Perėjimo nuo individualumo prie bendruomeniškumo iššūkis
TEMOS: Olimpiados vigilė – Rusijos invazija į Gruziją – Karo kurstytojų teismas – Kodėl Kristus atėjo į Žemę – Olimpiada ir vienovė – Kas yra minios sąmonė – Ką reiškia perėjimas nuo asmeninio augimo prie Kristiškumo – Aukštesnis kelias ir žemesnis kelias – Pinigų vaidmens supratimas – Ar gali individualistai sukurti bendruomenę?
Pakylėtasis Mokytojas Jėzus, 2008 rugpjūčio 24 d. per Kim Michaels.
Kristaus ramybėje esate jūs, man, Jėzui, materializuojant savo Esatį kiekviename iš jūsų, kad ir kur bebūtumėte šioje planetoje. Nes iš tiesų, aš esu visur Dievo sąmonėje. Ir kai jūs susirenkate Vienovės Dvasioje, jūs taip pat esate Dievo sąmonėje. Ir todėl, jūs užsitarnavote mano Esatį su jumis – kiekvienas iš jūsų, pagal savo pasiruošimą mane priimti, ir pagal savo gebėjimą ir norą pakilti virš savo įprastinės sąmonės, savo įprastinio tapatumo jausmo, idant iš tiesų galėtumėte priimti mano Esatį su jumis, užuot patvirtinę stabą, stabmeldišką Kristaus įvaizdį, kaip tolimos būtybės danguje, ar kaip kabančio tenai ant kryžiaus bažnyčios gale.
Aš iš tiesų niekada neturėjau intencijos, kad žmonės mane matytų toli nuo savęs. Tie, kurie norėjo iškraipyti tikrąją Kristaus žinią, pasielgė labai gudriai, iškeldami nukryžiuotą Kristų ant kryžiaus daugumoje krikščioniškų bažnyčių, sudarydami žmonėms įspūdį, kad Kristus yra tas, kuris kraujuoja ir kenčia ant kryžiaus, idant žmonės negalėtų su manimi tapatintis. Nes iš tiesų, kas gi norėtų patirti tokį likimą – būti nukryžiuotas ir kruvinas kabėti ant kryžiaus su erškėčių karūna ant galvos, vinimis pervertomis rankomis ir kojomis?
Ar suvokiate, mano mylimieji, kad tai buvo tyčia surengtas sąmokslas asocijuoti Kristų su kraujo praliejimu ir kančiomis? Kuomet šis įvaizdis taip pat siunčia žinią į pasąmonę: „Nedrįskite įkūnyti savo asmeninio Kristiškumo, nes pažvelkite kas jums nutiks!“ Tačiau mes dabar pasiekėme ciklą Žemės istorijoje, kuomet šio pasenusio, dualistinio, baime grįsto Kristaus įvaizdžio dienos baigėsi. Nes iš tiesų, 10 000 žmonių pakils ir jį nukarūnuos. Ir milijonai atsisakys toliau tuo tikėti, iš tiesų išdrįsdami pamąstyti apie tikrąją šių mano žodžių prasmę: „Dievo karalystė yra jumyse.“
Olimpiados vigilė
Ateinu ir Motinos Marijos vardu, ir mes norime jums padėkoti ir pasveikinti jus už vigilę, kurią atlikote per šias Olimpines žaidynes. Nes matote, kaip sakė Motina Marija, tai iš tiesų buvo unikali galimybė sukoncentruoti pasaulio sąmonę. Ir tuomet, kai sąmonė yra sukoncentruota į vieną įvykį, mes, dvasinėje karalijoje, galime pasiųsti – per jūsų prašymus ir šaukinius, per jūsų invokacijas, per jūsų mums suteiktus įgaliojimus – galime pasiųsti grįžtamąją bangą visiems žmonėms, kurie yra sutelkę dėmesį į šį įvykį.
Ir mes iš tiesų visapusiškai išnaudojome jūsų mums suteiktus įgaliojimus ir energiją, kurią mums davėte, padaugindami ją 10 000 kartų ir pasiųsdami tą Vienovės Dvasią, tą vienovės viziją, tą viziją, kad egzistuoja kažkas daugiau už dualizmą, kažkas daugiau už susiskaldymus, už kančias, už vaidus, už konfliktus, už karą.
Rusijos invazija į Gruziją
Tam tikra prasme, mums iš tiesų padėjo tai, kad Rusijos valdžia nusprendė padaryti tai, ką padarė Gruzijoje. Nes tai ne tik kad parodė tobulą kontrastą tarp taikaus pasaulio susiėjimo sporto įvykyje, ir tos agresijos bei karo akto, kurį vykdyti specialiai buvo suplanuota tuomet, kai pasaulio dėmesys bus nukreiptas kitur.
Bet matote, mano mylimieji, pasaulio žmonės nėra tokie kvaili, kaip Sovietų Sąjungą valdę žmonės norėtų tikėti. Nes jie vis dar tebėra įstrigę sename Sovietų Sąjungos ir KGB mąstyme, kada galvojo, kad jų propagandos aparatas gali kontroliuoti Rusijos žmonių mąstymą, ir netgi tam tikru laipsniu kontroliuoti viso pasaulio mąstymą, ar bent jau pasaulio požiūrį į Sovietų Sąjungą ir komunizmą. Tačiau patys Rusijos žmonės bunda ir pradeda suvokti, kas vyksta. Tačiau mes trokštame, kad žvelgtumėte netgi dar giliau, peržengdami Rusijos vyriausybės ribas.
Karo kurstytojų teismas
Nes iš tiesų, mano mylimieji, jūs gi netikite, kad tai tebuvo Rusijos vyriausybės priimtas sprendimas ir veiksmai? Nes jie taip pat yra pėstininkai, kaip net ir senosios Sovietų Sąjungos komunistinė vyriausybė buvo pėstininkas didesniame žaidime – kurį žaidžia mūsų taip vadinama netikra hierarchija – tarptautinis valdžios elitas, visada siekiantis kurti konfliktus kaip būdą skaldyti ir valdyti žmones. Ir priversti juos eiti į karą, kuris leidžia elitui kontroliuoti žmones ir taip pat leidžia jiems melžti iš žmonių jų gyvybinę energiją, jų dvasinę energiją, ir, žinoma, nepamirškime pinigų. Nes iš tiesų, visur yra matomi pinigų keitėjų pėdsakai šiame įvykyje, siekiančių sukurti naujas ginklavimosi varžybas tarp Rusijos ir Jungtinių Valstijų, idant galėtų išmelžti dar daugiau pinigų iš žmonių.
Galite pagalvoti, kad jiems jau turėtų būti gana pinigų, kuriuos gavo iš konflikto Irake. Bet matote, šiems žmonėms, ir už jų stovinčioms dvasioms, toks dalykas kaip „gana“ neegzistuoja. Jie yra įstrigę niekada nesibaigiančiame žemyn traukiančiame sūkuryje, kuris tegali atvesti prie jų pačių susinaikinimo. Tačiau nenorime, kad ši destrukcija būtų toliau tęsiama šioje planetoje.
Vietoj to mes norime, kad žmonės pakiltų ir pripažintų Kristaus tiesą, pasirinkdami palikti dualistinę kovą ir neįsitraukti į šiuos beprasmiškus karus ir konfliktus. Idant žmonės, per šią vienovę, atneštų teismą įsikūnijime esančiam valdžios elitui, ir tiems netikros hierarchijos nariams, kurie nėra įsikūnijime. Idant jie galėtų būti pašalinti iš šios planetos ir galėtų toliau grimzti į savo susikurtą savidestrukcijos sūkurį kitoje karalijoje, kurioje nebetemps Žemės ir nuostabių šios planetos žmonių žemyn su savimi. Ši invokacija, kurią kalbėjote, Vieno Pasaulio invokacija, iš tiesų sukūrė labai svarbų veiksmą, tapusį teismu šioje planetoje egzistuojančioms skaldančioms jėgoms – tiems, kurie rezga sąmokslą suskaldyti žmones, ne tik tarpusavyje, bet ir atskiriant žmones nuo jų Dievo.
Kodėl Kristus atėjo į Žemę
Būtent todėl atėjau į Žemę prieš 2000 metų – atėjau duoti žmonėms tiltą atkurti vienybę su savo Dievu per Kristaus sąmonę, per Kristaus sąmonės vieningą tiesą, kaip priešingybę dualistinio proto, antikristo proto dualistinėms „tiesoms.“ Ir šis darbas nenuėjo veltui, nors ir prireikė 2000 metų jam materializuotis fizinėje plotmėje. Jūs patys esate šio darbo įrodymu. Visi tie, kurie studijavo mano svetainę ir mano mokymus apie ego, kurie studijavo mūsų knygas apie non-dualizmą – jūs esate įrodymas, kad mes laimime. Mes iš tiesų laimime. Ir laiminėjome nuo pat pradžių, kaip Mokytojas MOR mėgsta sakyti. Nes tai yra kuo tikriausia tiesa.
Jeigu išstudijuosite Maitrėjos mokymą apie sferas, pamatysite, kad netikrai hierarchijai ir tiems, kurie yra įsikūniję Žemės planetoje, paprasčiausiai nėra įmanoma pasipriešinti visos materialios visatos aukštyn kylančiam judėjimui. Ir todėl Žemė ir visa visata neišvengiamai bus pakelta aukštyn į amžiną dvasinės karalijos tobulumą. Tai tėra laiko klausimas. Tačiau laiko NĖRA – Budai. Ir todėl, nors netikra hierarchija gali manyti, jog jai pavyko užlaikyti tai, ką jie žino esant neišvengiama, iš tiesų jie nieko neužlaikė. Nes laikas yra nuolat tekantis Gyvenimo Upės srautas. Ir, mano mylimieji, šiame sraute niekas negali stovėti vietoje, niekas negali traukti priešinga kryptimi.
Nes viskas neišvengiamai privalo tekėti su didžiąja Gyvenimo Upe. Tai tegali būti žmonių sąmonėje laikoma iliuzija, dėl kurios atrodo, kad planeta ar žmonės gali būti už šios Upės ribų, ar kad jie netgi gali eiti priešinga kryptimi. Tai yra ne kas kita kaip iliuzija, mano mylimieji, ir jūs ėmėtės galingų veiksmų sudaužyti šią iliuziją kolektyvinėje sąmonėje. Žinoma, tam reikės dar daugiau pastangų, tačiau tai ateis savu laiku, jums toliau nepaliaujamai naudojantis šiuo transliacijos įrankiu kaip jums atrodo geriausia.
Olimpiada ir vienovė
Tad dabar, leiskite man perkelti dėmesį į olimpines žaidynes. Nes iš tiesų, būdami dvasios mokiniais suvokiate, kad bet kuri žmogiška veikla gali jus išmokyti svarbios pamokos apie žmonijos sąmonę. Tad leiskite man jums išduoti tokią šiek tiek kaip ir paslaptį, kurios daugelis žmonių nežino. Pažvelkite į bet kokį sporto įvykį, ar tai būtų olimpinės žaidynės, futbolas, amerikietiškas futbolas ar kiti žaidimai, kiekvieną savaitę vykstantys jūsų mieste. Matote, kaip žmonės susirenka į vieną vietą, į didelę salę, ir džiaugsmingais šūkiais palaiko savo komandą. Ir jie patiria pakylėjimą arba sielvartą, priklausomai nuo to, ar jų komanda laimi ar pralaimi.
Tačiau koks yra po visu tuo slypintis troškimas, kas skatina žmones susirinkti į tokį įvykį? Argi ne tai, kad jie ilgisi kažko daugiau už savo įprastinį, normalų, kasdieninį gyvenimą, kuris yra pilnas rutinos ir nesiūlo jiems nieko, kas peržengtų įprastinumo ribas? Tad ko jie ilgisi? Kas yra tas nepaprastumas, kurio jie ilgisi? Na, tai yra vienovė, tačiau jie to nežino, pilnai nesugeba to suprasti. Tačiau jaučia, kad, jiems susirinkus drauge į didelį žmonių būrį, atsiranda tam tikras vienovės laipsnis, jiems palaikant savo komandą.
Ir todėl tai, ką jie dažnai patiria, yra dualistinė būsena, kuomet viena grupė – vienos komandos pasekėjai – susirenka drauge vienovės būsenoje, tačiau ji yra apibrėžta priešingybėje priešingos komandos pasekėjams. Ir matote kaip pasireiškia – net ir sporto arenose – dualistinė kova, kuri tęsiasi jau tokį ilgą laiką. Tačiau aš noriu jums padėti čia suvokti, kad pamatinis troškimas yra tai, jog žmonės ilgisi kažko daugiau. Ir šis daugiau yra vienovės patyrimas. Na ir dabar, iš tiesų yra įmanoma patirti materialią vienovės būseną, kurią galėtume pavadinti Omega vienovės būsena čia apačioje, kuomet žmonės jaučia vienovę vienas su kitu. Ir tai jiems gali padėti pajusti kažką unikalaus, kažką, kas peržengtų jų įprastinės kasdienybės ribas.
Kas yra minios sąmonė
Daugeliu atvejų, šie sporto įvykiai neduoda žmonėms to, ko jie iš tiesų ilgisi. Kadangi, nors jie ir susirenka drauge tam tikrame vienovės jausme, šį jausmą yra paveikusi varžymosi dvasia, troškimas pamatyti savo komandą laimint. Tačiau net ir tai tam tikru laipsniu yra šio vienovės ilgesio išraiška, troškimo patirti kažką daugiau, kažką nepaprasto. Tik vėlgi, žmonės nesuvokia, ko jie iš tiesų ilgisi.
Bet matote, dauguma žmonių šioje planetoje nėra toje sąmonės būsenoje, kurioje sugebėtų suvokti tikrąją Vienovės Dvasią. Ir todėl jie, tiesą sakant, yra tokioje sąmonės būsenoje, apie kurią kalbėdamas prieš 2000 metų pavadinau ją „minios“ vardu. Minios yra nuostabūs žmonės, tačiau jie dar nėra pasiekę pakankamo individualumo laipsnio, kad galėtų išsiskirti iš minios, kad galėtų pakilti virš to sąmonės lygio, kurį galėtume pavadinti masine sąmone arba minios sąmone.
Žinoma, jie turi tam tikrą individualumą, tačiau jis nėra pakankamai stiprus, kad sugebėtų pasipriešinti miniai, ir todėl seka miniai iš paskos. Ne tik sporto įvykiuose, bet visuose gyvenimo aspektuose, įskaitant tai, kuo tiki, ką garbina, į kokias bažnyčias vaikšto, už kokias politines partijas balsuoja, ir taip toliau. Netgi iki smulkiausių detalių, tokių kaip apranga ir šukuosena. Tad čia tiesiog mėginu jums paaiškinti, kad daugelis žmonių Žemėje – tiesą sakant, dauguma žmonių Žemėje – iš tiesų yra minios sąmonės lygmenyje. Jie neturi pakankamai individualumo, tačiau ilgisi šio individualumo. Ir todėl jie siekia jį atrasti palaikydami savo komandą.
Nes kas yra komandoje esantys žmonės? Na, tai iš tiesų yra žmonės, kurie turi daugiau individualumo, turi stipresnį individualumą už minią. Ir būtent dėl to jie trokšta būti sporto komandoje, kurioje galėtų pranokti „paprastą žmogų.“ Ir kurioje galėtų išsiskirti iš minios – ir daugelis jų netgi turi troškimą, kad minia juos garbintų. Nes matote, kai pradedate pakilti virš minios sąmonės, imate kurtis stipresnį individualumo jausmą. Tačiau šis individualumo jausmas neišvengiamai bus paveiktas – ir didele dalimi remsis – atskirties iliuzija, kuri skatina žmones kurti savo individualumą kaip atskirą individualumą. Ir todėl jie siekia pranokti kitus, norėdami išsiugdyti tą jausmą, jog yra kitokie, jog yra geresni už kitus. Ir todėl tai, ką jie siekia išaukštinti, yra, žinoma, atskirasis aš.
Tačiau noriu, kad suprastumėte, jog tai yra neišvengiamas etapas individo progresavime pirmyn. Nes kol aklai tebesekate masinės sąmonės srautais, negalite iš tiesų eiti dvasiniu keliu ir įkūnyti savo asmeninio Kristiškumo. Kadangi asmeninis Kristiškumas yra individualus Kristiškumas. Individualus Kristiškumas privalo būti pasiektas, jums būnant individualia būtybe, jums pakilus aukštyn ir užmezgus tiesioginį ryšį su savo aukštesniąja esybe ir su savo dvasiniais mokytojais.
Ką reiškia perėjimas nuo asmeninio augimo prie Kristiškumo
Tai niekada nebuvo – ir niekada nebus, ir niekada negali būti – kolektyvinis kelias. Galite suformuoti bendruomenę, ir galėti padėti vieni kitiems, tačiau kiekvienas iš jūsų šiuo keliu privalote eiti individualiai. Nes kiekvienas individualiai privalo užmegzti tą ryšį su savuoju Kristaus AŠ ir AŠ ESU Esatimi bei dvasiniu mokytoju. Nes tik tuomet, kai atsiranda ši vertikali vienovė, taip pat gali atsirasti ir tikra horizontali vienovė.
Net ir tie žmonės, kurie priklauso pasaulinėms sporto komandoms, net ir tie, kurie individualiai siekia pranokti kitus, tam tikra prasme yra asmeninio augimo kelyje – siekdami iškelti tą atskirąjį aš virš minios – idant galėtų užsitarnauti potencialą nukreipti šį atskirąjį aš į aukštesnį tikslą. Daugelis žmonių, kuriuos matėte šiose olimpinėse žaidynės, iš tiesų yra žmonės, kurie yra pakilę virš kolektyvinės minios sąmonės ir yra įkūniję stipresnį individualumo jausmą. Daugelis iš jų labai daug ką paaukojo, siekdami savo sporto viršūnės, atidėdami į šalį kitiems žmonėms įprastus dalykus. Ir tai juos paskatino išsiugdyti didelę savidiscipliną, didelę dėmesio koncentraciją, didelį pasišventimą tikslui, kas iš tiesų gali būti paversta aukštesniais siekiais, pakylant virš noro išaukštinti atskirąjį aš.
Galiu jums pasakyti, kad daugelis žmonių, paragavusių šio meistriškumo sporto pasaulyje, per šį gyvenimą suvoks, kad, nors buvo įsitraukę į šį meistriškumo siekimą ir į visą šį varžymąsi – nors tai jiems leido pajausti didelį adrenaliną, didelį pasiekimų jausmą, net ir pranašumo jausmą – viduje jie vis tiek jaučia tuštumą. Ir jie vis tiek nori kažko daugiau. Ir jiems yra sunku sugrįžti prie „įprastinio“ gyvenimo, po to kai jau nebegali pirmauti savo sporte.
Kai kurie iš jų iš tiesų paliks tą kario sąmonę, ir pereis į pirminius išminčiaus sąmonės etapus, pradėdami ieškoti kažko daugiau, nei gali pasiūlyti šis pasaulis. Nes matote, kai stovite sporto arenoje ir milijardai žmonių yra sutelkę dėmesį į jus – per televiziją – na tai tuomet iš tiesų, tam tikra prasme, paragaujate vieną iš aukščiausių dalykų, kurį šis pasaulis gali pasiūlyti, suteikdamas dėmesį atskirajam aš.
Ir tuomet, kai Sąmoningasis AŠ pradeda suvokti, kad to nebuvo gana, kad privalo būti kažkas daugiau, na tai tuomet gyvybės srautas turi potencialą įžengti į tikrąjį kelią į Kristiškumą – kuriame šį atskirąjį aš siektų kelti aukštyn ne tam, kad šis būtų išaukštintas virš visų, bet siektų kelti aukštyn atskirąjį aš tam, kad pakiltų virš šio atskirojo aš, imdamas naudoti savo įgytus pasiekimus tarnaudamas Visumai. Kuomet labiausiai išsiskiriantis individas iš tiesų yra tas, kuris atlieka didžiausią tarnystę. Nes argi nesakiau, kad didžiausias iš jūsų turėtų būti visų tarnas?
Ir sekančiame savo įsikūnijime, daugelis šių sporto žvaigždžių iš tiesų taps dvasingesniais žmonėmis ir pradės rimtai eiti dvasiniu keliu. Kai kurie iš jūsų, kurie šiandien einate dvasiniu keliu, iš tiesų paragavote šio žinomumo ir šlovės skonio ankstesniuose gyvenimuose, ar tai per sportą, per karą, per politiką ar kitose žmogiškos veiklos srityse, tokiose kaip, pavyzdžiui, menas. Tai yra visiškai natūrali individo evoliucijos dalis. Žinoma, aš noriu, kad jūs, kurie sąmoningai suvokiate dvasinį kelią, pakiltumėte aukščiau ir suvoktumėte, kad egzistuoja kažkas daugiau už šį materialaus meistriškumo siekį – ir tai yra dvasinis meistriškumas. Tačiau jis nėra, kaip kai kurie iš jūsų vis dar galvojate – skirtas atskirajam aš išaukštinti – jis yra skirtas Visumai išaukštinti per tarnystę visai gyvybei.
Aukštesnis kelias ir žemesnis kelias
Tad tuo jums iš tiesų mėginu pasakyti, kad daugelis žemiausius 10 procentų sudarančių žmonių, kaip mes juos vadiname, taip pat iš tiesų yra ir tie žmonės, kurie ėjo šiuo keliu, siekdami iškelti savo individualų savasties jausmą virš minios. Nes tam, kad galėtumėte – taip sakant – pasiekti meistriškumą kontroliavimo žaidimuose, pinigų darymo žaidimuose, turite būti įgiję tam tikrą individualumą – tam, kad iš viso turėtumėte šį valdžios, kontroliavimo ar pinigų troškimą, troškimą sukoncentruoti tai į vienas rankas.
Kai individas pakyla virš minios sąmonės, jis turi potencialą atrasti asmeninio Kristiškumo kelią. Tačiau jis taip pat turi potencialą atrasti kairįjį kelią – ne tą platų kelią, vedantį į pražūtį, kuriuo eina minios – bet netikrą kelią, antikristo kelią, kuriame iš tiesų naudojatės savo pasiekimais tam, kad išaukštintumėte atskirąjį aš, kad pasiektumėte šlovę atskirajam aš dėl kažkokios materialios priežasties.
Kai kurie iš žmonių, įgijusių didelę valdžią arba didelius pinigus šioje planetoje, iš tiesų ėjo šiuo keliu, kuriame pirmiausia siekė išaukštinti atskirąjį aš individualaus augimo kelyje, tačiau tuomet pavertė tai kairiuoju keliu, antikristo keliu, naudodamiesi savo pasiekimais tam, kad pasiektų valdžią ir šlovę atskirajam aš. Jeigu norite pavyzdžių, pažvelkite į Kiniją, į pirmininką Mao Dzedongą, kuris čia yra puikus pavyzdys. Pažvelkite į Šiaurės Korėją, pažvelkite į buvusią Sovietų Sąjungą – į Staliną ir Leniną. Pažvelkite į Napoleoną, kuris turėjo galimybę dirbti su Sen Žermenu, tačiau galiausiai pasirinko kairįjį kelią.
Pažvelkite į daugelį kitų pasaulio lyderių, kurie nuėjo šiuo keliu. Ir tuomet pasimokykite iš jų pavyzdžio, suvokdami, kad net ir jūs, kurie esate dvasios mokiniai – net ir tie, kurie yra mano Kurso į Kristiškumą mokiniai – susiduria su šia iniciacija – su šia labai subtilia iniciacija, kuomet žinote turintys didelius pasiekimus, žinote pasiekę aukštą lygmenį – aukštai iškėlę savo individualų aš. Tačiau klausimas dabar yra toks: Ar imsite eiti keliu, kuriame toliau sieksite kelti aukštyn atskirąjį aš dėl paties atskirojo aš, ar priešingai – imsite eiti Kristaus keliu, kuriame imtumėte suvokti tiesą mano žodžiuose – kad tas, kuris siekia išsaugoti savo gyvybę, ją praras, tas, kuris siekia išsaugoti tą atskirąjį aš, galiausiai jį praras. Tačiau tas, kuris yra pasiruošęs atiduoti šią gyvybę, atiduoti šį atskirąjį aš, kad galėtų sekti Kristumi, iš tiesų atras amžinąjį gyvenimą per Vienovės su visa gyvybę Dvasią. Tai yra iššūkis, su kuriuo jūs visi susiduriate, tai yra iššūkis, kurį įveikti jus visus kviečiu savo Kurse į Kristiškumą.
Pinigų vaidmens supratimas
Ir užbaigdamas šį kreipimąsi, norėčiau jums duoti kelis pastebėjimus pinigų tema. Nes matote, pastoviai matau žmones, kurie atranda mano svetainę ir kurie yra šiek tiek kritiški – ir suvokia jie tai sąmoningai ar ne – bet esmė yra ta, kad jie ieško būdų ją atmesti, kaip tą su manimi darė rašto aiškintojai ir fariziejai prieš 2000 metų. Ir štai kai kurie iš jų pamato paramos svetainei mygtuką, arba pamato, kad knygas parduodame už pinigus. Ir jie taria: „O ne, tai negalėtų būti tikrasis Jėzus Kristus, nes kai vaikščiojo Žeme prieš 2000 metų, jis savo mokymus dalino nemokamai. Ir todėl tai turi būti netikras Kristus. Nes tikras Kristus niekada neprašytų pinigų.“
Kaip pradėjau šį mokymą kalbėdamas apie netikrą mano įvaizdį, kuriame esu vaizduojamas kabančiu ant kryžiaus, egzistuoja daug tokių netikrų Kristaus įvaizdžių. Ir vienas iš jų iš tiesų yra įvaizdis, kad pinigai man nebuvo reikalingi. Nes, nors visuomenė anais laikais labai skyrėsi nuo jūsiškės, turite savęs paklausti: „Ar aš valgiau per tuos trejus metus – be Paskutinės Vakarienės?“ Ir kai suvokiate, jog taip, turite užduoti sau klausimą, iš kur turėjo ateiti šis maistas? Negi manote, kad turėjau laiko pats jį užsiauginti? Negi manote, kad turėjau laiko dirbti staliaus dirbtuvėse ir nusipirkti maistą už savo uždirbtus pinigus? Ne. Tad matote realybę – visą savo dėmesį buvau sutelkęs į savo misiją ir keliones su savo mokiniais.
Ir šie mokiniai taip pat neaugino sau maisto ir nedirbo, nes visą savo laiką praleisdavo keliaudami su manimi. Tad mes buvome priklausomi nuo žmonių malonės, pasirengusių pasidalinti su mumis savo maistu, pasidalinti savo svetingumu, išpildydami visus tuos poreikius, kuriuos turėjome, ir kurie iš tiesų buvo kuklūs. Tačiau kodėl jie buvo kuklūs, mano mylimieji? Todėl, kad aš buvau praktiškas realistas ir suvokiau, kad, atsižvelgiant į tų laikų visuomenės padėtį, į esamą technologiją, man tiesiog nebuvo įmanoma pasiekti didesnę auditoriją nei tas nedidelis kraštas, po kurį galėjau fiziškai keliauti.
Žinojau, kad nėra jokių būdų paskleisti šią žinią toliau šio krašto, kol vis dar tebebuvau įsikūnijime, kadangi iš tiesų buvau susitelkęs pademonstruoti pavyzdį, dirbdamas su pačiais atkariausiais žmonėmis planetoje. Su tais, kurie buvo taip giliai įstrigę savo stabmeldiškame įvaizdyje, jog yra išrinktieji žmonės, kad buvo puikiausi bandomieji subjektai, siekiant išsiaiškinti, ar ryšis jie palikti savo dvasinę puikybę, ar ryšis prarasti savo gyvybę – savo pranašumo jausmą, savo pranašumo tapatumą – tam, kad paliktų šią gyvybę ir sektų Kristumi į aukštesnį tapatumą, grįstą vienove, kurioje negalite kažkurių žmonių laikyti Dievo mėgstamiausiais ar Dievo išrinktaisiais žmonėmis.
Buvau anais laikais susikoncentravęs į savo misiją, tačiau galiu jus užtikrinti, kad – jeigu būčiau turėjęs tokią technologiją – būčiau pasinaudojęs ja, kad paskleisčiau savo žinią už tos lokalizuotos geografinės vietovės ribų. Ir todėl, tikiuosi suprantate, kad šiandieniniame pasaulyje sąlygos yra visiškai kitos. Jeigu vaikščiočiau fiziniame kūne Žeme šiandien – kaip iš tiesų tikiuosi tai daryti per daugelį iš jūsų – negi manote, kad vaikščiočiau basomis kojomis Vidurio Rytų dykumoje? O gal jau suvokiate, kad pasinaudočiau šiandien prieinama technologija, kad kuo toliau ir plačiau paskleisčiau savo žinią?
Ir iš tiesų, turite matyti, kad visada prisitaikau – Gyvasis Kristus visada prisitaiko prie esamų sąlygų. Ir todėl, jūs gyvenate visuomenėje, kurioje yra daug dalykų, kurių tiesiog negalite padaryti be pinigų. Ir todėl klausimas vėlgi yra šis: ar paskirsite didelę savo laiko ir dėmesio dalį šiems pinigams uždirbti, kad galėtumėte nemokamai dalinti mokymus, kuriuos galėtumėte atnešti jums nuo darbo likusiu laisvu laiku? O gal visą savo dėmesį sukoncentruosite į tai, kad taptumėte pilną darbo dieną dirbančiu pasiuntiniu, leisdami kitiems žmonėms parūpinti jums pragyvenimą aukojamais pinigais arba perkamomis paslaugomis ir prekėmis, kuriuos jūs sukuriate?
Matote, mano mylimieji, tai yra visiškai teisėti mainai. Nes, kai pašvenčiate savo gyvenimą tarnystei visai gyvybei, turite teisę sulaukti iš gyvenimo atlygio, net ir materialaus atlygio. Idant galėtumėte toliau daryti tai, ką darote, netgi dar labiau išplėsdami savo darbą ir pasiekdami daugiau žmonių. Žinote, kad net ir senovės guru visada prašydavo simbolinės aukos, ar tai būtų maistas ar gėlės, iš mokinių, atėjusių pasėdėti prie guru kojų. Kaip ir aš pats daugelį kartų tai dariau, nors to ir nėra užrašyta Biblijoje. Ir kaip tą šiandien daro bažnyčios, prašydamos dešimtinės, nes net ir tai, žinoma, yra teisėti mainai – nors daugeliu atvejų bažnyčios piktnaudžiauja jų pasekėjų joms duodamais pinigais, kadangi jos nėra harmonijoje su Kristaus realybe.
Ir vis dėlto, tai yra teisėta – pagal Dievo įstatymus – kad žmonės dalintųsi savo gausa. Ir aš jokiais būdais nė iš vieno neprašau duoti neatsakingai, tik prašau jūsų dalintis savo gausa, nepamirštant mano palyginimo apie tarnus, kurie padaugino savo talentus ir jiems buvo duota dar daugiau.
Ar gali individualistai sukurti bendruomenę?
Būdami dvasiniais žmonijos mokytojais mes visada susiduriame su iššūkiu, kad kelias į Kristiškumą iš tiesų yra individualus kelias – kelionė tarp jūsų ir Dievo, tarp jūsų ir jūsų Aukštesniojo AŠ. Tačiau, kad šis kelias iš tiesų galėtų būti sėkmingas, jis privalo būti išreiškiamas per tarnavimą gyvybei. O tai reiškia tam tikrą bendruomenės formą, kuomet iš tiesų matėte, kaip Buda sukūrė Sanghą, kaip matėte mane sukūrus bendruomenę, ne tik iš savo mokinių ir apaštalų, bet ir iš daugelio juos palaikiusių žmonių.
Visada egzistuoja Alfa ir Omega, ir todėl iššūkis yra toks: kaip tie, kurie ėjo individualiu asmeninio augimo keliu daugelį gyvenimų ir ištisus dešimtmečius šiame gyvenime, kaip jie gali transcenduoti šį koncentravimąsi į save ir savo pačių augimą, ir susirinkti drauge, sukurdami bendruomenę? Kaip, iš tiesų? Tai yra iššūkis tiems iš jūsų, kurie studijavote mūsų svetainę, tiems, kurie pirkote knygas ir atvykote į konferencijas, tai yra iššūkis, su kuriuo jūs šiuo metu susiduriate. Kaip paaiškinome Havajuose, jūs esate taip arti to, kad galime jausti šios bendruomenės skonį. O jūs, ar jaučiate jį, mano mylimieji?
Nes sakau jums, esmė yra ta, kad individualiai įveiktumėte šias paskutines kliūtis, kurios jums trukdo save laikyti bendruomenės dalimi. Ir tuomet atitinkamai ir elkitės, sakydami: bendruomenė, aukštesnis tikslas, tarnavimas kitiems žmonėms yra svarbiau už mano individualų kelią, net ir už mano individualias materialias aplinkybes. Ir todėl, esu pasiryžęs transcenduoti save, esu pasiryžęs atiduoti savo gyvybę, savo atskirą gyvybę – materialiai ir dvasiškai – dėl įžengimo į vienovę su didesne visos bendruomenės gyvybe.
Tad palieku jus su šiuo iššūkiu, kuris, kaip žinau, kai kuriems iš jūsų sukels tikrą sumaištį – tiems iš jūsų, kurie buvote taip įpratę koncentruotis į save kaip į vienišą keliauninką. Ir jums reikės perderinti savo sąmonę, net ir permąstyti – iš naujo išgyventi – savo tapatumą, kad galėtumėte įžengti į vienybę, į Kristaus ir Budos, Motinos Marijos ir Sen Žermeno bendruomenę – į Vandenio amžių. Tad būkite užsklęsti Kristaus ramybėje, ir Budos ramybėje, ir Jėzaus Kristaus kaip Budos ramybėje. Mylimieji, palieku jums savo ramybę, Jėzaus Kristaus Budiškąją ramybę.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com