Kaip ribota vaizduotė blokuoja taiką Vidurio Rytuose

TEMOS: Kas esate jūs? – Veikimas iš tylos taško – Kaip ribota vaizduotė veikia žydus ir palestiniečius – Jeigu nesugebate įsivaizduoti taikos, negalite sukurti taikos – Sunkus darbas, siekiant išvengti darbo šabo dieną – Bedieviška svajonė apie buvimą Dievo išrinktaisiais žmonėmis – Kodėl žydai nori būti persekiojami – Už Izraelio sukūrimo slypinti sąmonė – Izraelis iš tiesų yra skirtas ne žydams – Matykite visas problemas iš tylos taško

Pakylėtasis Mokytojas Sen Žermenas, 2010 vasario 3 d. per Kim Michaels.


Iš tylos taško aš ateinu. Iš tylos taško AŠ ESU. „Kas esu aš?“, iš karto kyla klausimas jūsų galvoje. Bet ar nebūtų tinkamiau klausti: „Kas esate jūs?“

Kas esate jūs?

Nes iš tiesų, aš esu būtybė, kurią pažinojote Sen Žermeno vardu. Tačiau, kaip Gautama jums sakė, neseniai pasiekiau Budos sąmonės lygį. Tad esu ne tik ugningas, nenustygstantis vietoje Sen Žermenas, kurį kai kurie iš jūsų garbina beveik kaip stabą, aš taip pat esu Buda Sen Žermenas, gyvenantis tylos taške, visur esančiame. Nes iš tiesų, jis yra Budos Prigimties ir viskas YRA Budos Prigimties.

Tad matysite, jeigu būsite sąžiningi, kad yra įmanoma tylos tašką atrasti visur. Ir kai iš tiesų atrandate tylos tašką, klausimas „Kas esu aš?“ išsisklaido ir atveria duris naujam klausimui „Kas toks esu aš?“ Ir tuomet suvokiate, kad esate Esatis, dvasinė Esatis. Žodis „dvasinė Esatis“ reiškia kažką tokio, kas yra daugiau net ir už dvasinę būtybę. Nes yra taip lengva įsivaizduoti dvasinę būtybę kaip kažkokį eterinį žmogiškos būtybės antrininką. Ir tuomet susiduriame su klasikine problema – taip plačiai paplitusia Žemėje, nors, žinoma, ne vien tik Žemėje, – kad žmonės projektuoja savo pačių savivaizdį ant Dievo.

Tai tiesa, kaip yra rašoma Pradžios knygoje, kad Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą ir panašumą. Tačiau, galbūt netgi turėtume sakyti, kad už tų išorinių Pradžios knygoje įrašytų žodžių, slypi tam tikra tiesa. Tačiau tiesa nėra žodžiuose, ir jos taip pat neįmanoma suvokti intelektualiai arba pažodiškai interpretuojant šiuos žodžius. Nes tai iš tiesų nereiškia, kad Dievas atrodo kaip žmogus. Abraomo Dievas nebuvo senelis su balta barzda, sėdintis ant balto sosto aukštai danguje. Abraomo Dievas, kaip mano mylimas brolis, Mokytojas MOR, neseniai paaiškino Izraelyje, yra beformis Dievas. Tad bet kokio įvaizdžio apie šį beformį Dievą kūrimas uždengia realybę, beformio Dievo Esatį.

Kas jūs tokie esate, mano mylimieji? Ar esate žmogiška būtybė? Ar esate dvasinė būtybė? O galbūt, net ir už šios dvasinės būtybės koncepcijos slypi kažkas gilesnio? Ar esate Esatis? Kas tuomet yra ši Esatis? Galiu jus užtikrinti, kad vienintelis būdas pažinti savo Esatį yra įžengti į tylos tašką, kuris yra visur, kur esate jūs – nes tylos taškas yra jumyse. Ir todėl, kad ir kur bebūtumėte šioje Žemėje, kad ir ką beveiktumėte, galite, bet kuriuo metu, bet kurioje vietoje, nusileisti vidun ir pasiekti tylos tašką, kurio dėka galite įgyti kitokią perspektyvą į tai, kas aplink jus vyksta, net ir į tai, kas gali vykti jūsų pačių esybėje ir sąmonėje.

Veikimas iš tylos taško

Ketinu su jumis šiandien pasidalinti keliomis mintimis apie situaciją Vidurio Rytuose, ypač liečiančią Izraelio šalį. Mes stovime ant ribos, kuri visada yra skiriamoji riba tarp tų, kurie supras, ir tų, kurie nesupras. Ir aš, kalbėdamas iš tylos taško, susiduriu su tuo pačiu testu, su kuriuo susidūrė Gautama, kai išėjo iš Nirvanos. Jis gavo impulsą, jog dėl to, kad jo nauja sąmonės būsena yra paremta įžengimu į tylos tašką – ir kadangi didžioji dauguma žmonių šioje planetoje niekada nebuvo patyrę to tylos taško – niekas nesupras jo mokymo. Ir todėl jis galėjo pasirinkti: nesakyti nieko arba vis tiek duoti mokymą, žinant, kad kai kurie supras. Tačiau tie, kurie supras, yra tie, kurie yra patyrę tylos tašką, ir todėl už tų žodžių, kuriuos kalbu, gali jausti mano Esatį, Sen Žermeno Esatį, tačiau net ir už šio vardo, Būtybės Esatį, kuri įkūnija Laisvės Liepsną Žemei.

Nes kas yra laisvė? Daugelis žmonių sakytų: „Laisvė yra daryti ką noriu“. Bet, mano mylimieji, ar yra – ar kada nors galėtų būti – laisvė daryme? Ar egzistuoja laisvė veikloje, o gal laisvė iš tiesų yra įmanoma tik tylos taške? Tad štai ką suvokiame: visiška, absoliuti laisvė yra tyla. Jeigu nešatės tylą su savimi į veiklą, į darymą, tuomet galite būti laisvi darydami. Tačiau, jeigu taip stipriai susitelkiate į darymą, kad prarandate tylą, tuomet pasiklystate daryme. Ir kad ir ką bedarysite – net turėdami laisvę daryti ką tiktai norite Žemėje – nebūsite laisvi, būsite įstrigę daryme. Ir todėl, kaip Jėzus sakė, kokia nauda žmogui laimėti visą pasaulį – arba laisvę daryti ką tiktai nori šiame pasaulyje – bet prarasti savo sielą, tylos tašką viduje?

Nes ką žmogus duos mainais į savo sielą? Ką, iš Žemės, galite duoti mainais už tylą? Iš jūsų nieko nėra reikalaujama – jokių dovanų, jokių aukų, jokių kančių – tylai patirti. Reikalavimas tėra vienas. Privalote atiduoti, paleisti, palikti tai, kas išveda jus iš tylos.

Kai kurie iš jūsų taip stipriai susikoncentravote į savo dvasinį augimą – į savo psichologijos keitimą, į ego įveikimą, į aukštesnės sąmonės būsenos įkūnijimą, kad ši veikla jums tapo darymo aktu. Pasiklydote daryme, visada ieškodami sekančio dalyko, kurį turite įveikti savo psichikoje, sekančios iliuzijos, sekančio savo ego aspekto. Tačiau iš jūsų yra reikalaujama tik vieno: liautis daryti, nustoti į dvasinį kelią žiūrėti kaip į darymo procesą ir atiduoti savo prisirišimą prie darymo – idant galėtumėte patirti tylą viduje.

Tiek daug žmonių dvasiniame kelyje – ypač Vakaruose – galvoja, kad kelio esmė yra siekti. Ir jie mano, kad kuo greičiau bėgs, tuo greičiau pasieks tikslą. Tačiau realybėje, kuo greičiau bėgate – kuo aktyvesni ir karštligiškesni tampate – tuo greičiau bėgate nuo tylos. Nes galiausiai, jūsų dvasinis progresas arba jo nebuvimas priklausys nuo to, ar pasieksite tylos tašką viduje.

Tyla yra Esatis. Ji yra grynoji sąmonė. Ne to, ano, ar sekančio dalyko Žemėje suvokimas, o grynasis suvokimas. Jeigu nebūsite patyrę arba suvokę, kas tai yra – nebūsite suvokę kontrasto tarp grynosios sąmonės ir to, ką žmonės vadina įprastine sąmone – ir tuomet nepakilsite virš tam tikro dvasinio kelio lygmens. Įstrigsite tame lygmenyje. Ir todėl vis labiau ir labiau koncentruositės – vis labiau ir labiau prisirišite – prie kažko materialiame pasaulyje. Ir pradėsite tikėti, kad tas kažkas atvers vartus į dangų – į Dievo karalystę, ar kad ir kaip norėtumėte tai vadinti.

Galvojate, kad ištobulindami šią išorinę veiklą, atlikdami ją tam tikrą kiekį kartų – pavyzdžiui, sukalbėdami kuo daugiau šaukinių, iškviesdami kuo daugiau violetinės liepsnos, kuo daugiau medituodami, gulėdami kryžiumi ant grindų, degiodami žvakes, darydami tą, aną ar sekantį dalyką – galvojate, kad ši išorinė veikla ne tik kad atvers jums dangaus vartus, bet, tiesą sakant, garantuos jūsų įžengimą į karalystę. Nes tapote senovinės epinės dramos vergais, kuri apibrėžia veiklą Žemėje kaip raktą į dangų. Ir tuomet ji sako, kad, jeigu šią veiklą atliksite tam tikrą kiekį kartų, jūsų įžengimas į dangų bus garantuotas.

Tai, žinoma, yra viena iš seniausių epinių dramų, kuria puolusios būtybės naudojosi įkalinti Dievo bendrakūrėjus ir neleisti jiems išpildyti savo vaidmens – būti bendrakūrėjais Žemėje. Šios dramos padariniai yra dvejopi: ji jūsų dėmesį sukoncentruoja į tą laiką, kai nebebūsite Žemėje, atitraukdama jūsų dėmesį nuo Žemės ir nuo to, ko atėjote čia nuveikti į Žemę. Ir tuomet ji sukoncentruoja jūsų dėmesį į pasikartojančią, mechanišką veiklą, kuri atitraukia jūsų dėmesį nuo to, kas jūs esate, realybės, priversdama užsimiršti, kad esate bendrakūrėjai, turintys neišsemiamą kūrybiškumo versmę savo viduje.

Ir kas yra ši kūrybiškumo versmė? Tai yra tyla – bet jūs galvojate, kad tyla jums nereikalinga, nes jums tereikia užsiiminėti šia religine veikla, ir tuomet ištrūksite iš šios ribotos karalijos ir pereisite į tą nuostabią karaliją, kuri jūsų laukia už šydo. Tačiau kodėl Jėzus sakė, kad Dievo karalystė yra jumyse? Jis tai sakė todėl, kad, kol nerasite karalystės savyje, niekur jos nerasite. Kol nerasite karalystės dabartinėje akimirkoje, niekur jos nerasite. Kol manysite, kad karalystė egzistuoja jūsų išorėje, kad ją galėsite pasiekti tik kada nors ateityje, niekada, niekada jos nerasite.

Karalystė yra jumyse – čia ir dabar. Ir kol jos nerasite čia ir dabar, ji liks toli nuo jūsų – ar bent taip atrodys protui, pamiršusiam tylą ir įstrigusiam daryme. Netgi manančiam, kad yra laisvas, nes turi tam tikras galias Žemėje – ir tariamai gali daryti ką nori, kas iš tikrųjų reiškia, ką jis sugeba įsivaizduoti ribota žmogiško lygmens vaizduote. Nes, jeigu pakilsite virš to lygmens iki tylos taško, galėsite pasiekti Dievo vaizduotę, kuri yra nepalyginamai didesnė ir gali įsivaizduoti dalykus Žemei, kurių praktiškai nė vienas žmogus šioje planetoje šiuo metu nėra pajėgus įsivaizduoti.

Kaip ribota vaizduotė veikia žydus ir palestiniečius

Ir tai, žinoma, mane atveda prie Vidurio Rytų, o ypač Izraelio, temos. Kokia yra pamatinė problema toje pasaulio dalyje, o taip pat, tiesą sakant, ir visur pasaulyje? Na, pamatinė problema yra ta, kad fizines sąlygas riboja tik vienas dalykas – tame regione gyvenančių žmonių vaizduotė. Viskas yra sąmonės išraiška, ir todėl žmonių sąmonė yra ribojama tik jų vaizduotės. Ar naudojasi jie vaizduotės galiomis, esančiomis vien žmogiškame prote? O gal jie siekia tylos taško, pamatydami tai, ką gali įsivaizduoti Dievas, ką Dievas gali įsivaizduoti tai vietai, kurioje jie gyvena?

Kodėl Jėzus pasirodė toje pasaulio dalyje? Jis pasirodė tam, kad pademonstruotų žmonėms, jog, kai ryžtatės įžengti į tylos tašką, kai pakylate virš žmogiško proto, galite įsivaizduoti, galite vizualizuoti nepalyginamai daugiau, nei žmonės gali įsivaizduoti savo įprastinėje sąmonės būsenoje. Ir todėl galite atlikti tai, ką žmonės ir žmogiška sąmonė laiko stebuklais – ir būtent tai pademonstravo Jėzus. Kodėl jis galėjo išgydyti luošius, kodėl galėjo padauginti duoną ir žuvis, kodėl galėjo paversti vandenį vynu, kodėl galėjo vaikščioti šėlstančiu ežeru ir jį nuraminti? Todėl, kad sugebėjo tai įsivaizduoti – ne kaip fantaziją, ne kaip svajonę. Jis galėjo įsivaizduoti tai įkūnyta realybe.

Ką matote Vidurio Rytuose? Koks pirmas vaizdinys jums iškyla, galvojant apie Vidurio Rytus ir jų gamtines sąlygas? Argi jums prieš akis neiškyla dykumos vaizdinys – sausos, nederlingos, beveik be jokių gyvybės ženklų žemės? Ir tai jums rodo labai tikslų tame regione gyvenančių žmonių sąmonės atspindį. Jų vaizduotė išdžiuvo, tapo nederlinga tarsi juos supanti dykuma. Na, ir dabar kai kurie sakys, kad žmonių vaizduotė tiesiog yra dykumos atspindys – ir tai yra tiesa. Žmonių vaizduotę paveikė ir apribojo dykumoje egzistuojančios sąlygos. Tačiau, jeigu leistumėtės giliau, turėtumėte paklausti, iš kur atsirado šios dykumos sąlygos. Ir tuomet suvoksite realybę, kurios nenori pripažinti tiek daug žmonių, tai yra, kad dykumą sukūrė žmonių vaizduotė. O tuomet, kai dykuma jau buvo sukurta, ji pradėjo veikti žmonių vaizduotę, ją netgi dar labiau apribodama. Ir šitaip yra sukuriamas save pastiprinantis, žemyn traukiantis sūkurys.

Kaip šis sūkurys galės būti sustabdytas? Jis galės būti sustabdytas tik tuomet, kai žmonės nuspręs, jog nori keistis. Jie ryšis suvokti, kad tai, kas juos riboja, kas riboja jų gyvenimo patyrimą, yra rąstas jų akyje – ne problema jų išorėje, ar tai būtų gamtinės sąlygos ar kiti žmonės. Jūsų gyvenimas pasikeis tik tuomet, kai prisiimsite atsakomybę už savo sąmonės būseną.

Jeigu nesugebate įsivaizduoti taikos, negalite sukurti taikos

Kas yra laisvė? Ar tai laisvė, kad jūsų vidinė sąmonės būsena yra pririšta ir priklausoma nuo išorinių sąlygų ir joms vergauja? Ar tai laisvė? Ne, tai yra vergovė – nelaisvė, seniausia ir vienintelė nelaisvės forma formų pasaulyje. Tai yra nelaisvė, į kurią įžengė pirmosios puolusios būtybės, kai atsiskyrė nuo viduje esančios Dievo karalystės – nuo tylos taško – ir pradėjo naudotis išorine, dualistine vaizduote. Šitaip tapdamos pavaldžios antrajam termodinamikos dėsniui, kuris griauna organizuotas struktūras, kol šios pasiekia žemiausią įmanomą energijos būvį. Ir argi ne tai matote skurdžiose smėlio dykumos kopose, kur niekas neauga?

Apie ką čia kalbu? Kalbu apie tai, kad žmonės Vidurio Rytuose, ypač žmonės Izraelyje, turi vieną pamatinę problemą, kuri užgožia visas kitas, ir tai yra vaizduotės stygius. Kas labiausiai kliudo taikai tarp izraeliečių ir palestiniečių, tarp Izraelio ir Arabų šalių? Vaizduotės stygius! Šis vaizduotės stygius, žinoma, egzistuoja abejose pusėse. Tačiau dabar susikoncentruokime į situaciją Jeruzalėje, kurioje pagrindinis konfliktas vyksta tarp Izraelio žydų, Izraelio valstybės, ir palestiniečių, kurie neturi valstybės. Kokia yra pagrindinė problema, neleidžianti atsirasti taikiam sprendimui? Tai yra vaizduotės trūkumas!

Palestiniečiai neturi gebėjimo įsivaizduoti, kokia galėtų būti palestiniečių valstybė. Ir todėl, jie svajoja apie savo valstybę, tačiau tarp šios svajonės, jų tikslo ir jų dabartinio sąmonės lygmens egzistuoja atotrūkis. Ir jie neturi gebėjimo įsivaizduoti pakopų, kuriomis galėtų žingsnis po žingsnio pereiti nuo savo dabartinio lygmens iki savo svajonės išsipildymo. Ir todėl tai lieka nepasiekiamu tikslu. Kita vertus, matote, kad žydams Izraelyje stinga vaizduotės įsivaizduoti, kokia galėtų būti Izraelio valstybė – jie negali įsivaizduoti, kad Izraelio valstybėje žydai ir palestiniečiai galėtų harmoningai ir taikiai sugyventi. O kodėl jie negali to įsivaizduoti? Todėl, kad jų vaizduotė yra įstrigusi tam tikruose įsitikinimuose, kurie žydams buvo primesti praeityje – ir kurių jie nenorėjo paleisti, kadangi naudojosi šiais įsitikinimais kaip pateisinimu užblokuoti savo vaizduotę ir aklai laikytis tradicijos.

Sunkus darbas, siekiant išvengti darbo šabo dieną

Pažvelkite į paprastą pavyzdį, į šabo dienos tradicijos laikymąsi. Jeigu tikite, kad šabo diena buvo paskirta Dievo – Dievo įsaku – tai argi tuomet nebūtų protinga pasinaudoti savo vaizduotės galiomis ir įsivaizduoti, dėl kokio tikslo Dievas sukūrė šią instituciją? Ar tai nebūtų logiška mintis? Kodėl Dievas norėjo, kad žmonės paskirtų vieną savaitės dieną, per kurią jie sustabdytų savo kasdienes veiklas ir susikoncentruotų į Dievą? Na, remiantis tuo, ką jums papasakojau šiame mokyme, argi nebūtų logiška įsivaizduoti, kad Dievas puikiai žinojo, jog žmonės Žemėje buvo taip stipriai įstrigę daryme, kad norėjo, jog jie paskirtų vieną dieną, per kurią galėtų atsitraukti nuo darymo ir galėtų įžengti į jų viduje esantį tylos tašką?

Bet dabar pažvelkite, ką žydai padarė su šabu. Jie sukūrė įmantrią tradiciją, įmantrų ritualą, kaip reikia elgtis šabo dieną. Juk iš tiesų suprantate, kad, kai buvo sukurtas šabas, liftai neegzistavo. Bet argi tai reiškia, kad turėtumėte perkelti sąmonę, egzistavusią prieš liftų išradimą, į tai, kaip reikia elgtis su liftais dabar, kai jie jau yra išrasti? Ar tai reiškia, kad turite išgalvoti idėją, jog važiavimas liftu nėra darbas, tačiau lifto mygtuko paspaudimas iš tiesų yra darbas?

Mano mylimieji, ar matote – ar įsivaizduojate – ką čia sakau? Šabo mintis buvo paskatinti žmones sustabdyti darymą, kad jie galėtų nusileisti vidun ir galėtų atrasti tylos tašką. Tačiau žydai šabą pavertė įmantriu darymo ritualu – jie taip bijo padaryti kažkokį darbą, kad įžengia į sąmonės būseną, kurioje, mėgindami išvengti to, ką jie laiko darbu, turi taip sunkiai dirbti, kad visiškai pamiršta tylą. Tad, užuot liovęsi daryti, jie tiesiog transformuoja savo darymą į kitokią darymo formą, ir tai neleidžia jiems rasti tylos.

Ar įsivaizduojate, kas būtų nutikę, jeigu žydai nebūtų sukūrę šios visiškai netinkamos tradicijos, ir vietoj to šabo dieną būtų naudoję pagal jos pirminę paskirtį? Ar įsivaizduojate, kaip žydai būtų sugebėję reaguoti į bet kokią situaciją, su kuria tik susidurtų, jei bent vieną dieną per savaitę būtų atradę ryšį su tylos tašku, kad galėtų eiti ir daryti kitas šešias dienas iš tylos taško – o ne iš žmogiškos vaizduotės lygmens, kurioje yra taip stipriai įstrigę savo tradicijoje.

Ir argi nematote, kad jau pati tradicijos idėja yra kliūtis ir stabdis laisvai kūrybiškumo tėkmei, kuri yra Dievo bendrakūrėjams skirtas vaidmuo? Ką sakė Jėzus? „AŠ ESU atviros durys, kurių užtrenkti negali joks žmogus“. Visiems žmonėms – vyrams, moterims ir vaikams – yra skirta būti atviromis durimis laisvai kūrybiškumo tėkmei – naujoms idėjoms, naujiems būdams įveikti situacijas.

Bedieviška svajonė apie buvimą Dievo išrinktaisiais žmonėmis

Tai kodėl gi žydai šiuolaikinėje Izraelio valstybėje nesugeba įsivaizduoti, kad galėtų taikiai sugyventi su palestiniečiais Izraelio valstybėje? Na, taip yra dėl to, kad šiuolaikiniai žydai savo protą, savo vaizduotę taip stipriai įspraudė į tradicijos rėmus, jog mano, kad patys priklauso atskirai žmonių kategorijai, tikėdami, jog Izraelio šalis turėtų būti skirta tik jų žmonių kategorijai. Ir todėl jie negali įsivaizduoti, kad Izraelio valstybė galėtų priklausyti ne vien žydams, ir negali įsivaizduoti, kad žydai galėtų palikti šią įsisenėjusią pranašumo ir išskirtinumo iliuziją, kad jie galėtų liautis save laikyti Dievo išrinktaisiais žmonėmis. Ir vietoj to, jie galėtų nusileisti į tą tylos tašką, kuriame suvoktų, kad Dievo karalystėje nėra nei žydų, nei musulmonų, nei palestiniečių, nei arabų, nei baltaodžių, nei juodaodžių, nei krikščionių. Nes visi šie skirstymai gali egzistuoti tik žmogiškoje sąmonės būsenoje.

O tam, kad galėtumėte įžengti į tylos tašką, privalote ryžtis atiduoti visas šias žmogiškas sąlygas, turite jas transcenduoti. Ir tuomet išeisite į kitą pusę tyloje kaip tyra Dievo Esatis. Ar matote, kad, kai taip stipriai esate susitelkę į galvojimą, jog priklausote atskirai rasei, arba esate išrinktieji Dievo žmonės, šitaip iš tiesų demonstruojate nepažįstantys Dievo? Nepažįstate tikrojo Dievo, Vieno tikrojo Dievo, kurį galite atrasti tik tyloje, o ne žmonių sukurtose sąlygose.

Nerasite Dievo, jeigu laikysite save žydu, krikščioniu, musulmonu, baltaodžiu, juodaodžiu, geltonodžiu, raudonodžiu ar kad ir kokią spalvą norėtumėte sau prisiskirti. Nerasite Dievo, jeigu nepaleisite šių sąlygų, o priežastis tam yra paprasta. Jeigu nepaleisite sąlygų, su kuriomis tapatinatės, negalėsite paleisti sąmonės būsenos, kuri taip pat sieks projektuoti šias sąlygas ant Dievo. Ir todėl net nesugebėsite įsivaizduoti tikrojo Dievo. Nes būsite taip stipriai įstrigę savo įsivaizdavime, savo žmogiškame įvaizdyje, stabmeldiškame Dievo įvaizdyje, kad, teigdami, jog ieškote Dievo, teieškosite žmonių sukurto Dievo įvaizdžio. Neieškosite Vieno tikrojo Dievo, kuris yra aukščiau už visas formas, visus įvaizdžius, visas sąlygas.

Tyla yra grynoji sąmonė, kurioje žmonių sukurtos sąlygos nublanksta. Dievas yra grynoji sąmonė, ir Dievas yra aukščiau už žmonių sukurtas sąlygas. Ir todėl, vienintelis būdas patirti Dievą yra per tylą. Būtent to nenorėjo pripažinti žydai, ir būtent dėl to jie nėra Dievo išrinktieji žmonės.

Tai, žinoma, žmogiška sąmonė laikys dideliu įžeidimu. Bet matote, AŠ ESU aukščiau už žmogišką sąmonę. Ir todėl man nė kiek nerūpi žmogiškos sąmonės įsižeidimai. Ar suvokiate, ką sakau? Bet kuri sąmonė, kuri yra susitelkusi į vienos grupės žmonių išskyrimą iš kitų, išaukštinant ją virš kitų, nėra iš Dievo ateinanti sąmonė. Tai nėra tai, ką įsivaizduoja Dievas, tai yra žmogaus proto vaizduotės vaisius. Dievas įsivaizduoja, kad visos būtybės Žemėje, save vadinančios žmonėmis, nubus iš žmogiško sapno ir pripažins, kad yra dvasinės būtybės, bet yra netgi daugiau negu tai – yra dvasinės Esatys.

Ir tuomet jie užmegs ryšį su Esatimi tyloje, ir eis ir veiks Žemėje iš tylos taško. Nes šis vienas pokytis, šis vienas sąmonės pasikeitimas, yra vienintelis dalykas, galintis atnešti Dievo karalystę į Žemę, galintis atnešti Sen Žermeno Aukso Amžių į Žemę. Aš galiu įsivaizduoti Aukso Amžių. Praktiškai niekas Žemėje negali jo įsivaizduoti savo dabartiniame sąmonės lygmenyje, nes jie neįžengė į tylą ir neužmezgė ryšio, ne tik su Esatimi, kuria jie yra, bet ir su Esatimi, kuria AŠ ESU, idant galėčiau pasidalinti savo vaizduote, savo vaizdiniais su jais.

Kodėl žydai nori būti persekiojami

Tad kokia yra viena pamatinė problema, trukdanti pasiekti taiką Vidurio Rytuose? Tai yra būtent šis nenoras paleisti žmogišką pranašumą. Tai yra tikra tiesa, kad daugelis žydų nenori, jog jų persekiojimai, kuriuos jie patiria iš kitų žmonių, liautųsi. O priežastis yra šis jų labai tvirtas tikėjimas iliuzija, kad jie yra išrinktieji Dievo žmonės. O kadangi yra išrinktieji Dievo žmonės, jie tiki, kad visi kiti žmonės jiems pavydi – ir būtent dėl to persekioja žydus, dėl to, kad pavydi ir pyksta. Ir todėl, kai tik žydai patiria persekiojimą, jiems tai yra patvirtinimas, kad jie iš tiesų yra išrinktieji Dievo žmonės.

Ar suvokiate? Kai jūs, kaip pašalietis, neužaugęs žydų kultūroje arba Izraelio valstybėje, žiūrite į žydus ir į Izraelio valstybę, galite galvoti, kad juk žydai tikrai nori, jog persekiojimai liautųsi, jie nori, jog su jais būtų elgiamasi kaip su visais kitais žmonėmis – be persekiojimų. Tačiau jūs nesuprantate mąstymo, kuris šiuo metu yra užvaldęs Izraelio valstybę ir kuris kaip koks tironas netoleruoja nepritarimo. Šis mąstymas yra troškimas būti ypatingais. Ir, žinoma, šiame mąstyme įstrigę žmonės norėtų, kad visi žmonės Žemėje su jais elgtųsi kaip su pranašesniais už kitus. Žydai iš tiesų gali įsivaizduoti svajonę, kurioje visi kiti žmonės pripažintų juos išrinktaisiais Dievo žmonėmis ir atitinkamai pagal tai su jais elgtųsi. Tačiau jie yra lygiai taip pat laimingi, įsivaizduodami esantys ypatingi, nes kiti žmonės juos persekioja, kadangi tai taip pat patvirtina jų svajonę, kad jie yra išskirtiniai, kad jie yra ypatingi.

Ar suvokiate, mano mylimieji? Jeigu žydai norėtų, kad persekiojimai liautųsi, kaip tai galėtų įvykti? Na, jeigu kiti žmonės liautųsi persekioti žydus, ką tai reikštų? Tai reikštų, kad šie kiti žmonės su žydais ėmė elgtis kaip ir su visais kitais. O jeigu su žydais staiga būtų pradėta elgtis kaip ir su visais kitais žmonėmis, ką tai reikštų? Na, tai reikštų, kad žydai nėra kitokie, nėra ypatingi, argi ne taip? Ir todėl – staiga – žydai susidurtų su būtinybe tirti save ir savo svajonę jaustis ypatingais, jaustis Dievo išrinktaisiais žmonėmis. O to jie nenori daryti. Jie nenori pažvelgti į tą rąstą savo akyje, ir todėl koncentruojasi į krislą kitų žmonių akyse. Ir kuo labiau kiti žmonės persekioja žydus, tuo geresnį pasiteisinimą žydai turi ieškoti krislo kitų žmonių akyse ir neieškoti rąsto savo akyje.

Būtent taip veikia žmogiška sąmonė, mano mylimieji. Šitaip ji veikia ne tik žyduose, nes iš tiesų matote, kad ir kiti žmonės pasaulyje turi šį poreikį būti ypatingais. Iš tiesų nereikėtų praleisti pro akis daugybę musulmonų, kurie taip pat nori būti ypatingais, galvodami, kad islamas yra pranašiausia religija, vienintelė tikra religija. Ir iš tiesų neturėtume pamiršti daugelio krikščionių, kurie turi lygiai tokią pačią sąmonę, galvodami, kad Kristus yra vieninteliai vartai į Dievo karalystę, ir todėl krikščionybė tikrai yra pranašiausia religija, ir todėl jie yra ypatingi, kas juose iš tiesų pagimdo norą būti persekiojamais, kaip jie buvo persekiojami Romos dienomis.

Egzistuoja sąmonės būsena, žmogiškos sąmonės elementas, kuris mėgsta būti persekiojamas, nes nori save laikyti auka. Tai yra dar viena nuo seniausių amžių atėjusi epinė drama, – kad esame blogio jėgos aukos, kurios negalime kontroliuoti, tačiau vieną dieną Dievas pasirodys danguje ir sugrąžins mus į pirminį mūsų būvį. Ir tuomet visi žmonės pamatys, kad mes visą tą laiką buvome pranašesni. O kadangi jie mus taip žiauriai persekiojo, jie turės pasijusti labai blogai! Tai yra epinė drama, kurioje tūkstančius metų buvo įstrigę milijonai žmonių, ir šie milijonai žmonių vis dar tebėra joje įstrigę ir šiandien. Net ir daugelis dvasingų ir Naujojo Amžiaus žmonių yra įstrigę šioje dramoje, kad vieną dieną kažkas įvyks, kas privers kitus žmones pamatyti, jog jie visą tą laiką buvo teisūs.

Ar iš tiesų tik tiek ir tesugebate sau įsivaizduoti? Nes jeigu taip, galiu jums pasakyti, kad jūsų vaizduotės lygis yra taip toli nuo to, ką aš jums galiu įsivaizduoti, kad beveik jaučiu nerandantis žodžių, kad paaiškinčiau jums, kaip galėtumėte įveikti atotrūkį. Nes iš tiesų, nesugebėsite suvokti, ką galiu jums ir jūsų vaidmeniui įsivaizduoti Aukso Amžiuje, kol neturėsite noro kvestionuoti savo epinių dramų, virš jų pakilti ir jas paleisti, tų epinių dramų, kuriose yra įstrigusi jūsų vaizduotė. Ir todėl, vėlgi, matote, kodėl šie mūsų jums perduoti mokymai apie epines dramas yra tokie svarbūs. Narstykite juos po kaulelį, jeigu norite. Kritikuokite juos, jeigu norite. Tačiau žinokite, kad šitaip tik dar tvirčiau pririšite save prie epinių dramų sąmonės. Tai yra jūsų pasirinkimas.

Už Izraelio sukūrimo slypinti sąmonė

Būdamas Laisvės Dievu, ginu laisvą valią. Ir todėl ginu laisvą valią Vidurio Rytuose. Yra visiškai priimtina, kad žmonės sau kurtųsi kokią tik nori patirtį. Ir todėl, kas yra Izraelio valstybė? Tai yra matrica, rolė, teatro scena tokioms sieloms, kurios turi neišpildytą troškimą patirti, ką reiškia būti pranašesniais už kitus. Atkreipkite dėmesį, jeigu norite – arba neatkreipkite dėmesio, jeigu nenorite – jog tai nereiškia, kad sakau, jog visi žmonės Izraelyje turi šį norą, šį troškimą jaustis pranašesniais. Tačiau iš tiesų sakau, kad Izraelio valstybė yra valdoma šios sąmonės. Tiesą sakant, noriu, kad suprastumėte, jog Izraelio valstybė buvo sukurta iš šios sąmonės.

Nes tie iš jūsų, kurie studijuosite Izraelio valstybę, suprasite, kad ji iš tiesų nebuvo sukurta pagal oficialiosios tarptautinės bendruomenės, padėjusios sukurti šią valstybę, įsivaizdavimą. Šiuolaikinės Izraelio valstybės kūrimas prasidėjo XIX-ame amžiuje, vieno žmogaus, tarptautinio bankininko, pavarde Rotšildas, vaizduotėje, kuris savęs nelaikė žydu tradicine šio žodžio prasme, bet buvo visiškai susitapatinęs su sąmone, kurioje jautė norą būti pranašesniu, ir norėjo pinigų pagalba susikurti valdžią ir tuomet jaustis pranašesniu per šią valdžią.

Būtent ši sąmonė paruošė dirvą vėlesniam Izraelio valstybės atsiradimui. Studijuokite istoriją, kurią pripažįsta net ir pati Izraelio valstybė, ir pamatysite ne tik Rotšildų įtaką, bet ir kitų tarptautinių bankininkų ir finansininkų įtaką. Jie finansavo ir rėmė Izraelio valstybės sukūrimą, ne todėl, kad jiems rūpėjo žmonės – ne todėl, kad jiems rūpėjo žydai ar žydų religija, ar žydų kultūra, o todėl, kad buvo įstrigę pranašumo svajonėje. Ir jie matė, kad tai iš tiesų yra vienas iš būdų – sukurti valstybę, kuri galėtų įgyvendinti šią svajonę.

Ir jie puikiai suprato, kad tai gali atvesti į konfliktą su kitomis valstybėmis, su kitais žmonėmis, tačiau jie tai laikė papildoma nauda. Na ir dabar, mano mylimieji, yra žmonių, kurie žino, kad Rotšildai Europoje dažnai skolindavo pinigus dviejų šalių kariuomenių vystymui finansuoti, ir tuomet gamindavo ir pardavinėdavo ginklus, kol galiausiai įžiebdavo kibirkštį, kuri paskatindavo šių ginklų naudojimą ir sunaudojimą, dėl ko atsirasdavo dar didesnė ginklų paklausa. Tačiau už Izraelio valstybės sukūrimo slypėjusi sąmonė nebuvo tiesiog noras pelnytis iš konfliktų – jos esmė yra ta, kad konfliktas jai suteikia aukščiausią galios pojūtį.

Jeigu esate įstrigę sąmonėje, kurioje norite jaustis pranašesniais, turinčiais aukščiausią valdžią Žemėje, tai kas tuomet galėtų šią sąmonę maitinti labiau už tikėjimą, kad turite galią įstumti pasaulį į trečiąjį pasaulinį karą, kaip iš tiesų tikėjote įstūmę pasaulį į du ankstesnius pasaulinius karus? Tai yra aukščiausias iškreiptos galios padarinys, – kad jaučiate turintys galią sunaikinti pasaulį, sunaikinti Dievo planą, sunaikinti tai, ką Dievas pastatė. Idant galėtumėte įrodyti, jog jis suklydo suteikęs bendrakūrėjams laisvą valią, tuo pačiu suteikdamas jiems bendrakūrybinę galią, kuri gali jiems leisti sunaikinti visą planetą.

Izraelis iš tiesų yra skirtas ne žydams

Tai yra sąmonė, slypinti už šiuolaikinės Izraelio valstybės sukūrimo, ir jeigu pažvelgsite į tai iš tylos taško, pamatysite, kad tai niekaip nėra susiję su žydais. Dauguma žmonių, kurie yra žydai, nėra įstrigę šioje sąmonės būsenoje, tačiau jie tapo šios sąmonės aukomis, jos pėstininkais, dėl savo pačių turimos svajonės, kad žydų rasė yra išrinktieji Dievo žmonės. Tačiau pažvelkite į Izraelio valstybę. Tai yra teatras žmonėms, kurie nori patirti tam tikrą sąmonės būseną.

Na, o dabar, perženkite tarp krikščionių, žydų ir musulmonų plačiai paplitusį tikėjimą ir pripažinkite realybę, kad siela pergyvena fizinio kūno mirtį ir todėl gali laikui bėgant gyventi daugiau nei viename kūne. Kai žinote ir pripažįstate reinkarnacijos realybę, iš pradžių galite galvoti, kad žmonės, kurie šiandien yra žydai, žydais buvo visuose savo ankstesniuose įsikūnijimuose, tačiau tai nėra tiesa. Negalite atsekti sielų istorijos, žiūrėdami į išorinę žydų žmonių istoriją. Iš tiesų galite atsekti žydų žmones istorijos eigoje, tačiau tai nereiškia, jog tos pačios sielos vėl ir vėl inkarnuodavosi žydais per daugelį įsikūnijimų, kadangi didžioji jų dalis perėjo prie kitokių patyrimų, nes dauguma žmonių nėra taip įstrigę, kad norėtų patirti tą patį dalyką vėl ir vėl. Jie trokšta įvairovės, ką ši planeta ir yra sukurta jums su kaupu suteikti.

Tad štai ką noriu jums paaiškinti: Izraelio valstybė nėra skirta vienai žmonių grupei, ji netgi nėra skirta žydams. Šiuolaikinė Izraelio valstybė nebuvo sukurta žydams, ar žydais laikytumėte žmones, kurie šiandien yra žydai, ar sielas, kurios žydais buvo įsikūnijusios daugelį gyvenimų. Šiuolaikinė Izraelio valstybė iš tiesų yra sukurta kaip teatras grupei žmonių, grupei sielų, kurios vis dar tebėra įstrigusios toje sąmonėje, kurioje nori jaustis pranašesniais, ir be to dar nori patirti turinčios aukščiausią valdžią.

Izraelyje egzistuoja sąmonė – susieta su Masados sąmone, – kuri nori pademonstruoti herojišką pasipriešinimą, tariamai dėl aukštesnio tikslo, tokio kaip laisvė, tačiau tai iš tiesų tėra žmogiškojo ego troškimas įsirašyti į istoriją, atliekant tokį šokiruojantį veiksmą, kad tai trauktų visų vėlesnių kartų dėmesį. Ir taip pat Izraelio valstybėje egzistuoja sąmonė, kad Izraelio valstybė turi teisę gintis visomis įmanomomis priemonėmis, į kurias, žinoma, įeina ir atominiai ginklai. Ar matote, kad, kai apjungiate šias įžvalgas, suvokiate, jog Izraelyje egzistuoja sąmonė – padaras, – kuris nori sukurti atominį ragnaroką Izraelyje, arabų šalyse, kad tai būtų neištrinamai įrašyta į istoriją, nes būtent čia buvo panaudota didžiausio ginklo – atominės technologijos didžiausia galia. Ir todėl visos ateities kartos žiūrės į tai su baime.

Būtent toks beprotybės lygmuo slepiasi po paviršinėmis regimybėmis Izraelio valstybėje. Tuo pasižymi ne tik Izraelis, nes tą pačią sąmonę galite atrasti ir kitose pasaulio vietose, net ir Rusijoje, kurioje kai kurie žmonės nori panaudoti atominę technologiją Rusijos pranašumui susigrąžinti. Ir, žinoma, tą pačią sąmonę galite atrasti tam tikruose labai siauruose kariuomenės ratuose Jungtinėse Valstijose, kuri taip pat žavisi atominiais ginklais ir jų teikiama galia. Šią sąmonę galite atrasti Pakistane ir Indijoje, galite ją atrasti Kinijoje, galite ją atrasti Šiaurės Korėjoje – labiau kaip troškimą, nei realybę. Galite ją atrasti Irane, ją netgi galite atrasti – nors mažesniu intensyvumu – Anglijoje ir ypač Prancūzijoje. Ir ją galite atrasti kitose šalyse, kurios to trokšta, net ir teroristinėse organizacijose, taip vadinamoje Al-kaidoje, kurioje jų didžiausias troškimas yra susprogdinti atominę bombą virš kokio nors didelio miesto.

Matykite visas problemas iš tylos taško

Tai yra sąmonė, kuri turi būti apnuoginta, kuriai turi būti pažvelgta tiesiai į akis. Ir dabar šis pasiuntinys pakelia savo dešinę ranką su jam Surijos perduotu skeptru. Ir skeptras paliečia kaktą – trečiąją šio padaro akį. Ir pats padaras sumažėja nuo šio veiksmo, tačiau jis vis dar tebėra atkuriamas ir jo gyvastis yra palaikoma daugybės žmonių pasaulyje sąmonės. Ir todėl mums reikia tų, kurie yra budrūs ir nubudę išsakyti prašymus dėl šios konkrečios sąmonės ir šio padaro, kuris nori didžiausios galios ir galvoja, kad didžiausia galia yra galėjimas sunaikinti Žemę ir Dievo tikslą Žemei.

Tad iš tiesų daviau jums pakankamai peno pamąstymui viename mokyme, ir suprantu, kad tai gali būti trikdantys mokymai. Tačiau kodėl pradėjau mokymą kalbėdamas apie tylos tašką? Todėl, kad, kai esate tylos taške, niekas Žemėje negali jūsų trikdyti. Kai esate tylos taške, žvelgiate į Žemę, ir nejaučiate jokios panikos, jokios baimės, negalvojate, kad tuojau ateis pasaulio pabaiga. Šie jausmai gali egzistuoti tik žmogiškoje sąmonėje. Ir koks yra šių jausmų pagrindas? Vėlgi, ribota vaizduotė.

Kas yra laisva vaizduotė? Kas yra neribota vaizduotė? Kokia yra aukščiausia vaizduotė – aukščiausia regėjimo magija? Na tai yra, kaip Jėzus iš tiesų sakė: „Su Dievu viskas yra įmanoma“. Ir kai esate tylos taške, esate su Dievu, o Dievas yra su jumis. Ir todėl, galite pažvelgti į Žemę ir žinoti, kad su Dievu viskas yra įmanoma, su Dievu yra įmanoma įveikti šią tradiciją, šią sąmonę. Ir todėl jums nereikia bijoti pažvelgti į tą sąlygą, pažvelgti į tam tikrą sąmonės būseną. Nes žinote, kad, jeigu į ją nepažvelgsite, negalėsite pasinaudoti savo regėjimo magija, savo vaizduote, kad įsivaizduotumėte ją išnykstant.

Negalėsite į tai sukoncentruoti savo regėjimo magijos, jeigu nenorėsite į tai pažvelgti. Ir, žinoma, negalite naudotis savo regėjimo magija, jeigu į kažką žvelgiate iš žmogiškos sąmonės lygmens. Ir būtent dėl to yra taip nepaprastai svarbu, kad nežiūrėtumėte į problemas iš žmogiškos sąmonės, kurioje jaučiatės prislėgti šių problemų arba jaučiate paniką dėl jų. Įžengiate į tylos tašką, ir kai atrandate tylos tašką, kai įsitvirtinate tyloje, tuomet pažvelgiate į problemas. Nes dabar matote, kad jos nėra tikros, nėra amžinos, tai tik laikini miražai, kino ekrane suprojektuoti vaizdai. Ir matote, kaip lengvai juos galima pakeisti, pakeičiant kino juostą projektoriuje.

Ir iš pradžių pradedate keisti savo prote esančią kino juostą, idant neprojektuotumėte baimės, amžinumo ar neišvengiamumo įvaizdžių, bet projektuotumėte įvaizdį, kad šias sąlygas transformuoja Dievo šviesa, kad žmonės yra pažadinami iš savo ribotos sąmonės. Kad jie yra pažadinami naujai vizijai, kaip galima įveikti šias įsisenėjusias ir regimai neįveikiamas kliūtis, kaip įmanoma išspręsti šiuos neišsprendžiamus konfliktus, kaip įmanoma išspręsti neišsprendžiamas problemas, turint žinojimą, kad per tylą – viskas yra įmanoma.

Tad sveikinu jus iš tylos. Sakau jums sudie iš tylos, ir linkiu paskirti šiek tiek laiko susitelkti į šią tylą, idant patirtumėte savo pačių Esatį ir tuomet patirtumėte Esatį, kuria AŠ ESU. Vadinkite tai Sen Žermenu ar Laisvės Esatimi, ar kuo tiktai norite, tačiau užmegzkite su ja ryšį per savo pačių Esatį. Patirkite mano Esatį, ir aš pasidalinsiu su jumis savo Aukso Amžiaus Žemei vizija, taip pat ir Aukso Amžiaus Vidurio Rytams vizija. Tad sakau jums sudie, iš tylos, kuri nėra pasyvi tyla, bet aktyvi tyla, nes joje verda gyvenimas – Gyvenimas, kuris YRA Dievas!

Versta iš www.ascendedmasterlight.com

Visos teisės saugomos © 2010 Kim Michaels