Keturioliktasis dalinimosi savąja Esatimi spindulys

Pakylėtasis Mokytojas Sanat Kumara, 2009 gegužės 10 d. per Kim Michaels.


Sanat Kumara AŠ ESU. Ir man iš tiesų sukėlė šypseną kai kurie mano mokiniai – kai kurie mokiniai šiame judėjime, o taip pat ankstesnių dispensacijų nariai, – kurie mano vardą pradėjo sieti su kažkokiu iškiliu statusu, galvodami, kad esu kažkuo išskirtinis, lyginant su kitais Pakylėtaisiais Mokytojais. Šis pasiuntinys buvo nustebintas tokios reakcijos, kai susidūrė su ja Lurde. Ir, mano mylimieji, jeigu kalbėtume atvirai, nustebintas esu ir aš. Mes visi esame viena pakylėtoje karalijoje. Mes užimame skirtingus postus hierarchijoje, tačiau nėra jokio statuso. Nėra jokio vertybinio vertinimo, kad kažkuri būtybė būtų pranašesnė ar svarbesnė už kitas.

Ir iš tiesų, aš nesu toks svarbus. Nes kas gi aš esu? Aš esu kosminis ugniagesys. Aš esu tasai, kuris ryžtasi nusileisti į žemiausias iš planetų ir laikyti pusiausvyrą, kol ją galės perimti kiti. Tai nėra tas darbas, kurį galėtumėte pavadinti labai prestižišku. Aš esu, tam tikra prasme, kosminis restauratorius, mano mylimieji.

Ir danguje iš tiesų buvo būtybių, tarp jų ir pats Liuciferis, kurios nenorėjo išsipurvinti rankų, darydamos darbą, kurį aš dariau eonus jūsų metų. Tad, vėlgi, matote: „Te didžiausias tarp jūsų būna visų tarnas.“

Pakilkite virš statuso

Nes ateina toks momentas, kai nustojate ieškoti statuso, ieškoti pozicijos. Nustojate tikėti iliuzija, kurią apnuogino Sen Žermenas, kuomet galvojate, kad, pasiekę kažkokį aukščiausią statusą – dėl savo ankstesnių veiksmų ar išminties dvasiniame kelyje – būsite garantuotai įleisti į karalystę. Bet matote, karalystė yra atvira tiktai tiems, kurie yra pakilę virš dualizmo. O kai pakylate virš dualizmo, nelieka vertybinio vertinimo, nelieka jokio statuso.

Tad ateinu jums reprezentuoti keturioliktąjį spindulį. Šį spindulį linijiškam protui yra nepaprastai sunku suvokti – o ego jo suvokti yra neįmanoma.

Mums, žinoma, reikalingi žodžiai, kad galėtume bendrauti šia forma. Tad žodžiai, apie kuriuos noriu, kad mąstytumėte, kontempliuodami šį spindulį, iš tiesų yra „Dalinimasis savo Esatimi,“ dalinimasis savo Dieviškąja Esatimi.

Kai atėjau į Žemę, mano mylimieji, Žemė buvo tokiame žemame lygmenyje, kad joje nebuvo jokios civilizacijos, kokią matote šiandien. Nebuvo jokių komunikacijos priemonių. Tebuvo būtybės, kurios, nors turėjo žmogaus potencialą, iš esmės gyveno kaip išsivysčiusios beždžionės, mano mylimieji. Tad kokį gi mokymą būčiau galėjęs duoti?

Nebuvo jokios ankstesnės religijos, su kuria būčiau galėjęs surišti šį mokymą, kaip Jėzus iš tiesų siekė atnaujinti žydų religiją, ir kaip Buda siekė atnaujinti induizmo religiją. Nebuvo nieko, absoliučiai nieko, su kuo būtų galima tai surišti. Nebuvo absoliučiai jokio pamato dvasiniam mokymui duoti. Nes negalite duoti mokymo būtybėms, kurios neturi jokio suvokimo apie dvasinę gyvenimo pusę, net neturi Dievo, ar bet kokios pranašesnės, aukštesnės būtybės koncepcijos.

Tai ką tuomet galėjau padaryti Žemėje? Galėjau pasidalinti savo Esatimi, savo Dieviškąja Esatimi – tuo būdu leisdamas savo sutiktoms būtybėms patirti, kad egzistuoja kažkas daugiau už jų dabartinę sąmonės būseną.

Darymo spąstai

Tad, kai kopiate aukštyn dvasiniame kelyje – pereidami kitų spindulių iniciacijas – įgyjate vis didesnį supratimą, didesnę išmintį. Ir visgi šis supratimas gali tapti girnapuse jums po kaklu. Jis gali tapti jus prislėgusiu akmeniu, statančiu barjerus jūsų prote, kuomet pradedate galvoti, jog tam, kad pažadintumėte žmoniją – atneštumėte Dievo karalystę arba atneštumėte į įsikūnijimą Sen Žermeno Aukso Amžių – privalote eiti ir duoti žmonėms kažkokį rafinuotą mokymą. Ir kuo rafinuotesnis yra mokymas, tuo jūs, kaip mokytojas, esate aukščiau – argi ne toks yra plačiai paplitęs klaidingas supratimas?

Ir visgi realybė šiandien yra lygiai tokia pati kaip ir tomis primityviomis dienomis. Tikras pokytis įvyks tik tuomet, kai žmonės patirs Dieviškąją Esatį. Tiesiog negalite duoti jokios kitos dovanos žmonijai – kitiems žmonėms, Sen Žermeno tikslui – galite tik pasidalinti savo Dieviškąja Esatimi.

Tačiau taip dažnai problema yra linijiškas protas, mano mylimieji – ir net nebūtinai jūsų ego. Nes, kai pasiekiate aukštesnius lygmenis, jus stabdo ne tiek ego, kiek faktas, kad jūsų Sąmoningasis AŠ dar nėra transcendavęs linijiško proto. Ir todėl esate taip stipriai susitelkę – su tuo linijišku protu – į išorinį mokymą, galvodami, kad privalote eiti ir skleisti žodį – tą konkretų žodį – ir atversti žmones į tam tikrą mokymą, į tam tikrą organizaciją, priversti juos sekti tam tikru guru.

Ir matote tai vykstant visur pasaulyje, matote geranoriškus žmones, kurie yra pasiekę tam tikrą brandą dvasiniame kelyje, tačiau vis dar tebėra įstrigę mąstyme, kad turėtų skelbti tam tikrą tiesos išraišką kaip pačią aukščiausią, kaip sprendimą visoms problemoms. Ir eidami tai skleisti, ir būdami taip stipriai į tai susitelkę, jie, kaip kalbėjo Gautama, pasidaro taip stipriai susikoncentravę į kitų žmonių keitimą, kad pamiršta patį svarbiausią dalyką – Būti, tuo kuo jie yra – dalintis tuo, kuo jie yra. Ne atskiruoju aš, o Dieviškuoju aš, Dieviškąja Esatimi.

Mano mylimieji, žinoma, linijiškas protas gali paimti tai, ką Jėzus sakė apie iššūkio metimą melagiams ir jų melui – iššūkio metimą netikriems mokytojams, iššūkio metimą pinigų keitėjams – ir linijiškas protas iš to gali padaryti išvadą, kad privalote pažvelgti į jų melą ir neutralizuoti jį melui priešingais žodžiais, tuo, kas yra tiesa. Tačiau, kaip sakėme, žodžiai yra žodžiai. Žodžiai yra reliatyvūs. Žodžiais neįmanoma išreikšti absoliučios tiesos.

Paklausykite, ką pasakiau. Žodžiais neįmanoma išreikšti absoliučios tiesos. Bet kokius pasakytus žodžius galima interpretuoti daugiau nei vienu būdu. Jeigu bet kokį mano žodžiais išsakytą teiginį išklausytų dešimt žmonių, jie patirtų dešimt skirtingų patirčių, ką šie žodžiai jiems reiškia.

Gnozės būtinybė

Štai kodėl, kaip paaiškinome ankstesniuose mokymuose, egzistuoja gnozės būtinybė, kuomet pažįstantysis tampa viena su pažįstamuoju. Jeigu iš tiesų norite suvokti, suprasti, pažinti – ką aš sakau, privalote peržengti žodžius ir susiderinti su mano Esatimi. Jeigu iš tiesų norite, kad kitas žmogus suprastų – suvoktų, pažintų – tiesą, kurią pažinote jūs, tuomet nepakanka duoti šiam žmogui žodžius, mokymus ar technikas – privalote pasidalinti su jais savo Dieviškąją Esatimi.

Nesakau, kad negalite jiems duoti žodžių. Tačiau žodžiai negali tiesiog būti įkvėpti linijiško proto ir jo troškimo pakeisti kitus. Žodžiai turi būti įkvėpti jūsų Dieviškosios Esaties, to, kas jūs esate savo Aukštesnėje Esybėje, šviečiančioje per žemesniąją formą – šitaip išjudindami kažką giliai jų širdyje, blankų prisiminimą, kad jie taip pat atėjo iš už šio pasaulio ribų. O kai patirs jūsų dalinimąsi savo Esatimi, peržengiančia šio pasaulio ribas, jie pradės savyje jausti nubundantį prisiminimą, kad ir jie yra daugiau nei šis pasaulis.

Mano mylimieji, nėra jokios prasmės eiti su tuo supratimu, kurį turite, tiesiog siekiant mesti iššūkį tiems, kurie turi kitokį, arba žemesnį, supratimą, arba klaidingą supratimą – jeigu tai tedarote iš linijiško proto lygmens, ar netgi iš ego ir jo vertybinių vertinimų lygmens. Jūs tuomet tiesiog sieksite įtvirtinti vienos reliatyvios tiesos pranašumą prieš kitą ar netgi visas kitas reliatyvias tiesas. Tai nesumažins dualistinės kovos, tai tik dar labiau ją pakurstys.

Tačiau, jeigu dalinsitės savo tiesa, įkvėpdami ją savo Dieviškąja Esatimi, tuomet jums iš tiesų gali pavykti pažadinti kitus – parodant jiems, kad egzistuoja alternatyva dualistinei kovai, tai kovai, kurioje siekiate vieną tiesą išaukštinti kaip pranašesnę už visas kitas.

Ryžkitės, mano mylimieji, pasimokyti iš mano pavyzdžio. Neteiskite, kas yra pasirengęs, o kas nepasirengęs, kas yra vertas, o kas nėra vertas. Nekurkite kriterijų ir sąlygų, kurias žmonės privalo išpildyti, kad galėtumėte su jais pasidalinti savo tiesa. Drįskite dalintis savo Esatimi su visais.

Yra tokių, mano mylimieji, kurie yra tokioje sąmonės būsenoje, kad nėra pasirengę, tame sąmonės lygmenyje – o galbūt tiesiog laikinai nėra pasirengę – kažkokiam pažangiam, dvasiniam mokymui. Tačiau kad ir kokioje sąmonės būsenoje žmonės bebūtų – laikinai ar ilgesnį laiką – jie visada yra pasirengę jūsų pasidalinimui savo Dieviškąja Esatimi.

Dalinimasis savo Esatimi niekada nenueina veltui

Tai niekada nenueina veltui, mano mylimieji. Tai niekada nė vienu atveju negali nueiti veltui. Esate taip įpratę žiūrėti į žmones ir svarstyti – dvasingi jie ar ne. Tačiau iš kur tai ateina? Tai ateina iš fakto, kad daugelį gyvenimų jūs patyrėte atstūmimą iš tų, kurie yra ne tik kad nedvasingi, bet yra anti-dvasingi. Ir todėl leidote netikriems mokytojams ir jų mokiniams iškreipti jūsų suvokimą, kodėl čia esate, iškreipti jūsų emocijas iki tokio lygmens, kad taip stipriai bijote būti atstumti – taip stipriai bijote išmėtyti savo perlus kiaulėms – kad visada mėginate įvertinti, ar žmonės yra pasiruošę, prieš nuspręsdami atverti savo burną ir prie jų prieiti.

Ir nesakau, kad neturėtų būti jokio įvertinimo. Nes, kaip sakiau, jeigu žmogus nėra pasirengęs pažangiam dvasiniam mokymui, nėra jokios prasmės duoti tam žmogui šį mokymą. Tačiau jūs visada galite jiems duoti šalto vandens taurę Kristaus vardu, pasidalindami savo Dieviškosios Esaties taure.

Kai kurie gali ją atstumti, kai kurie gali smerkti arba teisti. Tai jums yra visiškai nesvarbu, nes pergalė glūdi dalinimesi savo Esatimi, o ne rezultatuose.

Šis pasaulis dar nėra pakilęs. Prie pakylėjimo jį priartins tai, kad kai kurie iš jūsų, kurie esate įsikūnijime, tapsite atviromis durimis Dieviškosios Esaties šviesai šviesti per savo išorines formas į šį pasaulį.

Visiškai nesvarbu, jeigu kažkoks žmogus to nepriims. Nes tai, kad šviesai buvo leista ateiti, jau truputį pakeitė pasaulį. Pasaulis pasidarė šiek tiek šviesesnis. Ir galiausiai, daug mažų šviesos taurelių sukurs didelius pokyčius.

Nė vienas pasidalijimas savo Dieviškąja Esatimi nenueina veltui. Nes esmė nėra pakeisti konkretų žmogų – kadangi visada privalome gerbti laisvą valią. Tačiau laisva valia nereiškia, kad žmonės turi likti tamsoje. Tad jūs turite teisę būti šiame pasaulyje ir būti atviromis durimis šviesai, kuri galiausiai viską apšvies – taip pat ir kolektyvinę sąmonę – ir žmonės galės pradėti matyti tai, kas anksčiau buvo paslėpta. Jie galės pradėti keisti savo sąmonę ir daryti geresnius pasirinkimus, nušvitusius pasirinkimus.

Įrankis protui nutildyti

Tad pamąstykite apie tai, kad, jeigu iš tiesų norite atlikti aukščiausią tarnystę, kokią sugebate, tuomet jums reikia pasiekti tašką, kuriame ryžtumėtės studijuoti keturioliktąjį spindulį. O kaip jums pasiekti tą lygmenį? Na, kaip sakė Sen Žermenas, privalote ryžtis viską kvestionuoti. Net ir mokymą, kurį įgijote per sunkią kelionę dvasiniame kelyje, ir kurį jaučiate esant tikru ir pažangiu arba geresniu už kai kuriuos kitus. Tad matote, privalote pasiekti tą tašką, kuriame suvoktumėte, kad net ir pats aukščiausias mokymas nėra sprendimas visoms problemoms, nėra kiekvienam žmogui tinkamas mokymas.

Nėra tokio mokymo, kuris galėtų automatiškai pažadinti kiekvieną žmogų. Ir visgi egzistuoja vienas faktorius, kuris gali paliesti daugumą žmonių – ir tai yra dalinimasis savo Dieviškąja Esatimi.

Atidžiai pamąstykite apie šią koncepciją. Kai kurie iš jūsų dar nebus tam pasirengę. Tačiau daugelis jūsų iš tiesų esate tam pasirengę – jei tik ryšitės patirti atgimimą, per kurį priimtumėte, jog esate pasirengę bent kažkokiu laipsniu imti dalintis savo Dieviškąją Esatimi, priimdami, kad jūs jau tai darėte, tačiau galėtumėte tai daryti netgi dar geriau, tai įsisąmoninę ir susiderinę su Dieviškąją Esatimi, užuot pasitenkinę buvimu linijiškame prote, visada galvojančiame, ką sakyti ir ką kalbėti žmonėms.

Vietoj to jūs galite paklausyti Budos kvietimo eiti vidun, nutildyti protą. Tad noriu jums duoti paprastą, tačiau efektyvų metodą šiai tylai patirti, mano mylimieji. Galite tai daryti įvairiais būdais. Tačiau pagrindinė koncepcija yra paskirti šiek tiek laiko kiekvieną dieną, tiek dažnai kiek galite. Susiraskite tylų kambarį. Atsisėskite patogioje kėdėje tiesia nugara. Ir tuomet nukreipkite dėmesį vidun.

Ir, neišvengiamai, pajusite jums ateinančias mintis. Neįpulkite į spąstus galvodami, jog, norėdami nutildyti protą, turėtumėte kovoti su mintimis, turėtumėte jas stabdyti. Nes tai darydami, sukelsite prote įtampą. O kaip galėsite nutildyti protą, kurdami vis didesnę įtampą?

Daugelis žmonių iššvaistė daugybę valandų medituodami, mėgindami nutildyti protą, ir tai darydami tik dar labiau sustiprino kovą ir prote siautėjančią sumaištį. Vietoj to, metodas yra paprastas. Žinote, kad už visų išorinių regimybių glūdi pamatinė, gilesnė realybė. Pažvelgę į savo fizinį kūną žinote, kad už regimo paviršiaus egzistuoja organai ir kaulai. Tačiau kaulai ir organai yra sukurti iš ląstelių. Ląstelės yra sukurtos iš molekulių. Molekulės yra sukurtos iš atomų. Atomai yra tarsi miniatiūrinės saulės sistemos, su apie jų šerdį orbita skriejančiais elektronais. Tačiau tarp elektronų ir šerdies egzistuoja tuščia erdvė.

Tad jeigu leisitės vis giliau ir giliau už išorinių regimybių, galiausiai pamatysite pasiekę kažką, kas yra tuščia. Tuščia. Nieko nėra. Jokių elektronų, jokių neutronų, jokių protonų. Jokių molekulių. Jokių „dalykų.“

Galite naudotis įvairiomis vizualizacijomis – galbūt ir šia, kurią jums ką tik daviau. Galbūt galite vizualizuoti upę ir nuolatinį jos tekėjimą, tačiau net ir šiame nuolatiniame tekėjime, tarp molekulių, egzistuoja tuščia erdvė. Už vandens tėkmės egzistuoja tyla, kuri sukuria pagrindą tekėjimui.

Nes judėjimas privalo būti judėjimas santykyje su kažkuo, kaip labai gerai žinote, kad labai laipsniško judėjimo – kurio nėra su kuo palyginti – jūsų juslės negali aptikti. Ir todėl, bet koks judėjimas yra įmanomas tik todėl, kad egzistuoja ramybės fonas.

Tad galite medituoti savo prote į upę. Ir į atėjusias mintis žiūrite tiesiog kaip į verpetus upėje. Tačiau jums į juos įėjus ir išėjus per juos į kitą pusę, galiausiai pasiekiate tylą. Tai reiškia, kad, kai jums ateina mintis, nesiekiate su ja kovoti. Tačiau ir neplaukiate tolyn su ja. Einate tiesiai į ją. Pereinate ją kiaurai. Ir žiūrite, kas yra už jos.

To pasekoje gali ateiti kita mintis. Eikite į ją, eikite per ją. Pažvelkite, kas už jos slypi. Jeigu iškils kita mintis, eikite į ją, eikite per ją. Pažvelkite, kas už jos. Darykite tai, mano mylimieji, ir galiausiai pasieksite tam tikrą tylos laipsnį.

Praleiskite laiko tyloje

Praktikuokite tai kiekvieną dieną, ir pasieksite tašką, kuriame galėsite greitai įeiti į tylą ir patirti, kad giliau, už minčių srauto, egzistuoja tyla – Esatis, sudaranti jūsų tapatumo jausmą, jūsų Buvimo jausmą, jūsų pojūtį, kad „AŠ ESU.“ Ir tik dėl to, kad turite šį pojūtį „AŠ ESU,“ galite turėti mintis, kurios teka per jūsų protą, per jūsų esybę. Tad leisdamiesi už visų minčių, visų jausmų, visų prote egzistuojančių jutimų, galite pasiekti tą Buvimo vietą, kuri yra Esaties, jūsų AŠ ESU Esaties šerdis.

O tuomet, praleiskite šiek tiek laiko toje tyloje – neversdami savęs, nieko nenorėdami, nieko neprašydami, nieko nemelsdami. Pasitenkinkite tiesiog pačios Esaties patyrimu, mano mylimieji. Nieko neprašykite, jokių atsakymų, jokių pokyčių. Pasitenkinkite vien Esaties patyrimu. Ir kai pajausite, kad atėjo laikas judėti toliau, paskirkite šiek tiek laiko švelniam sugrįžimui į įprastinę sąmonės būseną.

Ši meditacija neturėtų trukti ilgai. Kai pasieksite didesnį įgudimą, jums ji turėtų trukti tik keletą minučių kiekvieną dieną. O tuomet, po jos, tiesiog eikite ir užsiimkite savo kasdieniais reikalais, nesitikėdami, neprašydami ir nieko nereikalaudami. Bet būsite nustebinti, kaip kontaktas su Esatimi gali tapti katalizatoriumi, atnešančiu naujas mintis, naujas perspektyvas, naujas idėjas į jūsų išorinį protą. Idėjas, kurias suvokiate nesant įprastinio statinio triukšmo dalimi, kurį šios Žemės atmosferoje kelia masinė sąmonė; ne, tai ateina iš aukštesnės karalijos, tai turi begalybės kvapą – ir todėl leidžia jums pasinerti į tą kūrybinę tėkmę ir atnešti naujus sprendimus, naujas perspektyvas.

O tuomet, kai susiderinsite su šia Esatimi, taip pat galėsite pradėti nešiotis su savimi tą tylą. Pasieksite tašką, kuriame pradėsite kalbėti iš tylos. Kuomet jūsų žodžiai nebeplauks iš jūsų proto ar kolektyvinio proto statinio triukšmo, siekdami neutralizuoti kažkokią kitą statinio triukšmo formą. Jie dabar tekės iš gilesnio lygmens; jie bus kažkuo užpildyti. Jie bus užpildyti Esatimi, ir todėl palies žmones gilesniu lygmeniu. Nes jie palies jų širdį ir padės jiems pažvelgti giliau.

Ir kartais yra vertinga mesti iššūkį žmonėms labai tiesiu ir konfrontaciniu būdu. Kai kuriems iš jūsų, tai yra natūrali jūsų išraiška, bent jau dabartiniame lygmenyje. Tad tuo nenoriu pasakyti, kad jūs visi dabar turėtumėte pradėti save išreikšti tuo pačiu būdu. Tiesiog sakau, kad jūs visi turite potencialą pamąstyti, kaip galėtumėte pasidalinti savo Esatimi kažkokiu būdu, idant žodžiai būtų daugiau nei žodžiai, ateinantys iš linijiško proto. Idant jie būtų įkvėpti kažkuo, kas yra tikra, mano mylimieji.

Kviečiu tikrajam dvasingumui

Pažvelkite į dvasingus ir religingus žmones šioje planetoje. Įsijunkite savo televizorius sekmadienį, kai per juos yra rodomi pamokslautojai. Atkreipkite dėmesį, kai girdite kitus dvasingus žmones kalbant apie dvasingumą. Ir pastebėkite, kaip dažnai jie kalba iš to paviršutiniško lygmens – iš linijiško proto – ar netgi iš ego su visomis jo baimėmis ar troškimu kontroliuoti. Ir tuomet suvokite, kad, norint, jog įvyktų naujas dvasinis nubudimas šiame amžiuje, jis neateis iš tų, kurie pamokslauja apie jį iš išorinio proto. Jis ateis tik tuomet, kai atsiras tokių, kurie bus atviromis durimis kažkam gilesniam – kažkam, kas yra tikra, kas paliečia širdį.

Ir tuomet pripažinkite, kad galbūt tai yra didžiausia būtinybė, prie kurios išpildymo galite prisidėti šiame amžiuje – tapdami tais, kurie yra žinomi dėl savo nuoširdaus kalbėjimo apie dvasingumą. Tais, kurie neša naują balsą į dvasinius debatus, į dvasingumo ir religijos sritį. Kuomet jūs nebestojate į vieną pusę, pasirinkdami ginti kažkurią religiją, ar į kitą pusę, puldami visas religijas iš mokslinės, materialistinės perspektyvos. Jūs pakylate virš viso to, atrasdami Vidurio Kelią – tikrumą.

Nes jūs kalbate iš tylos. Užpildote savo žodžius Esatimi, kuria esate. Nes žinote, kad esate ši Esatis. Nes atgimėte ir priėmėte save kaip Esaties išraišką.

Ir todėl, kai žinote, kas esate, kaip galėtumėte neišreikšti to visais savo žodžiais, visais savo veiksmais, visomis savo mintimis ir jausmais? Nes būtent tai jums suteiks didžiausią džiaugsmą ir pasitenkinimą.

Mano mylimieji, ego atranda tam tikrą pasitenkinimą įtikindamas kažką, kad yra teisus. Tačiau egzistuoja daug gilesnis džiaugsmas jaučiant, kaip jūsų Esatis teka per jūsų išorinę esybę, jaučiant tą jos reiškimąsi, patiriant tą kūrybinę tėkmę. Ir tuomet taip pat kartais matant, kaip kiti žmonės reaguoja, kaip jie yra nustebinti, nes štai yra žmogus, kuris kalba apie dvasingumą, tačiau ne įprastiniu būdu – kitokiu balsu.

Ir iš pradžių jie gali nežinoti, ką jiems su tuo daryti. Tačiau matysite, kad daugelis sureaguos į tai nauju, gilesniu būdu. Jie bus pažadinti – jūsų Esaties dalinimosi – ir bus paskatinti susiderinti su savo pačių Esatimi. Ir jie pradės kelionę, kol galės pasiekti tašką, kuriame ir jie galės pradėti dalintis savo Esatimi. Ir kai tai pradės sklisti tarsi ratilai vandenyje, atsiras visiškai naujas dvasinis judėjimas, kuriame tiesiog dalinsitės Esatimi, mano mylimieji. Išreikšdami šią Esatį, neturėdami jokių konkretaus rezultato lūkesčių, tiesiog trokšdami dalintis tuo, kuo esate, dalintis savo Esatimi.

Atlygis už tarnystę yra dar DAUGIAU tarnystės

Tad tai, tuomet, yra keturioliktojo spindulio esmė. Aš, Sanat Kumara, prisiekiau atstovauti šį spindulį gyvybės srautams Žemėje ir tarnauti šio spindulio iniciacijų pateikime.

Jūs dabar gavote, mano mylimieji, mokymą, pranokstantį visus bet kokiose ankstesnėse dispensacijose perduotus dalykus. Neleiskite tam tapti puikybės ar pranašumo jausmo šaltiniu. Tai yra mokymas, kuris yra duodamas ne dėl to, kad esate pranašesni, o dėl to, kad drįsote nusižeminti – drįsote ieškoti rąsto savo akyje, dirbti su savo ego, stengdamiesi praregėti iš dualistinės sąmonės, šitaip pakildami virš puikybės, savęs aukštinimo ir pranašumo.

Jūs ryžotės padaryti su savo esybe tai, ką aš, Sanat Kumara, padariau ateidamas į Žemę – ryžotės nerti į dugną ir nesibjaurėjote išsitepti rankų. Ir todėl užsitarnavote privilegiją gauti mokymą, kuris gali jus iškelti dar aukščiau ir leisti jums tapti dar geresniais Pakylėtųjų Pulkų, ir Sen Žermeno, ir Jėzaus, ir Budos, ir visų kitų pakylėtoje karalijoje esančių būtybių tarnais.

Tad egzistuoja septyni spinduliai, kurie buvo naudojami materialiai karalijai materializuoti. Egzistuoja vienas spindulys – aštuntasis – kuris yra aštuoniukės tėkmės srauto susikirtimo taške, ir pirmieji septyni spinduliai sudaro žemesniąją aštuoniukės tėkmės srauto dalį. Simetrija, žinoma, yra neatsiejama kūrinijos dalis. Tad taip pat ir viršuje egzistuoja septyni spinduliai. Kalbėjau apie keturioliktąjį spindulį, tačiau taip pat egzistuoja ir penkioliktasis, užbaigiantis septynis viršuje, septynis apačioje ir vieną jų viduryje.

Penkioliktasis spindulys negali, visiškai negali būti suvoktas linijiško proto. Ir jo net neįmanoma aprašyti žodžiais. Tačiau noriu, kad žinotumėte, jog jis egzistuoja, ir duosiu jums kai ką, apie ką galėtumėte pamąstyti. Ir todėl, mąstykite apie „besąlygiškumą“. O už besąlygiškumo, apie beribiškumą – Begalybę.

Begalybė.

Nes aštuoniukės viršūnėje yra singuliariumas, kuris yra Kūrėjas. Kūrėjas yra begalinis, jis neturi jokių sąlygų, jokių formų, kurias būtų įmanoma pagauti žodžiais ar įvaizdžiais. Tačiau, kadangi jūsų Sąmoningasis AŠ yra Kūrėjo tąsa, jis gali patirti Kūrėjo Esatį, peržengdamas visas sąlygas.

Nes ir Kūrėjas trokšta dalintis savo Esatimi, ir būtent dėl to jūs egzistuojate, būtent dėl to egzistuoja formų pasaulis. Tai tiesiog yra Kūrėjas, besidalinantis savo Esatimi. Ir jūs galite tuo dalintis, tačiau geriausias būdas dalintis Kūrėjo Esatimi – Kūrėjo beribe Esatimi – yra dalintis savo ribota, ir visgi dieviška, Esatimi su kitais.

Nes tik duodami iš tiesų gaunate. Tik leisdami šviesai tekėti kitiems, galėsite išvysti, iš kur ateina šviesa. Kuomet kitiems patiriant per jus ateinančią šviesą, jūs patirsite tikrąjį šviesos šaltinį – beribio proto, Vieno Proto singuliariumą.

Tad su dideliu džiaugsmu užsklendžiu šiuos perdavimus, prasidėjusius nuo Naujųjų Metų konferencijos ir dabar pasiekusius tam tikrą užbaigtumą, kuriame jie gali būti sudėti į koherentišką visumą, kuri iš tiesų galės suteikti žmonėms galią materializuoti asmeninį išgijimą, asmeninį vientisumą.

Nes tai iš tiesų yra visrakčiai, mano mylimieji. Tiems, kurie turi ausis klausyti, ir kurie nesiekia jų interpretuoti linijišku protu – bet drįsta siekti to vidinio patyrimo, tos gnozės su Dvasia, kuri yra žodžių šaltinis. Šitaip patirdami už bet kokių išsireiškimų egzistuojančią Esatį.

Mūsų dėkingumas jums visiems, kurie esate šio judėjimo dalimi ir kurie suteikėte mums pagrindą šiam mokymui perduoti.

Versta iš www.ascendedmasterlight.com

Visos teisės saugomos © 2009 Kim Michaels