariame: „Na tai galbūt mums reikėtų padaryti tai, ką jie bijo padaryti? Galbūt mums reikėtų įžengti į šią šventyklą ir pažvelgti į tą tamsos valdovą, kuris savo galia tariamai prilygsta Dievui?“

Ir dabar, mano mylimieji, mes sukaupiame savo drąsą ir žengiame pro šventyklos vartus. Ir pamatome didžiulę salę, o salės gale didelį sostą. Tačiau dideliam mūsų nustebimui pamatome, kad šiame soste niekas nesėdi, išskyrus nedidelę pelytę, įsėlinusią į tamsos šventyklą ieškoti maisto, bet jo neradusią. Išgirdusi mūsų žingsnius, ši pelytė greitai pabėga. Ir štai mes stovime priešais tą tamsos sostą – ir staiga suvokiame, mano mylimieji, kad nėra jokio tamsos valdovo!

Nustokite duoti galią tam, kas nėra tikra

Tamsos valdovas niekada neegzistavo! Niekada neegzistavo blogio būtybė, kuri būtų buvusi atsvara Dievui ir todėl būtų buvusi tokia pat galinga kaip Dievas. Matote, mano mylimieji, mes akimirksniu suvokiame, kad visi tie skirtingi tamsos hierarchijos lygmenys garbina absoliučią iliuziją. Jie garbina tai, kas neegzistuoja, kas neturi jokios realybės. Ir todėl suvokiame kai ką labai nepaprasto. Būtybės žemesniuose piramidės lygmenyse bijo nepaklusti tiems, kurie stovi aukščiau už jas, kadangi tiki, jog jie turi joms galią. Ir tam tikru laipsniu tai yra tiesa, nes, kai esate žemesniuose lygmenyse, na tai tuomet tie, kurie yra aukščiau, turi tam tikras juodosios magijos galias, kurias gali prieš jus panaudoti.

Tačiau mes taip pat matome, kad visa ši hierarchija veda iki paties aukščiausio šventyklą supančių būtybių lygmens, ir matome, kad tos būtybės garbina tamsos valdovą, manydamos, kad jis gyvena šventykloje. Tačiau jos tai daro, nes tiki, kad tamsos valdovas ten yra, ir kad jis joms turi tikrą, realią valdžią, ir todėl sunaikintų jas, jeigu jos nevykdytų jo įsakymų. Tačiau mes matome, kad šios būtybės – nors ir turi valdžią visoms žemiau už jas hierarchijoje esančioms būtybėms – jas iš tiesų reikia labiausiai užjausti, kadangi jos galvoja, kad virš jų esantis tamsos valdovas turi joms valdžią. Tačiau, kadangi tamsos valdovas neegzistuoja ir šventykla yra tuščia, niekas jų nevaldo ir niekas negalėtų jų sunaikinti, jeigu jos nevykdytų neegzistuojančio tamsos valdovo įsakymų.

Ir šitaip staiga suvokiame, kad ši netikra hierarchija – kuri gali atrodyti turinti galią Žemėje, arba mentalinėje ir emocinėje karalijose – iš tiesų neturi jokios realios galios. Visa tai tėra iliuzija, ir tai, kas netikra, negali turėti galios tam, kas tikra – nebent tai, kas tikra, būtų patikėjęs iliuzija, jog tamsa yra tikra, ir tuo būdu – patvirtindamas tamsos realumą – suteiktų šiai tamsai galią. Mes staiga suvokiame, kad tie, kurie yra žemesniuose tamsos hierarchijos lygmenyse, naudoja savo energiją iliuzijai maitinti. Ir tai darydami, jie siunčia energijas į netikrą matricą, šitaip savo energijomis sukurdami jėgą, kurią esantieji aukščiausiame piramidės lygmenyje gali panaudoti jų kontroliavimui.

Kitaip tariant, tie, kurie yra kontroliuojami, patys atiduoda savo energijas tiems, kurie juos kontroliuoja. Ir todėl jeigu tie, kurie yra kontroliuojami, nustotų maitinti energija savo šeimininkus, na tai tuomet jie atimtų iš šių šeimininkų galią juos kontroliuoti. Ir kai matote, kad tai kartojasi kiekviename piramidės lygmenyje, matote, kad tai iš tiesų nėra tiesa – kaip yra vaizduojama daugelyje mitų pasaulyje, – kad tie, kurie stovi po tamsos valdovu, gauna savo galią iš paties tamsos valdovo.

Nes matote, kad nėra jokio tamsos valdovo, tai kaip gi tie, kurie yra viršutiniame piramidės lygmenyje, galėtų gauti galią, jeigu virš jų nieko daugiau nėra kaip tik tuštuma? Ir dabar jau matote, kad visa ši netikros hierarchijos superstruktūra nėra maitinama iš tamsos valdovo. Ją maitina tie, kurie stovi žemiau, pradedant nuo įsikūnijime esančių žmonių, kurie dar nėra visiškai tušti, bet turi šiek tiek realybės, šiek tiek šviesos savyje. Tačiau jie buvo apgaule sugundyti iškreipti šią šviesą per iliuzijas, ir tuo būdu maitina visą šią tamsos būtybių ir tamsos hierarchijos superstruktūrą. Ir staiga suvokiame, kad blogis nėra tikras ir jo regimybės neturi jokios realios galios žmonėms – išskyrus tuomet, kai žmonės atsiduoda tamsai, iškreipdami savo pačių šviesą tamsos sukurtomis iliuzijomis. Tomis iliuzijomis, kurias žmonės laiko tikromis.

Įveikite iliuziją, kad tamsa turi galią

Ir dabar, mano mylimieji, jūs, kurie esate dvasingi žmonės, daugelis jūsų esate pasiekę tašką, kuriame esate pasirengę pilnai integruoti šią tiesą, kurią jums daviau. Esate pasirengę žengti tą žingsnį, kuris pagaliau visam laikui padarys jus nepasiekiamą dualizmo jėgoms. Kurį žengę pasieksite tašką, kuomet šio pasaulio princas ateis ir nieko jumyse neras, kuo naudodamasis galėtų sukelti jumyse negatyvią reakciją, kuri jūsų šviesą atiduotų tamsai.

Esate tame taške, kuomet dar vienas žingsnis jus išlaisvins, ir galėsite sėdėti kaip Buda po medžiu ir prieš jus siautės Maros demonai, šio pasaulio jėgos. Tačiau kad ir kaip jie bemėgins jus pulti ar gundyti, jumyse nebus jokių prisirišimų, kurių pagalba jie galėtų priversti jus patikėti jų iliuzijomis. Nes jūs permatysite šias iliuzijas kiaurai, ir todėl būsite nepajudinami per savo nuolatinį visko, kas netikra, atidavimą.

Daugelis jūsų esate taške, kuriame vos truputį pasukę sąmonės derintuvą, staiga atversite savo matymą ir išvysite viso to, kas tamsu ir bloga, netikrovę. Tai, mano mylimieji, akimirksniu nepašalins šios tamsos iš Žemės, kadangi Laisvos Valios Įstatymas vis dar tebeleidžia čia būti daugeliui žmonių, kurie tiki tamsos iliuzijomis. Tačiau šios iliuzijos įveikime egzistuoja du svarbūs aspektai.

Pirmiausia, žinoma, yra tai, kad jūs išsilaisvintumėte iš dualizmo traukos, iš netikros hierarchijos baimės. Įsitvirtintumėte begalinėje Budos ramybėje, begalinėje Kristaus ramybėje, begalinėje Dangiškosios Motinos ramybėje, begalinėje Dangiškojo Tėvo ramybėje, begalinėje Šventosios Dvasios ramybėje. Ir būdami įsitvirtinę toje ramybėje, galėsite pakilti į visiškai naują lygmenį, kuriame laikysite pusiausvyrą Žemei, tarnaudami atsvara žmonėms, kurie vis dar tebėra apakinti dualizmo ir vis dar tebemano privalantys vykdyti tamsos valdovo ir tų, kurie yra aukščiau už juos hierarchijoje, paliepimus. Kurios jie dažnai nelaiko tamsos hierarchija, bet laiko savo religijos hierarchija, arba savo politinės partijos hierarchija, ar kad ir kokią iliuziją turite Žemėje, kurios tikslas yra priversti žmones paklusti ir atiduoti energijas tamsos jėgoms, tuo pat metu galvojant, jog jie dirba Dievo labui arba kažkokiam aukštesniam tikslui.

Ir būtent taip iš tiesų laikote atsvarą tamsos jėgoms – kai suvokiate, kad tamsos valdovas neegzistuoja. Tamsos jėgos neturi jokios realybės, tačiau taip pat suvokiate, kad pernelyg daug jūsų brolių ir seserų tebėra apakinti iliuzijos, kad tamsa yra tikra, ir kad ji jiems turi realią galią. Tad suvokiate, kad daug žmonių dar nėra pasirengę paleisti šią iliuziją.

O kodėl jie nėra pasirengę, mano mylimieji? Todėl, kad nėra pasirengę pažvelgti į tamsą. Nėra pasirengę pripažinti, kad, jeigu jie yra įsitraukę į dualistinę kovą – tikėdami kovojantys dėl gero tikslo – iš tiesų jie dirba tamsos hierarchijai. Jie bijo tai pripažinti, nes pradėtų taip stipriai gailėtis ir taip save smerkti, kad jiems iš tiesų prireiktų daugybės gyvenimų išsigydyti šią žaizdą. Ir net ir tie, kurie yra pasiryžę pripažinti, kad kovojimas niekada negalėtų ateiti iš šviesos hierarchijos, vis dar tebebijo iš arčiau pažvelgti į tamsos hierarchiją, atsekdami ją iki paties viršaus ir galiausiai pamatydami, kad viršuje nieko nėra, ir todėl ji negali turėti jiems jokios galios.

Yra būtina, kad tam tikras procentas žmonių laikytų pusiausvyrą, kuri suteiktų likusiai žmonijos daliai daugiau laiko subręsti ir įgyti drąsos, kuomet ir ši likusi žmonijos dalis sugebėtų pažvelgti į tamsą, pamatytų, kas ji tokia iš tiesų yra, ir tuomet laisva valia ją paliktų. Ir matote, kad yra būtina, jog kai kurie laikytų pusiausvyrą, idant žmonės, kurie yra apakinti tamsos, nepaskandintų šios Žemės negatyviame smurto sūkuryje, kuris neleistų ateiti Aukso Amžiui.

Laikykitės nubudimo iš tamsos iliuzijų vizijos

Jums reikia laikytis vizijos, kad žmonija bus ištraukta iš smurto ir laipsniškai pakelta į Aukso Amžiaus sąmonę. Ir vizija, kurios jums reikia laikytis, yra tokia, kad tai įvyks, kai vis daugiau ir daugiau žmonių nubus tolerancijos vertei, įvairovės vertei, kūrybiškumo vertei – ir kad per šį kūrybiškumą žmonija išspręs savo problemas, o ne per kontrolę. Atrasdama kūrybiškus sprendimus, o ne kartodama mechanizacijos sąmonę, manydama, kad reikia prievarta įdiegti vieną kažkokį sprendimą, vieną kažkokią tikėjimo sistemą, tariamai išspręsiančią visas problemas, tačiau iš tiesų neturinčią sprendimo jokioms problemoms ir tik dar labiau sustiprinančią dualistinę kovą.

Trokštu, kad laikytumėtės vizijos, jog šis nubudimas sklis kaip ratilai vandenyje. Vizualizuokite, kad žmonės pilnai nubus šviesos ir tamsos realybei – pamatydami netikrumą ir tamsą, ir pamatydami Dievo realybę ir tikrovę Kristaus teiginyje, kad su Dievu viskas yra įmanoma – ir todėl, iš tiesų, aukso amžius gali būti įkūnytas ir iškilti kaip feniksas iš pelenų, iš konfliktų, kuriuos regite dabartiniame pasaulyje, pelenų.

Trokštu, kad laikytumėtės šios vizijos apie žmonijos nubudimą kūrybiškumo vertei, savo pačių įgimto kūrybiškumo vertei – ir kad jie visi gali tame dalyvauti, atnešdami kūrybiškus sprendimus arba palaikydami kūrybiškus sprendimus problemoms, kurios tūkstančius metų kėlė konfliktus. Tame tarpe, mano mylimieji, ir kūrybiškus sprendimus religijos ir dvasingumo sferoje, idant religija nebebūtų tas į ugnį šliūkštelėtas žibalas, dėl kurio pasaulis panyra į liepsnas. Kuomet yra sukuriamas sūkurys, iš kurio žmonės negali patys išsilaisvinti, ir robotiškai bei mechaniškai žudo tuos, kurie priklauso kitai religijai, tapdami panašiais į robotus, kuriuos yra visiškai užvaldžiusios tamsos jėgos, tenorinčios žudyti ir griauti.

Nubudimo vizija

Norėdamas padėti jums laikytis šios vizijos, duosiu jums minčių vaizdinį. Sakau jums, mano mylimieji, Buda nėra sudėtingas. Budos protas nėra sudėtingas. Tai netikra hierarchija mėgina viską komplikuoti, nes kuo sudėtingiau jiems pavyksta viską padaryti, tuo sunkiau žmonėms yra praregėti iš iliuzijos. Tad jie statė sudėtingumo lygmenis vieną ant kito, kaip būdą atitraukti žmonių dėmesį, idant jie nepamatytų labai paprastos realybės, kad tamsa nėra tikra.

Ateinu jums duoti labai paprastą minčių vaizdinį. Tai yra minčių vaizdinys apie labai tirštą snigimą, kuomet snaigės leidžiasi visoje Žemėje. Snaigės atrodo auksinės, žvelgiant iš toli, tačiau įsižiūrėję iš arčiau matote, kad kiekviena snaigė yra unikali, kaip jūs ir žinote, kad kiekviena fizinė snaigė yra unikali. Tačiau šios snaigės nėra panašios į fizines snaiges. Jos – kiekviena snaigė – sukuria veidrodį, ir kiekviena snaigė nusileis prieš kiekvieną žmogų Žemėje. Ir yra pakankamai snaigių, kad kiekvienas žmogus turėtų savo asmeninę snaigę, kuri sukurtų veidrodį, atspindintį šiam žmogui tai, kas šį žmogų įkalina apribojimuose, įkalina tamsoje. Ir todėl šios snaigės suteiks kiekvienam žmogui Žemėje galimybę išvysti save naujoje šviesoje.

Tai nereiškia, kad kiekvienas žmogus bus pažadintas savo Kristiškumui arba Budiškumui. Tačiau tai iš tiesų reiškia, kad kiekvienas žmogus turės daug didesnę galimybę nei kada nors anksčiau – šiame gyvenime ir daugelyje ankstesnių gyvenimų – pamatyti, kas jų pačių psichikoje juos riboja, kas neleidžia jiems būti tuo, kuo jie yra, kas neleidžia jiems judėti į priekį, žengti lemtingą žingsnį į priekį dvasiniame kelyje.

Iš tiesų, daugelis žmonių dar nėra pasiekę to taško, kuriame galėtų pakilti į Kristiškumą, ar netgi to taško, kuriame galėtų pripažinti kelią į Kristiškumą, universalų kelią, slypintį už visų religijų. Tačiau kiekvienas žmogus turi potencialą padaryti kažkokį žingsnį į priekį, ir jeigu visi žmonės Žemėje pasinaudos šia galimybe, na tai tuomet visa planeta patirs didžiulį pakylėjimą aukštyn. Tačiau, žinoma, žinant, kad egzistuoja laisva valia, ne kiekvienas žmogus Žemėje pasinaudos šia galimybe. Tačiau jums tai neturėtų rūpėti. Jūs laikote viziją, kad veidrodis, kurį kiekvienas žmogus turės priešais save, nepaliaus žmogui atspindėti būtent tai, ką šiam žmogui reikia įveikti, norint žengti sekantį žingsnį į laisvę. Idant jis pastoviai susidurtų su tuo, ką turi įveikti, gaudamas daugybę galimybių galiausiai tai pripažinti, pažvelgti į tai ir tarti: „Nebegaliu toliau robotiškai kartoti šių senųjų tendencijų. Turiu ieškoti kažko naujo, kažko Daugiau.“

Štai tokia yra vizija, kurią jums duodu. Ir jeigu tvirtai laikysitės šios vizijos – žinoma, taip pat dirbdami ir su savimi, siekdami to visiško tamsos iliuzijos atidavimo taško, iliuzijos, kad tamsa jums turi kokią nors galią – na tai tuomet galėsite padaryti didžiulį asmeninį progresą, tačiau taip pat galėsite laikyti viziją ir pusiausvyrą, kurie leis planetai ir visai žmonijai padaryti didžiulį progresą. Planeta, tikrąja to žodžio prasme, – kaip yra sakoma – galės atlikti kvantinį šuolį.

Buda turi jausmus

O mano mylimieji, galiu jus užtikrinti, kad, nors Buda yra visiškai neprisirišęs prie Žemėje egzistuojančių pasireiškimų, tai nereiškia, kad Buda neturi jausmų. Aš iš tiesų turiu pozityvius jausmus. Jaučiu labai stiprius jausmus šioje Žemėje esantiems žmonėms, nes kitaip jau nebebūčiau šiame Pasaulio Viešpaties poste, laikydamas jiems pusiausvyrą. Ir todėl, natūraliai jaučiu didelį džiaugsmą, matydamas žmones, kurie yra pasiryžę dėti didžiules pastangas pakilti virš dualistinės sąmonės ir priartėti prie Budiškumo.

Ir todėl, noriu jus pagirti, ir noriu su jumis pasidalinti savo širdies džiaugsmu, tuo džiaugsmu, kuris yra aukščiau už dualizmą, ir todėl jis negali sukelti, ir neturėtų sukelti, žmogiškos puikybės. Jis jus turėtų paskatinti pakilti virš puikybės ir išgyventi realizmo jausmą, leidžiantį jums suvokti, kad padarėte progresą, kad priartėjote prie ramybės, ir kad iš tiesų esate Sen Žermeno Aukso Amžiaus pionieriai.

Tad jūs save laikote atviromis durimis, per kurias šviesos hierarchijos, tikrosios hierarchijos, šviesa gali šviesti į šį pasaulį. Jūs matote, kad esate didžiosios Gyvenimo Upės tėkmės dalis, YRA tėkmės dalis, kuri yra kolektyvinė šviesos hierarchijos jėga, siekianti atvirų durų išreikšti save šiame pasaulyje. Tačiau, žinoma, būdama ištikima laisvai valiai, ji gali išreikšti save tik per tuos, kurie ryžtasi pakilti virš dualizmo, ryžtasi pakilti virš mechanizacijos sąmonės, stabdančios gyvenimo tekėjimą. Ir šitaip jie atsiveria vienovei su šia gyvenimo tėkme, jie tampa šiuo tekėjimu. Jie palieka ego svajonę viską kontroliuoti, ir yra pasirengę leisti Šventosios Dvasios vėjams pūsti ten, kur jie nori, ir yra pasirengę leistis nunešami Šventosios Dvasios ten, kur ji nori jus nunešti, kur galėtumėte suteikti didžiausią pagalbą šviesos hierarchijai.

Daugelis jūsų turėjote ryžtą judėti fiziškai, tačiau jūs ypač turėjote ryžtą judėti sąmonėje. Ir tai yra tikrasis Budos širdies džiaugsmas, tas džiaugsmas, kuriuo trokštu pasidalinti su jumis šį vakarą, mums paliekant senąjį ciklą, paliekant tą ciklą praeityje kaip tuščią kiautą, be jokių apgailestavimų, be jokio ilgėjimosi. Šiame filme apie Al-Andalūziją buvo pavaizduotas tam tikras melancholiškas ilgėjimasis šios auksinės praeities visuomenės. Ir matote, kiek daug žmonių Žemėje prisimena „senas geras dienas,“ galvodami, kad dabartis yra žemiau nei tai, o ateitis tegali būti dar blogesnė.

Tačiau jūs, kurie esate šviesos hierarchijos mokiniai – natūraliai paleisite bet kokį praeities Aukso Amžių ilgėjimąsi, vietoj to susitelkdami į Aukso Amžiaus realybę, ne tik ateities, bet dabarties Aukso Amžiaus, amžinojo DABAR, kuris yra viena su Budos sąmone. Kuris nepripažįsta laiko tikrumo ir regi, kad laikas yra iliuzija, nes Budos prote neegzistuoja atskirtis tarp dabartinio momento ir Aukso Amžiaus. Nes dabartinis momentas tegali būti amžinajame Dabar, kuriame taip pat yra įkūnytas Aukso Amžius. Tad priimkite viziją, kad kiekvienas iš jūsų esate savo asmeninės visatos centre, ir naudokitės anksčiau duotais mokymais apie apsisprendimą, nuspręsdami, kad čia ir dabar, jūsų asmeninėje visatoje, Aukso Amžius yra įkūnyta realybė!

Ir tuomet laikykitės šio apsisprendimo, neleisdami jokiems pasaulyje vykstantiems įvykiams – kad ir kokios būtų jų regimybės – atitraukti jūsų nuo šio absoliutaus apsisprendimo ir priėmimo – kad jūsų asmeninėje visatoje Sen Žermeno Aukso Amžius yra įkūnyta realybė amžinajame DABAR, kuris YRA kiekvienas jūsų patiriamas dabar. Tad, mano mylimieji, Budos apsisprendimas yra Budos ramybės pamatas. Nes Buda yra absoliučiai pasiryžęs atstumti visas anti-ramybės jėgas, ir būtent šitaip Buda išlieka ramybėje. Tad tame Budos begaliniame apsisprendime, užsklendžiu jus ir siunčiu jus savo pasiuntiniais.

Ir sakau jums: „Eikite į pasaulį ir paverskite visus žmones Budos mokiniais, padėdami jiems išvysti savo pačių Budos prigimtį!“ Ir padaryti tai, mano mylimieji, galite tik vienu būdu. Ne skleisdami Budos mokymus, bet BŪDAMI Buda ten, kur esate. Tad būkite užsklęsti! Būkite užsklęsti mano dėkingume, mano džiaugsme, matant jūsų augimą, jūsų augimą link beribės sąmonės, kuri yra Budos prigimtis, Budos protas.

Versta iš www.ascendedmasterlight.com

Visos teisės saugomos © 2007 Kim Michaels