Nėra vietos teisimui pakylėjimo spiralėje

TEMOS: Palikite romantizuotus pakylėjimo įvaizdžius – Kur prasideda jūsų pakylėjimo spiralė? – Ketvirtojo spindulio realybės patikra – Kokį reikalavimą privalote išpildyti, kad galėtumėte pradėti pakylėjimo procesą – Kristaus protas neteisia – Kaltintojo energija nutraukia pakylėjimo spiralę – Negalite pakilti su netyru suvokimu – Ar vis dar norite kažką nuslėpti? – Pakylėjimas yra transcendencija – Siekite vien kelti aukštyn visą gyvybę – Egzistuoja netikri skaldymo mokytojai – Kaip kalbėti neteisiant – Teisdami nuteisiate save – Visada galite akceleruotis virš savo dabartinio sąmonės lygmens – Kaip įsitvirtinti pakylėjimo spiralėje – Pasirinkimas yra teismas – Įveikite kaltintoją – Paskutinės pakylėjimo spiralės pakopos

Pakylėtasis Mokytojas Serapis Bėjus, 2009 gruodžio 18 d. per Kim Michaels.

Aukštyn į Tyrumą! Aukštyn į Tyrumą! Aukštyn į Tyrumą! Mylimas Serapi Bėjau!

Ir iš tiesų, Serapis AŠ ESU. Serapis Solei, Serapis iš Saulės, jūsų esybės saulės, jūsų AŠ ESU Esaties esybės, manosios Esybės, visų pakylėtųjų ir nepakylėtųjų būtybių esybių, kurios vienu ar kitu būdu yra susijusios su tarnavimu kelti aukštyn Žemę ir visą joje esančią gyvybę.

Norėčiau pakalbėti su jumis apie pakylėjimo liepsną, pakylėjimo viją, pakylėjimo spiralę. Nes daugelis studijavo pakylėtųjų mokytojų mokymus, mąstė apie pakylėjimą, nusprendė norintys būti pakylėti, tačiau nesuvokė esminės savybės, kuri yra reikalinga, kad galėtumėte įžengti į pakylėjimo spiralę.

Palikite romantizuotus pakylėjimo įvaizdžius

Iš tiesų, daugelis yra priėmę netyrus ir nerealistiškus įvaizdžius apie tai, ką reiškia pakilti – būdami taip stipriai susikoncentravę į slaptą ritualą kažkokioje ištaigingoje šventykloje. Būdami taip stipriai susitelkę į tas tariamai pompastiškas pakylėjimo proceso iškilmes, kad jie kelia akis į dangų, nesugebėdami matyti, kad pakylėjimas yra procesas. Ir kaip sakė šventasis Paulius: „Aš mirštu kiekvieną dieną“, taip aš, Serapis, sakau: „Aš kylu aukštyn kiekvieną dieną“. Tačiau, žinoma, nepakanka tiesiog sakyti. Privalote tuo gyventi. Privalote tuo būti. Iš tiesų privalote būti pasiryžę kiekvieną dieną akceleruoti savo savasties jausmą, vykdydami kasdieniškas, ne visai patrauklias užduotis, kurios yra pakylėjimo spiralės dalis.

Nes matote, yra daug pakylėtųjų mokytojų mokinių, perskaičiusių įvairius aprašymus apie aukšto lygio iniciacijas, vykstančias piramidėje arba Luksoro Šventykloje ar kitose eterinėse šventyklose. Ir jie įsivaizduoja savo prote, kad tam, jog galėtų atlikti savo pakylėjimą, jie turi kažkaip nukeliauti savo subtiliaisiais kūnais į vieną iš tų šventyklų, kuriose jie iš karto bus pripažinti adeptais, pažengusiais mokiniais, ir bus apsupti pažengusių mokytojų, ir atliks visus tuos aukštus ritualus, kurie negalėtų būti atliekami Žemėje. Ir aš, žinoma, neneigiu, kad pačiuose paskutiniuose pakylėjimo proceso etapuose egzistuoja tokie ritualai.

Tačiau dalykas, kurį jums reikia pripažinti, paprasčiausiai yra toks: Kaip galite nusigauti iki aukščiausio lygio pakylėjimo spiralės etapų? Na, o kaip nusigaunate iki aukščiausios pakopos sraigtinių laiptų viršūnėje? Pirmiausia užlipdami ant žemiausios pakopos – ir tuomet toliau lipdami po vieną laiptelį aukštyn, kol pasiekiate aukščiausią pakopą. Gali atrodyti didesnė šlovė užlipti ant tos paskutinės pakopos, tačiau argi tai yra nors kiek svarbiau nei užlipti ant bet kurio kito laiptelio, vedančio link tos paskutinės pakopos?

Todėl mano mintis yra tokia: Jeigu būsite taip stipriai susitelkę į paskutines pakylėjimo pakopas, nematysite jokio ryšio tarp tų paskutiniųjų iniciacijų ir savo kasdieninio gyvenimo. O jeigu nematysite jokio ryšio tarp savo kasdieninio gyvenimo ir paskutiniųjų pakylėjimo pakopų, kaip tuomet galėsite kilti aukštyn kiekvieną dieną? Kaip jūsų kasdieninis gyvenimas galės tapti dar vienu žingsneliu pakylėjimo spiralėje?

Tad vietoj to nutiks taip, kad jūsų vizijoje, jūsų sąmonėje egzistuos atotrūkis tarp jūsų kasdieninio gyvenimo, jūsų kasdieninės sąmonės būsenos, ir paskutiniųjų pakylėjimo proceso pakopų. Ir tuomet lengvai galėsite tapti netikro pažado aukomis, kuris yra pristatomas su tokia daugybę kaukių: kad būdami išorinės organizacijos nariu – ir kalbėdami tam tikrus šaukinius ir rožinius, atlikdami tam tikrus ritualus, studijuodami tam tikrus mokymus, darydami tą ir darydami aną – kažkaip automatiškai užsitarnausite savo pakylėjimą. Kažkaip automatiškai atliksite šuolį iš ten, kur esate sąmonėje Žemėje, iki paskutiniųjų pakylėjimo proceso pakopų. Tai yra, tarsi manytumėte, kad egzistuoja kažkokia magija, kažkokia akceleruojanti kėdė, kuri iškels aukštyn kiekvieną ant jos atsisėdusį, ir jūs galėsite peršokti tą atotrūkį.

Kur prasideda jūsų pakylėjimo spiralė?

Ar žinote – kaip jūs visi, esu tikras, tai žinote – kad mokslininkai ištisus dešimtmečius ieškojo trūkstamos grandies tarp beždžionės ir žmogaus evoliucinėje grandinėje? Na, galiu jums pasakyti, kad yra daug, daug okultinės išminties mokinių, kurie ištisus gyvenimus ieškojo trūkstamos grandies tarp savo dabartinės sąmonės būsenos ir tos pažengusios sąmonės pakopos, kurią jie laiko savo tikslu. Kodėl žmonės nesugeba atrasti tos trūkstamos grandies, negali peršokti tos prarajos? Todėl, kad jie nenori pažvelgti į savo dabartinę sąmonės pakopą, savo dabartines gyvenimo aplinkybes, ir suvokti, kad štai čia – čia, kur aš esu dabar – yra vienintelė vieta, kurioje gali prasidėti mano asmeninė pakylėjimo spiralė.

Ir kada prasidės jūsų asmeninė pakylėjimo spiralė? Ji prasidės tuomet, kai sąmoningai nuspręsite, kad į viską, su kuo susidursite savo kasdieniniame gyvenime, žiūrėsite kaip į galimybę pakilti dar vienu laipteliu aukščiau link savo pakylėjimo. Ar matote esminį pokytį sąmonėje, kurį atlikti jūsų prašau? Negalite tiesiog būti išorinės organizacijos nariu, atlikinėti išorinius ritualus ir tikėtis, kad tai automatiškai jus atves į pakylėjimo spiralę. Privalote atsiliepti į amžinąjį, universalų Kristaus kvietimą pirmiausia ieškoti rąsto savo akyje. Tai yra absoliutus reikalavimas. Nes pamąstykite apie tai logiškai. Pakylėjimo procesas yra procesas, per kurį jūs – kaip individualus gyvybės srautas – akceleruojate savo esybę, savo aurą, savo sąmonę, savo protą – kad ir kaip norėtumėte tai vadinti – tačiau tai, kas sudaro jūsų individualų gyvybės srautą, privalo būti akceleruota virš žemiškų vibracijų.

Pakylėjimas nėra grupinė atrakcija. Nors, žinoma, būtų galima sakyti, kad gyvybės srautų grupės, net ir visa žmonija, gali dalyvauti kylančioje spiralėje. Ir vis dėlto, neįžengsite per perlinius vartus į pakylėtąją būseną kaip grupė, kuomet kažkas, turintis mažesnius pasiekimus, galės kaip nors nepastebėtas prasmukti su likusia grupe, nes jie kompensuos trūkstamus individo dalykus. Pakylėjimo procesas yra visiškai individualus procesas. Tai taip pat yra procesas, per kurį už nieko negalite pasislėpti – ir negalite nieko nuslėpti. Ir todėl, jeigu pažvelgsite į tai logiškai, pamatysite, jog tam, kad galėtumėte iš tiesų įžengti į pakylėjimo spiralę, privalote įveikti vieną iš pagrindinių žmogiškojo ego iliuzijų ir troškimų, tai yra, kad tai, ką galite nuslėpti nuo kitų žmonių, taip pat gali būti nuslėpta nuo Dievo ir pakylėtųjų mokytojų.

AŠ ESU Serapis Bėjus. AŠ ESU pakylėtoji Būtybė. AŠ ESU Ketvirtojo Tyrumo Spindulio čohanas. Negi manote, kad galėsite nuslėpti bent menkiausią netyrumą nuo manęs? Negi manote, kad jums pavyks įsliūkinti į mano šventyklą Luksore, į pačią Pakylėjimo Šventyklą, tuo pat metu slepiant kažkokį žmogiško momentumo aspektą, dualistinės sąmonės aspektą, kažkokią epinę arba asmeninę dramą? Ar manote, kad aš to nepamatysiu, jums pasibeldus įeiti? Nes jeigu taip manote, galiu jus užtikrinti, kad niekada nepanaikinsite atotrūkio tarp savo kasdienio gyvenimo ir pakylėjimo spiralės.

Ketvirtojo spindulio realybės patikra

Nes ko jums reikės šiam atotrūkiui panaikinti? Reikės labai paprastos realybės patikros. Užduokite sau klausimą: „Ar noriu užsitarnauti savo pakylėjimą?“ Jeigu atsakymas yra „Ne“, tuomet eikite ramybėje. Eikite ir pasinerkite į patyrimus, kuriuos jums gali pasiūlyti Žemės planeta. O tuomet, kai jums bus gana tų patyrimų, grįžkite pas mane su tikru troškimu, tyra intencija užsitarnauti savo pakylėjimą.

Na, o dabar, jeigu atsakymas yra: „Taip, aš noriu užsitarnauti savo pakylėjimą“, tuomet jums reikia pamąstyti, kaip tai galėtų įvykti. O tai galės įvykti tik tuomet, jeigu pasiryšite ir sugebėsite palikti viską Žemėje, visus Žemės dalykus, viską, kas yra žemiškos vibracijos. Pakylėjimo spiralė yra akceleracijos į tyrumą spiralė, kurioje visi netyrumai iš dualistinės sąmonės, visos energijos, žemesnės už meilės tyrumą, privalo būti akceleruotos į tyrumą.

Nes kaip jau anksčiau sakėme, vartus į pakylėtąją būseną galima įsivaizduoti kaip turinčius filtrą, kurio mažytės skylutės sudaro sudėtingą raštą, nepraleidžiantį jokių netyrumų. O jeigu jūs turėsite tuos netyrumus savo esybėje, jie atsitrenks į durų tinklelį, ir nesugebėsite pereiti per duris – jeigu vis dar būsite prisirišę prie netyrumų ir nebūsite sugebėję jų palikti. Tam, kad galėtumėte įžengti, visi netyrumai privalo – ne šiaip tiesiog būti palikti, bet privalo būti paliktas prisirišimas – emocinis, mentalinis, net ir prisirišimas identiteto kūne – prie tam tikrų minčių, tam tikrų idėjų, tam tikrų koncepcijų. O tuomet, kai paliksite prisirišimą, galėsite akceleruoti energiją į tyrumą.

Nes, žinoma, turite čia išpildyti dvi sąlygas. Jūs esate atsakingi už visą energiją, visą dvasinę šviesą, kurią panaudojote per visus savo įsikūnijimus. Jūs esate atsakingi už jos sugrąžinimą į pusiausvyros ir tyrumo vibracijas, su kuriomis ji jums buvo duota. Nes negalėsite palikti Žemės, kol slėgsite – kol jūsų darbai slėgs – Žemę. Tačiau, kad įgytumėte gebėjimą ir norą akceleruoti iškreiptą energiją į tyrumą, privalote pripažinti, kad ji yra iškreipta ir kad ją iškreipusi būtybė esate jūs – ne kažkas kitas, net ne pragaro demonai. Jūs pasirinkote iškreipti šviesą.

Ir kaip galite tai padaryti? Tiktai ryždamiesi ieškoti rąsto savo akyje. Nes matote, nenoras ieškoti rąsto savo akyje ateina iš troškimo kažką nuslėpti, iš iliuzijos, kad yra įmanoma kažką nuslėpti. Ir iš tiesų, yra įmanoma nuslėpti savo netobulą tapatumo jausmą, savo netyras mintis, savo nesubalansuotas emocijas. Jūs netgi galite, tam tikru laipsniu, nuslėpti savo savanaudiškus veiksmus. Tai yra įmanoma nuslėpti Žemėje, kadangi Žemė yra tokioje žemoje vibracijų būsenoje, kad joje egzistuoja energijos šydas. Ir šis energijos šydas gali paslėpti veiksmus, emocijas, mintis ir tapatumo jausmą. Jis gali paslėpti net ir netyrą širdies intenciją, kaip paaiškino Astrėja.

Žodžių karalijoje, viskas gali būti nuslėpta – nes viską regimai galima pateisinti. Tačiau nepakilsite iš žodžių lygmens. Pakilsite tiktai tapę Žodžiu. O norėdami tapti Žodžiu, privalote akceleruoti savo esybę ir visus netyrumus savo esybėje iki reikalingo lygmens, kuriame būtumėte pakilę virš dualizmo ir troškimo patirti patyrimus, kurie yra įmanomi tik dualizme. Kaip, pavyzdžiui, patyrimas, kad galite kažką nuslėpti, ar netgi gebėjimas tikėti, kad galėsite užsitarnauti savo pakylėjimą be būtinybės ieškoti rąsto savo akyje.

Kokį reikalavimą privalote išpildyti, kad galėtumėte pradėti pakylėjimo procesą

Kai realistiškai pažvelgiate į pakylėjimo procesą, suvokiate, kad jame nėra jokios galimybės ką nors nuslėpti. Ir todėl, koks yra reikalavimas, kad iš viso galėtumėte pradėti pakylėjimo procesą? Reikalavimas yra pradėti sąmoningai suvokti – ir sąmoningai nuspręsti – kad nieko nebenorite slėpti. Nebeturite visiškai jokio troškimo ką nors nuo kažko slėpti, ar tai nuo žmonių Žemėje ar nuo pakylėtųjų mokytojų.

Egzistuoja daug pakylėtųjų mokytojų ašramų. Aš, Serapis, dirbu daugiau nei viename ašrame. Dirbu ne tik Luksore, pakylėjimo ašrame. Esu pasiruošęs dirbti su kiekvienu bet kurioje sąmonės pakopoje, bet kurioje netyrumo pakopoje, nes AŠ ESU tyrumo mokytojas. Nė vieno neteisiu ir nesmerkiu. Man nėra jokio reikalo teisti, nes AŠ ESU viena su tyrumu. O tyrumo liepsna, kuria AŠ ESU, atsijos tuos, kurie nenori tapti tyrais. Nes jie turi netyrumų, kurių jiems dar nebuvo gana patirti, ir todėl jie nori laikytis į tai įsikibę.

Ar suvokiate esminį skirtumą? Tiek daug žmonių teisia vienas kitą, ir jie tai daro, suformuluodami standartą savo sąmonėje. Ir tuomet jie sako: „Tie, kurie atitinka šį standartą, yra geri žmonės, o tie, kurie neatitinka šio standarto, yra blogi žmonės“. Ir pagal šį standartą, pagal žmonių sąmonės būseną, jie padalija žmoniją. Yra tie, kurie yra tokie pat žmonės kaip ir jie, ir tuomet yra tie, kurie nebėra tokie pat žmonės kaip ir jie – jie yra žemesnė žmonių klasė, nevisai žmonės. Ir šitaip sukuriate padalijimą savo prote. Iš kur ateina šis padalijimas? Ar jis ateina iš pakylėtosios sąmonės? O gal jis ateina iš nepakylėtosios sąmonės, dualizmo sąmonės?

Kristaus protas neteisia

Esminis suvokimas čia yra toks: Kristaus sąmonė yra sukurta išsaugoti vienovę tarp Kūrėjo ir jo kūrinijos. Tad kad ir kiek giliai savimonę turinti būtybė su laisva valia nusileistų į atskirties sąmonę, vis tiek egzistuoja gelbėjimosi lynas, kuris gali nusileisti kartu su ta būtybe į tą žemą sąmonės būseną ir būti tuo gelbėjimosi lynu, kuriuo naudodamasi būtybė gali išsliuogti atgal į Dievo Kūno vienovę. Kristaus sąmonėje nėra padalijimų, kaip žmonės kuria padalijimus, grįstus atskirties sąmone.

Mes, kurie esame pakylėtieji mokytojai, esame pasiekę Kristaus sąmonę. Mes matome visos gyvybės vienovę. Mes matome realybę, kad „be Jo nieko nebuvo sukurta, kas yra sukurta“. Ir todėl, kiekviena forma tiesiog yra Materijos šviesa, prisiėmusi tą konkrečią formą. Tačiau, kai pažvelgiate už formos, matote Materijos šviesą ir matote, kad Materijos šviesa yra Kūrėjo Esybės tąsa, kaip kad viskas yra Kūrėjo Esybės tąsa – nes nieko daugiau nėra, iš ko būtų galima kurti.

Ir todėl, kai žvelgiu į žmoniją, neskirstau jų į tuos, kurie yra geri, ir į tuos, kurie yra blogi. Aš netgi neskirstau jų į tuos, kurie yra tyri, ir į tuos, kurie nėra tyri. Neklijuoju jokių vertybinių vertinimų. Man net nereikia vertinti, remiantis analitiniu protu, nes Kristaus protas nėra analitinis, linijiškas protas, kuris daugumai žmonių yra vienintelė pažįstama proto forma. Kristaus protas yra aukštesnis protas, kuris nežvelgia per dualizmo filtrą, ir todėl mato realybę, kad visa Gyvybė yra viena.

Žinoma, Kristaus protas iš tiesų gali kalbėti be užuolankų, iš tiesų gali mesti iššūkį rašto aiškintojams ir fariziejams, iš tiesų gali vadinti daiktus tikraisiais vardais, arba gali išvadinti kažką „velnio sūnumis“, kad išpurtytų juos iš jų proto dėžutės. Tačiau dalykas, kurio dauguma žmonių nesuprato – ir ko nesuprato net ir dauguma pakylėtųjų mokytojų mokinių, ir dažnai nenori suprasti – yra tas, kad Kristaus protas neteisia, remdamasis žmogiškais, dualistiniais, vertybiniais vertinimais. Nes, kaip sakė Jėzus: „O jeigu aš ir teisiu, mano teismas teisingas“. Teisingas teismas iš viso net nėra teisimas, kaip žmonės tai supranta iš dualizmo. Teisingas teismas neskirsto savimonę turinčių būtybių į tuos, kurie yra geri, ir į tuos, kurie yra blogi, neskirsto į tuos, kuriems galima padėti, ir į tuos, kuriems negalima padėti.

Kaltintojo energija nutraukia pakylėjimo spiralę

Jeigu esate pasiruošę pamatyti tiesą, tuomet klausykite žodžių, tačiau klausykite už žodžių. Gyvenimas yra nesibaigiantis procesas. Nieko nėra statiško. Niekas nestovi vietoje. Jūs arba kylate aukštyn pakylėjimo spirale, arba leidžiatės žemyn negatyvizmo sūkuryje. Nėra stovėjimo vietoje.

Atkreipkite dėmesį į vakar Astrėjos perduotus mokymus, apie brolių kaltintojo energiją, ir kaip būtent ši energija inicijavo pirmąjį žemyn traukiantį sūkurį aukštesnėje karalijoje. Tie iš jūsų, kurie esate studijavę Kabalą, žinote, kad joje yra duodamas mokymas, jog teisimas prasidėjo tuomet, kai puolusių būtybių grupė norėjo būti teisėjais, neturėdami šį teisimą sušvelninančio gailestingumo.

Na, gailestingumas nėra aukščiausias supratimas; kaip aukščiausias supratimas nėra ir teisimas, nes abu šie žodžiai tapo pernelyg paveikti dualistinės sąmonės. Gailestingumas nėra gailestingumas, o realizmas – realybė, kurioje matote, kad nėra tokio netyrumo – kad ir kokiame jis būtų vibracijų lygmenyje – kuris negalėtų būti pakylėtas atgal į tyrumą. Nes kad ir koks netyras gali atrodyti pasireiškimas arba forma, tai vis tiek tebėra Materijos Šviesa, prisiėmusi tą formą – o Materijos Šviesa visada gali būti sugrąžinta atgal į savo pirminį tyrumą, nusipurtydama visus netobulus įvaizdžius.

Kai turite šį realizmo pajautimą, jums nebėra įmanoma skirstyti žmones ar bet kokias kitas savimonę turinčias būtybes, į tuos, kurie yra geri, ir į tuos, kurie yra blogi, į tuos, kuriems dar yra vilties, ir į tuos, kurie yra beviltiški, į tuos, kurie gali būti išganyti, ir į tuos, kurie negali būti išganyti. Toks mąstymas tiesiog neįmanomas Kristaus sąmonėje. Toks mąstymas neįmanomas pakylėtoje sąmonėje. Tai neįmanoma. Nes taip mąstydami paprasčiausiai neįžengsite į pakylėjimo spiralę. Ir toliau liksite negatyviame sūkuryje, sukurtame pirmųjų puolusių būtybių, kurios pasinaudojo būtent šiuo mąstymu, projektuodamos savo kaltinimus ant nekaltųjų, kaltindamos juos padarius ne taip tą ar padarius ne taip aną, dėl ko jie dabar yra tokie blogi, kad nenusipelno pakilti, kartu su visa jų aukštyn kylančia sfera.

Šios kaltinimo energijos esmė yra būtent ši – skirstymas į tuos, kurie yra verti, ir į tuos, kurie nėra verti, kaltininant, kad tu – arba tu, arba tu – nesi vertas. Nesate verti stoti prieš savo Dievą. Nesate verti stoti prieš savo dvasinius mokytojus arba nesate verti sugrįžti pas savo dvasinį mokytoją po to, kai suvalgėte uždraustąjį vaisių. Ir kai gyvybės srautas patiki šiuo nevertumu, jis tuomet įpuola į žemyn traukiantį sūkurį. Ir jį tuomet tampa lengva įtikinti epinėmis dramomis, kurios sako, kad, jeigu darysite tą arba aną išorinį dalyką – jeigu priklausysite tai arba anai išorinei organizacijai – tuomet automatiškai tapsite verti, ir jums nereikės ieškoti rąsto savo akyje. O šis rąstas yra sprendimas, privertęs jus patikėti kaltinimu, kad nesate verti, nes neišpildėte tos ar anos sąlygos, apibrėžtos dualistinėje sąmonėje.

Ar suvokiate, ką sakau? Melagingas kaltinimas yra toks, jog, kad galėtumėte būti vertais stoti prieš savo Dievą, kad galėtumėte būti vertais pakilti, privalote išpildyti tam tikras dualistinėje sąmonėje apibrėžtas sąlygas. Ir kai tuo patikite, galvojate, jog, kad išpildytumėte šias sąlygas, privalote dalyvauti kažkokioje epinėje dramoje, ir sukurti tą arba aną pokytį Žemėje, kuomet tai padarę, automatiškai išpildysite sąlygas savo išganymui arba pakylėjimui.

Ir kokia yra epinė drama, kurioje turite dalyvauti? Na, ji yra grįsta idėja, kad egzistuoja padalijimas į tuos, kurie bus išganyti, ir į tuos, kurie nebus, ir šis padalijimas remiasi dualistinėmis sąlygomis. Ir todėl, jei tik jums pavyktų išaukštinti savo religiją kaip vienintelę teisingą, pasmerkiant arba nuteisiant visus kitus žmones, o gal net juos nužudant, na tai tuomet išpildysite sąlygas savo išganymui, ir būsite tarp tų, kurie bus išganyti, nes būsite išpildę išorines sąlygas. Aa, bet tai negali būti padaryta. Tai negali būti padaryta. Tai negali būti padaryta.

Negalite pakilti su netyru suvokimu

Kaip neseniai perdavėme mokymus apie suvokimą, turiu jums pasakyti, kad šiuose mokymuose yra užšifruotas esminis raktas, kurio pagalba to norintys gali įžengti į pakylėjimo spiralę – pradėdami nuo ten, kur yra šiuo metu. Nes galite suvokti, kad, norėdami įžengti į pakylėjimo spiralę, turite pradėti kvestionuoti savo suvokimą. Niekas niekada nepakilo su netyru suvokimu. Nes kas kalba ir veikia iš netyro suvokimo, tą nuolat kančios lydi. Negalite įžengti į pakylėjimo spiralę, kol esate kančioje, kol prieš kažką kovojate arba siekiate kažkokio dualistinio tikslo, kuris nėra Dievo tikslas.

O koks gi yra Dievo tikslas? Ar jo tikslas yra padalinti žmoniją į tuos, kurie yra geri, ir į tuos, kurie yra blogi? Ar jo tikslas yra išskirti tam tikrus individus kaip atpirkimo ožius, kaip visų jūsų bėdų priežastį – ir tuomet siekti šiuos individus nuteisti, pasmerkti arba sunaikinti? Ne, tai nėra Dievo tikslas. Dievo tikslas yra kelti aukštyn visą gyvybę. Dievo tikslas gerbia laisvą valią, tad tie, kurie nenori įžengti į pakylėjimo spiralę, privalo nusileisti į žemesnę sferą, kai jų sfera pakyla. Tačiau Dievo tikslas yra kelti aukštyn visą gyvybę, ir todėl Dievas gerbia laisvą valią ir taip pat – dėl šios pagarbos – nesmerkia tų, kurie nenori įžengti į pakylėjimo spiralę, nes nori patirti daugiau patirčių žemesnėse karalijose.

Dievas neturi jokio poreikio ką nors smerkti. Tėvas neteisia nė vieno žmogaus, nes visą teisimą paliko Sūnui. Tik Sūnus neteisia, remdamasis žmogiškais vertybiniais vertinimais, žmogiškomis sąlygomis, dualistinėmis sąlygomis. Sūnus, tiesą sakant, neteisia analitiniu, linijišku protu. Sūnus tiesiog YRA šviesa, o šviesa dirba savo darbą, pristatydama žmonėms pasirinkimą priimti arba atstumti šviesą. Ar manote, kad, kai Jėzus stojo prieš rašto aiškintojus ir fariziejus, ar manote, kad jo tikslas buvo eiti ir ginčytis su jais dualistinės sąmonės lygmenyje, jų linijiško, analitinio proto lygmenyje, ir įtikinti juos, kad jo žodžiai yra teisingesni už jų žodžius? Ne, Jėzus neturėjo jokio noro ginčytis su rašto aiškintojais ir fariziejais dėl tos ar anos rašto raidės interpretacijos. Jie tai darė tarpusavyje.

Jėzus atėjo suteikti tiems, kurie buvo tam pasiruošę, galimybę akceleruoti virš savo sąmonės lygmens, ir todėl jis neatėjo su žodžiais. Jis nesiginčijo su jų žodžiais. Jis nesiekė sugalvoti geresnių žodžiais sukonstruotų argumentų, kurie paneigtų kitų žmonių argumentus ar šiuos žmones pažemintų. Jis siekė iškelti juos aukštyn, būdamas Žodžiu. Tačiau už jo sakomų žodžių, už tų žodžių, kuriuos jie galėjo girdėti, slypėjo Kristaus sąmonės vibracija, meilė ir tyrumas, leidę jiems pasirinkti, ko jie anksčiau niekada negalėjo daryti, nes buvo susidūrę tik su žodžių lygmenyje besiginčijančiais žmonėmis.

Ir susidūrę su šiuo vienu žmogumi, įkūnijusiu Žodį, jie gavo galimybę pasirinkti: priimti Žodį ar toliau pasilikti savo žodžiuose, savo nesibaigiančiuose ginčuose dėl to ar ano, arba kas pasakė tą, ar kas pasakė aną, ir kas yra teisus, o kas yra neteisus, ir kodėl šis sakinys prieštarauja tam, kas buvo pasakyta prieš 255 metus toje ar anoje ankstesnėje organizacijoje, o gal tai prieštarauja tam, kas buvo pasakyta vakar. Nes linijiškas protas visada gali atrasti prieštaravimų, kadangi linijiškas protas yra vienas didelis prieštaravimas, niekada nesugebėsiantis išspręsti savo paties prieštaravimų. Negalite išspręsti prieštaravimų žodžių lygmenyje. Kaip galite išspręsti prieštaravimus? Tapdami Žodžiu, įkūnydami Žodį, kuomet nebelieka tamsos ir nė šešėlio abejonės, nes lieka tik viena Kristaus šviesa.

Ar vis dar norite kažką nuslėpti?

Tad ko reikia, kad sąmoningai galėtumėte įžengti į pakylėjimo spiralę? Reikia priimti sprendimą, jog nebenorite nieko daugiau slėpti nuo pakylėtųjų mokytojų, prižiūrinčių jūsų asmeninį pakylėjimo procesą. Dirbsiu su kiekvienu, kad ir kokiame sąmonės lygmenyje jis bebūtų. Ir nėra nė vieno žmogaus Žemėje, kuris negalėtų lankyti kokios nors dvasinės mokyklos, kai jau yra pakilęs virš skaudžių smūgių mokyklos. Tačiau AŠ ESU Serapis Bėjus, ir AŠ ESU šventyklos Luksore, Pakylėjimo Šventyklos hierarchas. Pakylėjimo Šventykla nėra skirta neofitams dvasiniame kelyje. Ji yra skirta tiems, kurie yra pakilę į aukštesnio lygmens pakylėjimo proceso pakopas. Tai reiškia, kad ne visi turi teisę į ją įžengti.

Ko reikia, kad užsitarnautumėte teisę į ją įžengti? Reikia suvokti, kas yra pakylėjimo proceso esmė. Visų pirma, kaip sakiau, turite liautis mėginti kažką nuslėpti. Tad, jeigu ateisite prie Pakylėjimo Šventyklos durų ir nebūsite ryžęsi pažvelgti į visus rąstus savo akyje, tuomet aš, Serapis, privalėsiu jums pasakyti eiti kur nors kitur, į kurį nors kitą ašramą. O tuomet galėsite grįžti pas mane, kai jau būsite pasiruošę leisti man apnuoginti jumyse viską, kas nėra tyra. Visiškai netrokštu jūsų žeminti ar smerkti. Ir todėl, jeigu nesate pasiruošę į kažką pažvelgti – kadangi pažvelgimas į tą kažką priverstų jus save pasmerkti – tuomet aš, iš gailestingumo jums, paprašysiu jūsų eiti kitur.

O kai jau būsite įveikę šį savivertės trūkumą, tuomet galėsite grįžti ir įžengti į Pakylėjimo Šventyklą. Nes turite būti pasiekę tam tikrą savivertės lygį, kad galėtumėte pažvelgti į bet kokius netyrumus savyje, nenupuldami į tą negatyvų savęs smerkimo sūkurį, ir vietoj to tiesiog tardami: „Šis netyrumas nėra tikrasis aš, ir neleisiu, kad jis mane prislėgtų ir trukdytų mano pakylėjimo iniciacijoms. Todėl esu pasiruošęs pažvelgti jam tiesiai į akis ir tarti: ‘Aukštyn į Tyrumą! Aukštyn į Tyrumą! Aukštyn į Tyrumą! Aukštyn į Tyrumą!’“

„Ir esu pasiruošęs akceleruoti savo savasties jausmą, kad iš tiesų galėčiau pažvelgti Serapiui Bėjui tiesiai į akis ir tarti: ‘Mokytojau, sveikinu tavo discipliną! Sveikinu tavo apnuoginimą manyje visų dalykų, kurie neleidžia man įžengti į Pakylėjimo Šventyklą, kurie neleidžia man priimti sekančios iniciacijos tau vadovaujant. Nes myliu tave labiau už visus netyrumus savo sąmonėje, ir todėl esu pasiruošęs leisti tau apnuoginti tuos netyrumus – idant galėčiau įžengti į vienovę su tavimi ir meile, kuri yra tavo tyrumo liepsna ir aukščiausia meilė, kuri yra pakylėjimo spiralė“.

Visiškai netrokštu, kad, kas nors ateitų pas mane ir, patyręs kažkokio dalyko savo esybėje apnuoginimą, tuomet taip save dėl to pasmerktų, kad nugrimztų į negatyvų sūkurį, ir, galbūt daugeliui gyvenimų, nebesugebėtų vėl savęs laikyti būti vertais Serapio Bėjo pašvęstaisiais. Aš tiesiog nukreipiu tuos, kurie dar nėra pasiekę to taško, kuriame dar nėra pasirengę pažvelgti į visus dalykus savyje, nesmerkdami savęs dėl to, kad prisiėmė netyrumą – kuris gi, šiaip ar taip, nėra tikras, ir nėra jų tikrasis aš.

Tad kas nutinka, kai pasiekiate tą tašką, kuriame tampate pasiruošę pažvelgti į visus dalykus savyje, ir kuriame ryžtatės suvokti, jog kad ir kas būtų apnuoginta, tai tegali būti netikrovė? Ir todėl, kai esate pasiryžę atiduoti savo prisirišimą prie to – ir kai esate pasiryžę akceleruoti energiją – tuomet nėra jokios priežasties smerkti, jokios priežasties teisti. Nėra jokios priežasties priimti jūsų brolių kaltintojo kaltinimus – jog, kadangi turite šį netyrumą, nesate verti jį transcenduoti.

Pakylėjimas yra transcendencija

Kokia yra pakylėjimo vijos esmė? Jos esmė yra transcendencija – sąlygų transcendavimas, netyrumų transcendavimas. Jeigu turite netyrumą, aš nesėdžiu čia, kaip Serapis Bėjus, pakylėjimo mokytojas, ir nesakau: „O, čia tai blogai. Privalai eiti į pasaulį ir nusikratyti savo netyrumo, ir tik tuomet galėsi pas mane grįžti“. Priešingai, aš, Serapis Bėjus, pažvelgiu į jūsų netyrumą ir sakau: „Puiku! Kokia nuostabi galimybė transcenduoti!“

Ar suvokiate, kad netyrumas man nėra priežastis teisti, smerkti ir žeminti? Tai yra galimybė transcenduoti, žengti dar vieną žingsnelį aukštyn pakylėjimo spiralėje, dar vieną žingsnelį aukštyn sraigtiniais laiptais. Kai sugebėsite pradėti į tai žiūrėti tuo pačiu būdu – jog kad ir kas būtų apnuoginta, tai tiesiog yra galimybė jums transcenduoti – štai tuomet tapsite pasirengę dirbti su manimi tyroje baltoje Pakylėjimo Šventyklos šviesoje. O iki to laiko, jums geriau būtų likti už tos tyros baltos šviesos ribų, kur vis dar galėsite nuslėpti tai, į ką nesate pasirengę pažvelgti, nenugrimzdami į negatyvų savęs smerkimo sūkurį.

Tai kas tuomet nutinka, kai pasiekiate tą tašką, kuriame tampate pasiruošę pažvelgti į viską, nepasmerkdami savęs, kadangi suvokėte, jog esate dvasinė būtybė? Suvokėte, kaip sakėme, kad esate Sąmoningasis AŠ, kuris yra paties Dievo Esybės tąsa, tačiau jūsų Sąmoningasis AŠ yra grynoji sąmonė – ir todėl jis negali būti atskiras aš, negali būti susitapatinęs su atskiruoju aš. Jūs esate grynoji sąmonė, prie kurios niekas negali prilipti. Ir būtent dėl to suvokiate, kad galite pažvelgti į bet kokį netyrumą, kurį esate prisiėmę į savo žemesniąją esybę, ir galite žinoti, kad tai negali prilipti prie tikrojo jūsų aš – nes esate grynoji sąmonė. Niekas Žemėje negali prie jūsų prilipti, niekas negali jūsų paveikti.

Ir todėl, galite išeiti iš bet kokio atskirojo aš jausmo ir žinoti, kad esate DAUGIAU, kad galite pakeisti savo perspektyvą. Ir todėl suvokiate, kad pakylėjimo procesas iš tiesų yra procesas, kuriame jūs – Sąmoningasis JŪS, kuriuo jūs esate, jūsų tapatumo šerdis – palaipsniui pakeičiate savęs suvokimą. Kol galiausiai išlipate iš užteršto atskirojo aš suvokimo, iš bet kokios atskirojo aš formos, ir sugrįžtate į tyrą suvokimą, į tyrą dvasinės būtybės tapatumą, kuri turi tam tikras dieviškas charakteristikas, paverčiančias jus unikaliu individu. Tačiau šios charakteristikos yra įtvirtintos jūsų AŠ ESU Esatyje, ir jos nėra sąlygos, kurias prisiėmėte savo kelionių Žemėje metu, ar kelionių kitose karalijose materialioje visatoje, formų pasaulyje metu.

Siekite vien kelti aukštyn visą gyvybę

Ir kai pasiekiate tą suvokimą – kad esate grynoji sąmonė – tuomet galite išpildyti sekantį reikalavimą įžengimui į Pakylėjimo Šventyklą, tai yra, kad siekiate vien kelti aukštyn visą gyvybę. Nesiekiate skirstyti gyvybės į tuos, kuriuos galima pakylėti aukštyn, ir į tuos, kurie turėtų būti pažeminti. Nesiekiate žeminti nė vienos gyvybės dalies.

Pakylėjimo procesas, kaip sakiau, yra individualus procesas. Pakilsite vieni, kaip individuali būtybė. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad negalėsite pakilti tol, kol jausitės atsakingais už kitų žmonių išgelbėjimą ar pakylėjimą. Ir taip pat negalėsite pakilti, jeigu jausite poreikį teisti, smerkti arba žeminti kurią nors kitą būtybę. Ar girdite mane? Jeigu jaučiate poreikį teisti, smerkti, žeminti ar sunaikinti net ir patį velnią, negalite pakilti.

Dievas nepavedė jums spręsti, kas yra vertas, o kas nevertas. Karminei Valdybai yra pavesta spręsti, kas yra vertas, o kas nevertas įsikūnyti Žemėje. Egzistuoja sudėtinga formulė, kuri yra pritaikoma, priimant sprendimą, kuriems gyvybės srautams turėtų būti leidžiama įsikūnyti Žemės planetoje. Tačiau į šią formulę neįeina vertybiniai vertinimai, kas yra vertas, o kas nevertas. Esmė čia tiesiog yra pažvelgimas į esamą žmonijos sąmonės būseną ir įvertinimas, ar tam tikras gyvybės srautas rezonuoja su šia sąmone, ir ar šiai būtybei suteikta galimybė įsikūnyti padėtų pakelti aukštyn kolektyvinę sąmonę, ar ją nutemptų žemyn, ar šis gyvybės srautas pakeltų save aukštyn ar nugramzdintų save žemyn.

Tai yra sudėtingas procesas, kurį Karminės Valdybos nariai yra apmokyti atlikti. Jums, kaip įsikūnijime Žemėje esantiems žmonėms, buvo suteikta galimybė čionai įsikūnyti. Tai jus turėtų paskatinti pajausti tam tikrą nuolankumą. Nes, jeigu turėtumėte sąmonę, leidžiančią jums turėti gebėjimą įvertinti, kam turėtų būti leidžiama įsikūnyti, o kam neturėtų būti leidžiama, tuomet jums nebūtų reikėję ateiti į įsikūnijimą. Tiesą sakant, net nebūtumėte galėję įsikūnyti iš to sąmonės lygmens. Ir todėl, jau pats šis faktas, kad esate įsikūnijime, reiškia, kad neturite sąmonės lygio, kuris suteiktų jums teisę žaisti Dievą ir nuspręsti, kam turėtų būti leidžiama būti Žemėje, o kam neturėtų būti leidžiama.

Ir iš tiesų, tiktai tie, kurie yra patekę į negatyvų sūkurį, tie, kurie yra patikėję puolusiųjų sukurtomis epinėmis dramomis, mano galintys nuspręsti, kas yra vertas, o kas nevertas, mano galintys išskirti vieną kažkurį asmenį ir sakyti, kad šiam asmeniui neturėtų būti leidžiama būti įsikūnijime, šis asmuo turėtų būti pasiųstas į antrąją mirtį, šis asmuo yra paskutiniame savo įsikūnijime ir jam niekada daugiau nebebus suteikta kita galimybė. Jeigu nesugebate suprasti, kad tai yra paprasčiausias teisimas, vertybinis vertinimas, kylantis iš puolusios sąmonės, tuomet iš tiesų nesate pasirengę įžengti į pakylėjimo spiralę. Nes pakylėjimo spiralėje nesiekiate pasmerkti ar pažeminti nė vienos gyvybės dalies. Siekiate akceleruoti kiekvieną gyvybės dalelę, idant galėtumėte sustiprinti kolektyvinę pakylėjimo spiralę savo konkrečiai erdvei, tokiai kaip Žemės planeta, ir šitaip galėtumėte patraukti aukštyn visą gyvybę.

Ką Jėzus pasakė, mąstydamas apie savo įžengimą į pakylėjimą? Jis pasakė: „O aš, jeigu būsiu pakylėtas, patrauksiu visus žmones prie savęs“. Jis nesakė: „Aš patrauksiu prie savęs gerus žmones ir sunaikinsiu blogus žmones“. Nes jeigu jis būtų taip pasakęs, nebūtų buvęs pakylėtas į pakylėjimo spiralę, nes vis dar nebūtų buvęs pasirengęs paleisti epinių dramų ir kovos. Mes, kurie esame pakylėtoje karalijoje, nenorime žeminti nė vienos gyvybės dalies, net ir paties velnio.

Jeigu pats velnias – nors velnias, kaip jį įsivaizduoja dauguma žmonių Žemėje, nėra viena būtybė – ir vis dėlto, jeigu kažkurios iš pirmųjų puolusių būtybių, nupuolusių toje pirmoje sferoje, ateitų pas mus ir nuoširdžiai pradėtų stengtis kelti aukštyn savo sąmonę, tuomet jos gautų mūsų pagalbą. Žinoma, kad gautų. Kiekviena nuoširdžiai prašanti būtybė gaus pakylėtųjų mokytojų pagalbą akceleruoti virš savo dabartinio sąmonės lygmens. Tai taip pat yra atpirkimo, išganymo, pakylėjimo viltis.

Tad, norėdami įžengti į pakylėjimo spiralę, privalote susitelkti į visos gyvybės kėlimą aukštyn, tačiau negalėsite to daryti, jeigu visas jūsų dėmesys bus sutelktas į teisimą, į žmonių skirstymą į tuos, kurie yra geri, ir į tuos, kurie yra blogi. Tai paprasčiausiai neįmanoma. Negalėsite įžengti į pakylėjimo spiralę, kol turėsite tą poreikį, tą troškimą teisti pagal vertybinį vertinimą. Visa gyvybė yra verta būti akceleruota į tyrumą. Joks netyrumas negali būti toks netyras, kad nebūtų vertas, ar kad jo nebūtų galima akceleruoti į tyrumą. Tai yra absoliutus ketvirtojo spindulio realizmas, ir tų, kurie yra pakylėjimo spiralėje, ir tų, kurie ją praėjo ir pakilo.

Egzistuoja netikri skaldymo mokytojai

Bet kuri būtybė, kuri teigia, kad žmones galima skirstyti į tuos, kurie yra verti, ir nėra verti, nėra pakylėtasis mokytojas. Tai yra labai paprasta. Tačiau, žinoma, tie žmonės, kurie vis dar tebėra prisirišę prie noro teisti kitus, kad išpildytų epinę dramą – kurioje galvoja, kad, jeigu išaukštins ir padarys save pranašesniais už kitus, tuomet užsitarnaus išganymą – na, bet kuri būtybė, kuri yra prisirišusi prie vaidinimo šioje epinėje dramoje, akivaizdžiai nesugebės suvokti to, ką jums ką tik pasakiau.

Jie tai neigs, jie su tuo ginčysis. Jie netgi gali sakyti, kad blogis yra tikras. Kai tuo tarpu realybė yra tokia, kad blogis tėra laikinas netyrumas. Ir todėl, nors jis egzistuoja dabartinėje Žemės vibracijų būsenoje, jis neturi jokios realybės, ta prasme, kad jis neturi amžinumo Dievo Esybėje. Jis tėra laikinas pasireiškimas, kuris iš tiesų gali būti akceleruotas į tyrumą.

Jeigu aš, ketvirtojo spindulio čohanas, tikėčiau, kad yra kažkoks blogis, kuris yra toks tikras, kad jo niekada nebūtų įmanoma akceleruoti į tyrumą, tuomet turėčiau pripažinti, kad egzistuoja kažkas galingesnio už ketvirtojo spindulio šviesą. O jeigu įsileisčiau šią dualistinę idėją, tuomet nebūčiau ketvirtojo spindulio čohanu, argi ne taip? Nes čohanas žino, kad nėra nieko, kas galėtų įveikti jo arba jos spindulio šviesą. Niekas, kas netikra, negali atsilaikyti prieš tai, kas tikra, o ketvirtojo spindulio tyrumas YRA tikras.

Blogis nėra Dievo priešingybė. Blogis yra reliatyvaus gėrio priešingybė – ir jie abu buvo sukurti iš dualizmo. Tačiau, žinoma, tie, kurie yra prisiėmę netyrą dualizmo suvokimą, niekada nesugebės to matyti, kol nepažvelgs į rąstą savo akyje ir nesuvoks, kad būtent jų pačių suvokimas blogį padaro tikru – ir dėl to jiems atrodo būtina teisti kitus žmones, klijuojant jiems blogiečių etiketę ir juos žeminant, užuot visą savo dėmesį sutelkus visai gyvybei aukštyn kelti.

Kaip kalbėti neteisiant

Galite pažvelgti į mokymus, kuriuos čia daviau, į Astrėjos perduotus mokymus, apie žodžius ir Žodį. Ir tuomet galite pagalvoti, kad niekada neturėtumėte pasisakyti nė prieš vieną žmogų ir prieš jokias sąlygas. Iš tiesų, būtų išmintinga suvokti, kad niekada neturėtumėte kalbėti prieš jokį žmogų, nes visada turėtumėte suvokti, kad kiekvienam Žemėje įsikūnijančiam žmogui šią galimybę suteikė Karminė Valdyba. Ir ši galimybė buvo suteikta dėl to, kad Karminė Valdyba suvokė, jog ši būtybė, kad ir kokia tamsi ji beatrodytų, turi galimybę akceleruotis virš savo dabartinės būsenos. Ir todėl, kai kreipiatės į kitą žmogų, žvelgiate į tą galimybę, laikotės tyros vizijos ir kalbate žmogui, lyg šis žmogus būtų tikras, būtų Dievo Esybės tąsa, ir turėtų galimybę pakilti.

Ir todėl nesiekiate smerkti ar žeminti, bet siekiate pakylėti aukštyn. Na, o siekiant pakylėti aukštyn, žinoma, gali būti būtina mesti iššūkį kito žmogaus netikrovei, kaip Jėzus iš tiesų metė iššūkį rašto aiškintojams ir fariziejams – ir darė tai be jokių užuolankų. Tačiau, jeigu ryšitės iš tiesų pamąstyti apie mano šiame diktavime perduotus mokymus, sugebėsite patirti „Aha patyrimą“, leisiantį jums išvysti realybę, kurią mėginu jums perduoti.

Egzistuoja fundamentalus skirtumas tarp kalbėjimo ir metimo iššūkio kitiems žmonėms iš teisimo sąmonės – kurioje turite fundamentalią pasaulėžiūrą, kad yra teisinga, tinkama ir būtina skirstyti žmones į tuos, kurie yra verti, ir į tuos, kurie nėra verti, į tuos, kurie galės būti išgelbėti, ir į tuos, kurie negalės būti išgelbėti – ir kalbėjimo iš Kristaus sąmonės tyrumo, kurioje siekiate kelti aukštyn visą gyvybę. Pirmojoje sąmonės būsenoje manote esantys verti būti kitų žmonių teisėju, ar jie turėtų būti nusiųsti į pragarą ar paimti į dangų. Manote esantys verti žaisti Dievą. Manote esantys verti būti vieno žmogaus Karmine Valdyba, ir galvojate galintys nuspręsti, ar kitas žmogus turėtų būti pakeltas aukštyn ar priešingai – pasmerktas, ir turėtų patirti antrąją mirtį.

Teisdami nuteisiate save

Tačiau tai darydami, ką privalote padaryti? Jėzus sakė: „Darykite kitiems tai, ką norėtumėte, kad kiti jums darytų“. Tačiau, kaip jau anksčiau paaiškinome, gilesnis supratimas čia yra toks, kad tai, ką darote kitiems, jau esate padarę sau. Jeigu teisiate kitus, jau esate nuteisę save. Ir kaip sakiau, jeigu, būdami toje savęs teisimo būsenoje, ateitumėte į Pakylėjimo Šventyklą, ir aš apnuoginčiau netyrumą jūsų esybėje, iš karto pasinaudotumėte šiuo apnuoginimu, nuteisdami save kaip nevertą, ir todėl negalėtumėte pasilikti Pakylėjimo Šventykloje.

Jau vien šiuo kitų teisimo aktu demonstruojate, kad esate nuteisę save, ir todėl nesate pasirengę įžengti į Pakylėjimo Šventyklą. Nes vis dar tebeturite kažką, ką jums reikia nuo savęs slėpti, ir todėl jums vis dar reikia būti aplinkoje, kurioje galėtumėte išsaugoti iliuziją, kad tai, ką galite nuslėpti nuo savęs ir nuo kitų žmonių, taip pat yra nuslėpta nuo Dievo ir pakylėtųjų mokytojų. Ir todėl privalote likti skaudžių smūgių mokykloje, kurioje iš tiesų galite pasislėpti. Tačiau toje mokykloje mes, pakylėtieji mokytojai, mažai ką tegalime dėl jūsų padaryti. Tokia yra realybė.

Jeigu atpažįstate tai savyje, kad turite šį poreikį teisti ir smerkti, jeigu tai atpažįstate, ir jeigu pasiekėte tašką, kuriame tariate: „Esu pasiruošęs virš to pakilti. Mokytojai, padėkite man transcenduoti šį poreikį teisti“, tuomet mes galėsime jums padėti. Galėsime jums duoti individualias instrukcijas. Tačiau mes taip pat galime jūsų paprašyti laikytis tam tikro išorinio veiksmų kurso, siekiant apvalyti save nuo brolių kaltintojo energijų.

Ir šiam tikslui mes, žinoma, perduosime įrankius, tokius kaip invokacija, apie kurią kalbėjo Astrėja. Tačiau taip pat galite išsakyti paprastą maldą savo širdyje. Ir duodu jums šį pasiūlymą, kad galite kreiptis į mane, Serapį Bėjų, ir pasakyti kokiais tik norite žodžiais: „Serapi, padėk man“. Sukalbėkite paprastą maldą man, paprašydami padėti jums pamatyti, ką jums reikia pamatyti, kad galėtumėte palaipsniui – pagal savo gebėjimą tai padaryti, nesudaužant jūsų savivertės – pakilti virš to žemyn traukiančio puolusių būtybių sukurto sūkurio, teisimo ir susiskaldymo sūkurio. Ir aš jums padėsiu, pagal jūsų norą pažvelgti į save.

Visada galite akceleruotis virš savo dabartinio sąmonės lygmens

Ateinu ne tam, kad ką nors smerkčiau. Ateinu pasiūlyti savo ketvirtojo spindulio tyrumo liepsną kiekvienam norinčiam ją priimti. Tačiau jums nėra gana tiesiog atiduoti, kas yra Omega aspektas, kaip paaiškinau Lurde. Taip pat turite būti pasiryžę būti Alfa aspektu ir naudotis galiomis, kurias turite savo prote, ir akceleruoti save virš savo dabartinės sąmonės būsenos, savo dabartinio suvokimo, savo dabartinės savivertės. Nes sakau jums, jūs turite – čia ir dabar, savo širdyje, savo esybės viduje – galią akceleruoti savo savasties jausmą virš jo dabartinio lygmens.

Jūs turite tą galią. Kaip sakėme, jūs esate Sąmoningasis AŠ, sąmoninga būtybė, sąmoninga Kūrėjo Esybės tąsa. Jūs turite gebėjimą kurti ir prisiimti bet kokį tapatumo jausmą, kokį tik norite patirti, bet kokį tapatumo jausmą, per kurį norite patirti formų pasaulį. Tačiau realybė yra tokia, kad jūs sukūrėte, ir save, savo Sąmoningąjį AŠ įvilkote į savo dabartinį tapatumo jausmą. Galbūt jus suklaidino viena iš epinių dramų ir paskatino nusileisti į žemesnį tapatumo jausmą, tačiau realybė yra tokia, kad jūs tai padarėte savo pačių pasirinkimu ir savo pačių galia.

Ir tik šitai pripažinę ir suvokę, susigrąžinsite gebėjimą naudotis savo galia – ta pačia galia, kuri jus įvedė į dabartinį jūsų lygmenį, ir tuomet pakilti virš šio lygmens. Ar suvokiate? Jūs esate ten, kur šiandien esate, nes pasinaudojote savo bendrakūrybinėmis galiomis degeneruoti savo tapatumo jausmą ir vibraciją. Tai padarė ne kažkokia piktavališka išorinė jėga, nors ir galėjote susisaistyti su piktavališka išorine jėga, su netyrumo momentumu, kuris buvo sukurtas kitų gyvybės srautų. Ir vis dėlto, jūsų tapatumo jausmas degeneruotas buvo jūsų pačių galia, tai reiškia, kad jūs vis dar tebeturite galią akceleruoti savo tapatumo jausmą virš jo dabartinio lygmens.

Todėl, štai ką jums siūlau. Pradėkite stebėti save, savo reakcijas į situacijas, su kuriomis susiduriate kasdieniniame gyvenime. O tuomet, kai pamatysite reakciją savyje, atimančią jūsų ramybę – prisirišimą, kurį turite, kažką, kas jums kelia stresą, įtampą ir kančias – tuomet pažvelkite į tai, paprašykite manęs padėti jums aiškiau tai pamatyti. Dirbkite su atidavimu, atiduodami viską, ką pamatote. Tačiau, kai pamatote jūsų ramybę atimančią sąlygą, tuomet taip pat ryžkitės nusileisti į savo širdį, į savo širdies čakrą, ir užmegzkite ryšį su grynąja sąmone, su tyra sąmone, kuri yra jūsų esybės šerdis. Ir tuomet, iš šios tyros sąmonės lygmens, geriausiai kaip šiuo metu sugebate pajausti ir matyti, tiesiog pasakykite tai sąlygai: „Aukštyn į Tyrumą! Aukštyn į Tyrumą! Aukštyn į Tyrumą! Aukštyn į Tyrumą!“

Ir tuomet leiskite sau pajausti savo širdies čakroje atsirandantį tašką, kuris yra atviros durys jūsų AŠ ESU Esaties tyrumo šviesai. Ir kai sakote tuos žodžius, tyliai arba garsiai, jaučiate, kaip šviesa iš jūsų AŠ ESU Esaties teka per tą tašką, tą susikirtimo tašką, tą singuliariumą jūsų širdyje. Ir ji teka į tą sąlygą, ji akceleruoja tą sąlygą, ir ji akceleruoja jūsų tos sąlygos suvokimą, kuomet net jeigu ši sąlygą toliau išliktų, jūsų suvokimas būtų akceleruotas, ir jūs imtumėte matyti, kad ji jums nebeturi jokios galios, nes ji nebegali apibrėžti jūsų tapatumo. Ir todėl žinotumėte, kad net jeigu sąlyga nepaliaus egzistuoti, jūs vis tiek galėsite būti ramybėje. Nes jūs esate daugiau negu tai, ir todėl jums nėra jokios būtinybės prisirišti prie sąlygos arba leisti sau galvoti, kad ji gali valdyti jūsų tapatumo jausmą. Tai yra realybė, nuo kurios prasideda pakylėjimo spiralė bet kuriam žmogui.

Kaip įsitvirtinti pakylėjimo spiralėje

Atkreipkite dėmesį, kad galite eiti dvasiniu keliu daugelį gyvenimų, palaipsniui kildami aukštyn, bet taip niekada ir neįsitvirtindami pakylėjimo spiralėje. Pirmieji trys spinduliai iš septynių yra tokios kaip ir neofito pakopos, per kurias galite palaipsniui kilti, nors ir tebeturite daug netyrumų, į kuriuos nenorėjote pažvelgti. Tačiau, kai pasiekiate ketvirtąjį spindulį, kai pasiekiate pakylėjimo spiralę, jums reikia pradėti sąmoningiau suvokti būtinybę save akceleruoti.

Ir kaip sakiau, kad ir kokioje sąmonės pakopoje šiuo metu būtumėte, būtent jūsų galia ją sukūrė. Ir todėl turite galią akceleruoti save virš jos. O kai virš jos pakilsite, įgysite galią akceleruoti virš sekančio sąmonės lygmens ir todėl galėsite žengti dar vieną žingsnį. Ir kaip sakiau, pakylėjimo spiralė nėra užbaigiama, žengiant paskutinį žingsnį: ji yra užbaigiama, žengiant visus žingsnius. O kiekviename žingsnyje, iš jūsų yra reikalaujama pasinaudoti sąmone, kurią turite tame žingsnyje, ir akceleruoti save virš to žingsnio. Viskas iš tiesų yra taip paprasta.

Nėra taip, kaip tiek daug pakylėtųjų mokytojų mokinių tiki ir įsivaizduoja, kad jums reikalinga kažkokia išorinė magiška galia. Pakylėjimo spiralė nėra tokia spiralė, kurioje gaunate kažkokią magišką šviesą iš aukščiau, kuri jus pakelia aukščiau. Įžengiate į pakylėjimo spiralę, kai suvokiate šių žodžių tiesą: „Dievo karalystė yra jumyse“. Kuomet suvokiate, kad jums nereikalinga šviesa iš išorės, nes turite tą šviesą savo viduje, kadangi jūsų esybės šerdis yra Sąmoningasis AŠ, kuris yra Dievo Esybės tąsa – ir todėl yra atviros durys tarp dvasinės karalijos ir materialaus pasaulio, kuriame šiuo metu esate sukoncentravę savo savasties jausmą.

Jūs nesate materiali būtybė. Jūs esate dvasinė būtybė, kuri laikinai yra sutelkusi savo savasties jausmą materialios būtybės vaidmenyje. Tačiau jūs esate daugiau negu tai. Ir kai suvokiate, kad esate daugiau – ir todėl jums pakilti reikalinga galia yra jumyse – inicijuojate pakylėjimo spiralę. Ir tuomet aš, Serapis Bėjus, iš tiesų galiu padėti jums kilti aukščiau toje pakylėjimo spiralėje, kol susikursite tokį momentumą, kuriame žinotumėte, kad niekas jūsų negali ištraukti iš tos spiralės. Nes galia yra jumyse, Karalystė yra jumyse.

Pasirinkimas yra teismas

Ir štai tuomet jūs įgyjate tą momentumą, kuomet galite eiti į pasaulį ir, užuot teisę, tampate teismu, tampate Žodžiu. Ir todėl, suteikiate žmonėms pasirinkimą. Ir jų pasirinkimas tampa jų teismu.

Ar suvokiate, kad galite kviesti kažkam teismą visą amžinybę ir dar vieną dieną, tačiau, kol jie iš tiesų nepamatys galintys pasirinkti tarp tikrovės ir netikrovės, teismas nebus išbaigtas. O kaip padedate kitiems žmonėms pamatyti, kad jie gali pasirinkti? Ar darote tai, žemindami, smerkdami, teisdami, laikydami juos nevertais? O gal padedate jiems priimti, kad jie yra savimonę turinčios būtybės? Ir todėl, jūsų vaidmuo nėra teisti, analizuoti ir vertinti, jūsų vaidmuo tiesiog yra būti tuo, kuo esate, šviesti savo šviesą, ir išreikšti kitiems viską, kas ateina jums iš vidaus, spontaniškai, neanalizuojant linijišku protu, kaip paneigti jų argumentus žodžiais.

Ne, jūs leidžiate sau būti Žodžiu ir leidžiate jam tekėti, be jokių išankstinių apmąstymų, nes esate atviros durys kūrybinei Dievo Žodžio tėkmei, negalvodami, kad galite žinoti savo išoriniu protu, kuris argumentas kitus įtikintų, ar kas su kitu žmogumi yra ne taip. Ar suvokiate? Niekada iš tiesų nepadėsite kitam žmogui, įrodydami jo argumentų klaidingumą. Iš dalies dėl to, kad dualistinėje sąmonėje nieko nėra įmanoma įrodyti, nes jie visada sugebės sugalvoti priešingą argumentą. Tačiau iš dalies ir dėl to, kad negalite įveikti dualistinės sąmonės dualistine sąmone. Tad kitam žmogui padėsite, tik parodydami jam alternatyvą, parodydami jam, kad jie nenutildys jūsų Žodžio, kad ir kokius žodžius prieš jus kalbėtų. Ir net jei jie jus prikaltų prie kryžiaus ir nužudytų jūsų fizinį kūną, jie negalės jūsų kontroliuoti, jūsų tapatumo jausmo, jūsų Dvasios. Štai ką pademonstravo Jėzus.

Įveikite kaltintoją

Atkreipkite dėmesį į citatą iš Apreiškimo Knygos apie brolių kaltintoją. Kaip jie įveikė brolių kaltintoją? Gal nuginčydami kaltintojo argumentus, įrodydami, kad visi jo argumentai yra klaidingi? Ką sako Apreiškimo Knyga? „Ir jie nugalėjo jį avinėlio krauju ir savo liudijimo Žodžiu“.

Avinėlio kraujas yra Kristaus sąmonės tyrumas, kuri neturi jokių vertybinių vertinimų, bet mato tik realybę, kad už bet kokio būtybės prisiimto tapatumo jausmo egzistuoja Dievo Esybės tąsa – tas Sąmoningasis AŠ, kuris yra grynoji sąmonė, ir todėl yra daugiau už bet kokį tapatumą. O „liudijimo Žodis“ nėra dualistiniai žodžiai, kuriais mėginate paneigti kitų argumentus, bet tai yra Žodis – Žodis, kuris nesiekia pasmerkti ar įrodyti, kad kitas klysta, o siekia iškelti visą gyvybę aukštyn, išsakydamas tiesos teiginį, geriausiai kaip tai gali būti padaryta žodžiais, bet vis dar tebenešant tą Kristaus sąmonės vienovės vibraciją.

Ar suvokiate, ką čia sakau? Yra įmanoma kalbėti žodžius, kuriuose gali būti tam tikros tiesos, tačiau kalbėti juos su vibracija, kuri būtų žemesnė nei Kristaus sąmonės tyrumas. Galite kalbėti juos su tam tikru vertybiniu vertinimu, kuriuo siekiate pažeminti kitą žmogų, pastatyti kitą žmogų į jo vietą, įrodyti, kad jo argumentai yra klaidingi, įrodyti, kad jūsų argumentai yra pranašesni. Ir todėl, siekiate išaukštinti save, pažemindami kitą žmogų. Ir todėl, yra įmanoma techniškai būti teisiu savo kalbamais žodžiais, tačiau jūsų vibracija nėra teisi – ir todėl jūs nesate teisūs prieš Dievą.

Jūs galite būti teisūs – ir kiti netgi gali jus laikyti teisiais – tarp žmonių, tačiau nebūsite teisūs prieš Dievą, nes jūsų intencija nebus kelti aukštyn visą gyvybę. Jūsų intencija bus kelti aukštyn tik tam tikras gyvybės dalis, kitas gyvybės dalis pažeminant. Ir galite šiuos žodžius nuspalvinti savo netyru suvokimu, dėl kurio jums atrodys, kad esate teisūs ir jūsų žodžius galima pateisinti, nes darote tai dėl kažkokio aukštesnio gėrio. Tačiau aukštesnis gėris yra tas aukštesnis gėris, kuris buvo apibrėžtas vienoje iš epinių dramų, kurios yra gimusios ne šiaip iš dualistinės sąmonės, o iš brolių kaltintojo sąmonės.

Nes būtent ši sąmonė pirmoji sugalvojo koncepciją, kad yra įmanoma padalinti būtybes į tuos, kurie yra verti, ir į tuos, kurie nėra verti, į tuos, kurie bus išganyti, ir į tuos, kurie nebus išganyti. Ir todėl ji siekia įtraukti kai kuriuos žmones patikėti šia padalijimų realybe, kuomet jie būtų įtraukti į epinę dramą ir į žemyn traukiantį sūkurį, kuriame siekiate pasmerkti kažkurią gyvybės formą – ir išaukštinti save priešingybėje tiems, kurie yra pasmerkti. Užuot buvus Kristaus sąmonės tyrume, kuriame tesiekiate kelti visą gyvybę aukštyn, palikdami individo laisvai valiai spręsti, ar norės jie pakilti, ar nenorės.

Ir todėl, jums nėra jokios būtinybės kažką teisti ar smerkti. Suteikiate laisvę jiems patiems rinktis, ir šitaip išlaisvinate save akceleruotis virš savo savasties jausmo, kad ir kokius pasirinkimus kiti bedarytų. Neturite jokio netikro atsakomybės jausmo.

Paskutinės pakylėjimo spiralės pakopos

Pasiekiate tą tašką pakylėjimo spiralėje, kuriame suvokiate, kad atėjo laikas sutelkti dėmesį į savo pakylėjimą – ne kaip į būdą išaukštinti save, lyginantis su kitais, nes nebesikoncentruojate į kitus žmones. Esate susitelkę į užduotį užkopti tais paskutiniais laipteliais ir akceleruotis į pakylėjimo tyrumą. Pasiekiate tą pakylėjimo spiralės viršūnę, pasiekiate singuliariumą, kuriame nebesate toje pakylėjimo spiralėje. Esate pakylėtoje būsenoje.

Tačiau, kad galėtumėte pasiekti šį tašką, tai iš jūsų pareikalaus šimtaprocentinių pastangų, pareikalaus visų jūsų jėgų, kuomet pamirštumėte viską apie kitų kėlimą aukštyn ar pasaulio kėlimą aukštyn. Būtumėte susitelkę į savo savasties jausmo kėlimą, ir žinotumėte, kad tai darydami, taip pat maksimaliai prisidedate prie kitų kėlimo aukštyn. Tačiau jums neberūpės kelti kitus, jums neberūpės jų pasirinkimai, neberūpės įrodyti savo teisumą ar jų neteisumą. Jums terūpės išlaikyti tas paskutines iniciacijas Pakylėjimo Šventykloje, kuomet galėsite peržengti tas duris, tą singuliariumą. Kuomet iš dangaus nusileidęs žmogus galės pakilti atgal į dangų, nes suvoks save kaip tą grynosios sąmonės tašką, kuris yra Kūrėjo Esybės tąsa.

Tad kalbėjau ilgai, daug ilgiau nei dauguma jūsų sugeba pakelti, ir mano šiais žodžiais paleista šviesa bus iškėlusi jūsų netyrumus, ir todėl būsite, taip sakant, priversti pasirinkti, ar apsuksite dar vieną ratą už Pakylėjimo Šventyklos ribų, nes dar nesate pasiruošę pažvelgti į kažkokį jumyse esantį netyrumą savęs nepasmerkdami. Ir todėl, aš, Serapis, nė vieno nesmerkiu. Kad ir kokia būtų jūsų reakcija į šį perdavimą, aš jūsų nesmerkiu, ir galėsite bet kuriuo momentu sugrįžti pas mane ateityje ir tarti: „Serapi, dabar jau esu pasirengęs pažvelgti į rąstą savo akyje. Parodyk jį man, nes trokštu akceleruotis į Tyrumą“.

Ir tuomet, galite būti tikri, priimsiu jus išskėstomis rankomis. Nes jeigu išstudijuosite mano ankstesnius gyvenimus, mano praeityje atliktą tarnystę iš pakylėtosios karalijos, pamatysite, kad visada turėjau tikslą būti atviromis durimis tarp žmogiško buvimo ir pakylėtosios karalijos, atviromis durimis tarp Dangaus ir Žemės. Idant, kad ir į kokį sąmonės lygį žmonės būtų nusileidę, galėčiau jiems parodyti kelią, kuriuo jie galėtų virš to akceleruotis ir pradėti kilimo aukštyn procesą, galiausiai atvesiantį juos į tapimą vertais įžengti į pakylėjimo spiralę. Tad sakau jums, kad ir kokia būtų jūsų reakciją į šį diktavimą, eikite ramybėje. Žinokite, kad esate mylimi ir priimami ketvirtojo spindulio čohano. Nes iš tiesų, AŠ ESU Serapis Bėjus. AŠ ESU Serapis Solei. AŠ ESU Serapis iš Saulės.

Versta iš www.ascendedmasterlight.com