Norite ekonomikos žmonėms ar ekonomikos elitui?

TEMOS: Stabmeldystė dvasinėse organizacijose – Stabmeldystė ir ekonomikos krizė – Rizikos paskirstymas ar rizikos užmaskavimas? – Nuo aklo godumo prie aklos baimės – Pasimokykite iš istorijos apie aukso žąsį – Lošimų sąmone grįsta ekonomika – Ar valdžia dirba žmonėms ar dirba elitui? – Tvari finansų sistema – Piktnaudžiavimas ekonomine laisve per monopolių kūrimą – Valdžios vaidmuo ekonomikoje – Kodėl valstybė negali nesikišti – Vizija, kurios žmonės turi laikytis

Pakylėtasis Mokytojas Sen Žermenas, 2008 rugsėjo 21 d. per Kim Michaels.


Aš iš tiesų esu Sen Žermenas. Aš saugau Laisvės Liepsną Žemei. Tačiau ką tiksliai tai reiškia? Tai reiškia, kad pasiekiau absoliučią ir galutinę vienovę su Dievo Laisvės Liepsna. Ir prisiekiau spinduliuoti šią Laisvės Liepsną šiai planetai sekančiam Vandenio Amžiaus ciklui. Taigi, mano mylimieji, aš užsitarnavau Laisvės Dievo Žemei titulą, kadangi tapau viena su šia Dievo liepsna. Tačiau esu linkęs nenaudoti šio titulo, kadangi žmonės lengvai gali jį ne taip suprasti, pasinaudodami tuo kaip pretekstu stabmeldystei susikurti. Ir todėl, norėčiau šio mokymo pradžioje pakalbėti apie stabmeldystę. Nes iš tiesų, stabmeldystė yra viena iš pagrindinių pamokų, kurią žmonijai buvo skirta įveikti Žuvų Amžiuje.

Tačiau vietoj to žmonija susikūrė netgi dar didesnę Jėzaus stabmeldystę, atėjusio išlaisvinti visus žmones nuo stabmeldystės. Ne tik nuo su juo pačiu susijusios stabmeldystės, bet ypač nuo puolusių būtybių šioje planetoje stabmeldystės, tų, kurie yra visiškai įstrigę dualistinėje sąmonėje, kadangi jie yra visiškai apakinti savojo ego. Ir todėl jie tvirtai tiki ego iliuzijomis, tikėdami, kad šios iliuzijos pateikia absoliučią, nepaneigiamą ir nekvestionuojamą tiesą. Jie yra pačioje didžiausioje stabmeldystėje, išaukštinę melą į tiesos olimpą, manydami, kad, jeigu laikysis šios „absoliučios tiesos,“ jie ir patys pasieks kažkokį aukščiausią statusą, lyginant su kitais žmonėmis.

Stabmeldystė yra neišmanymo šydas, iliuzijų šydas, kuris laiko didžiąją visuomenės dalį įkalintą iliuzijoje, kad jiems reikalingas elitas, kuris stovėtų tarp jų ir Dievo. Argi ne tam Jėzus metė iššūkį, mesdamas iššūkį rašto aiškintojams, fariziejams, šventyklos dvasininkams ir pinigų keitėjams – tiems, kurie pavertė save elitu, atsistojusiu tarp žmonių ir jų Dievo, ir skleidžiančiu iliuziją, melą, kad žmonės nėra laisvi eiti į savo širdį ir atrasti Dievą tiesiogiai, nes ryšį su Dievu jie esą tegali užmegzti tik per išorinę religiją ir jos dvasininkiją?

Stabmeldystė dvasinėse organizacijose

Tai yra pats didžiausias melas, kuris turi būti įveiktas, kad galėtume pradėti vystyti Vandenio Aukso Amžių. Tad pamatysite, jeigu sąžiningu žvilgsniu pažvelgsite į daugelį dvasinių organizacijų, pamatysite šią stabmeldystę. Net ir stabmeldystę, kad pasiuntinys gali stovėti tarp jūsų ir pakylėtųjų mokytojų, tarp jūsų ir jūsų AŠ ESU Esaties, tarp jūsų ir Dievo. Yra būtina, kad mokiniai šiandieniniame amžiuje įveiktų šią stabmeldystę, išdrįsdami jos ieškoti savyje. Nes kai kurie iš jūsų esate pašaukti įeiti į dvasines organizacijas, kad pademonstruotumėte, jog yra įmanoma būti pakylėtųjų mokytojų mokiniu nebūnant įstrigusiu stabmeldystėje. Ir nors jūsų pavyzdys gali būti ignoruojamas, vis dėlto, šis pavyzdys bus duotas, ir todėl žmonės turės galimybę rinktis. Ir šios galimybės anksčiau nebuvo, kadangi nebuvo nė vieno, išdrįsusio pakilti virš stabmeldystės.

Iš tiesų, tie, kurie yra toliausiai pažengę mokiniai, yra tie, kuriems nerūpi dualistiniai vertinimai, tokie kaip pažengęs ar nepažengęs, nes jie tiesiog ieško rąsto savo akyje, suvokdami, kad yra beprasmiška lygintis su kitais. Nes lygintis tereikia tik su tuo, ar nuskaistinote savo pačių sąmonę nuo visų dualistinės sąmonės elementų. Ir jeigu to nepadarėte, tuomet pažvelgiate į juos ir naudojatės mūsų mokymais, kad virš jų pakiltumėte. Ir iš tiesų, būtent tai yra yda tų, kurie yra įstrigę stabmeldystėje. Nes jie neišvengiamai ima tikėti, kad, nors aiškiai sugeba matyti ydas kituose, jiems nereikia ieškoti to rąsto savo akyje.

Tačiau tai yra neišvengiamas Dievo įstatymas, kad, jeigu matote bet kokią ydą kitame žmoguje, turite tą pačią ydą savo akyje – nes kitaip nesugebėtumėte matyti jos kituose. Ir todėl, jeigu nepaliausite koncentruotis į krislą savo brolio akyje, tik dar labiau sustiprinsite savo stabmeldystę, atsisakydami išmokti pamoką, kurią jums buvo skirta išmokti, būnant toje konkrečioje organizacijoje.

Gaunate pasiuntinį, kurio esate nusipelnę, gaunate guru, kurio esate nusipelnę. Arba gaunate tokį guru, kuris yra pasiruošęs įkūnyti tas konkrečias ydas, kurias jums reikia pamatyti savyje. Ir todėl, jeigu šias ydas matote tik pas savo guru, atsisakydami jas matyti savyje, nepasinaudojate jums tekusia galimybe. Ir vis dėlto, tai bus galimybė planetai kilti aukščiau, kadangi tie, kurie atsisako pažvelgti į savo sąmonę, turės eiti kitur, ir galėsime judėti pirmyn, pakeldami šią sąmonę virš tos puolusių būtybių sąmonės ir jų aplink save kuriamos stabmeldystės, kurioje jie mano žinantys geriau už Dievą.

Stabmeldystė ir ekonomikos krizė

Kodėl pasirinkau pradėti savo kalbą nuo stabmeldystės? Na argi ne todėl, kad būtent stabmeldystė yra esminė problema dabartinėje ekonomikos krizėje? Ką jūs matėte – ką visą laiką kartojo spauda ir žiniasklaida, valstybės tarnautojai, įvairių ekonominių organizacijų, tokių kaip Federalinis Rezervas ar didieji bankai, lyderiai? Na, mano mylimieji, argi jie neįkūnija sąmonės, jog tam tikros organizacijos, įstaigos ir institucijos yra „pernelyg didelės, kad žlugtų,“ ir todėl vyriausybė privalo įsikišti ir paremti šiuos milžinus ant molinių kojų, kad šie nesubyrėtų?

Tad kas gi tai yra, jeigu ne stabmeldystė? Ir pamatinė tiesa čia yra ta, kad ši stabmeldystė ateina iš žmonių, kurie laikėsi jos įsikibę per visą Žuvų Amžių ir dar anksčiau, manydami, kad negalės išgyventi be puolusių būtybių valdžios elito. Ir tai, mano mylimieji, būtent ir yra esminė problema, kurią matote Žemėje. Tai yra iliuzija, kuri neleidžia žmonėms atsistoti ir susigrąžinti savo Dievo Galią, tą Dievo Galią, kuri yra kiekviename iš jūsų. Ir ši iliuzija yra skleidžiama paties valdžios elito – elito žiniasklaidoje, elito valdžioje, elito versle, finansuose ir bankininkystėje.

Nes jie desperatiškai kabinasi į savo valdžios ir privilegijų pozicijas. Ir visgi kai kurie iš jų pradeda suvokti, kad jų dienos yra suskaičiuotos. Ir jų valdžios ir privilegijos dienos, išnaudojant žmones, šios dienos taip pat yra suskaičiuotos, nes jie mato, kad tai negali tęstis amžinai. Ir tai tik reliatyviai trumpo laiko klausimas, kada žmonės sukils, kaip jie sukilo prieš feodalinę sistemą ir kituose pavyzdžiuose, kuriuose valdžios elitas buvo įgijęs praktiškai absoliučią valdžią žmonėms.

Daugelis valdžios elitui priklausančių žmonių vis dar, žinoma, tebėra tam akli. Tačiau kai kurie iš jų jau pradeda tai matyti. Todėl noriu, kad žinotumėte, noriu, kad vizualizuotumėte, ir noriu, kad išsakytumėte prašymus, kad žmonės būtų pažadinti iš šios stabmeldystės, kurioje galvoja, kad jiems yra reikalingas elitas. Savanaudiškų ir į save susikoncentravusių žmonių elitas, nes jie tariamai užtikrina visuomenės stabilumą. Mes, pakylėtieji mokytojai, neturime nė menkiausio prisirišimo prie stabilumo. Mes norime augimo! Ir kartais, augimas reiškia, kad privalote nusimesti tai, kas sena, leisdami tam pažirti šipuliais – jeigu tai yra būtina, kadangi žmonės kabinasi į tai beveik iki beprotybės, nenorėdami to paleisti.

Mes, žinoma, labiau norėtume matyti sklandų perėjimą nuo dabartinės ekonomikos sistemos prie Aukso Amžiaus ekonomikos. Norėtume kaip įmanoma labiau sumažinti kančias ir praradimus. Ir vis dėlto, nenorėtume, kad tai sutrukdytų žmonėms išmokti savo pamokų. Ir tikiuosi, kad suvoksite, jog nėra tinkama jums išsakyti prašymus ekonomikai stabilizuoti. Nėra tinkama išsakyti prašymus paremti puolusių būtybių sukurtas institucijas. Nėra tinkama, kad išsakytumėte prašymus valdžios elitui palaikyti.

Turite išsakyti prašymus ir laikytis vizijos, kad žmonės išmoks savo pamokas, ir kad tie, kurie mokytis nenorės, gaus Kristaus teismą, kad galėtų būti pašalinti. Būtent tai atneš progresą. Ir jeigu tam reikės patirti keletą krestelėjimų kelyje, tai tebūnie. Nes sakau jums, yra būtina, kad žmonės išmoktų, kaip yra įmanoma piktnaudžiauti ekonomika, nes tik tuomet jie bus pasiruošę priimti Aukso Amžiaus ekonomiką.

Jeigu turėčiau instrumentą, kuriuo jau šiuo metu galėčiau pristatyti Aukso Amžiaus ekonomiką žmonijai, didžioji dauguma šios planetos žmonių tiesiog nesugebėtų jos priimti. Jie atstumtų tai kaip beviltišką utopiją, fantaziją, kuri tiesiog niekada negalėtų būti įgyvendinta. Nes jie yra labai stipriai nugrimzdę į stygiaus sąmonę, vėlgi, paskleistą puolusių būtybių ir jų stabmeldystės. Nes kas yra stabmeldystės esmė? Tai yra troškimas išaukštinti save ir savo grupę virš visų kitų žmonių. Tačiau vienintelis būdas išaukštinti save virš kitų yra būti stygiaus iliuzija grįstoje aplinkoje. Nes tam, kad kai kurie galėtų turėti daugiau, kiti privalo turėti mažiau. Ir šis turtų ir privilegijų nelygus paskirstymas negali egzistuoti gausingame Dievo gyvenime. Jis gali egzistuoti tik tuomet, kai kritinė masė žmonių yra atstūmusi šį gausingą gyvenimą, kuomet jam nėra įmanoma būti fiziškai įkūnytam.

Rizikos paskirstymas ar rizikos užmaskavimas?

Kai kalbu apie lygų turto paskirstymą, nekalbu apie socialistines fantazijas, kuriose valstybė yra uzurpavusi kiekvieno žmogaus AŠ ESU Esaties vietą. Kalbu apie tikrą Aukso Amžiaus realizmą, kuomet žmonės suvokia turintys priėjimą prie Dievo galios savyje. Ir todėl gali atnešti gausingą gyvenimą, nebūdami priklausomi nuo elito čia Žemėje, nuo elito, priiminėjančio sprendimus, kaip valdyti komplikuotą finansų sistemą, kurią elitas pats ir sukūrė, norėdamas nuslėpti savo intencijas ir manipuliacijas nuo žmonių.

Ir dabar jau matote, kad galiausiai ši sistema pasidarė tokia sudėtinga, kad net ir patys ją sukūrę žmonės nebesugeba suprasti jos veikimo. Jie nebesugeba įvertinti savo sukurtų abejotinų finansinių instrumentų tikrosios rizikos. Ir todėl matote, kaip verslo įmonės, gyvavusios daugiau kaip šimtą metų, staiga gali išnykti per savaitę, kadangi jų lyderius taip stipriai supainiojo jų pačių finansinių instrumentų sudėtingumas ir godumo sąmonė, kad jie nebesugebėjo tiksliai įvertinti šių instrumentų rizikos. Ir todėl jie netgi nesugebėjo išsaugoti savo pačių įmonių gyvybės.

Ir tai yra pamoka, kurią žmonėms reikia išmokti: kai esate stabmeldystės būsenoje, aklai sekdami aklais vadais, leisdami akliems vadams valdyti ekonomiką, na tai tuomet tėra laiko klausimas, kada šie akli vadai įvarys save ir visą šalį – ir tam tikra prasme visą pasaulį – į kampą, iš kurio nėra jokio lengvo būdo ištrūkti. Tėra tik sistemos žlugimas, mano mylimieji. Nes matote, pamoka, kurią išmoko tie, kurie troško pastatyti Babelio Bokštą – dangų pasiekti galintį bokštą – yra tokia, kad, kai pastatote pernelyg aukštai, neturėdami Kristaus sąmonės realybės – kadangi statote ant antikristo sąmonės smėlio – na tai tuomet ateis toks momentas, kai jūsų tvarinys nugrius nuo savo paties svorio. Ir būtent tai matote Jungtinių Valstijų, ir ne tik, finansų sistemoje.

Nuo aklo godumo prie aklos baimės

Varomoji šios finansų sistemos jėga ištisus dešimtmečius buvo nežabotas, aklas godumas. Šis godumas finansų sistemą iškreipė iki tokio lygmens, kad ji buvo taip giliai panardinta į skolas, jog pasidarė neįmanoma tiksliai įvertinti verslo darymo rizikos šioje sistemoje. Nes rizika buvo išskirstyta, šitaip ją užmaskuojant ir paslepiant, ir niekas nežinojo, kas iš tiesų vyksta. Tačiau kol tariamo augimo ir pelno ciklas tęsėsi – kadangi žmonės sistemoje aklai tikėjo, kad tai gali tęstis amžinai – iš tiesų atrodė, kad šis ciklas tęsis amžinai, būdamas pastatytas ne tik ant piramidės viršūnėje esančių žmonių aklumo ir godumo, bet net ir ant daugelio žmonių aklumo ir godumo. Tų žmonių, kurie galvojo, kad investuodami savo santaupas, savo pensijų planus, į akcijų biržą ir į kitus investicinius fondus bei savitarpio pagalbos fondus, jie galės gauti kažką už dyką, kaip kalbėjau savo paskutiniame mokyme apie ekonomiką pavasarį.

Tiek žmonės viršūnėje, tiek žmonės, kurie sekė šiais aklais vadais, buvo apakinti šios sąmonės, kurioje norėjo gauti kažką už dyką, kas yra godumo esmė. Kuomet nebenorite dirbti už sąžiningą atlygį, nebenorite dirbti dėl visos gyvybės kėlimo aukštyn, gaudami jums teisėtai priklausantį atlygį. Ne, jūs savo atlygį norite gauti nedirbdami, arba norite gauti atlygį, kuris būtų didesnis, nei galėtumėte gauti dirbdami. Norite trumpesnio kelio, norite gauti kažką dykai.

Ir tai jus apakina godumui, kuomet staiga pradedate manyti, kad viskas galima – ir kad turėtumėte imtis bet ko, kas tik jums galėtų atnešti trumpalaikį pelną. Nes juk, jeigu jūs to nedarysite, tuomet tai darys visos kitos kompanijos finansų pasaulyje, ir atrodys, kad joms sekasi geriau už jus. Ir visi puola prie lesalo, imdami daryti tai, ką daro visi. Ir žmonės, kurie investuoja, mato, kad tie, kurie investuoja į tuos abejotinus instrumentus, uždirba pinigus, ir todėl mano, kad ir jiems reikia tuo užsiimti. Ir visi tuo užsikrečia, visus apima karštligė, kuomet visi tarsi žuvų tuntas aklai griebia bet kokį judantį daiktą, kad tik gautų savo dalį, kol vakarėlis dar nesibaigė.

Tačiau dauguma žmonių nesuvokė, kad vakarėlis baigsis. Kadangi rodomas pelnas nebuvo realus pelnas, tai buvo įsivaizduojamas pelnas, kadangi rizika buvo užmaskuota iki tokio lygmens, kad atrodė, jog nuostolių nėra, arba šiuos nuostolius galima perkelti į kitus metus. Ir todėl šiais metais galime uždirbti pinigų ir sukurti gerą balanso ataskaitą – išmokėdami priedus viršūnėje esantiems žmonėms – ir niekas nesivargino mąstyti, kas nutiks toliau, po metų, dviejų ar penkių. Apakintiems savo godumo, niekam nerūpėjo paprašyti savo buhalterių paskaičiuoti, kas įvyks toliau, tęsiantis dabartinėms tendencijoms. Ir net ir patiems buhalteriams buvo suku įvertinti tikrąją išvestinių finansinių priemonių ir kitų finansinių instrumentų riziką, tad visa sistema buvo šioje aklumo būsenoje.

Ir šis aklumas yra neišvengiamas godumo palydovas. Nes matote, godumas tegali būti grįstas iliuzija. Ir bet kuri iliuzija augina dar daugiau iliuzijų, dar labiau jus apakina. Kokia yra už godumo slypinti iliuzija? Tai yra atskirosios savasties iliuzija, kuomet atrodo, kad galėsime gauti naudą sau ir savo įmonei, ir nesvarbu, kas nutiks vėliau, tiems kitiems žmonėms, iš kurių imame pinigus, ar kas nutiks visai sistemai.

Pasimokykite iš istorijos apie aukso žąsį

Viena iš didžiausių problemų šiandieniniame pasaulyje yra ta, kad dauguma vaikų užauga nežinodami senųjų pasakų, senųjų liaudies pasakų, kurios buvo pasakojamos tarp žmonių, šitaip tapdamos daugumos augančių vaikų sąmonės dalimi. Nes šios pasakos iš tiesų buvo įkvėptos pakylėtųjų mokytojų, ir jų tikslas buvo perduoti svarbias gyvenimo pamokas žaismingu formatu, kurias vaikams būtų lengva priimti. Ir todėl problema yra ta, kad dauguma finansininkų šiandieniniame pasaulyje niekada negirdėjo pasakos apie aukso žąsį, dėjusią auksinius kiaušinius.

Tad leiskite man trumpai jums perpasakoti šią pasaką. Gyveno žmogus, kuris turėjo žąsį. Ir vieną dieną jis pamatė, kad žąsis padėjo auksinį kiaušinį. Jis, žinoma, buvo labai laimingas, tačiau dar laimingesnis jis buvo sekančią dieną, kai suvokė, kad žąsis kiekvieną dieną padės po auksinį kiaušinį! Ir kurį laiką jis buvo nepaprastai laimingas, pirkdamas viską, ko troško, už šiuos auksinius kiaušinius. Tačiau tuomet, pamažu, jis ėmė darytis godus ir pradėjo galvoti: kodėl turėčiau laukti auksinio kiaušinio kiekvieną dieną, kodėl man tiesiog neperrėžus žąsies pilvo ir neišėmus visų kiaušinių iš karto? Tad jis iš tiesų perrėžė žąsies pilvą, tačiau ten rado tik vieną kiaušinį. Ir taip prarado žąsį ir visus auksinius kiaušinius, kuriuos ši žąsis būtų galėjusi padėti ateityje.

Lošimų sąmone grįsta ekonomika

Ir būtent tai padarė finansininkai per ekonomiką, sukurdami ekonomiką, kuri yra grįsta lygiai tokia pačia sąmone, lygiai tuo pačiu principu, kuris yra Las Vegaso ir visų lošimų varomoji jėga. Tai yra troškimas gauti kažką dykai, kuomet padarote mažą, regimai nereikšmingą investiciją, ir tikitės gauti didžiulį atlygį, nes jums nusišypsos laimė arba sėkmė. Ir iš esmės, užmaskuodami išvestinių finansinių priemonių ir kitų finansinių instrumentų riziką, finansininkai įžengė į šią lošimo būseną, kurioje galvojo, jog, kadangi investuoja skolintus pinigus ir kadangi užmaskavo riziką, tai yra nereikšminga investicija, potencialiai galinti duoti labai didelę grąžą.

Ir tai yra esminis lošimų principas. Galvojate galintys investuoti į lošimą nieko neprarasdami. Ir todėl matote, kaip milijonai žmonių perka loterijos bilietą kiekvieną savaitę, tikėdamiesi, kad vieną dieną laimės didžiulę sumą pinigų. Tačiau matote, lošimai yra verslas, argi ne taip? Ir verslas gali išgyventi tik tuomet, jeigu jis neša pelną. O tai reiškia, kad visiems tiems žmonėms, kurie perka loterijos bilietus, nors prizas yra išmokamas kiekvieną savaitę, mažiau pinigų yra išmokama nei įnešama į sistema, nes kitaip šis verslas negalėtų gyvuoti. Tad dabar jau matote lošimų ydingumą, nes, nors kai kurie žmonės iš tiesų atrodo gaunantys kažką dykai, visi žmonės negalėtų gauti kažko dykai, nes tuo atveju sistema žlugtų.

Ir lygiai tą patį matote Volstrite. Kai Volstritas pradėjo investuoti ne tik pinigus, bet skolintus pinigus – ne tik pinigus, kurie buvo paskolinti, nes jie kažkur egzistavo, bet pinigus, kurie buvo sukurti iš oro – jie pamažu pradėjo kurti situaciją, kurioje kartais investicija duodavo didelę grąžą. Tačiau tuomet buvo imta dalinti pažadus, kad visi, kurie investuos į šiuos naujus finansinius instrumentus, uždirbs pinigų. Ir šie pažadai paprasčiausiai negalėjo būti ištęsėti, nes jie jau nuo pat pradžių buvo grįsti iliuzija, kaip iliuzija yra ir tai, kad visi, kurie žaidžia loterijoje, gali laimėti didįjį prizą.

Kurį laiką, godumas buvo apakinęs žmones, tad jie plaukė pasroviui. Tačiau visada neišvengiamai ateina atpildo valanda, kuomet Babelio bokštas yra tapęs toks sunkus, jog pradeda eižėti ir griūti nuo savo paties svorio. Ir tuomet – staiga – žmonės viršūnėje ima busti ir suvokti, kad tai negali toliau tęstis. Ir tuomet jie daro tai, kas nutinka visada – persijungia iš godumo iliuzijos į baimės iliuziją. Ir savo baimėje, jie mėgina ištraukti viską, ką turi, kol kiti nepadarė to paties. Šitaip sukurdami žemyn traukiantį sūkurį, grasinantį visos sistemos žlugimu.

Ar valdžia dirba žmonėms ar dirba elitui?

Ir tai staiga pažadina likusius žmones valdžioje – kurie iki šiol miegojo už vairo – nenorėdami reguliuoti šių naujų finansinių instrumentų ir galvodami, kad rinka pati jais pasirūpins. Ir staiga, valdžia nubunda ir suvokia, kad rinka iš tiesų jais pasirūpins – sugriaudama visą šią ydingą finansų sistemą. Bet palaukite minutėlę, tai juk būtų pernelyg didelis šokas visuomenei, galvoja jie, ir tai iš tiesų sugriautų šias garbias institucijas, be kurių galvojame nesugebėsiantys išgyventi. Ir šitaip valdžia ima tikėti, kad ji čia turi įsikišti, idant apsaugotų žmones. Tačiau prašau jūsų pamąstyti: ką iš tiesų valdžia saugo? Žmones – ar valdžios elitą?

Ir iš tiesų matote, kad kol kas Amerikos valdžia buvo pernelyg giliai įstrigusi visoje šioje mąstysenoje – norėjime gauti kažką dykai – godumo mąstysenoje, elitizmo mąstysenoje – ir todėl jų veiksmai pagrinde yra skirti apsaugoti elitą, o ne žmones. Ir todėl pranašauju jums, kad, jeigu visa finansų sistema nebus iš pagrindų reformuota, tuomet viskas, ką jie bedarytų, tik laikinai sulopys sistemą. Ir už kelių mėnesių ar metų ateis nauja krizė.

Tačiau sakau jums, kad sistemoje yra protingų ir gero norinčių žmonių – tiek versle, tiek vyriausybėje – kurie turi potencialą atlikti būtinas reformas, ne tik kad atlaikytumėte dabartinę krizę, bet kad sugrąžintumėte visą finansų pasaulį į tvaraus augimo kelią, kuriame sistema nesusinaikintų dėl aklo godumo. Egzistuoja potencialas, kad, jeigu šiems žmonėms bus leista atnešti savo idėjas, ir jeigu šios idėjos iš tiesų bus įgyvendintos, na tai tuomet laivas, taip sakant, galės būti ištiesintas. Ir galėsite turėti švelnesnį perėjimą prie Aukso Amžiaus ekonomikos. Tačiau turiu jums pasakyti, kad Aukso Amžiaus ekonomika yra labai toli nuo šiuo metu visame pasaulyje, o ypač Jungtinėse Valstijose, egzistuojančios ekonomikos. Ir todėl esu atsargiai optimistiškas, tačiau „atsargiai“ yra pagrindinis žodis šiame sakinyje.

Aš iš tiesų esu realistas ir suvokiu, kad Dievo galia iš tiesų gali ištaisyti visas žmonių sukurtas problemas. Dievo realybė yra tokia, kad Materijos Šviesa gali lygiai taip pat lengvai atvaizduoti gausingą gyvenimą, kaip ji šiuo metu atvaizduoja stygiaus ir nelygybės būseną, kurią projektuoja elitas, ir juo aklai sekantys žmonės. Tačiau aš taip pat matau, kad yra daug kliūčių, kurios turi būti įveiktos – kliūčių, kurių dauguma žmonių, net ir pačius šviesiausius protus turinčių žmonių finansų pasaulyje ir valdžioje nemato, nes nesugeba žvelgti taip toli į priekį.

Nes jie nenorėjo iš tiesų pažvelgti į sistemą ir paklausti: „Kas su šia sistema yra ne taip?“ Jie vis dar tebėra įstrigę sąmonėje, kurioje sako: „Ką turėtume padaryti, kad užkirstume kelią sistemos žlugimui?“ Užuot sakę: „Ką turėtume padaryti, kad sukurtume ekonomiką, kuri būtų tvari, kuri skatintų tvarų augimą? Augimą ne tik elitui, bet visiems žmonėms.“

Tvari finansų sistema

Dabartiniame amžiuje – kuriame pereiname į Vandenio Amžių – jokia ekonomika negalės būti tvari, jeigu nesieks kelti aukštyn visų žmonių į gausingą gyvenimą. Nėra tvaru turėti pasaulinę ekonomiką, kurioje dvi trečiosios pasaulio populiacijos gyvena ant bado ribos arba žemiau skurdo ribos, gyvendami vos už kelis dolerius per mėnesį. Tai nėra tvaru, ir tol, kol turtingos šalys nesiims spręsti šios problemos, jų ekonomika ir toliau bus toje būsenoje, kurioje krizę keis krizė, ir jai visą laiką grės sugriūti nuo savo pačios svorio. Nes jų varomoji jėga yra godumas, o ne tikras troškimas kelti aukštyn visą gyvybę.

Ko reikės, norint sukurti finansų sistemą, kuri būtų tvari? Reikės, kad valdžia pabustų ir pripažintų savo teisėtą vaidmenį. Priežastis – ir viena iš pagrindinių priežasčių dabartinei finansų krizei – iš tiesų yra šis reguliavimo nebuvimas. Valdžia buvo įstrigusi klaidingame požiūryje į laisvos rinkos ekonomiką, skatinusiame juos manyti, kad geriausia jiems yra atsitraukti ir leisti rinkai kurti kokius tik nori finansinius instrumentus. Nes rinka pati susireguliuos, kaip yra sakoma.

Kaip diktavimo pradžioje sakiau, aš saugau Laisvės Liepsną Žemei. Tačiau kas yra laisvė? Ar tai yra laisvė išnaudoti? Ar tai yra laisvė nedideliam valdžios elitui laikyti visuomenę savo vergais? Ne, mano mylimieji. Tai nėra laisvė! Nes matote, laisvės nerasite per žmogiškojo ego aklumą. Laisvės nerasite per dualistinę sąmonę. Laisvę galite atrasti, tik pažinę realybę, kad visa gyvybė egzistuoja vienovėje. Su iš to užgimstančiu žinojimu, kad tik tuomet, kai darysite kažką, siekdami kelti aukštyn Visumą, darysite tai, kas iš tiesų bus naudinga jums patiems.

Piktnaudžiavimas ekonomine laisve per monopolių kūrimą

Koks yra valdžios vaidmuo, arba laisvos demokratinės valdžios vaidmuo, tokios valdžios, kokią ją, bent iš dalies, įsivaizdavo tėvai-įkūrėjai ir pamėgino sukurti, pasitelkdami Jungtinių Valstijų Konstituciją? Jos vaidmuo iš tiesų yra ginti žmones, saugoti principus, keliant visą gyvybę link didesnės laisvės, net ir didesnės ekonominės laisvės ir ekonominės gausos.

Tai yra mitas, kurį skleidžia tam tikri elito nariai, kad laisvos rinkos ekonomika gali pati save susireguliuoti, be valdžios įsikišimo. Ir dar didesnis mitas yra tai, kad Jungtinės Valstijos turi tokią laisvos rinkos ekonomiką ir visada ją turėjo. Realybė – kurią jums atskleis net ir paviršutiniškos istorijos studijos – yra tokia, kad XIX amžiaus pabaigoje atsirado tam tikri finansininkai, tam tikri pramonininkai, kurie pasinaudojo laisvos rinkos teikiama laisve sukurti tokius didelius verslus ir finansų institucijas, jog pradėjo suvokti, kad yra įmanoma ne tik taikytis prie rinkos sąlygų, bet yra įmanoma diktuoti ir kontroliuoti šias rinkos sąlygas, sukuriant monopolius. Tačiau jie taip pat suvokė, kad tikroje laisvos rinkos ekonomikoje – kurioje konkurencija yra nevaržoma, o žmonės yra apsišvietę ir informuoti – nėra įmanoma sukurti monopolį.

Laisvė yra monopolių antitezė. Nes monopolis nėra neišvengiama nevaržomos konkurencijos pasekmė. Nevaržoma konkurencija sunaikins, o tiksliau, neleis susiformuoti monopoliams, visada palikdama atviras duris konkurencijai, kad ir kokias dideles apimtis būtų pasiekęs verslas. Verslas išsaugos savo dydį laisvoje ekonomikoje tik tol, kol tarnaus savo klientams. Tačiau, kai sukuriate monopolį ir dirbtinai pakeliate kainas, nebetarnaujate savo klientams, ir jeigu egzistuoja laisva rinka, šie klientai pereis kitur.

Ir būtent tai suvokė kai kurie didieji pramonininkai ir finansininkai, tokie kaip Morganas ir Rokfeleris ir kiti XIX amžiaus pabaigoje. Jie suvokė, kad demokratinėje šalyje, tokioje kaip Jungtinės Valstijos, neįmanoma sukurti monopolio, egzistuojant tikrai konkurencijai. Vienintelis būdas sukurti monopolį, yra suvaržyti konkurenciją, priverčiant valdžią patikėti iliuzija, kad valdžia privalo įsikišti į ekonomiką ir panaudoti savo galią ekonomikai reguliuoti, idant būtų sukurtas stabilumas. O tai, šių didžiųjų finansininkų supratimu, reiškė stabilios situacijos sukūrimą, kurioje mažesnės kompanijos negalėtų atsirasti ir mesti iššūkio didelėms įsigalėjusioms kompanijoms.

Ir būtent tai ir matėte per šį praėjusį šimtmetį, kuomet valdžios reguliavimas buvo panaudotas įsigalėjusioms kompanijoms apsaugoti nuo laisvos rinkos, nuo nevaržomos konkurencijos. O galiausiai genialiausias šių finansininkų ėjimas buvo Federalinio Rezervo, Federalinės Rezervo Sistemos sukūrimas, kurios tikslas ne tik kad buvo neleisti egzistuoti nevaržomai konkurencijai bankininkystės industrijoje, bet jos tikslas taip pat buvo apsaugoti didžiąsias įmones nuo savo padarytų klaidų pasekmių. Laisvoje ekonomikoje, tie, kurie padaro klaidas, pjauna pasekmes, kurios pasireiškia jų išnykimu arba įmonės sumažėjimu. Tad jeigu įmonė labai išauga ir pasidaro godi, bei liaujasi tarnauti savo klientams, laisvoje ekonomikoje šie klientai pereis kur nors kitur, ir todėl įmonė sumažės arba visiškai išnyks.

Sukurdami Federalinį Rezervą, blogoje situacijoje atsidūrusių gelbėtoją, didieji bankai galėjo pradėti užsiiminėti abejotinos vertės investicijomis, ir joms pasirodžius nesėkmingomis, sistema juos apsaugotų ir neleistų jiems žlugti. Būtent tai, didele dalimi, matote šiandien. O gal nematote, mano mylimieji, kad investiciniai bankai, kurie iki šiol buvo nepriklausomi nuo įprastinių bankų, vienas po kito žlunga? Tačiau kas juos perima? Na, argi jų neperima didieji bankai, tie, kurie priklauso Federalinio Rezervo Sistemai ir todėl yra remiami mokesčių mokėtojų pinigais, nes mokesčių mokėtojai turi atidirbti pinigus, kuriuos sistema kuria iš oro?

Valdžios vaidmuo ekonomikoje

Kaip sakiau savo ankstesniame mokyme, kai sukuriate daugiau pinigų griūvančiai sistemai paremti, įdedate daugiau pinigų į cirkuliaciją. Tačiau šie pinigai nėra paremti realia verte, ir viso to neišvengiamas rezultatas yra tai, kad pinigų vertė yra degraduojama, o tai reiškia, kad didžiosios dalies visuomenės darbo vertė taip pat degraduoja. Ir todėl jų pragyvenimo lygis krenta, nes infliacija suvalgo žmonių darbo vertę.

Tad tai yra dalykas, kuris turi būti suprastas, kuris privalo būti ištaisytas. Ir tai turi suvokti didelis skaičius žmonių – kritinė masė, kurie kol kas nenorėjo naudotis savo laisve reliatyviai laisvoje visuomenėje, kad išsilaisvintų iš iliuzijų ir melų, kuriais juos šeria įsigalėjusi žiniasklaida, ir apsišviestų apie tai, kaip iš tiesų veikia ekonomika. Idant jie patys galėtų būti sargybiniu ant sienos. Nes iš tiesų, žmonės žiniasklaidoje nedirba šiuo sargybiniu, kaip turėtų dirbti, kaip juo nedirba ir dauguma žmonių valdžioje, kaip turėtų dirbti.

Tad tai yra mitas, kad laisva demokratiška valdžia gali nesikišti į ekonomiką. Iš tiesų yra absoliučiai būtina, kad šiuolaikinė valdžia atidžiai prižiūrėtų ekonomiką ir ją reguliuotų. Tačiau problema čia yra ta, kad reguliavimas neturėtų suteikti pranašumo elitui. Jis turėtų užtikrinti, kad elitas negalėtų susiformuoti, ir žmonės visada turėtų galimybę savo verslą perkelti kitur, arba sukurti mažesnius verslus, kurie galėtų konkuruoti su didžiaisiais verslais.

Kitas rūpestis, kuris turi būti iškeltas į viešumą ir nevaržomai diskutuojamas, yra šis: ar tai tikrai yra laisvos demokratinės valdžios pareiga leisti verslui peraugti tam tikrą dydį? Ar tai iš tiesų yra laisva ekonomika, jeigu verslams yra leidžiama išaugti iki tokio dydžio, kad jie ne tik kad gali nukonkuruoti mažesnius verslus, bet patys gali diktuoti rinkos sąlygas? Šitaip sukurdami situaciją, kurią matėte finansų industrijoje, kuomet finansų kompanijos pačios sukūrė tuos naujus finansinius instrumentus, galiausiai sužlugdžiusius visą sistemą.

Tad tai, vėlgi, yra valdžios pareiga apsaugoti savo piliečius nuo įmonių išaugimo iki tokio lygmens, kuomet jos gali dominuoti rinkoje ir todėl, tam tikra prasme, gali tapti monopoliais. Ir jų monopolis daugeliu atvejų yra apsaugotas įstatyminiais potvarkiais, tačiau kitais atvejais yra apsaugotas šių potvarkių nebuvimu, kuomet, kai kompanija yra tapusi tokia didelė, jog dominuoja rinkoje, ji gali efektyviai pati sunaikinti bet kokius savo konkurentus.

Kodėl valstybė negali nesikišti

Būtent dėl to, kad esu Laisvės Dievas, suvokiu, jog valstybė negali į tai nesikišti šioje planetoje, tol, kol tiek daug žmonių yra apakinti dualistinės sąmonės. Tol, kol tebėra toks didelis skaičius žmonių, kurie visiškai įkūnija puolusią sąmonę, į save sukoncentruotą, egoistinę sąmonę, kurioje nori kažko sau, visiškai nepaisydami, kokias pasekmes tai turės kitiems žmonėms. Valdžia negali tiesiog leisti rinkai pačiai savimi pasirūpinti. Nes valdžia – kuri turėtų būti išrinkta žmonių, turėtų būti iš žmonių, nuo žmonių ir žmonėms – ši valdžia privalo ginti žmones, ne tik nuo elito, bet ir nuo pačių žmonių aklumo, kuriame jie yra apakinti dualistinės sąmonės. Ir būtent dėl to tokia valdžia privalo būti grįsta principais.

Tačiau šiame amžiuje akivaizdžiai nepakanka turėti principais grįstą konstituciją. Nes šią konstituciją griaus žmonės, kurie nesugeba matyti už šių principų slypinčios tiesos. Ir todėl, Vandenio Amžiuje yra būtina iškelti aukštyn žmones visuose vyriausybės, žiniasklaidos ir verslo aspektuose, o taip pat kitose visuomenės srityse, kurie turėtų viziją, jog virš žmonių sukurtų idėjų egzistuoja aukštesnė realybė. Ir tik tuomet, kai pradėsime siekti šios aukštesnės realybės, galėsime sukurti tvarią civilizaciją. Tokią civilizaciją, kuri nesugriūtų nuo savo paties svorio – ar tai per finansų krizę, ar per karą, ar per kitus pasireiškimus, tokius kaip gamtos kataklizmai ar netgi epideminės ligos, kurios tiesiog yra žmonių sąmonės išraiška.

Tikroji pamoka, kuri turėtų būti čia išmokta yra ta, kad, jeigu leisite bet kuriai visuomenės sričiai būti dominuojamai dualistinės sąmonės, patirsite krizę, kuri grasins sužlugdyti visą visuomenę. Ir vienintelis būdas išvengti šio pakilimų ir nuosmukių ciklo – kurį kai kurie žmonės klaidingai pavadino verslo ciklu, lyg tai būtų neišvengiama verslo dalis – vienintelis būdas išvengti šių pakilimų ir nuosmukių yra siekti kažko aukštesnio už dualistinę sąmonę. Nes, kol verslo pasaulis bus grįstas dualistine sąmone, tol turėsite pakilimų ir nuosmukių verslo ciklą. Tai yra neišvengiama. Ir neišvengiama taip pat yra ir tai, kad anksčiau ar vėliau ši sistema žlugs, nors galima stebėtis dualistinėje sąmonėje esančių žmonių išradingumu, kuriuo jie palaikė esamą finansų sistemą, kad ji sugebėjo išsilaikyti tiek ilgai kiek išsilaikė.

Tačiau aš daug mieliau stebėčiausi žmonių pasiryžimu pripažinti dabartinės sistemos ydas, ir jų noru ieškoti idėjų, kurias mes iš tiesų esame pasiruošę įkvėpti žmonėms, turintiems būtinas žinias apie ekonomiką, kad iš tiesų galėtume pamatyti atsirandant tvarią sistemą, kuri išvengtų šių pakilimų ir nuosmukių. Nes, kaip jau anksčiau sakiau, yra daug žmonių, kurie turi gilų supratimą apie ekonomiką, ir todėl taurė yra paruošta, kad jie galėtų gauti idėjas iš pakylėtųjų mokytojų, kurios yra absoliučiai būtinos, kad būtų galima ištraukti žmones – ištraukti visuomenę, ištraukti visą civilizaciją – iš dabartinės finansų krizės.

Vizija, kurios žmonės turi laikytis

Tad vizija, kurios trokštu, kad jūs, dvasingi žmonės, laikytumėtės, yra tokia, kad tie žmonės, kurie turi žinias ir turi potencialą būti atviri aukštesnėms idėjoms, iš tiesų būtų pažadinti. Ir kad jie būtų pripažinti ir jiems būtų leista išeiti į priekį sistemoje, idant jie galėtų suvaidinti jiems skirtą vaidmenį – tą vaidmenį, kurie jie pasirinko suvaidinti prieš ateidami į įsikūnijimą, tačiau dauguma jų apie tai pamiršo. Tad jiems reikia, kad kas nors dėl jų laikytųsi šios vizijos, idant jie būtų pažadinti ir staiga suvoktų, kas jie tokie yra, ir staiga žengtų žingsnį pirmyn, pralauždami tylą ir žengdami žingsnį į priekį, pareikalaudami įtakos subalansuotu būdu, kurią žmonės iš tiesų pripažintų kaip aukštesnio proto balsą, aukštesnių principų balsą.

Šie žmonės jau yra čia, jie jau yra savo vietose, mums tiesiog reikia to paskutinio žingsnio, pastūmėjant visuomenę per kraštą, idant šie žmonės galėtų išeiti į priekį ir jų idėjos būtų pripažintos, ir būtų suvokta, kad tik jas įgyvendinus, visuomenė galės žengti į priekį. Laikykitės šios vizijos, mano mylimieji, kvieskite ją, reikalaukite jos įkūnijimo. Nes tai iš tiesų yra pati vertingiausia tarnystė, kurią jūs, dvasingi žmonės, galite atlikti dėl ekonomikos. Nesiekite palaikyti puolusiųjų ekonomikos. Vietoj to, siekite atnešti pakylėtųjų mokytojų ekonomiką, kuri galėtų pakeisti senąją sistemą ir galėtų iš tiesų sukurti ir įkūnyti Aukso Amžiaus ekonomiką.

Tad, dėkoju jums už jūsų dėmesį, Dėkoju jums už jūsų invokacijas, už jūsų prašymus. Dėkoju tiems iš jūsų, kurie dalyvaujate kurse į Kristiškumą, nes savo pasiryžimu ieškoti rąsto savo akyje, jūs taip pat ieškote rąsto kolektyvinėje sąmonėje. Ir kai išsitrauksite tą rąstą iš savo akies, tūkstančiams ir milijonams žmonių palengvinsite taip pat pamatyti ir išsitraukti tą rąstą.

Vandenio Amžiuje nenorime, kad mūsų mokiniai turėtų stabmeldystę, kuri neišvengiamai juos verčia jausti atskirtį nuo kitų. Mes norime, kad žmonės jaustųsi dalyvaujantys, jaustųsi dalimi to, ką mes darome, idant nebūtų taip, kad darome čia kažką aukštai, o jūs tiesiog esate to gavėjai, bet kad matytume tą aštuoniukės tėkmę, kuomet jūs padauginate tai, ką mes duodame, idant galėtume duoti dar daugiau, šitaip visi kartu augdami drauge Gyvenimo Upėje.

Tad būkite užsklęsti toje Laisvės Liepsnoje. Būkite užsklęsti toje Gyvenimo Upėje. Ir būkite ramybėje, mano mylimieji. Nė sekundei neįsileiskite jokios baimės. Net jeigu visas pasaulis nugrimztų į baimę dėl ekonomikos, laikykitės Aukso Amžiaus ekonomikos vizijos. Laikykitės vizijos, kad žmonės išmoks savo pamokas, net jeigu tai būtų sunkiai išmoktos pamokos. Tačiau jie vis tiek išmoks savo pamokas ir transcenduos senąją sąmonę, sukūrusią dabartinę sistemą. Laikykitės šios vizijos ir būkite užsklęsti ramybėje, kuri iš tiesų yra laisvės aspektas. Nes kaip galėtumėte būti ramybėje nebūdami laisvi?

Versta iš www.ascendedmasterlight.com

Visos teisės saugomos © 2008 Kim Michaels