Įveikite savo grandiozines iliuzijas, kad atrastumėte aukštesnį tarnystės lygmenį

TEMOS: Matykite kosminę perspektyvą – Ar jums visada yra būtina turėti nuomonę? – Nebepamenate, ką reiškia būti aklais – Saugokitės ego subtilumų – Kosminio Kristaus Kelio pažinimas – Kas yra Šventoji Dvasia – Kaip turėti įžvalgumą – Neįkliūkite į savo troškimų žabangas – Aukštesnis tarnystės lygmuo – Perspėjimas ar padrąsinimas? – Motinos Marijos dovana

Pakylėtoji Mokytoja Motina Marija, 2008 birželio 27 d. per Kim Michaels.


Mano Mylimos širdys, kartokite dabar su manimi mantrą, perduotą Didžiojo Dieviškojo Vedlio, jo senovinio vardo mantrą: „EUTAI“ [tariama Ė-jū-tei] (9X). O dabar kartokite su manimi moteriškąjį šios mantros atitikmenį, kuris yra: „MARAITAY“ (9X).

Aš, Marija, kaip Dangiškosios Motinos Žemei atstovė, ateinu su jumis pasidalinti keliomis mintimis, ką reiškia būti Dangiškąja Motina, koks tai yra jausmas būti Dangiškąja Motina. Nes kai kurie iš jūsų iškėlėte klausimą, mano mylimieji, ką jautė Lemūrijoje žudoma Dangiškoji Motina, arba matydama, kaip jos atstovė įsikūnijime buvo nužudyta Lemūrijoje.

Jūs suvokiate, mano mylimieji, kad dvasinė būtybė neturi žmogiškų emocijų – kaip jūs jas patiriate Žemėje. Dangiškoji Motina turi didžiausią ir absoliučią pagarbą Dangiškajam Tėvui. Išreikštas Dievas turi aukščiausią pagarbą neišreikštam Dievui. Ir tai yra neišreikšto Dievo valia ir noras, kad visos savimonę turinčios jo paties tąsos turėtų laisvą valią.

Būdamos Dangiškąja Motina, mes iki galo priimame ir gerbiame laisvą valią, leisdamos sau tapti šios laisvos valios išraiškos instrumentais, leisdamos Materijos Šviesai, kuria esame – Materijos Šviesai, kuri yra mūsų Esybės tąsa – būti naudojamai žmonių ir kitų savimonę turinčių būtybių kosmose taip, kaip jos to nori. Mes esame prisiekusios leisti šiai šviesai atvaizduoti absoliučiai bet kokias formas, kokias Dievo bendrakūrėjai nusprendžia suprojektuoti ant jos savo protų galia.

Mes, kurios esame viena su Dangiškąja Motina – mes, kurios esame Dangiškoji Motina – priėmėme sprendimą leisti laisvai valiai reikštis. Ir kartą priėmusios šį sprendimą, nesvyruojame, neabejojame, nesiginčijame, neanalizuojame – kaip jūs tą taip dažnai darote Žemėje. Mes esame ištikimos šiam sprendimui, kadangi jis yra priimtas visa mūsų Esybe. Ir todėl neturime jokių jausmų, kaip jūs suprantate jausmus, susijusių su tuo, kaip laisva valia turėtų būti išreiškiama.

Matykite kosminę perspektyvą

Mes, kurios esame viena su Dangiškąja Motina, mes, kurios save pripažįstame neišreikšto Dievo išraiškomis – būdamos Dievu formoje, būdamos Dievu materijos realizacijoje – mes, mano mylimieji, matome kosminę perspektyvą. Tad mes matome, kad, kai žmogus nedidelėje planetoje, vadinamoje Žeme, atstovauja Dangiškąją Motiną, tuomet šio įsikūnijime esančio žmogaus tikslas nėra būti tam tikros religijos lyderiu; tikslas yra tarnauti aukštesniam tikslui, keliant savimonę turinčių bendrakūrėjų sąmonę, net ir tų, kurie yra pamiršę, kas jie tokie yra, ir todėl, šiuo metu, yra praradę savimonę. Ir vis dėlto, jie tebeturi potencialą bet kurią akimirką susigrąžinti savimonę, savęs kaip dvasinės būtybės, kaip Dievo tąsos suvokimą.

Mūsų tikslas visada yra skatinti augimą sąmonėje, nes tai yra aukščiausias formų pasaulio tikslas, ir šis augimas, kaip puikiai suvokiame, gali vykti tiktai – tiktai – per laisvą valią. Nes jis negali vykti per jėgą, mano mylimieji. Savimonės, savimonės plėtros negalima pasiekti per prievartą, panaudojant iš už savasties ribų esančią jėgą. Ir todėl suvokiame, kad, kai būtybės pasiklydo, jos pradėjo įkūnyti įvairiausius pasireiškimus Žemėje, kurie nebuvo harmonijoje su jų aukščiausiu potencialu – su tyra vizija, kurios mes laikomės. Tačiau kadangi esame begalinėje ir besąlyginėje meilėje, tai mūsų neprivertė nusileisti į negatyvius jausmus – į pyktį, frustraciją, ar netgi norą ką nors kaltinti ar bausti. Mes tiesiog priėmėme tai, kas įvyko. Mes visada priimame tai, kas vyksta – kaip laisvos valios išraišką.

Ir todėl mums rūpi, kaip galėtume padėti gyvybės srautui, pradėjusiam grimzti į žemyn traukiantį sūkurį, kaip galėtume padėti jam pasiekti lūžio tašką ir vėl pradėti kilti. Ir todėl privalome pasitikti žmones ten, kur jie pasirinko nusileisti savo sąmonėje. Ir mes tai darome be jokio teisimo, be jokios baimės, pykčio, kaltinimų – be visų šių negatyvių žmogiškų emocijų. Ir, mano mylimieji, kodėl neturime šių emocijų? Todėl, kad neturime jokių „turėtų“ arba „neturėtų.“ Žodžio „turėtų“ nėra mūsų žodyne.

Ar jums visada yra būtina turėti nuomonę?

Nes matote, mano mylimieji, kai tikrai, pilnai, besąlygiškai priimate laisvą valią, net nebeturite nuomonės, ką žmonės turėtų ar neturėtų daryti su savo laisva valia. Suteikiate jiems laisvę eksperimentuoti, ir mes, Dangiškosios Motinos atstovės, leidžiame savimonę turinčioms būtybėms įkūnyti tai, ką jos nori įkūnyti, leisdamos savo šviesai prisiimti formą, kuri jiems dėl vienos ar kitos priežasties atrodo esanti reikalinga.

Ir dažnai, mano mylimieji, jie to nori dėl to, kad yra apakinti ego, kuris mato tik save ir nesugeba matyti kosminės perspektyvos, kurią matome mes. Ir todėl ego yra susikoncentravęs į save – o mūsų dėmesys yra nukreiptas padėti to žmogaus Sąmoningajam AŠ pamatyti, kad ego yra įstrigęs dualistiniuose meluose ir iliuzijose, ir kad Sąmoningajam AŠ ego iš tiesų nėra reikalingas. Tačiau ko reikia, kad Sąmoningasis AŠ įgytų šį suvokimą? Na, kartais reikia, kad gyvybės srautas įkūnytų tam tikrus pasireiškimus, kurie, žvelgiant iš žmogiškos perspektyvos, gali atrodyti negatyvūs arba savanaudiški. Ir vis dėlto jie yra būtini, kad gyvybės srautas galėtų suvokti, jog tai iš tiesų nėra tai, ko jam reikia. Tai nenumalšina jo tikrųjų troškimų, jo tikrojo ilgesio, kuriuo jis ilgisi kažko daugiau gyvenime, to ilgesio, kurio ego niekada negalės jausti ir nesugebės suprasti, nors ir gali suvokti, kad šis ilgesys egzistuoja.

Ego siekia tai kompensuoti, priversdamas Sąmoningąjį AŠ tikėti, kad jam kažko šiame pasaulyje reikia. Ir tuomet žmogus siekia įgyti tą kažką, kad ir kas tai bebūtų, ir tiktai tuomet – daugeliu atvejų – kai tas kažkas galiausiai būna pasiektas, Sąmoningasis AŠ nubunda ir suvokia: „Ne, tai manęs neišbaigė, tai nebuvo tai, ko aš ieškojau, privalo būti kažkas daugiau gyvenime.“ Ir tuomet – dažnai – nutinka taip, kad ego sugeba įtikinti Sąmoningąjį AŠ, kad, nors tai, ką jis jam anksčiau sakė, nebuvo tikras dalykas, štai tas kitas dalykas materijos pasaulyje tikrai numalšins Sąmoningojo AŠ ilgesį. Ir kartais prireikia daug gyvenimų, kad Sąmoningasis AŠ galiausiai nubustų ir tartų: „Galbūt to, ko aš iš tiesų ilgiuosi, neįmanoma atrasti šiame pasaulyje? Galbūt niekas niekada negalės man suteikti išbaigtumo jausmo šiame pasaulyje, galbūt egzistuoja kažkas daugiau už šio pasaulio ribų? Ir galbūt turėčiau pradėti to ieškoti?“

Ir štai tuomet gyvybės srautas pasiekia lūžio tašką. Jis pasiekia žemiausią sraigtinių laiptų lygį, iki kurio jam reikėjo nusileisti. Ir dabar jis gali sustoti, gali pradėti kelti savo žvilgsnį aukštyn, atsiplėšdamas nuo ego savanaudiškumo ir įgydamas platesnę perspektyvą. Jis gali pažvelgti aukštyn į sraigtinių laiptų viršų ir suvokti, kad galbūt galės atrasti tai, ko ieško, kildamas šiais laiptais aukštyn – kadangi dabar jau pradėjo suvokti, jog niekada to neras, leisdamasis šiais sraigtiniais laiptais žemyn.

Nebepamenate, ką reiškia būti aklais

Daugelis jūsų, kurie esate dvasingi žmonės, pasiekėte šį tašką prieš daug daug gyvenimų, o kai kuriems iš jūsų galbūt net nereikėjo nusileisti į tą žemiausią tašką. Tad daugelis jūsų nebepamenate, koks tai buvo jausmas būti įstrigusiam ego iliuzijose, visą laiką ieškant išbaigtumo ar saugumo, ar priklausymo materialiame pasaulyje. Ir todėl jums yra sunku suprasti ir būti kantriems su tais aplink jus esančiais žmonėmis, kurie siekia dalykų, kurie, kaip aiškiai matote, juos pačius tik dar labiau suvaržo, ir kurie niekada negalės jiems suteikti jokios pilnatvės. Ir jūs, žinoma, esate teisūs, tačiau nesate teisūs, jeigu peržengiate subtilią ribą ir imate galvoti, jog dėl to, kad jūs tai sugebate matyti, kiti taip pat turėtų sugebėti tai matyti.

Nes privalote suvokti, jog priežastis, dėl kurios jūs kažką galite matyti, yra ta, kad pasiekėte vidinį suvokimą. Tačiau tie kiti žmonės šio vidinio suvokimo dar nepasiekė, ir jūsų vidinis suvokimas neturi jokio poveikio kitiems. Ir, deja, su daugeliu nuoširdžių gyvybės srautų nutinka taip – net ir su tais, kurie nusileido į Žemę, turėdami tikslą pakelti žmonijos sąmonę, – kad jie pasiklysta iliuzijose, susivilioja dualizmo iliuzijomis, pirmųjų puolusių angelų sukurtomis iliuzijomis, ėmusių tikėti, jog būtų geriau, kad jie galėtų paminti laisvą valią ir galėtų priversti žmones būti išganytais.

Imate tikėti, kad kiti žmonės turėtų pradėti gyventi savo gyvenimą pagal jūsų vidinį suvokimą. Įstringate žaidime, kurį matote žaidžiamą daugumos vyraujančių religijų, kurios siekia pakeisti žmonių išorinį elgesį arba išorinius įsitikinimus, užuot ėjusios keliu, kuris visada buvo tikrasis pakylėtųjų mokytojų kelias – siekdami padėti žmonėms įgyti vidinį suvokimą, kuris yra vienintelis jų progreso ir augimo raktas.

Ar matote, mano mylimieji, fundamentalų skirtumą tarp pakylėtųjų mokytojų rodomo kelio ir puolusių būtybių, siekiančių kontroliuoti, kelio? Daugelis jų iš tiesų tiki darančios tai dėl aukštesnio tikslo. Jos tai daro, nes tai esą teisinga, nes tai yra visų žmonių labui. Ar netgi viso Dievo plano įvykdymo labui. Nes Dievas tiesiog nesugeba suvokti savo paties plano ir savo paties kūrinijos. O šios puolusios būtybės iš tiesų geriau supranta šį planą už patį Kūrėją.

Saugokitės ego subtilumų

Tai yra absoliutus ego aklumas. Tačiau privalau jums pasakyti, kad ši sąmonė – kuri iš esmės yra sąmonė, teigianti, jog tikslas gali pateisinti priemones – yra labai subtili, labai mokanti įtikinėti. Ir ji yra labai giliai įsišaknijusi religiniuose ir dvasiniuose judėjimuose, mano mylimieji. Jeigu išstudijuosite dvasines organizacijas, pamatysite aiškią tendenciją jos nariams tikėti, kad jie priklauso kažkokiam aukščiausiam mokymui. Ir todėl, tai yra žmonių labui, ir Dievo plano labui, ir pakylėtųjų mokytojų labui, kad kiti būtų švelniai priversti pamatyti jų mokymo teisingumą, netgi laikantis vizijos, kad visi žmonės Žemėje būtų atversti į jų mokymą.

Tačiau jie nesugeba matyti, kad tai tiesiog yra jų ego, žaidžiantis savo žaidimus ir norintis, kad visi žmonės Žemėje būtų atversti į jo tikėjimo sistemą, galvodamas, kad šitaip bus įrodyta, jog tai yra vienintelė tikra, absoliuti, neklystanti tikėjimo sistema Žemėje. Tai, žinoma, yra paklydimas, kuriuo Sąmoningasis AŠ niekada negalės pasitenkinti. Ir visgi Sąmoningasis AŠ gali susigundyti gainiotis šį tikslą labai ilgą laiką, kol pradės suvokti, kad ne to jis iš tiesų ieško. Nes pradės suvokti, kad Dievas privalo būti didesnis nei tai, ką gali pasiūlyti bet kokia tikėjimo sistema Žemėje.

Kosminio Kristaus Kelio pažinimas

Mes laukiame, kad suvoktumėte, jog, kai Jėzus ištarė žodžius: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip kaip tik per mane,“ tai taip pat buvo testas, skirtas patikrinti, ar tie, kurie seka Kristumi, nesusikurs šio pranašumo jausmo, kuris leistų ego ir netikriems mokytojams paversti krikščionybės judėjimą dar viena religija, grįsta koncepcija, kad tai yra vienintelė tikra religija. Mes norėtume, kad suvoktumėte, jog, kai Jėzus davė šiuos teiginius, ir kitus, kurie nėra užrašyti Biblijoje, jis kalbėjo kaip Kosminio Kristaus, visuotinio Kristaus proto atstovas. Ir todėl, kai jisai sakė: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas,“ tai Kosminis Kristus kalbėjo per jį. Ir todėl visuotinis Kristaus protas yra kelias, tiesa ir gyvenimas.

Jūs, kuriems buvo duotas šis mokymas, neturėtumėte papulti į spąstus, imdami galvoti, kad turėtumėte paversti šį mokymą sistema, ir kad ši sistema dabar yra vienintelis tikras kelias. Nes kas yra tikrasis kelias? Na, tai yra Kristaus sąmonė, dvasinė sąmonė, Dangiškosios Motinos, Dangiškojo Tėvo ir Šventosios Dvasios sąmonė, mano mylimieji. Tikiuosi, kad suvokiate, jog ši sąmonė yra Kelias. Ir kiekvienas gyvybės srautas turi potencialą pakeisti savo tapatumo jausmą, susiderindamas su šia visuotine sąmone, suvokdamas, kad yra Vienos Esybės, Kūrėjo tąsa, ir įveikdamas atskirtį bei dualizmą.

Tai, mano mylimieji, yra Kelias. Ir šiuo keliu negalėsite eiti, kol manysite, jog dabar jau esate atradę arba apibrėžę kažkokią aukščiausią tikėjimo sistemą Žemėje, ir todėl jums tereikia laikytis šios tikėjimo sistemos apibrėžtų taisyklių, kol kažkokiu magišku būdu kada nors ateityje būsite išganyti. Tikrasis kelias yra Vienovės Kelias. Vienovės su jūsų aukštesniąja esybe, su jūsų Kūrėju, su Viršum jūsų esančiu jūsų genealoginiu medžiu. Ir vienovės čia apačioje, su žmonėmis įsikūnijime, kurie savęs nebelaikytų žmogiškomis būtybėmis, o laikytų save dvasinėmis būtybėmis, kuriomis iš tiesų esate.

Kas yra Šventoji Dvasia

O dabar norėčiau pereiti prie sekančios minties ir pakomentuoti Šventosios Dvasios koncepciją. Nes realybė yra tokia, kad Vakaruose Šventosios Dvasios koncepciją įvedė Jėzus, pasakęs, kad po savo pakylėjimo paprašysiąs Tėvo atsiųsti kitą Guodėją į Žemę. Tad Šventąją Dvasią galima paaiškinti kaip kolektyvinį momentumą visų tų, kurie ėjo tikruoju Vienovės Keliu. Žemės atveju, tai yra kolektyvinis momentumas visų tų, kurie iš tiesų pakilo iš Žemės, ar bent jau išlaikė materialios karalijos iniciacijas, tuo būdų prisidėdami prie aukštyn kylančios spiralės sukūrimo.

Kiekvieną kartą, kai Būtybė pakyla iš Žemės, ši Būtybė prideda savo momentumą prie šio kolektyvinės Šventosios Dvasios momentumo, prie Šventosios Dvasios tėkmės. Tą padarė Jėzus, tą padarė Krišna, tą padarė Buda. Visos būtybės, kurios kada nors pakilo, pridėjo savo momentumą, kiekvieną kartą sustiprindamos šią Šventąją Dvasią ir palengvindamos visiems žmonėms susiderinti su šia Šventąja Dvasia. Ir todėl jie gali gauti Dvasios dalelę, leidžiančią jiems žinoti tiesą iš vidaus ir leidžiančią jiems eiti į viešumą ir kalbėti šią tiesą su tokia galia, kad tai pažadintų žmones iš jų aklumo, išpurtytų juos iš jų aklumo ir duotų jiems impulsą tam vidiniam suvokimui.

Tai nepriverčia žmonių patirti šio vidinio suvokimo. Tačiau tai jiems duoda pamatą šiam patyrimui, jeigu jie yra jam atviri ir norintys jį gauti. Ir tuomet Šventosios Dvasios galia gali prasimušti pro kolektyvinės sąmonės tankumą, pro žmogaus praeities momentumų tankumą, idant žmogus būtų supurtytas ir, taip sakant, kuriam laikui būtų priverstas sustoti. Žmogaus protas būtų priverstas sustoti, ir žmogus tuomet gautų akimirką įsiklausyti į vidų ir užduoti klausimą, ar neegzistuoja aukštesnis gyvenimo suvokimas, ar nėra kažko daugiau, ką galima patirti gyvenime, užuot toliau gyvenus ego grįstoje, baime grįstoje dualistinėje tikėjimo sistemoje.

Ko reikės, kad galėtumėte susiderinti su Šventąja Dvasia? Na, reikės įžvalgumo, kad galėtumėte atskirti Šventąją Dvasią nuo daugybės netikrų dvasių, kurios buvo sukurtos. Yra tik viena Šventoji Dvasia, kadangi Šventoji Dvasia yra kuriama iš tų, kurie sėkmingai ėjo Vienovės Keliu, momentumo. Ir todėl, žinoma, jie gali sukurti tik vieną vieningą Dvasią. Tačiau taip pat turite suprasti, kad tie, kurie ėjo atskirties keliu, jie taip pat susikūrė netikrų dvasių momentumą, ir šių dvasių jau pagal apibrėžimą yra daug, nors kai kurios iš jų pasidarė stiprios dėl kolektyvinio momentumo, kurį joms suteikė daugelis įsikūnijime esančių žmonių, ir net ir tos būtybės, kurioms nebėra leidžiama ateiti į įsikūnijimą Žemėje ir kurios privalo likti kitose karalijose arba kurios patyrė antrąją mirtį. Ir jos pridėjo savo momentumą šioms netikroms dvasioms.

Kaip turėti įžvalgumą

Jums reikia turėti įžvalgumą, idant žinotumėte, kas yra Šventoji Dvasia, o kas yra netikra dvasia. Ir, žinoma, galite pasinaudoti daugeliu dalykų, palaipsniui vystydami savo įžvalgumą, tame tarpe įvertindami ir tai, ar dvasia siekia paskatinti jus jaustis pranašesniais už kitus. Nes tuomet žinosite, kad tai negali būti viena Šventoji Dvasia; tai tegali būti dualistinė dvasia. Jums taip pat reikia atlikti kritišką savęs įvertinimą, pažvelgiant į veidrodį, ieškant rąsto savo akyje. Jūs esate pažeidžiami žemesnių dvasių dėl savo prisirišimo prie vieno iš ego troškimų, kuris tuomet padaro jus pažeidžiamą girdėti tai, ką jūs ir jūsų ego nori girdėti, kad galėtumėte išpildyti tą troškimą.

Ir todėl daugelis jūsų turite tam tikras klaidingas koncepcijas apie dvasinį kelią, apie savo vaidmenį Žemėje, kaip jau anksčiau kalbėjau, kuomet galvojate, kad tai nieko tokio mėginti jėga atversti žmones į vieną tikrąją religiją jų pačių labui. Jeigu turite tokių troškimų, ar netgi turite troškimą būti laikomi žmonių išgelbėtoju, galbūt netgi VIENINTELIU žmonių išgelbėtoju, na tai tuomet negalėsite girdėti Šventosios Dvasios. Nes ką jums Šventoji Dvasia sakys? Ji jums sakys, kaip įveikti dualizmą ir įžengti į vienovę. Nes Šventoji Dvasia išeina iš esybės tų, kurie ėjo Vienovės Keliu, ir todėl ji apnuogins visas jūsų esybėje egzistuojančias iliuzijas. Ne visas iš karto, bet tiek, kiek galėsite pakelti, kiek turėsite noro jas pamatyti.

Jeigu turite šiuos į save sukoncentruotus troškimus ir norą išaukštinti save arba atlikti kažkokią didžiausią tarnystę Dievui – galvodami, kad Dievas jus apdovanos arba padarys jus svarbiu žmogumi, Žemėje ar Danguje – na tai tuomet negirdėsite Šventosios Dvasios, kai ji šnibždės jums kaip tylus balselis viduje. Girdėsite garsų dvasios balsą, kuri jums sakys, kad štai kaip jūs galite pasiekti savo troškimą, štai kaip galite įvykdyti Dievo planą – padarydami tą ar aną išorinį dalyką, pasiekdami kažkokią šlovę ar pripažinimą pasaulyje.

Neįkliūkite į savo troškimų žabangas

Ir tuomet įkliūnate į savo troškimų, savo prisirišimų žabangas, kurie yra sukoncentruoti į atskirojo aš išaukštinimą, vietoj to, kad leistumėte atskirajam aš mirti, tesiekdami pakelti aukštyn Visumą. Bet matote, Visuma taip pat yra ir jumyse, tad iš tiesų yra teisinga kelti aukštyn Dievą savyje – nes kaip galėsite padėti pakelti aukštyn Dievą visoje gyvybėje, jeigu pirma nebūsite to padarę savyje? Bet matote, kai keliate aukštyn savyje Visumą, tai fundamentaliai skiriasi nuo mėginimo išaukštinti atskirąjį aš. Turiu jums pasakyti, kad raktas šiam įžvalgumui pasiekti yra siekti pusiausvyros visuose dalykuose. Ir būtent čia kai kurie iš jūsų galėtumėte padaryti didelį progresą savo kelyje, siekdami pusiausvyros, išdrįsdami pripažinti, kur buvote netekę pusiausvyros, kur turėjote nesubalansuotų troškimų, siekdami išaukštinti atskirąjį aš dėl to ar ano grandiozinio tikslo.

Galbūt netgi galvodami, kad jums yra lemta būti pakylėtųjų mokytojų pasiuntiniu ar atstovu. Ir todėl klausote netikrų dvasių, kurios jums pasakoja, kad egzistuoja trumpesnis kelias šiam statusui pasiekti, kuriuo einant jums nereikės apnuoginti rąsto savo akyje, nors visiems kitiems pakylėtųjų mokytojų atstovams teko tai padaryti. Ne, jūs esate ypatingi, tad jums nereikia eiti disciplinos keliu, kurį pademonstravo Jėzus. Nes galbūt jūs esate netgi svarbesni už Jėzų, esate aukščiau už Jėzų, esate labiau dvasiškai išsivystę. Ar kad ir kas tai bebūtų, ką jūsų ego ir netikri mokytojai šnibždės jums į ausį, mano mylimieji.

Ir jeigu turite nesubalansuotą troškimą, galite pradėti tuo tikėti ir fantazuoti apie grandiozines vizijas, apie tai, kas turėtų įvykti, kas TURĖTŲ įvykti. Tad klausimas čia yra toks, kada pasieksite tašką, kuriame paliksite šią idėją apie tai, kas turėtų įvykti, tiesiog išdrįsdami įbristi į Gyvenimo Upę ir tekėdami su šia upe. Kuri iš tiesų iškels jus aukštyn, tačiau tik tiek, kiek turėsite noro dirbti keldami aukštyn Visumą, Visumą savyje ir Visumą visuose kituose.

Aukštesnis tarnystės lygmuo

Noriu, kad priimtumėte viziją, jog galite būti arti perėjimo į labiau tiesioginės tarnystės lygmenį. Tačiau jūsų esybėje vis dar gali kažkur egzistuoti disbalansas, kuris jus klaidina ir daro pažeidžiamą žemesnėms dvasioms, šnibždančioms jums į ausį ir neleidžiančioms jums – savo nuolatiniu nesiliaujančiu tauškimu – girdėti tylaus Šventosios Dvasios balselio, kuris niekada nesieks jūsų versti, ir tesieks jus pažadinti ir įkvėpti.

Ir todėl, jeigu nuoširdžiai save įsivertinsite, išstudijuodami mūsų mokymus apie ego – išstudijuodami naują Kursą į Kristiškumą, kurį Jėzus su tokia meile jums paruošė – na tai tuomet galbūt suvoksite, jog, jeigu išdrįsite paleisti keletą iliuzijų, – galbūt tik vieną grandiozinę iliuziją – na tai tuomet iš tiesų galėsite pakilti į tą tarnystę, kurioje galėsite būti atviresnėmis durimis ir galėsite pradėti vykdyti tą savo dangiškojo plano dalį.

Prašau jūsų pripažinti, mano mylimieji, kad, kol nerasite savyje noro palikti nesubalansuotus troškimus, nesugebėsite tarnauti atviromis durimis pakylėtiesiems mokytojams. Ir tuomet tebūsite netikrų mokytojų įrankiu, šnibždančių grandiozinius planus jums į ausį, vietoj tikrosios vienovės realybės – visos gyvybės vienovės.

Perspėjimas ar padrąsinimas?

Ir todėl, į šiuos mokymus, kuriuos jums daviau, galima žiūrėti vienu iš dviejų būdų. Pirma, kaip į perspėjimą tiems iš jūsų, kurie bendrauja su netikromis dvasiomis, leisdami joms jus suklaidinti, kadangi nenorite pripažinti, jog patys save suklaidinote savo ego troškimais.

Arba į mano mokymą galima žiūrėti kaip į atlygį tiems iš jūsų, kurie pakilote į tą kelio lygmenį, ir pasinaudojote mūsų mokymais, kad pakiltumėte į tą kelio lygmenį, kuriame esate arti proveržio į aukštesnį tarnystės lygmenį. Abi interpretacijos yra teisingos, ir paliksiu jus su jomis abiem, idant galėtumėte sąžiningai įvertinti, kuri iš jų galioja jums, o gal jums jos galioja abi. Nes argi nėra visada saugiau daryti prielaidą, kad, kol tebesate įsikūnijime, vis dar galite būti šiek tiek pažeidžiami dualistinės sąmonės, ir todėl turite išsaugoti nuolatinį budrumą, kad ji neįsirangytų į jūsų savasties talpyklą?

Motinos Marijos dovana

Atsidėkodama už jūsų dėmesį, už jūsų fizinį ir dvasinį buvimą, duosiu jums dovaną – galimybę susiderinti su mano širdimi, kuomet galėsite paprašyti manęs, pagal savo pasiryžimą ir norą, apglėbti jus savo besąlygine meile. Idant galėtumėte pajausti tą besąlyginę meilę, leisdami jai išlaisvinti jus nuo visos tos sąmonės, kurioje norite kitus versti arba norite priversti save gyventi pagal kažkokį įvaizdį, grįstą žodžiais „turėtų“ arba „neturėtų,“ kuris buvo sukurtas dualizmo meistrų, apgaulės meistrų. Tad prašau jūsų paleisti groti meditacinę muziką, jums susiderinant su mano širdimi ir mano besąlygine meile.

Paprašiau šio pasiuntinio laikyti savo rankas iškeltas, kad galėtumėte turėti vaizdą, jog spinduliuoju savo besąlyginę meilę per jo rankas, jeigu jums reikalingas fizinis vaizdinys. Tačiau tikiuosi, kad žinote, jog besąlyginė meilė yra visur, ir todėl jai nereikalingas konkretus indas, per kurį galėtų spinduliuoti, nes ji gali būti spinduliuojama iš jūsų vidaus, iš jūsų esybės vidaus, iš jūsų esybės ląstelių ir atomų. Nes iš tiesų, besąlyginė meilė nežino jokių sąlygų, tad kaip galėtų egzistuoti sąlygos, kurios užtvertų kelią besąlyginei meilei? [Paleidžiama groti meditacinė muzika.]

Taigi, mano mylimieji, jums gavus šios dovanos Alfa dalį, dabar prašau jūsų suvokti, kad besąlyginė meilė nori tekėti ir kelti aukštyn visą gyvybę. Tad prašau jūsų vizualizuoti, kad esate atviros durys, kad esate, taip sakant, besąlyginės meilės iš Aukščiau transformatoriai, ir spinduliuojate ją į šią Žemę, žmonėms arba sąlygoms, arba tikslams, kurie yra brangūs jūsų širdžiai, siekdami iškelti juos aukštyn pagal laisvos valios mokymus, kuriuos jums daviau. Tad prašau jūsų paleisti groti dar vieną muzikinį kūrinį, ir prašau jūsų vizualizuoti, kad besąlyginė meilė ne tik teka į jus, bet taip pat teka ir per jus. Ir todėl visa jūsų esybė, kiekviena jūsų esybės ląstelė ir atomas vibruoja ta besąlygine meile ir spinduliuoja ją į tą vietą, kurios kėlimą aukštyn vizualizuojate šios besąlyginės meilės pagalba. [Paleidžiama groti meditacinė muzika.]

Ir taip, mano mylimieji, mano dėkingumas. Ir užsklendžiu jus Dangiškosios Motinos Liepsnoje, Besąlyginės Meilės Liepsnoje.

Versta iš www.ascendedmasterlight.com

Visos teisės saugomos © 2008 Kim Michaels