Dievo karalystė yra arti – per Dangiškojo Tėvo ir Dangiškosios Motinos vienybę

TEMOS: Kristus suvienija Dangiškąjį Tėvą ir Dangiškąją Motiną – Dievas nemato jokio skirtumo tarp dvasios ir materijos – Kristaus rolė yra suvienyti Dvasią ir materiją – Dangiškoji Motina visada yra tyra – Jūsų vienovė su išreikštu Dievu – Išganymas per Dieviškąjį Moteriškumą – Šiandieninė krikščionybė negali žmonių atvesti prie išganymo – Tik moterys gali atkurti krikščionybę – Laikykitės krikščionybės prikėlimo vizijos

Pakylėtasis Mokytojas Jėzus, 2008 kovo 23 d. per Kim Michaels.


Būkite pasveikinti, mano mylimieji, šį Velykų Rytą – turėjusį simbolizuoti mano prisikėlimą iš mirties, iš kapo duobės. Tačiau aš, Jėzus, neatėjau į šią Žemę simbolizuoti to sau, atėjau simbolizuoti potencialo – visiems žmonėms – leisti žmogiškajam aš, mirtingajam aš, mirti. Ir šitaip būti prikeltiems – ne į naują fizinį gyvenimą ar dvasinį gyvenimą kokioje nors aukštesnėje karalijoje – bet būti prikeltiems į naują tapatumo jausmą, kuriame nebeneigtumėte realybės, kad esate bendrakūrėjai su Dievu.

Ir todėl pripažintumėte, kad Dievo karalystė yra jumyse, kad jūs esate viena su savo tėvu, kad jūsų tėvas dirba, ir jūs kartu dirbate, ir esate pasiryžę dirbti, būdami bendrakūrėju, kuriuo buvote pasiųsti čionai būti. Idant galėtumėte įnešti savo indėlį į Dievo karalystės atnešimą į šią Žemę. Tai yra tikslas, dėl kurio aš atėjau, tai yra tikslas, dėl kurio patyriau visus tuos fizinius įvykius – nukryžiavimą ir mirtį ant kryžiaus – kaip simbolį, ką visiems žmonėms yra įmanoma pasiekti dvasiškai.

Kristus suvienija Dangiškąjį Tėvą ir Dangiškąją Motiną

Nes matote, prieš 2000 metų, žmonėms iš tiesų buvo būtina duoti fizinius, matomus, išorinius pavyzdžius, nes kitaip jie nebūtų sugebėję susiderinti su potencialu įveikti mirtį, mirties sąmonę. Tačiau, žinoma, duodant šiuos išorinius pavyzdžius, buvo galima numatyti, kad daugelis žmonių neišvengiamai visą savo dėmesį sutelks į išorinius pasireiškimus, nesugebėdami už jų pamatyti paslėpto simbolizmo, ir nesugebėdami pamatyti universalių mano misijos ir žinios aspektų, manydami, kad tai galiojo tik žydams, manydami, kad tam tikri dalykai galiojo tik man, ar kad tam tikri dalykai galioja tik krikščioniams.

Kristaus sąmonė yra universali. Pati Kristaus Sąmonės esmė yra ta, kad ji suvienija materiją ir dvasią. Ji suvienija tai, ką galėtume pavadinti Dangiškuoju Tėvu ir Dangiškąja Motina, idant nebebūtų jokios atskirties tarp Kūrėjo ir jo kūrinijos. Nes, žinoma, kaip yra pasakyta Jono evangelijoje, be Jo nieko nebuvo sukurta, kas yra sukurta.

Ir būtent dėl to Dievo karalystė yra jumyse, kadangi Dievas – Dievo esybė, ir Dievo Esatis – yra visame kame. Ir tik atskirtimi grįsta religija galėjo paversti krikščionybę monoteistine religija, išaukštindama stabmeldišką išorinio Dievo įvaizdį, piktos tolimos dievybės danguje įvaizdį, žvelgiančios žemyn į jus, pasirengusios nubausti už menkiausią nusižengimą ir pasiųsti į pragarą visai amžinybei.

Mano Mylimieji, atėjo laikas, kad krikščioniai, tie, kurie save šiandien vadina krikščioniais, nubustų mano tikrosios žinios realybei – kad neatėjau kurti dar vienos religijos, neigiančios Kristaus potencialą, kaip tą anuomet darė žydų religija (ir, tiesą sakant, tebedaro iki pat šiol). Atėjau pažadinti visus žmones potencialui atrasti Dievo karalystę savyje, šitaip tampant šios karalystės Žemėje tąsa, bendrakūrėju, bendrakuriančiu šią karalystę ir ją materializuojančiu. Šitaip suteikiant gausingą gyvenimą visiems žmonėms, tiek gausingą materialų gyvenimą, tiek gausingą dvasinį gyvenimą.

Dievas nemato jokio skirtumo tarp dvasios ir materijos

Dievo prote, Dievo vizijoje, nėra jokio skirtumo tarp materijos ir dvasios. Tai yra iliuzija, sukurta iš dualistinės sąmonės, iš atskirties sąmonės, kurią į šią planetą atnešė puolusios būtybės iš aukštesnių sferų, tačiau ją taip pat palaikė daugelis žmonių šioje Žemėje. Tik dualistinė sąmonė leidžia ego egzistuoti. Ir dualistinė sąmonė taip pat suteikia ego potencialą sukurti iliuziją, kad ego pasiekė tai, ko geidžia labiausiai – kažkokį pranašesnį statusą, lygindamasis su kitais žmonėmis Žemėje.

Būtent dėl to tiek daug žmonių tokioje daugybėje skirtingų pasaulio vietų – ir tokioje daugybėje kultūrų ir religijų – nenori paleisti dualistinės sąmonės. Tai galioja net ir tiems, kurie save vadina krikščioniais. Jie nenori paleisti dualistinės sąmonės, nes, jeigu ją paleistų, turėtų suvokti ir pripažinti, kad išganymas, kurį atnešiau į šią Žemę, nepriklauso išskirtinai jiems, jų mažytės bažnyčios nariams – kurią jie sau apsibrėžė, manydami, kad šitaip gali neleisti visiems kitiems būti išganytiems.

Tai ko reikia, kad įveiktumėte šią dualistinę sąmonę? Na, reikia suvokti, reikia pripažinti, kad Dievas Tėvas niekada nebuvo atskirtas nuo Dievo Motinos. Dualistinėje sąmonėje nutiko taip, kad susikūrėte šiuos lyčių vaidmenis, ir susikūrėte šiuos įvaizdžius – dualistinius įvaizdžius – dėl kurių mums yra beveik neįmanoma perduoti jums realybės, dvasinės realybės. Nes vos tik mes pasakome kokį nors žodį, jūs iš karto imate – sakydamas „jūs“ turiu omenyje žmones Žemėje – perkelinėti savo dualistinius įvaizdžius ant jo. Tad, kai sakau „Dievas Tėvas,“ žmonės iš karto ima projektuoti įvaizdį, grįstą lyčių vaidmenimis, kurie buvo apibrėžti žmonių visuomenėje. Ir kai sakau „Dievas Motina,“ jie projektuoja kitą įvaizdį, grįstą savo turimu moterų įvaizdžiu. Tačiau abu šie įvaizdžiai yra dualistiniai, abu jie yra nesubalansuoti, ir todėl negali jūsų atvesti prie teisingo supratimo, ko iš tiesų reikia, jei norite būti išganyti, kaip krikščioniai tai vadina. Tačiau iš tikrųjų tai reiškia, kad įžengiate į Dievo karalystę, kuri, kaip sakiau, yra jumyse, ir tai simbolizuoja faktą, kad Dievo karalystė nėra fizinė būsena, nėra dvasinė būsena – tai yra sąmonės būsena.

Nėra taip, kad turėtumėte kur nors fiziškai nukeliauti, idant galėtumėte įžengti į dangaus karalystę. Netgi neturite nusimesti kūno ir pakilti į kokią nors dvasinę karaliją, idant įžengtumėte į dangaus karalystę. Žinia, kurią atėjau atnešti į Žemę, yra įkūnyta teiginyje, kurį skelbiau ankstyviausiomis savo dienomis sakydamas: „Dievo Karalystė yra arti.“ Tai reiškia, kad galite patirti ją čia ir dabar, įžengdami į sąmonės būseną, kuri yra Dievo Karalystė.

Ir kokia yra ši sąmonės būsena? Tai yra būsena, kurioje įveikiate šio pasaulio iliuziją, šio pasaulio princo sukurtą iliuziją, įveikiate iliuziją, kad Dievas Tėvo aspekte, Alfa aspekte, kada nors galėtų būti atskirtas nuo Dievo Motinos, Omega aspekto. Tai yra tiesa, kad egzistuoja du Dievo aspektai. Egzistuoja vienas Kūrėjas, kuris yra Absoliutas, nedalomas, nepadalijamas. Tačiau šis begalinis Kūrėjas išreiškė save formų pasaulyje, ir tai darydamas išreiškė save per formą, patalpino savo Esybę formoje, viską sukūrė iš savo paties Esybės. Ir todėl, nors vis dar tebeegzistuoja Dievo aspektas, kuris yra nedalomas Kūrėjas, vis dėlto Dievas taip pat save padalijo į formų pasaulį, į Materijos Šviesą, įgijusią formą.

Kristaus rolė yra suvienyti Dvasią ir materiją

Dievas Tėvas nėra atskirtas nuo Dievo Motinos, kad ir ką apie tai manytumėte, remdamiesi lyčių vaidmenimis Žemėje. Dievas Motina yra kitas Dievo Tėvo pasireiškimas, ir jūsų, kaip savimonę turinčių būtybių materijos karalijoje rolė yra nubusti realybei, kad esate Dievo Kūrėjo tąsos. Ir todėl galite būti atviromis durimis Dievui Kūrėjui atnešti savo karalystę į įsikūnijimą Žemėje. Tačiau šiomis atviromis durimis galite būti tik tuomet, kai esate įveikę atskirties nuo savo šaltinio, atskirties nuo savo Kūrėjo, jausmą, kuomet galiausiai tariate: „Aš ir mano Kūrėjas esame Viena.“ Ir suvokiate, kad niekada iš tiesų ir nebuvote atsiskyrę.

Jeigu Dievas yra begalinis, tai reiškia, kad Kūrėjas yra visur, tai kaip kada nors galėtumėte būti atskirti nuo Kūrėjo, atskirti nuo savo šaltinio? Tai neįmanoma, ir tai tegali egzistuoti kaip iliuzija, sukurta prote, kuris yra grįstas atskirtimi. Tad matote, kaip tai yra susiję su Dangiškosios Motinos, Dangiškojo Moteriškumo atkūrimu. Nes, norėdami eiti Kristiškumo keliu, turite įveikti iliuziją, kad Dangiškoji Motina – moteriškasis Dievo aspektas, materijos karalija – kada nors galėtų būti atskirta nuo Tėvo, nuo Kūrėjo.

Ir jūs tuomet tampate atviromis durimis šiai tiesai skleisti kitiems, duodami šią gyvybę teikiančią tiesą kitiems, idant jie taip pat galėtų būti pažadinti ir suvoktų, kad yra Dievo Tėvo tąsos. Tačiau susivieniję su Dievu Tėvu, jie tampa Dievu Motina, jie tampa Dievo atstovais materijos karalijoje. Ir todėl jūs tampate Tėvu-Motina Dievu įsikūnijime. Tampate Tėvo-Motinos Dievo sąjunga čia, šioje karalijoje.

Ir tai yra Kristaus būtybės rolė. Tai, mano mylimieji, yra tikrasis kelias į Kristiškumą. Egzistuoja skirtingi kelio lygmenys, tačiau kildami link aukštesnių kelio į Kristiškumą lygmenų, turite integruoti savo esybės Tėvo ir Motinos aspektus. Suvokdami, kad jūsų žemesnė esybė – tapatumas, kurį susikūrėte tam, kad galėtumėte reikštis šiame pasaulyje – privalo įžengti į vienovę su Dievu Tėvu, kuomet jūs iš tiesų tampate Dievu Motina, gryniausia Dievo Motinos prasme.

Dangiškoji Motina visada yra tyra

Nesusiklaidinkite regimybėmis; neteiskite pagal išorę. Pamatykite subtilų skirtumą. Viskas, ką matote aplink save materijos karalijoje, yra sukurta iš Materijos šviesos, prisiėmusios formą. Materijos šviesa yra Dievo Motinos išraiška – tam tikra prasme galėtume sakyti, kad Materijos šviesa savo gryniausiame pavidale YRA Dievas Motina. Tačiau Dievas Motina prisiekė leisti savimonę turinčioms būtybėms, bendrakūrėjams, eksperimentuoti su savo laisva valia, prisiimdama bet kokias formas, kurias jie ant jos įspaudžia savo protų galia. Ir todėl tai, ką matote Žemės planetoje, yra Dievo Motinos pasireiškimai, tačiau ne tyru pavidalu, ne tuo pavidalu, kuris būtų harmonijoje su Dievo Tėvo vizija arba tyra Dievo Motinos vizija.

Tad negalite, žiūrėdami į netobulumus Žemėje, sakyti, kad tai yra Dievas-Motina. Dievas-Motina niekada negalėtų būti netyru pavidalu, nors Dievas-Motina leidžia savo energijoms, savo šviesai prisiimti netyrą formą, idant suteiktų Dievo bendrakūrėjams galimybę pjauti tai, ką šie pasėjo. Tačiau Dievo Motina amžinai išlieka tyra, jos negali suteršti jokie netobuli pasireiškimai šiame pasaulyje. Dievo Motina visada buvo tyra – ir visada išliks tyra. Ir kai pasiekiate Kristaus sąmonę ir matote, kad nėra jokios atskirties tarp Dievo Tėvo ir Dievo Motinos, tuomet tampate Dievo Motinos tyrumu įsikūnijime. Tampate Dievo Motinos tyrumo pasireiškimu.

Nesvarbu, ar esate vyriškame kūne, ar moteriškame kūne, tai yra visiškai nesvarbu. Jūs vis tiek – kai pasiekiate Kristaus sąmonę – tampate Dievu Motina įsikūnijime. Nes gi suvokiate, kad Kūrėjas savo gryniausiame, begaliniame, nedalomame pavidale negali savęs išreikšti šiame pasaulyje? Kūrėjas save išreiškia kaip Dievą Motiną, sukūrusią formų pasaulį. Ir todėl galbūt jums netgi reikėtų pakilti virš šių Dievo Tėvo ir Dievo Motinos sąvokų ir atrasti universalesnes sąvokas, tokias kaip absoliutus Dievas ir išreikštas Dievas, įkūnytas Dievas.

Jūsų vienovė su išreikštu Dievu

Jūs, kaip savimonę turinčios būtybės, vystotės link Dievo sąmonės. Ir kai pasieksite šią Dievo sąmonę, galėsite patirti Kūrėją jo gryniausiame pavidale. Tačiau, kol esate įsikūnijime formų pasaulyje, nepatiriate Kūrėjo jo gryniausiame pavidale, patiriate Kūrėją jo išreikštame pavidale, Dievo Motinos pavidale. Ir būtent su šiuo Dievu tampate viena, vis dar tebebūdami įsikūnijime.

Žinote, kad sakiau: „Aš ir mano Tėvas esame Viena.“ Už šio teiginio slypinti realybė yra tokia, kad, kai esate įsikūnijime, laikote moteriškąjį poliariškumą dvasinėje karalijoje esančioms būtybėms – pakylėtiesiems mokytojams. Tad, kai sakiau: „Aš ir mano Tėvas esame Viena,“ pripažinau savo vienovę su savo mokytoju ir guru, Viešpačiu Maitrėja – savo vienovę su savąja AŠ ESU Esatimi, savo vienovę su savo dvasiniu giminės medžiu, nusidriekusiu iki paties Kūrėjo. Ir todėl, pripažinęs šią vienovę, pripažinau Dvasios ir materijos vienovę, dvasinės karalijos ir materijos karalijos vienovę. Tačiau aš čia kalbu net apie dar gilesnį Dievo, kaip absoliuto, neišreikšto Kūrėjo suvokimą, ir taip pat apie Dievo, išreikšto Kūrėjo, išreiškusio save baigtiniame pasaulyje, suvokimą. Ir todėl tai sudaro kitą poliariškumą, nei tarp dvasinės karalijos ir materijos karalijos egzistuojantis poliariškumas.

Tad matote, vėlgi, egzistuoja sluoksniai, egzistuoja ratai ratuose, tačiau jums čia reikia pamąstyti apie tai, kad jūsų, kaip Kristaus būtybių, tikslas yra siekti sąmonės būsenos, kurioje būtumėte suvieniję abu Dievo aspektus – kurie tradiciškai buvo laikomi vyriškumu ir moteriškumu, Alfa ir Omega, Tėvu ir Motina. Nebematote tarp jų jokios atskirties, net ir jokio skirtumo, kadangi suvokiate, kad jie tapo viena jūsų esybėje. Nes būtent tai yra Kristaus sąmonė: ji suvienija du Dievo aspektus, ir tuomet jūs įveikiate iliuziją – kuri yra įmanoma tik formų pasaulyje – kad kokia nors forma galėtų būti atskirta nuo savo šaltinio.

Išganymas per Dieviškąjį Moteriškumą

Tad tuo noriu jums pasakyti, kad kelias į išganymą, kurį atėjau atnešti į šią planetą, iš tiesų yra asmeninio Kristiškumo kelias, tačiau šiuo asmeninio Kristiškumo keliu negalima eiti be Dieviškojo Moteriškumo. Su krikščionybe nutiko taip, kad, užuot buvusi tokia religija, kokia jai buvo skirta būti, ji tapo žydų religijos tąsa. O žydų religija koncentravosi į Dievo Tėvo aspektą ir neigė Dieviškąjį Moteriškumą, ir visa tai kilo iš sufalsifikuotos Rojaus Sodo istorijos, kuriame Moteris ir Moteriškumas buvo kaltinami dėl Vyro nuopolio.

Ir todėl krikščionybė tapo dar viena religija, neigiančia Dieviškąjį Moteriškumą. Tai nebuvo mano pirminė intencija, ir todėl tai yra tikra tiesa – kaip kai kurie žmonės jau pradeda suvokti – kad turėjau visiškai kitokį požiūrį į moteris ir moterų vaidmenį dvasingume ir religijoje, nei vaizdavo katalikų bažnyčia ir kitos vėlesnės krikščionių bažnyčios. Beveik visos jos yra grįstos moterų kaltinimu dėl nuopolio, iškeldamos vyrą ir vyrišką aspektą į pranašesnį statusą, naudodamosis tuo kaip pretekstu moterų fizinei ir dvasinei priespaudai.

Kai pasiekiate Kristiškumą, pakylate virš lyčių vaidmenų Žemėje. Jums nebėra svarbu, ar esate vyro ar moters kūne, nes esate pakilę virš žmogiško lytiškumo, ir nelaikote savęs nei vienu nei kitu. Jums tiesiog nėra svarbu, koks yra jūsų kūnas, ar kokia yra jūsų lytinė pakraipa, kaip šiandien apie tai yra taip mėgstama diskutuoti. Nes jums tai nebėra svarbu, kai pasiekiate tą vienovės būseną, kai pasiekiate tą Tėvo-Motinos vienybę, Vyriškumo-Moteriškumo, Išorinio ir Vidinio vienybę. Ir suvokiate, kad atskirties niekada iš tiesų ir nebuvo, nes kaip gi Dievas galėtų būti atskirtas pats nuo savęs, jeigu Dievas yra begalinis ir todėl yra visur, ir privalo būti visame kame – o ne tolima būtybe danguje.

Štai kodėl sakiau, kad Dievo Karalystė yra jumyse. Nes kol vaizduositės Dievą tolima būtybe danguje, niekada nepasieksite vienybės su šiuo Dievu. Šią vienybę pasieksite tik tuomet, kai atrasite Dievą, išreiškusį save jumis – formoje – ir pripažinsite savo vienybę su šiuo Dievu. Ir štai tuomet įveiksite atskirties jausmą. Ir tuomet vyriškumas ir moteriškumas susilies tobuloje vienybėje, tobuloje harmonijoje. Ir tuomet vidinis bus tapęs išoriniu, o išorinis bus tapęs vidiniu, kaip yra sakoma Tomo evangelijoje – ir tuomet būsite įveikę tą atskirtį. Ir žinosite, kas esate, žinosite, kodėl čia esate. Ir tą akimirką, būsite atgimę, kaip mėginau paaiškinti Nikodemui – kuris nesugebėjo to suprasti, nes nesugebėjo atsiskirti nuo linijiško, analitinio proto, grįsto dualizmu ir atskirtimi.

Tačiau ką gi aš sakiau, mano mylimieji? „Tik tas gali pakilti atgal į dangų, kas nusileido iš dangaus.“ Tik Sąmoningasis AŠ gali pakilti atgal į dangų. Ir atgal į dangų gali pakilti tik tuomet, kai suvokia, kad niekada nebuvo atskirtas nuo dangaus, niekada nebuvo atskirtas nuo savo šaltinio, nes jis yra paties Kūrėjo Esybės tąsa. Būtent tuomet atgimstate į suvokimą, kuo visada buvote. Tačiau tai nereiškia, kad išnykstate, nes dabar tai reiškia, kad galite paimti savo formų pasaulyje susikurtą individualumą ir pakelti jį aukštyn, prikelti jį, idant jis taptų viena su dangiškuoju individualumu, saugomu jūsų AŠ ESU Esatyje. Tačiau, kad tai galėtų įvykti, privalote leisti netikram individualumui – atskirtimi ir dualizmu grįstam individualumui, mirtingajam žmogiškam aš, ego – privalote leisti tam tapatumui mirti ant kryžiaus, atiduodami dvasią – tą dvasią, kuri yra jausmas, jog esate atskirti nuo Dievo.

Ir kai galiausiai atiduosite tą dvasią, tuomet žmogiškasis aš mirs. Ir tuomet galėsite atgimti į žinojimą to, kas esate, ir tuomet Dangiškoji Motina ir Dangiškasis Tėvas susilies į tobulą vienybę jūsų esybėje, ir būsite kaip Viršuje, taip ir apačioje. Būsite čia apačioje visu tuo, kuo esate Viršuje.

Šiandieninė krikščionybė negali žmonių atvesti prie išganymo

Tuo tiesiog noriu pasakyti, kad šiandieninė jūsų turima krikščionybė buvo sąmoningai iškreipta neigti Dieviškojo Moteriškumo svarbą, neigti mokymus, kuriuos aš jums ką tik daviau. Ir kuriuos taip pat daviau užmaskuotu pavidalu prieš 2000 metų, ir kai kurie mano mokiniai iš tiesų suvokė šiuos mokymus ir mokė kitus – nors, vėlgi, mažai žmonių suvokė juos anais laikais.

Tad matote viso to rezultatą: krikščionybė, kurią turite šiandien, vyrų dominuojama krikščionybės forma, niekada negalės atvesti žmonių į išganymą! Ar suvokiate, mano mylimieji? Ji niekada nesugebės išpildyti savo pažado, atvesdama žmones į išganymą. Tai neįmanoma, tai yra melagingas pažadas – ir kiekviena krikščioniška bažnyčia, žadanti išganymą savo nariams, skleidžia melagingą pažadą. Krikščionybė galės įvykdyti savo potencialą tik tuomet, jeigu krikščionybėje bus atkurta Dieviškojo Moteriškumo rolė.

Ir tai nebūtinai turi reikšti, kad turėtumėte apsikeisti rolėmis, kuomet staiga moterys perimtų visus postus, kuriuos anksčiau užėmė vyrai. Tačiau tai iš tiesų reiškia, kad mums reikia sukurti naują krikščionybę, kurioje būtų visiškai nesvarbu, ar esate vyro ar moters kūne, nes galėtumėte užimti bet kokį postą, galėtumėte vykdyti bet kokią rolę toje religijoje, tame judėjime.

Tik moterys gali atkurti krikščionybę

Šiandieninės krikščioniškos bažnyčios yra taip giliai įstrigusios šiame vyrų dominuojamame mąstyme, jog vienintelis būdas joms tai įveikti yra, kad moterys pripažintų visišką savo lygybę su vyrais, ir joms būtų leista užimti bet kokius postus krikščioniškose bažnyčiose. Ir tai potencialiai galėtų subalansuoti vyrišką elementą ir galiausiai galėtų atnešti pusiausvyrą į bažnyčias. Tačiau tikimybė, kad vyraujančios krikščioniškos bažnyčios panorės atlikti šią transformaciją, yra ganėtinai menka.

Tad yra daug realistiškiau tikėtis, kad turės atsirasti naujos krikščioniškos bažnyčios, nauji judėjimai, idant žmonės paliktų senąsias bažnyčias ir prisijungtų prie naujų bažnyčių, naujų judėjimų. Tai nereiškia, kad turiu viziją, jog vyraujančios srovės krikščioniai prisijungs prie judėjimo, pripažįstančio tiesioginį apreiškimą iš pakylėtųjų mokytojų. Nes daugelis krikščionių tam nėra pasiruošę, tačiau noriu jums aiškiai pasakyti, ką taip pat pabrėžė Motina Marija ir Kuan Jin, kad moterys laiko raktus į krikščionybės transformacijos potencialą.

Ir todėl, prašau jūsų, kurie esate dvasiškai sąmoningesni žmonės, laikytis vizijos, kad moterys bus pakylėtos aukštyn visose krikščioniškose bažnyčiose, ir joms arba bus leista transformuoti bažnyčias, arba šios moterys atsistos ir tars: „Mes turime atsiskirti nuo šių nelanksčių sustabarėjusių bažnyčių ir atrasti naują būdą pažvelgti į Kristaus misterijas, idant galėtume suvienyti Dieviškąjį Moteriškumą su Dieviškuoju Vyriškumu.“

Ir tai yra vizija, kurios noriu, kad laikytumėtės šį Velykų sekmadienį ir toliau – kad Dieviškasis Moteriškumas bus atkurtas krikščionybės religijoje. Ir ypač, kad Dieviškosios Motinos vertė galiausiai bus pripažinta ir suvokta, taip pat pripažįstant, kad ne tik moterys gali turėti ryšį su Dieviškąja Motina ar būti jos tąsomis.

Bet kad tiek vyrai, tiek moterys privalo tapti Dieviškosios Motinos tąsomis, kaip paaiškinau šiame mokyme. Nes tik tuomet, kai tiek vyrai, tiek moterys turės pusiausvyrą tarp Dieviškojo Moteriškumo ir Dieviškojo Vyriškumo, jie galės išpildyti savo aukščiausią dvasinio judėjimo potencialą, kuris tuomet galės patraukti kolektyvinę sąmonę aukštyn. Kuomet jūs galėsite būti tais aukščiausiais dešimt procentų, traukiančiais aukštyn aštuoniasdešimt procentų žmonių, ir atnešančiais teismą žemiausiems 10 procentų. Ir jeigu šie nenorės keistis, tuomet jie bus pašalinti iš šios planetos ir gaus savo galimybes kitur.

Laikykitės krikščionybės prikėlimo vizijos

Tad, mano mylimieji, laikykitės šios vizijos. Laikykitės vizijos, kad krikščionybė bus prikelta, kad įvyks nubudimas, idant kritinė masė žmonių visose krikščioniškose bažnyčiose, ar bent jau kiek įmanoma didesniame skaičiuje šių bažnyčių, ryšis atiduoti šios senosios, vyrų dominuojamos, nesubalansuotos krikščionybės dvasią. Jie ryšis leisti tam tapatumui, tam masiniam tapatumui, mirti, idant judėjimas, kurį aš atėjau įkurti, galėtų būti prikeltas, ir mes galėtume turėti iš tiesų subalansuotą dvasinį judėjimą, kuriame Tėvas ir Motina, Vyriškumas ir Moteriškumas, dirbtų tobuloje harmonijoje ir vienybėje, idant žmonės galėtų įveikti atskirtį tarp materijos ir dvasios, tarp Kūrėjo ir jo kūrinijos, tarp neišreikšto Dievo ir išreikšto Dievo visuose jo pasireiškimuose. Idant visi jo pasireiškimai iš tiesų imtų suvokti esantys šio Vieno nedalomo Dievo tąsos.

Tai yra vizija, kurios aš laikausi. Tai yra vizija, kurios laikosi Motina Marija. Taip pat ir jūsų prašau laikytis šios vizijos, ir matyti, kad šis judėjimas iš tiesų prasidės, ypač nuo moterų krikščioniškose bažnyčiose, kurios nubus ir tars: „Senasis požiūris nebėra veiksmingas! Tai negali toliau tęstis. Privalome imtis aktyvesnės rolės, ne paversdamos save vyrų priešėmis, bet padėdamos vyrams pamatyti, kad jie taip pat yra įstrigę savo tradicinėse rolėse. Ir jie taip pat patirtų didesnę laisvę virš jų pakildami, jas peržengdami, tiesiog leisdami tai šmėklai mirti, kuri laiko juos prikaltus prie nesubalansuotos religijos, nesubalansuotos pasaulėžiūros kryžiaus.“ Tai yra mano kvietimas, tai yra mano vizija.

Ir taip pat noriu jums visiems, kurie dalyvaujate šioje konferencijoje, išreikšti savo didžiulį dėkingumą už tai, kad prisidedate prie momentumo, kuris buvo sukurtas. Nes galiu jus užtikrinti, kad jūs jau prisidėjote prie didžiulio lūžio kolektyvinėje sąmonėje. Pasiekėte tikslą, kurį mes buvome numatę šiai konferencijai. Ir todėl noriu, kad pajaustumėte mūsų visų dėkingumą, už jūsų pasiryžimą būti ieties smaigaliu, praskrodžiančiu šią senąją, sustabarėjusią, vyrų dominuojamą sąmonę, ir iškertančiu kelią Dieviškojo Moteriškumo prisikėlimui visose dvasingumo srityse. Net ir religijos srityje, idant religija galėtų tapti sudvasinta, vietoj tos dabartinės jos būklės, kurioje dauguma vyraujančių religijų nebeturi jokio dvasingumo elemento, jokios dvasinės ugnies, jokio dvasinio mokymo. Ir todėl, žinoma, nesugeba patenkinti šiandieninių dvasingų žmonių dvasinių poreikių, kurie nepasitenkina doktrinomis ir dogmomis, bet nori logiškų atsakymų, kurie juos atvestų prie intuityvaus suvokimo, intuityvios patirties, kurią vadinau Tiesos Dvasia.

Taigi, mano mylimieji, užsklendžiu jus savo Begalinio Džiaugsmo Liepsnoje, nes aš iš tiesų atėjau atnešti Džiaugsmą į pasaulį, ir tai yra mano muzikinė nata. Tad pagaukite mano Džiaugsmą ir neškite jį žmonėms. Nes jeigu iš tiesų suvokiate, ką jums papasakojau šiame mokyme – kad Dievo Karalystė yra arti – kaip tuomet negalėtumėte būti džiaugsmingi?

Versta iš www.ascendedmasterlight.com

Visos teisės saugomos © 2008 Kim Michaels