Laisvę atrasite tik visiems atleisdami
TEMOS: Prarastasis rojus visada bus prarastas – Ką galėjo pasiekti Amerika, jeigu joje būtų buvusi pusiausvyra – Šiandien pokyčių diena – Pažvelkite į didesnį paveikslą – Omega perspektyva – Įveikite aukos sąmonę – Kaip judėti pirmyn ir palikti praeitį – Neatleisdami, pirmiausia žeidžiate save – Žmonės save diskriminuoja – Kodėl moterys privalo pakeisti krikščionybę – Ką reiškia dvasinė laisvė – Pradėkite elgtis pagal savo dvasinį amžių
Pakylėtoji Mokytoja Kuan Jin, 2008 kovo 22 d. per Kim Michaels.
Mano Mylimos širdys, kaip Dangiškosios Motinos Rytams atstovė, aš, Kuan Jin, ateinu pas jus. Nes jūs užsitarnavote apsilankymą iš mano Esaties, iš mano Esybės, iš mano Gailestingumo ir Atleidimo Liepsnos. Ir kas gi gali padėti žmonėms transcenduoti senuosius šablonus ir pakilti į naują Aukso Amžiaus dieną? Padėti gali tik vienas dalykas – atleidimas. Nes kaip gi kitaip galėsite pasitikti naują dieną, tebebūdami įstrigę praeities prisirišimuose, visą laiką žvalgydamiesi atgal į naktį, atsisakydami apsigręžti ir pasitikti kylančią Dievo Esaties saulę savo esybėje ir kolektyvinėje sąmonėje?
Prarastasis rojus visada bus prarastas
Matote tai Amerikos indėnuose, kaip jie šiandien yra įstrigę žvalgymesi į praeitį. Ar matote, kaip jie laiką skaičiuoja prieš baltųjų žmonių atėjimą ir po baltųjų žmonių atėjimo? Ir jie žvelgia į savo prarastą kultūrą kaip į kažką, kas buvo tobula ir idiliška ir niekada nebūtų pasikeitę – jeigu nebūtų atvykę baltieji žmonės. Ir todėl matote prisirišimą prie to, kas buvo praeityje, ir kas niekada negalės būti atkurta ir šiaip ar taip nebūtų išlikę. Nes iš tiesų, paties gyvenimo jėgos būtų privertusios Amerikos indėnus transcenduoti tą senąjį gyvenimo būdą. Jeigu mąstote apie prarastąjį rojų, pasakysiu jums – jeigu manote, kad šis rojus buvo praeityje, tuomet rojus jums visada bus prarastas, kol nepaleisite praeities ir nepradėsite žvelgti į ateitį, suvokdami, kad ateities sėkla yra dabartyje, Amžinajame DABAR.
Ar matote, kad galėtų judėti į priekį, prieš šimtą ar du šimtus metų, indėnai turėjo ryžtis palikti praeitį? Jie turėjo pasakyti: „Atėjo metas keistis. Neturime tapti tokiais pačiais kaip baltieji žmonės. Tačiau iš tiesų turime keistis. Iš tiesų turime transcenduoti savo senąjį požiūrį į gyvenimą.“ Ir jeigu jie būtų turėję daugiau noro, daugiau gebėjimo tai padaryti, jie būtų galėję atrasti būdą integruotis. Ir tuomet jie iš tiesų būtų galėję pateisinti savo Vietinių Amerikiečių vardą, išsaugodami dalį savo senosios kultūros, tačiau kartu priimdami ir naują bei imdami save laikyti ne tik Amerikos šalies dalimi, bet AŠ ESU žmonėmis, kaip kalbėjo Motina Marija. Ir tuomet jiems iš tiesų būtų buvę įmanoma atrasti daug konstruktyvesnį būdą integruotis šiame naujame Amerikos eksperimente.
Baltaodžiai naujakuriai, daugelis jų atvykę iš Europos – kurioje egzistavo šiek tiek sustabarėjusi kultūra – atvyko į naują pasaulį, kuriame nebuvo jokios įsigalėjusios kultūros, jokių miestų, jokių įstatymų ar papročių. Ir todėl jie turėjo galimybę pradėti viską iš pradžių, ir didelė dalis tose ankstyvosiose kolonijose vykusių dalykų buvo eksperimentai. Ir jeigu indėnai būtų turėję noro eksperimentuoti, jie ne tik kad būtų atradę būdą integruotis baltųjų visuomenėje; jie būtų galėję atrasti būdą kartu kurti šią naują Amerikos visuomenę. Tačiau, kadangi juose neatsirado gebėjimo paleisti praeitį, nebuvo noro paleisti praeitį; jie nesugebėjo integruotis. Ir vietoj to juos, taip sakant, užliejo baltųjų imigrantų banga. Ir būtent dėl to nebuvo pusiausvyros, kuomet pasišventimas Motinai, kurį turėjo indėnai, būtų galėjęs atsverti nesubalansuotą pasišventimą Tėvui, kurį turėjo imigrantai krikščioniai.
Ką galėjo pasiekti Amerika, jeigu joje būtų buvusi pusiausvyra
Jeigu abi pusės būtų turėjusios didesnę pusiausvyrą, didesnę integraciją, iš tiesų būtumėte pamatę visiškai kitokią šalį, kurioje būtų buvusi didesnė pusiausvyra tarp Tėvo ir Motinos. Ir todėl nebūtumėte matę visų tų daugybės pasireiškimų, kurie vyko Amerikos visuomenėje. Pavyzdžiui, būtumėte matę didesnę pagarbą individo vertei, visų žmonių vertei, būtinybei paskleisti gausą tarp visų žmonių. Ir iš tiesų matėte tai indėnų gentyse, kuriose nė vienas nebuvo ypatingai turtingas ar aukščiau už kitus. Ir taip pat niekas negyveno dideliame skurde ar blogiau už kitus, nes jie rūpinosi vieni kitais. Daugelis ankstyvųjų naujakurių elgėsi taip pat savo mažose bendruomenėse, nes jiems reikėjo laikytis kartu, kad išgyventų.
Tačiau Amerikai augant, šis bendruomeniškumas vis labiau silpo. Ir matėte, kaip valdžios elitas pamažu įsirangė į Amerikos valdžią, iš šaknų pakirsdamas individo vertę ir pagarbą individualiam žmogui. Jie sukūrė mentalitetą, kuris buvo visiškai svetimas pirmiesiems Amerikos revoliucionieriams ir jų troškimui sukurti visuomenę, kurioje visi turėtų lygias teises. Jie sukūrė visuomenę, kuri buvo daug artimesnė feodalinėms Europos visuomenėms, ir dabar šioje visuomenėje turite – ne kilmingųjų klasę, kurioje kilmingumas būtų apibrėžiamas pagal šeimą, į kurią gimstate – bet turite turtingą valdžios elitą, ir daugelis jų gimsta į šią poziciją. Tačiau čia iš tiesų egzistuoja šioks toks atvirumas, ir yra įmanoma patekti į šį valdžios elitą, sukaupus pakankamai pinigų, tuo būdu tampant klubo nariu. Nors galbūt ne tokiu vertingu kaip tie, kurie yra atėję iš senųjų pinigų, kaip jie tarpusavyje sako.
Ir jeigu būtų pavykę išvengti šio valdžios elito ir valdžios elito mentaliteto susiformavimo, tuomet taip pat būtumėte galėję išvengti ir daugelio kitų katastrofų. Pavyzdžiui, Jungtinės Valstijos visiškai nebūtų dalyvavusios Pirmajame Pasauliniame Kare. Nes būtent valdžios elitas savo manipuliacijomis įstūmė Jungtines Valstijas į šį karą, siekdamas gauti pinigų ir padidinti savo įtaką Amerikos visuomenei. Taip pat ir Antrojo Pasaulinio Karo būtų buvę galima išvengti, arba jis būtų galėjęs įvykti kitokiu pavidalu, kuomet nužudytų žmonių būtų buvę daug mažiau nei buvo nužudyta.
Šiandien pokyčių diena
Priežastis, dėl kurios kalbu apie šią praeitį, yra ta, kad mėginu padėti jums – ypač tiems iš jūsų, kurie turite artimą ryšį su čiabuviais gyventojais – suvokti, kad šiandien yra pokyčių diena Žemės planetoje. Ne tik pokyčių, bet augimo – transcendencijos. Norėčiau praskleisti jums uždangą ir leisti pamatyti, kas būtų įvykę, jeigu mūsų mylimas Sen Žermenas, įsikūnijęs Kolumbu, nebūtų atradęs Amerikos. Kas būtų įvykę, jeigu Kolumbas būtų nukritęs nuo žirgo ir nusisukęs sprandą savo ankstyvuoju gyvenimo periodu? Na, žinoma, Amerikos žemynas vis vien galiausiai būtų buvęs atrastas. Tai buvo praktiškai neišvengiama, vis tobulėjant laivų technologijai ir augant suvokimui, kad Žemė yra apvali ir nėra visatos centras.
Tačiau, argumento dėlei, tarkime, kad baltieji tyrinėtojai iš Europos būtų atvykę į Jungtines Valstijas, būtų atvykę į Amerikos žemyną ir būtų susitikę čia gyvenančius indėnus. Na ir dabar, kartais, kai šiandieniniai indėnai žvelgia atgal į tuos laikus, jie turi tokį beveik kaip ir lūkestį, kad, jeigu baltieji žmonės būtų buvę geri žmonės, jie būtų pažvelgę į indėnų kultūrą ir pasakę: „Šie žmonės gyvena tokioje nuostabioje visuomenėje, mes turėtume grįžti namo ir palikti juos ramybėje.“ Tad tarkime, argumento dėlei, kad taip ir būtų įvykę – kad pirmieji tyrinėtojai iš Europos būtų pasakę: „Vyksime namo ir liksime namuose.“
Ir dabar tiesiog suprojektuokite tai, ką žinote apie Europos istoriją, mano mylimieji. Būtumėte matę, kaip Rusijoje – neišvengiamai – įvyksta bolševikų revoliucija. Būtumėte matę, kaip Rusija tampa komunistine šalimi. Ir būtumėte matę, kaip Rusija būtų užsinorėjusi, kaip ji iš tiesų to ir norėjo, užkariauti visą pasaulį ir paversti jį komunistine planeta. Ir negi nemanote, kad komunistai Rusijoje nebūtų atvykę į Šiaurės Amerikos žemyną? Žinoma, kad būtų atvykę, XX-ojo amžiaus trečiajame arba ketvirtajame dešimtmetyje, jie būtų atplaukę prie šių krantų.
Ir jeigu manote, kad baltieji naujakuriai, kurie atvyko iš vakarų Europos, grubiai elgėsi su indėnais, jų elgesys būtų nublankęs prieš komunistinių įsiveržėlių žiaurumą, su kuriuo jie būtų pasitikę Šiaurės Amerikos vietinius gyventojus. Nes prisiminkite, kokius ginklus turėjo baltieji naujakuriai, kai pirmą kartą atvyko į šį žemyną. Žinoma, jie turėjo šautuvus. Tačiau šie šautuvai buvo titnaginės muškietos, sugebėjusios per kartą iššauti tik po vieną šūvį. Tačiau XX-ojo amžiaus trečiajame arba ketvirtajame dešimtmetyje atvykę komunistiniai įsiveržėliai būtų turėję kulkosvaidžius, lėktuvus, granatas, artileriją.
Mano Mylimieji, ar galite įsivaizduoti, kokios būtų vykusios skerdynės? Nes turite suprasti, kad, jeigu vietiniai Šiaurės Amerikos žmonės būtų buvę palikti ramybėje, jie nebūtų išvystę pažangios ginkluotės. Jie nebūtų sukūrę parako. Vieninteliai jų ginklai būtų lankai ir strėlės. Ir koks būtų viso to rezultatas – su lankais ir strėlėmis jiems kovojant prieš šiuolaikinius ginklus? Jokiu būdu nesiekiu sumenkinti to, kas nutiko indėnams. Jokiu būdu nemėginu ginti to, ką darė baltieji ir kas nebuvo teisinga. Mėginu jums pateikti platesnę perspektyvą, kad, jeigu pažvelgsite į istorijos šioje planetoje neišvengiamumą, galėsite aiškiai pamatyti, kad šiuo metu Amerikos indėnai tikrai nebūtų geresnėje padėtyje, jeigu baltieji naujakuriai iš vakarų Europos nebūtų atvykę tuomet, kai atvyko.
Priešingai, įvertinę pasaulinę perspektyvą, matote, kad, jeigu Jungtinės Valstijos nebūtų buvusios įkurtos tuomet, kai buvo įkurtos – ir jeigu jos nebūtų tapusios galinga šalimi – na tai tuomet nebūtų buvę Žemėje jėgos, kuri būtų galėjusi sustabdyti komunistinių ordų antplūdį, kurios būtų užvaldžiusios kiekvieną žemyną. Ir tuomet – šiandien – būtumėte turėję komunistinės ideologijos kontroliuojamą planetą, ir ją kontroliavę žmonės būtų neturėję visiškai jokios pagarbos žmogaus gyvybei, kaip tą iš tiesų galėjote matyti iš to, kaip Stalinas ir kiti Rusijos vadai elgėsi su savo pačių žmonėmis.
Pažvelkite į didesnį paveikslą
Tad aš jums čia mėginu duoti Alfa perspektyvą, Tėvo perspektyvą – didesnį paveikslą, kad pamatytumėte, kas neišvengiamai būtų įvykę. Ir todėl matote, užuot galvoję, kad su indėnais buvo elgiamasi neteisingai ir nesąžiningai – kad jie buvo žudomi, – galite į tai pažvelgti iš visiškai kitokios perspektyvos. Galite į tai žiūrėti iš perspektyvos, kad Amerikos indėnai pasiaukojo visos žmonijos labui ir šios planetos labui.
Nes turiu jums visiškai aiškiai pasakyti, mano mylimieji, kad, jeigu šią planetą būtų užvaldęs komunizmas, protingos gyvybės dienos šioje planetoje būtų buvusios suskaičiuotos. Jau šiandien visoje planetoje siautėtų daug didesnio masto kataklizmai nei matote dabar. Nes pati Motina Žemė būtų sukilusi prieš tai, kaip su žmonėmis yra elgiamasi viso pasaulio mastu. Ir tebūtų tik laiko klausimas, kol visa planeta patirtų tokius milžiniškus sukrėtimus, jog visos egzistuojančios civilizacijos būtų sunaikintos, ir tik šen ir ten planetoje būtų išlikusios nedidelės, išsibarsčiusios žmonių grupelės.
Ir jeigu šitai būtų įvykę, na tai tuomet tolesniam Žemės egzistavimui nebūtų likę jokio pateisinimo. Ir todėl ši planeta būtų buvusi sunaikinta. Nes ji nebebūtų tinkama planeta didelio skaičiaus gyvybės srautų dvasiniam augimui. Ir būtų reikėję pernelyg daug laiko sugrąžinti ją iki pakankamai aukšto civilizacijos lygmens, kuri iš tiesų suteiktų žmonėms laisvę, materialią laisvę, siekti dvasinio augimo, užuot visą savo dėmesį sutelkus išgyvenimui. Tad matote, mano mylimieji, tai yra aukštesnė, Alfa perspektyva.
Omega perspektyva
Tačiau dabar, aš, kaip moteriškoji Esatis, kuri AŠ ESU, taip pat jums duosiu Omega perspektyvą. Ir ši perspektyva, mano mylimieji, yra ta, kad viskas, kas vyksta Žemėje, vyksta tai kaip galimybė augti. Jeigu išstudijuosite Maitrėjos knygą, kurioje jis pateikia didesnį formų pasaulio ir Žemės planetos paveikslą, pamatysite, kaip jis paaiškina, kad vienu metu tolimoje praeityje, šioje Žemėje buvę žmonės taip stipriai įaugo į savo sąmonę, taip stipriai įaugo į savo įpročius, kad susikūrė žemyn traukiantį sūkurį, kurio nenorėjo transcenduoti.
Ir tai, didele dalimi, yra tas pats mentalitetas, kurį matote čiabuviuose žmonėse visame pasaulyje, kaip paaiškino Motina Marija. Ir todėl kosminės tarybos nusprendė, kad – užuot leidę šiam žemyn traukiančiam sūkuriui galiausiai sunaikinti visą protingą gyvybę šioje planetoje – mes leisime čia inkarnuotis gyvybės srautų bangoms iš kitų pasaulių sistemų, kurios, taip sakant, sudrumstų puode vandenį ir suteiktų atsvarą žmonėms, nenorėjusiems savęs transcenduoti.
Ir tai, didžiąja dalimi, buvo sėkmingas procesas. Nors, žinoma, žmonių sąmonėje egzistavę skirtumai – o ypač jų prisirišimas, nenoras transcenduoti senosios sąmonės – sukėlė nesuskaičiuojamas fizines kančias. Ir visgi tai yra geriau nei matyti šią planetą susinaikinant save pastiprinančioje vidinėje griūtyje, arba susinaikinant didžiuliame kare, kuris išsprogdintų šią planetą gabalais.
Tad šioje planetoje šiuo metu vyksta tai, kad skirtingi žmonės, skirtingos grupės žmonių, kaip apie tai kalbėjo Motina Marija, – tie, kurie save tapatina su materijos karalijoje egzistuojančiomis charakteristikomis – jie čia yra tam, kad sąveikautų tarpusavyje. Ir šioje sąveikoje, jie vieni kitų sąmonėje padaro matomus egzistuojančius disbalansus.
Ir būtent šio žemyno čiabuviuose egzistavęs disbalansas Motinos aspekte pritraukė prie jų žmonių antplūdį, kurie turėjo disbalansą Tėvo aspekte. Ir šioms dviem grupėms susirinkus drauge, kiekviena grupė turėjo galimybę pamatyti disbalansą kitoje grupėje. Tačiau jie tuomet galėjo pasinaudoti tuo, kad pažvelgtų į veidrodį, imtų ieškoti rąsto savo akyje ir tartų: „O kokį disbalansą turime mes, kaip mes galime pasiekti didesnę pusiausvyrą?“ Ir tai yra aukščiausių 10 procentų skiriamasis bruožas, tų, kurie yra dvasiškai sąmoningiausi žmonės – kad, kai jie sutinka kitus žmones, kurie yra kitokie, arba kai susiduria su kitokiomis arba sunkesnėmis materialiomis aplinkybėmis, jie pažvelgia į veidrodį ir sako: „Ką iš to galiu išmokti apie save? Ką iš to galiu sužinoti apie tai, kaip man reikia pasikeisti, idant galėčiau palypėti aukščiau ir nebeprisitraukčiau šios aplinkybės, kuri, kaip dabar matau, yra kosminio veidrodžio man siunčiamas atspindys?“
Įveikite aukos sąmonę
Tačiau, kai žmonės nenori to daryti, mano mylimieji, jie įžengia į aukos sąmonę. Ir dabar žmonės iš vienos grupės sako: „O, mes esame tos kitos grupės aukos. Tai jie savo veiksmais mus skriaudžia. Tai jie mus naikina. Tai jie yra tie, kurie turėtų pasikeisti.“ Amerikos indėnai sako: „Baltieji žmonės turėjo mus palikti ramybėje.“ O baltieji naujakuriai sako: „O, bet šie Amerikos indėnai turėjo atiduoti mums savo žemę ir išeiti į vakarus.“ Kiekviena grupė, žinoma, buvo naivi, nes buvo apakinta savo nenoro pažvelgti į save. Ir todėl matote, kad kiekviena grupė įžengė į aukos sąmonę, kurioje kitą grupę ėmė laikyti savo priešu.
Ir todėl nebuvo jokios galimybės – realistiškai – jiems bendradarbiauti ir atvesti vienas kitą į pusiausvyrą, kuomet abi šios grupės būtų transcendavusios senąją sąmonę. Vietoj to, matėte neišvengiamą konfrontaciją – kuri nėra unikali šiam žemynui – kurią matėte pasaulyje ir kurią matote pasaulyje šiandien. Tad matote, kai įvyksta tokia konfrontacija, įvyksta išsikristalizavimas. Atsiranda tokių, kurie iš tiesų žengia į priekį. Ir galite tai matyti Amerikoje net ir šiandien, kad kai kurie indėnai žengė žingsnį į priekį ir tapo Amerikos visuomenės dalimi, laikydami save pirmiausia amerikiečiais, bet amerikiečiais su indėniškomis šaknimis. Bet jie pirmiausia save laiko amerikiečiais, kaip iš tiesų matote ir daugelį naujakurių iš Europos, kurie savęs nebelaiko europiečiais, bet aiškiai save laiko amerikiečiais su europietiškomis šaknimis, tačiau pirmiausia amerikiečiais. O tai reiškia, jog jie transcendavo senąją sąmonę ir judėjo pirmyn kartu su gyvenimu. Tačiau taip pat matote ir tuos, kurie yra įstrigę senoje sąmonėje, kurie laikosi įsikibę to, kas sena, ir ilgisi prarastojo rojaus, manydami, kad, jei tik jiems pavyktų atrasti būdą atkurti rojų, kuris buvo prarastas, jie galėtų grįžti į savo senas geras dienas – kurios, tiesą sakant, nebuvo jau tokios geros, kai jose gyvenote.
Kaip judėti pirmyn ir palikti praeitį
Perspektyva, kurią noriu jums čia duoti, labai stipriai galioja tiems, kurie yra kilę iš indėnų Amerikoje, ar jie būtų susimaišę su kitomis rasėmis ar ne, tačiau savo kilmę gali atsekti nuo čiabuvių žmonių. Tai taip pat galioja tiems, kurie savo kilmę gali atsekti nuo juodaodžių žmonių, atvežtų čionai vergais iš Afrikos, o taip pat ir tiems, kurie savo šaknis randa kitose kultūrose, kurios ne taip gerai integravosi Amerikoje kaip kitos. Tėra tik vienas klausimas, kuris iš tiesų yra reikšmingas visiems įvairiausios kilmės žmonėms, ir šis klausimas yra toks: „Ar esate pasirengę daryti tai, ką daryti sakė Jėzus: dauginti savo talentus? Ar esate pasirengę tapti daugiau? O gal tiesiog norite užkasti savo talentus praeities žemėje ir laikytis įsikibę į praeitį?“
Jeigu esate pasiryžę judėti pirmyn, tuomet jums reikia atrasti būdą paleisti savo prisirišimą prie praeities. Nesakau, kad jums reikia sakyti: „Aš nebesu Amerikos indėnas.“ Jums nereikia išsižadėti savo praeities. Sakau, kad jums reikia būti neprisirišusiems prie praeities ir nežiūrėti į ją negatyviais jausmais. Jums reikia atrasti būdą atleisti tiek savo protėviams, tiek tiems, kurie atėjo ir padarė tai, ką padarė jūsų protėviams. Nes matote, mano mylimieji, Atleidimo Liepsna, Gailestingumo Liepsna, kuri AŠ ESU, yra vienintelis kelias į laisvę. Nes praeitis yra praeitis. Jos nebėra. Negalite pakeisti praeities. Todėl negalite grįžti ir ištaisyti praeityje padarytų neteisybių. Ar girdite mane? Tai neįmanoma. Todėl tėra tik vienas dalykas, kurį galite padaryti – ir tai yra paleisti praeitį, atleidžiant visiems už tai, kas įvyko.
Neatleisdami, pirmiausia žeidžiate save
Mano Mylimieji, tie, kurie yra aukos sąmonėje, iš karto sakys: „Aš negaliu atleisti. Kodėl turėčiau atleisti? Tai jie prieš mus smurtavo. Kodėl turėčiau jiems atleisti? Jie nusipelno būti nubausti. Tai baltaodžiai užgrobė Ameriką. Jie nebuvo pakankamai nubausti.“ Kai esate šioje sąmonės būsenoje, tie kiti niekada nebus pakankamai nubausti. Nes vienintelis būdas jums jausti, kad jie buvo pakankamai nubausti, būtų atsukti laiką atgal ir ištaisyti padarytą skriaudą. Tačiau, kadangi to padaryti yra neįmanoma, jūsų troškimas pamatyti kitus nubaustus, niekada negalės būti išpildytas. Tai yra nesibaigiantis troškimas, nenumalšinamas keršto ir bausmės troškulys.
Ir ką tai jums padaro, mano mylimieji? Na, tai jus įkalina neatleidimo sąmonėje. Ir turite suvokti gilią tiesą, kurią perdavė Jėzus – darykite kitiems tai, ką norėtumėte, kad kiti jums darytų. Tačiau paslėpta prasmė, kurios dauguma krikščionių net ir šiandien dar nesupranta, yra ta, kad prieš darydami kažką kitiems, jau turite būti padarę tą kažką sau. Tad, prieš teisdami kitus žmones ir sakydami, kad jie yra blogi ar piktavališki žmonės, jau patys esate save nuteisę. Trokšdami atkeršyti kitiems demonstruojate, kad esate supykę ant savęs ir keršijate sau, uždarydami save į labai mažą proto dėžutę. Ir kokį tuomet signalą siunčiate į kosminį veidrodį iš šios proto dėžutės?
Jeigu sąžiningai šiandien pažvelgsite į daugelį Amerikos indėnų, jeigu pažvelgsite į juodaodžius žmones Amerikoje, kurie to nepaleido, ką jie sako savo pasąmonėje? Jie sako kosminiam veidrodžiui: „Mums nėra gana žiaurumų, kurie buvo įvykdyti praeityje prieš mūsų žmones. Mes jų nepaleidome. Norime patirti dar daugiau žiaurumų, dar daugiau diskriminacijos.“ Ir tai yra žinia, kurią siunčiate į kosminį veidrodį, kai esate toje neatleidimo būsenoje! Atsižvelgiant į tai, kad Laisvos Valios Įstatymas yra realybė šioje Žemėje, kosminis veidrodis nieko daugiau negali daryti, kaip tik paklusti jums ir duoti šias kančias. Tačiau, kadangi nebėra įmanoma šias kančias patirti Jungtinėse Valstijose – nes indėnai ir juodaodžiai nebėra jose persekiojami – na tai tuomet tos sielos, kurios nenori paleisti, privalo inkarnuotis kitur, kur toliau galėtų patirti fizinius žiaurumus.
Vietoj to, įsivaizduokite, kad visi žmonės – ir aš čia, vėlgi, nekalbu vien apie čiabuvius žmones ar juodaodžius žmones, kalbu apie visus žmones pasaulyje, nes iš tiesų, pažvelkite į pasaulio istoriją, ir pamatysite, kad nėra nė vienos grupės žmonių, prieš kurią tam tikru istorijos laikotarpiu nebūtų smurtavusi kuri nors kita grupė – kas įvyktų, jeigu visi šie žmonės, mano mylimieji, galėtų atleisti? Na, jeigu atleidžiate, jeigu paleidžiate praeitį, išsilaisvinate nuo sąmonės, kuri laikosi įsikibusi į praeitį. Ir šitaip sakote kosminiam veidrodžiui: „Mes daugiau nebenorime patirti tokių žiaurumų, kaip patyrėme praeityje. Norime patirti pozityvias gyvenimo aplinkybes.“ O tuomet kosminis veidrodis sakys: „O, mano mylimieji, laukiau tūkstančius metų, kad galėčiau jums duoti gausingą gyvenimą, nes man malonu jums jį dovanoti. O dabar, kai jūs jo norite, jis iš tiesų bus jūsų.“
Žmonės save diskriminuoja
Gilesnis supratimas čia yra toks, kad jums reikia užduoti sau klausimą: „Kas šiandien diskriminuoja indėnus Amerikoje? Kas diskriminuoja juodaodžius? Kas diskriminuoja lotynų kilmės žmones ar tuos, kurie yra kilę iš tam tikros nacionalinės ar etninės grupės?“ Na, mano mylimieji, jie diskriminuoja save patys, saugodami savo prisirišimą prie praeities, savo neatleidimą, tuo būdu išsaugodami, ar netgi sustiprindami sąmonę, kuri būtent ir sukėlė šią diskriminaciją. Tuo nenoriu pasakyti, kad tie, kurie dėl bet kokios priežasties diskriminuoja kitus, yra nekalti ir neneša už tai atsakomybės. Tačiau sakau jums, kol žmonės, prieš kuriuos yra diskriminuojama, neatras noro paleisti šios sąmonės, jie patys negalės išsilaisvinti nuo diskriminacijos.
Ir taip pat iš jos negalės išsilaisvinti juos diskriminuojantys žmonės. Nes matote, mano mylimieji, tai, vėlgi, yra pamatinės šioje planetoje egzistuojančios dinamikos išraiška, kad jūsų sąmonėje egzistuojantis disbalansas pritraukia kažką, kas turi priešingą disbalansą – šitaip sukurdamas neišvengiamą susidūrimą, suteikiantį jums galimybę save transcenduoti.
Žinau, kad tai nėra minkšta ir švelni Motinos perspektyva. Tai yra griežta Motina, realistiška Motina. Tačiau matote, kai Motina yra harmonijoje su Dangiškuoju Tėvu, tuomet Motina yra praktiška realistė. Motina yra ta, kuri sako: „Štai ką mums reikia padaryti, kad galėtumėme judėti pirmyn iš situacijos, kurioje esame atsidūrę.“ Ir Motina yra ta, kuri žino, kaip tą galima pasiekti. Ir Motina yra ta, kuri nevynioja žodžių į vatą, sakydama žmonėms, kas turi pasikeisti, kad galėtume judėti pirmyn. Motina yra ta, kuri žino, kaip tai turėtų būti daroma ir kaip tai gali būti padaryta materijos karalijoje.
Ji yra ta. Ji yra Dievo, turinčio gebėjimą valdyti materijos karaliją, išraiška. Tėvas yra tasai, kuris mato visuotinę viziją, ir todėl gali matyti, ką reikia padaryti. Tačiau Motina yra ta, kuri žino kaip ir kada tai turi būti padaryta. Motina, kuri yra pusiausvyroje, yra laiko ir ciklų šeimininkė, kurios praktiškumas leidžia jai atlikti užduotį. Kaip yra sakoma, mano mylimieji, sunkumai yra išradingumo motina. Ir tai yra tiesa, ta prasme, kad, kai iškyla būtinybė keistis – ir kada gi nėra būtinybės keistis? – tuomet Motina, Motinos elementas, Motinos aspektas, Dangiškasis Moteriškumas visuose žmonėse, nesvarbu, kokia būtų jų fizinė lytis, yra toji, kuri žino, kaip viskas turėtų būti daroma praktiškuose, smulkiuose, kasdieniškuose dalykuose.
Kodėl moterys privalo pakeisti krikščionybę
Tai yra viena iš priežasčių, kodėl, šiandieninėje kultūroje, moterims turi būti suteikta didesnė įtaka visuomenėje, o ypač religijoje, ypač krikščioniškose bažnyčiose. Kaip kalbėjo Motina Marija, šiandieniniame krikščionybės judėjime Amerikoje matote, kad daug, labai daug moterų krikščioniškose bažnyčiose jaučiasi beteisėmis, jaučiasi ištremtomis savo pačių religijos. Kadangi žino, jog turėtų vaidinti didesnę rolę savo religijoje. Tačiau joms to neleidžia daryti tradicija, lyderiai – kurie, vėlgi, yra įstrigę ir sustabarėję, ir todėl nenori keistis.
Šiandieninės krikščionybės realybė yra tokia, kad ji yra tapusi religija, nesugebančia patenkinti šiandieninių žmonių dvasinių poreikių. O taip yra dėl to, kad krikščionybė įstrigo nesubalansuotame Tėvo elemento taikyme. Ir todėl ji prarado Motinos, Dangiškojo Moteriškumo praktiškumą. Ir vienintelė išeitis yra tokia, kad krikščionybės religija leistų moterims užimti bet kokius postus bet kokioje bažnyčioje. Ir tai yra pranašystė, kurią jums duosiu, kad tiktai tos krikščioniškos bažnyčios, kurios leis moterims užimti bet kokius postus, išliks per ateinančius kelis dešimtmečius. Kitos bažnyčios vis labiau trauksis, kol taps visiškai nereikšmingomis.
Nes tiktai moterys, moterų įtaka, turi praktines žinias ir žino, kaip patenkinti šiandienos žmonių dvasinius poreikius, idant jie galėtų paversti krikščionybės judėjimą tokiu judėjimu, kuris išliktų svarbus šiuolaikiniams dvasingiems žmonėms. Nes ji iš tiesų patenkintų jų poreikius ir leistų jiems pritaikyti dvasingumą savo kasdieniniame gyvenime, idant jie galėtų ištrūkti iš Tėvo iškreipimo rutinos – iš Dievo vaizdavimo tolima būtybe danguje.
Tai atvedė prie atskirties tarp bažnytinio gyvenimo ir kasdieninio gyvenimo, kuomet nueinate į bažnyčią kelioms valandoms sekmadienį, ir tuomet palikę bažnyčią iš esmės sakote Dievui: „Gerai, Dieve, dabar palik mane ramybėje sekančias šešias dienas, ir tuomet aš vėl sugrįšiu.“ Ir tai nėra tas dvasingumas, kuris domins žmones Vandenio Amžiuje. Nes dvasingumas turi būti kažkas, kuo gyvenate kiekviename savo kasdieninio gyvenimo aspekte. Kitaip jis tiesiog mirs, nes nebeduos jums tai, ko reikia šiame amžiuje, nes šis amžius yra dvasinės laisvės amžius.
Ką reiškia dvasinė laisvė
Dvasinė laisvė nėra kažkas, ką galėtumėte atrasti, nukeliaudami į Himalajus ir sėdėdami urve, neturėdami jokių pasaulietiškų įsipareigojimų – ir manydami, jog atradote dvasinę laisvę. Dvasinę laisvę pasieksite, sudvasindami kiekvieną savo gyvenimo aspektą, idant viskas, ką bedarytumėte, būtų jūsų dvasingumo išraiška. Ir todėl turėtumėte laisvę visuose savo kasdieninio gyvenimo aspektuose. Tai yra dvasinė laisvė, mano mylimieji. Ir jos negalėsite pasiekti, kol egzistuos atsiskyrimas – ne tarp bažnyčios ir valstybės, nors ši atskirtis taip pat privalo būti panaikinta – tačiau, kol egzistuos atskirtis tarp bažnytinio gyvenimo ir kasdieninio gyvenimo, arba, kaip kai kurie sakytų, tikro gyvenimo.
Bet matote, tikras gyvenimas yra tuomet, kai suvokiate, kad viskas yra Dvasios išraiška; viskas yra Absoliuto išraiška, kaip sakome knygoje Nekaro menas. Nes leiskite man jus užtikrinti, kad Nekaro menas yra pakylėtųjų mokytojų visumos išraiška, ir tai yra pačios universaliausios žinios, kurią norime atnešti šiuo konkrečiu metu, esmė.
Šiuo metu nėra universalesnės išraiškos fizinėje karalijoje, aprašančios sąmonę, kuri yra reikalinga, norint ištraukti žmoniją iš praeities ir atvesti ją į Sen Žermeno Aukso Amžių. Nes tik tuomet, kai žmonės nuspręs nebeskelbti karo karui, bet mes iššūkį karo sąmonei per nekaro sąmonę – priimdami savo pačių beribę kilmę, savo beribį šaltinį, savo beribę esybę – jie galės priimti, kad yra atviros durys Absoliutui tekėti į šį baigtinį pasaulį – ir tiktai šis tekėjimas į baigtinį pasaulį įkūnys Aukso Amžių.
Pradėkite elgtis pagal savo dvasinį amžių
Palieku jus su Motinos širdies ugnimi, kuri, kaip iš tiesų galite pajausti, kyla iš meilės, meilės visiems Motinos vaikams, kuri neleis jiems nugrimzti į žemyn traukiantį sūkurį, nepaimdama jų už ausies, nepatraukdama aukštyn, ir griežtai nepabardama: „Laikas tau pradėti elgtis pagal savo amžių.“ Nes, mano mylimieji, milijonams gyvybės srautų šioje Žemėje atėjo laikas pradėti elgtis pagal savo amžių, suvokiant, jog jie yra labai seni gyvybės srautai, kurie čia buvo labai ilgą laiką. Ir jau pakankamai turėjote laiko mėgautis fizinės karalijos malonumais. Tačiau dabar atėjo laikas suvokti, iš kur jūs atėjote ir kodėl atėjote į šią planetą, nes atėjote tikrai ne dėl to, kad mėgautumėtės visais tais dalykais, kurie jums yra prieinami šiuolaikinėje visuomenėje. Atėjote atrasti savo aukštesnį tikslą ir atnešti iš tiesų gausingą gyvenimą į Žemę, kuris yra ne materialiai gausingas gyvenimas, bet dvasiškai gausingas gyvenimas, kuriame esate integravę dvasią ir materiją, Absoliutą ir baigtinį, Tėvą ir Motiną.
Taigi, mano mylimieji, aš taip pat dėkoju jums už jūsų buvimą, už jūsų pasiryžimą atnešti savo širdies liepsnas, leisti šviesai tekėti per jus, ir kalbėti šias invokacijas, kurias kalbėjote. Nes iš tiesų, sukalbėdami šiandien šias dvi invokacijas, atvėrėte duris daugelio žmonių pasaulyje širdžių išvalymui, ir tai suteiks jiems galimybę – atokvėpį nuo intensyvių neatleidimo jausmų – idant jie galėtų nubusti ir tarti: „A, galbūt turėtumėme tiesiog visa tai paleisti ir atleisti praeičiai, ir žengti į ryškiai šviečiančią naujos dienos saulę – į meilę, šviesą ir taiką.“
Aš, Kuan Jin, užsklendžiu jus didžioje Atleidimo Liepsnoje. Ir suteiksiu jums galimybę – kai bus paleista groti muzika, man baigus kalbėti – išlieti į mano Atleidimo Liepsną visą neatleidimą, kurį turite asmeniškai, ar bet kokį neatleidimą, kurį jaučiate egzistuojant masinėje sąmonėje, kolektyvinėje sąmonėje tų žmonių, tarp kurių užaugote, kuomet jie nėra atleidę dėl kažkokios priežasties. Užsklendžiu jus savo Atleidimo Liepsnoje, ir galiu jus užtikrinti, kad ši liepsna gali sudeginti bet kokį neatleidimą, kurį tik į ją pasiųsite. Tad išmėginkite mane, sako Viešpats, ir taip apipilsiu jus palaiminimais, kad nebus vietos jūsų širdyje juos priimti. Ir jūsų širdys taps per kraštus besiliejančio atleidimo taure, idant galėtumėte, palikę šią vietą, eiti ir nešti šį atleidimą kitiems. Tad užsklendžiu jus savo širdyje.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com