Ar ne laikas sustoti ir palikti tuščių pažadų netikrą kelią?
Temos: 2012 buvo sunkūs metai – Dvasingi žmonės nelaikė pusiausvyros – Kristaus įžvalgumas ir kelias į Budiškumą – Kam reikalingas guru – Automatiško išganymo iliuzija – Budizmo esmė – Troškimas, kad kiti jumis žavėtųsi – Kas yra nušvitimas? – Kas sukūrė 2012 metų isteriją – Paruošta dirva nusivylimui – Realybės patikra – kaip iš tikrųjų vyksta dvasinis augimas? - Atraskite savo asmeninį Vidurio Kelią – Praeityje nėra aukščiausio mokymo – Jokia kosminė jėga ir jokie ciklai neatneš pokyčių – Septynerių metų ciklas naujiems mokymams – Vidurio Kelias ir kulminaciniai potyriai
Pakylėtasis Mokytojas Gautama Buda, 2013 metų sausio 1 d. per Kim Michaels
Gautama aš vardu, Budos titulu. Pasaulio Viešpats – mano tarnystė Žemės planetoje.
Kas yra varde? Kas titule? Kas yra tarnystėje? Tai, ką į juos įdedate. Tai, ką įdedu aš. O kas juose yra jums? Irgi tai, ką į juos įdedate.
2012 buvo sunkūs metai
Galbūt tai ir būtų geriausias 2012 metų apibūdinimas. Kai sakau: „Ką į juos įdedate“, svarbiausias klausimas, žinoma, yra, ar tai, ką įdedate ateina iš jūsų ego, ar iš jūsų aukštesniojo aš – iš aukštesnės Kristaus proto ir Budos proto vizijos.
Galiu jums pasakyti, kad 2012 Žemei buvo sunkūs metai. Tai buvo sunkūs metai mums, pakylėtiesiems mokytojams, dirbantiems su gyvybės srautais Žemėje. Tai buvo sunkūs metai elementalių karalijai ir, žinoma, sunkūs metai daugeliui gyvybės srautų, įsikūnijusių Žemėje.
Kodėl šie metai buvo tokie sunkūs? Sunkūs jie buvo todėl, kad 2012 buvo vieni iš tų metų, kai didelis skaičius iš aukščiausių dešimt procentų Žemės žmonių tikėjosi kažkokių didelių dramatiškų pokyčių, kurie kažkodėl turėjo įvykti automatiškai. Žinoma, tokių metų kaip šie yra buvę ir anksčiau. Pavyzdžiui, neseniai praėję du tūkstantieji ir kiti, tiek tolimoje, tiek ir ne tokioje tolimoje praeityje buvę metai.
Ar suvokiate, kad jūs, tie kurie esate įsikūnijime ir esate šiek tiek atviri dvasinei gyvenimo pusei, laikote svarbią pusiausvyrą likusiai žmonijai? Bet kaip išlaikyti geriausią įmanomą pusiausvyrą, aukščiausią pusiausvyros laipsnį? Tai įmanoma tik tuomet, kai patys išliekate pusiausvyroje. Argi tai neakivaizdu?
Tokiais metais kaip šie, kada daugelis žmonių tikisi, kad įvyks kažkas dramatiško, daugelis tarp aukščiausių dešimties procentų esančių žmonių praranda pusiausvyrą. Kai kurie pasiduoda baimei ir ima bijoti pasaulio pabaigos arba siaubingų gamtos kataklizmų ar neramumų visuomenėje. Kiti pasiduoda klaidingai euforijai, manydami, jog šiais metais pagaliau įvyks tas ilgai lauktas perversmas ir visa likusi žmonija pabus ir pamatys, ką šie žmonės manosi matę visą laiką, tai yra, kad jų religija arba dvasinė filosofija, dvasinis guru ar dvasinė organizacija yra vienintelė teisinga, kuri visus išgelbės, arba atneš aukštesnę sąmonę, arba aukso amžių, arba nušvitimą į Žemę.
Abi šios būsenos rodo pusiausvyros trūkumą. Ir kaip tuomet galite laikyti pusiausvyrą kitiems, jeigu patys nesate pusiausvyroje? Tai paprasčiausiai neįmanoma. Taigi, šiais metais, 2012-aisiais, ganėtinai didelis procentas žmonių, paprastai laikančių pusiausvyrą Žemei, nesugebėjo to daryti, nes viduje buvo be galo išsibalansavę, laukdami šito įvykio, kuris, jų manymu, turėjo įvykti arba vidurvasary, arba gruodžio 21-ąją, ar dar kuriuo kitu metu, kurio sulaukę tikėjosi įvyksiant kažką dramatišką, ko niekas negalėtų paneigti.
Dvasingi žmonės nelaikė pusiausvyros
Tad leiskite man, kaip Pasaulio Viešpačiui, pasinaudoti šia galimybe ir pasakyti, kad tie iš jūsų, kurie esate atviri dvasinei gyvenimo pusei, bet buvote įsukti 2012 metų isterijos, kaip ją anksčiau šiais metais pavadino Maha Čohanas, nelaikėte savo įprastinės pusiausvyros Žemei šiais metais. Tai reiškia, kad kiti žmonės turėjo užimti jūsų vietą ir laikyti pusiausvyrą, kurią paprastai laikote jūs. Be to, jie dar turėjo laikyti pusiausvyrą ir už jus, kad netaptumėte taip išsibalansavę, jog visam laikui nugarmėtumėte žemyn.
Tai reiškia, kad daugeliui kitų žmonių teko pakelti daug sunkesnę energijos naštą nei įprastai, kuri lyg juodas debesis – juodas iliuzijų debesis – kybojo virš Žemės ir veikė ją ypač stipriai.
Ir nors daugelis negirdės ir neskaitys, ką čia pasakysiu, pasinaudosiu galimybe kalbėti kolektyvinei sąmonei, kad joje išliktų įrašas, kuris lyg iškaltas akmenyje stovėtų tiems, kurie ateityje galbūt nubus ir supras, kad nebus nei kokių nors pasaulinio masto kataklizmų, kurie sunaikintų pasaulį ar civilizaciją, nei pasaulinio perversmo, kuris pažadintų visus dvasinei gyvenimo pusei ar tam tikram jos aprašymui, vaizduojamam jų mokyme. Tai gali padėti kai kuriems žmonėms ištrūkti iš šitos iliuzinės sąmonės būsenos.
Kai žvelgiame šiandien į Žemės planetą, matome, jog didžioji populiacijos dalis kietai miega. Jie tiki įvairiausiomis iliuzijomis, kad viskas yra gerai ir kad materialus gyvenimas yra viskas, ko jiems reikia. Jie tiki, kad jiems nebūtina prisiimti atsakomybės, pabusti ir pakeisti savo gyvenimo būdo.
Ir žinoma dar yra tie, esantys tarp žemiausių dešimties procentų, kurie taip pat yra įstrigę iliuzijoje ir mano privalantys kovoti šią epinę kovą prieš tą ar aną asmenį, prieš tą ar aną grupę, idėją, filosofinę sistemą, šalį, rasę, etninę grupę ir t.t.
Ir netgi tarp save dvasingais mokiniais laikančių vis dar yra manančių, kad jie privalo prieš kažką kovoti. Tačiau kaip padėsite planetai priartėti prie vienovės, jei manysite privalantys kovoti prieš kitus žmones ar netgi prieš tamsos jėgas? Nelaimėsite kovodami. Laimėsite įkūnydami Kristaus sąmonę, o po to – Budos sąmonę.
Kristaus įžvalgumas ir kelias į Budiškumą
Tad dabar palikime bendrąją populiaciją ir žemiausius dešimt procentų bei pereikime prie aukščiausių dešimties procentų. Dauguma žmonių, esančių tarp aukščiausių dešimt procentų, yra atviri dvasinei gyvenimo pusei, bet didžioji dauguma tarp jų neturi mūsų taip vadinamo Kristaus įžvalgumo. Kristaus įžvalgumas yra sugebėjimas atskirti Kristaus protą nuo antikristo proto.
Tai nėra kokių nors etikečių kūrimas ar badymas pirštais sakant: „Va Kristus, o va antikristas.“ Visų pirma tai yra ėjimas vidun, buvimas tyloje, atsisakant išorinio proto ir ego išankstinių nusistatymų, išankstinių nuomonių, lengvabūdiškų svaičiojimų, kaip viskas turėtų būti. Tai nėra noras, kad Kristus patvirtintų jūsų dabartinius įsitikinimus, o jeigu Kristus jų nepatvirtina, nenorite nieko apie tai girdėti ir bandote įgrūsti Kristų į savo proto dėžutę, į savo suvokimo filtrą.
Labai daug kam trūksta šio gebėjimo skaityti vibracijas, įžvelgti skirtumą tarp Kristaus proto vibracijų, Budos proto vibracijų ir antikristo proto, ar netgi anti-budos proto vibracijų. Ir nors iš tiesų tokio dalyko net negali būti, yra žmonių, kurie savo arogancijoje mano galintys kovoti prieš Budą ir pasipriešinti pusiausvyrai, kurią laikau šiai planetai.
Kokios yra šio įžvalgumo trūkumo pasekmės? Pasekmės yra tokios, kad nors šie žmonės yra atviri dvasinei gyvenimo pusei, daugelis jų yra pernelyg atviri. Jie atviri tokiai daugybei idėjų, plūduriuojančių internete, jog mėtosi šen ir ten, ten ir atgal, tikėdami truputį tuo, truputį anuo, paimdami gabalėlį to, gabalėlį ano, ir mėgindami viską suklijuoti į vieną krūvą, kol galiausiai jų protuose iškyla šitas gigantiškas kratinys, kuriame nėra jokios bendros temos, nes visi lopai skirtingi ir vargu ar iš viso vienas su kitu dera.
O tuomet, kai jau visiškai susipainioja, jie ima sekti stipriausiu balsu, sakančiu: „Dabar nutiks tai, nes šie metai tokie ypatingi. Dabar bus kataklizmai, arba dabar įvyks prabudimas ir Žemė automatiškai pakils į 5-ąją dimensiją“, ar dar kokia panaši istorija. Ir juos suvilioja jų pačių troškimas, kuris iš tiesų yra vidinis troškimas įveikti painiavą savo pačių protuose, noras, kad koks nors išorinis įvykis, guru arba gelbėtojas ateitų ir pasakytų jiems: „Štai tiesa, štai Kristus.“
Kam reikalingas guru
Bet kaip jūs įgysite Kristaus įžvalgumą, jeigu kiekvieną kartą išorinis guru turi jums pasakinėti, kas yra Kristus, o kas nėra Kristus? Žinoma, yra labai gera ir naudinga kurį laiką turėti guru, kuris suteiktų atskaitos tašką ir duotų konkrečius pavyzdžius, kas yra Kristus, o kas yra antikristas. Bet neišsiugdysite Kristaus įžvalgumo nepaliaujamai sekdami paskui guru, ištikimai tarnaudami guru, būdami net ir reginčio guru aklais pasekėjais.
Įžvalgumą išsiugdysite tiktai išdrįsę naudotis savo pačių vidiniais sugebėjimais. Ir nors galbūt suklysite daug kartų, tačiau kiekvieną kartą išdrįsę patys vertinti, pasimokysite. Šitaip palaipsniui vystysite savo įžvalgumą, tai yra, jeigu laikysitės vieno paprasto reikalavimo – būsite pasirengę pažvelgti į save, ieškoti to, ką Jėzus taip taikliai pavadino – rąsto savo akyje – užuot visą savo dėmesį sutelkę krislo paieškoms savo brolių akyse.
Pažiūrėkite į tuos žmones, apie kuriuos kalbu, kurių protuose sukrautas šis paskirų įsitikinimų kratinys. Pamatysite, kad daugeliu atveju šiuos skirtingus įsitikinimus jie priėmė todėl, kad nenorėjo pažvelgti į save, į savo pačių psichiką.
Automatiško išganymo iliuzija
Jie patikėjo dažniausiai tarp dvasingų žmonių pasitaikančia iliuzija – kad egzistuoja koks nors automatiškas kelias į išganymą ir tereikia jiems atlikti kokią nors dvasinę techniką arba ritualą, arba kur nors nuvažiuoti, palankyti kokius nors kursus, nuvažiuoti į meditacijos seminarą, pulti į tą ar aną kraštutinumą, ir staiga jie magiškai pasikeis, be būtinybės pažvelgti į save.
Argi ne tas pats, kaip daug kartų aiškinome, yra ir su religingais žmonėmis, kurie nori automatiško išganymo, tikėdami, jog pakanka priklausyti tai ar anai religijai, būti Budos, Kristaus ar Alacho pasekėju, ir staiga jie vieną dieną taps išganyti? Ar nematote to paties psichologinio mechanizmo visoj šitoj fantazijoj, kad gruodžio 21-ąją 2012 metais Žemė stebuklingai pakils į kitą dimensiją ir visi Žemės žmonės staiga išvys dvasinę gyvenimo pusę?
Mano mylimieji, gerai būti atviru dvasinei gyvenimo pusei, tačiau nėra gerai būti atviru bet kokiai idėjai. Todėl, kad daugumą idėjų internete specialiai skleidžia netikri mokytojai, siekiantys apgauti žmoniją. Turite pasiekti tokią būseną, kuomet savo prote turėtumėte lyg kokias svarstykles. Kai susiduriate su nauja idėja, padedate ją ant svarstyklių. Jeigu svarstyklės nusvyra pernelyg žemai į vieną pusę arba pakyla pernelyg aukštai į kitą pusę, tuomet žinote, jog šioje idėjoje nėra pusiausvyros. Kažkas su ja yra ne taip, kažkas yra ne visiškai teisinga.
Bet ko reikia, norint surasti pusiausvyrą? Reikia, kad būtumėte pasiruošę pasinaudoti esminiu savivoką turinčių būtybių gebėjimu – nepaprastu gebėjimu – suvokti save. Šis gebėjimas leidžia jums atsitraukti ir pažvelgti į save iš šono.
Budizmo esmė
Kas yra tikroji Budizmo filosofijos arba religijos esmė? Savistaba. Tai reiškia, kad išeinate už savo įprastinio aš ribų ir matote, kad jūsų išorinis aš, per kurį paprastai save išreiškiate, nėra tai, kuo norėtumėte būti, nėra tai, į ką norėtumėte sutelkti savo dėmesį. Ir tuomet galite sąmoningai, pasinaudodami kokia nors sistema ar metodu, pakelti savo sąmonę, pakeisti tą aš, jį transformuoti, leisti jo dalims numirti, leisti savo ego mirti, kad galėtumėte patirti persikeitimą į aukštesnįjį aš.
Be šios savistabos negalite netgi pradėti kelionės Kristaus ir Budos keliu. Tiek daug žmonių siekia arba pažeminti kitus arba surasti tą stebuklingąjį gėrimą, kuris pavers juos nušvitusiais. Kiek dar ilgai šoksite aplink šį aukso veršį? Kiek ilgai vaikysitės aukso puodo vaivorykštės gale? Ar dar negana tų kelių pastarųjų metų, kai tikėjotės šio dramatiško įvykio 2012-aisiais, o dabar sėdit ir mąstot, kodėl nieko neįvyko?
Jokiu būdu nemėginu jūsų žeminti, kritikuoti ar kaltinti. Tiesiog klausiu jūsų: Ar negana jums vaikytis šitų netikrų mokytojų žeriamų aukso pažadų, kurie niekada neišsipildys? Ar ne laikas atsitraukti žingsnį atgal ir paklausti: „Koks yra tikrasis Budos kelias? Koks yra tikrasis Kristaus kelias? Koks yra kelias pakylėtųjų mokytojų, kurie iš tiesų pakilo iš Žemės ir todėl turi žinoti kelią – priešingai tiems netikriems mokytojams, kurie dar neatrado kelio, arba kurie maištaudami nusprendė tyčia neiti tuo keliu, tuo pačiu siekdami suklaidinti kitus ir sutrukdyti jiems atrasti tikrąjį kelią?“
Nėra sunku atrasti tikrąjį kelią, jei tik nebijote pažvelgti į save. Jeigu nebijote prisiimti atsakomybės ir suvokti, kad tiktai jūs pats galite pakeisti save, nes nei aš, nei Jėzus, nei koks nors kitas guru už jus to nepadarys. Tą padaryti privalote jūs pats, savo paties pasirinkimais. Bet padaryti tai privalote darydami geresnius pasirinkimus už tuos, kuriuos padarėte praeityje.
O kaip padaryti geresnius pasirinkimus už tuos, kuriuos padarėte praeityje? Tai galite padaryti, pamatydami kažką, ko nematėte praeityje. O kaip pamatyti tai, ko nematėte praeityje? Pažvelgiant į save. Pažvelgiant į veidrodį. Paprašant savo Kristaus AŠ, savo AŠ ESU Esaties, savo pakylėtųjų guru ar netgi kitų žmonių, paprašant jų vienu metu parodyti vieną dalyką, vieną mažyti žingsnelį, kurį jums reikia įveikti.
Troškimas, kad kiti jumis žavėtųsi
Ir šiuo atžvilgiu išmintingiau būtų neklausti kitų žmonių, nes kartais jie yra linkę arba perkelti ant jūsų savo neišspręstas psichologines problemas arba jie nori, kad pasikeistumėte visas iš karto. Mes, pakylėtieji guru ir jūsų Kristaus AŠ, duosime jums tik tiek, kiek pajėgsite pakelti. Parodysime jums vieną mažytį žingsnelį, kurį dabar galite žengti ir kuris iš jūsų nepareikalaus per daug jėgų, jūsų nesugniuždys ir neišmuš jūsų iš vėžių.
Pažiūrėkite, kas dažnai nutinka tarp dvasingų žmonių. Pažvelkite, kaip dažnai žmonės linkę galvoti, jog dvasiniame kelyje svarbiausia yra matomi, apčiuopiami rezultatai. Tokie rezultatai, kuriuos kiti pamatę, galėtų žavėtis jumis – tokiu dvasingu žmogumi. Ir ką gi žmonės galvoja būdami tokioje proto būsenoje? Jie galvoja, kad, norint pasiekti aukščiausių rezultatų, jie turi griebtis kraštutinių priemonių arba padaryti kažką įspūdingo, ko dar niekas nėra daręs.
Kodėl prieš 2500 metų kalbėjau apie Vidurio Kelią, mano mylimieji? Gal manote, kad įmanoma Vidurio keliu nukeliauti į kokį nors kraštutinumą? Bet ar gali taip būti? Negi nepradėjote suprasti, studijuodami mokymą apie non-dualizmą, kurį davėme per šį pasiuntinį ir per kitus šaltinius, negi nepradėjote suprasti, kad Vidurio Kelias nėra vidurys tarp dviejų kraštutinumų? Jis egzistuoja absoliučiai kitoje plotmėje, kuri yra aukščiau už visus kraštutinumus.
Nustokite galvoti, kad turite pasiekti kažkokių apčiuopiamų rezultatų, kuriuos galėtų matyti kiti. Tai ego žaidimas. Ego nori būti pastebėtas, nori išsiskirti, nori jaustis dvasingesniu už kitus. Tačiau, ką sakė Jėzus? „Kas nori iš jūsų būti didžiausias, tebūna visų jūsų tarnas.“ Kai iš tiesų įgyjate dvasinių pasiekimų, nesirodote ir nesipuikuojate jais prieš kitus.
Kas yra nušvitimas?
Yra daug mokytojų, pasiekusių Kristaus sąmonę arba Budos sąmonę, kurie niekada lengvabūdiškai to nerodo ir nedemonstruoja. Nes ką gi reiškia pasiekti Kristaus ir Budos sąmonę? Tai reiškia, jog pradedate matyti vienovę, slypinčią po išoriniais reiškiniais, verčiančiais jus manyti, kad iš tiesų esate atskiros būtybės, atskirtos nuo savo šaltinio ir nuo kitų žmonių. Kai prasiskverbiate pro šią iliuziją, priartėjate prie nušvitimo. Bet jei iš tiesų pasiekėte nušvitimą, ar jums bereikia sakyti, kad esate nušvitęs?
Kas yra nušvitimas? Nušvitimas įvyksta tuomet, kai paleidžiate visas iliuzijas ir regimybes, kurias sukūrė antikristo protas. Tai reiškia, kad jumyse nebelieka poreikio klijuoti kitiems ir sau kokias nors etiketes. Juk argi ne tai daro žmonės; ieškodami krislo kito akyje? Jie tuomet užklijuoja etiketę ir sako: „Tas yra tai, o anas yra šitai ir, tas yra gerai, o anas yra blogai.“ Ir žaidžia jie šį etikečių klijavimo žaidimą ištisą gyvenimą ir daugybę gyvenimų. Daugelis jų naudojasi dvasiniu mokymu – kuris buvo skirtas išlaisvinti juos nuo etikečių klijavimo žaidimo – stengdamiesi dar labiau „patobulėti“ šiame etikečių klijavimo mene.
Kokia to prasmė? Koks tikslas? Ir koks gi gali būti tikslas, jeigu tai tik ego žaidimas! Ar manote, kad Buda vaikščiotų visiems klijuodamas etiketes arba pasikabintų etiketę sau – „aš nušvitęs“? Būti nušvitusiu reiškia, kad daugiau net nebenustatinėjate, ar jūs aukštesnėje ar žemesnėje sąmonėje, nes nebeturite jokių etikečių. Jei pasakysite: „Aš esu nušvitęs“, tai išgirdusieji pradės jums klijuoti savo etiketes. Jie pradės jus garbinti ir aukštini, ką ir matote vykstant su dauguma guru Naujojo Amžiaus ir kituose dvasiniuose judėjimuose.
Bet kaip tai padės žmonėms ištrūkti iš etikečių klijavimo sąmonės? Argi nėra taip, kad išaukštindami kitą, turite pažeminti save? Kai sakote: „Gautama yra Buda,“ automatiškai tvirtinate: „Aš nesu Buda.“ Tai reiškia, kad neigiate savo Budiškumą. Tuo nenoriu pasakyti, kad vaikščiodami ir kartodami: „Aš esu Buda“, per savo ego, jūs būsite Buda. Buda būsite tuomet, kai pasieksite tašką, kuomet nei teigsite, nei neigsite esantis Buda. Todėl, kad nebeturėsite etikečių.
Kas sukūrė 2012 metų isteriją
Argi nematote dilemos, su kuria susidūriau tuomet, prieš daugybę metų, ir su kuria susiduria visi dvasiniai mokytojai? Kaip galėsime padėti žmonėms, jei su jais nebendrausime vieninteliu jiems suprantamu būdu – žodžiais?
Žodžius galima interpretuoti. Žmonės perkelia savo interpretacijas ant žodžių, užuot ieškoję, kas slypi už jų, užuot pasinaudoję žodžiais įgyti tiesioginiam patyrimui, slypinčiam už žodžių, kuris vienintelis jiems padėtų atrakinti tai, ką jais norima pasakyti. Daugybė dvasingumu besidominčių žmonių studijuoja mokymus, bet daro tai vien žodžių lygmenyje. Jie neieško, kas už jų slypi, neieško transcendentinės patirties, slypinčios už žodžių.
Tad kodėl tokia daugybė žmonių patikėjo šia 2012-ųjų isterija? Todėl, kad žodžių lygmenyje buvo sukurta interpretacija. Būkite sąžiningi ir pažvelkite, nuo ko prasidėjo visas šitas mitas apie 2012 metus. Vienas žmogus ištarė žodį „pranašystė“, kiti pradėjo cituoti ir interpretuoti, kol palaipsniui, bėgant metams ir dešimtmečiams, buvo sukurtas visas šitas miražas, šis Babelio bokštas, neturintis beveik jokio ryšio su realybe. Tai buvo namas, pastatytas ant smėlio. Tai buvo absoliuti iliuzija.
Neneigiu, kad egzistuoja tam tikri ciklai. Neneigiu, kad kai kuriais atžvilgiais 2012-ieji yra lūžio taškas; apie tai kalbėjome anksčiau. Vis dėlto tai nėra lūžio taškas ta prasme, kad kokia nors išorinė jėga ar išorinis ciklas automatiškai sukurs Žemėje pokyčius. Mes daug kartų mėginome paaiškinti, kad vienintelė Žemę pakeisianti jėga yra pasikeitimas kolektyvinėje žmonijos sąmonėje, o jos kaita turi prasidėti nuo pokyčių kritinės masės individų sąmonėje.
Didžia dalimi 2012-uosius reikšmingais pavertė dvasingų žmonių lūkestis, kad šie metai bus kažkuo ypatingi. Ar nematote, kad tai tik namas, pastatytas ant smėlio? Negalite sukurti lūkesčio, paremto atskirties sąmone, ir tikėtis, kad jis pastūmės planetą aukštyn, Vienovės link.
Paruošta dirva nusivylimui
Jis neišvengiamai privalėjo baigtis nusivylimu. Ir tuomet tie, kurie tikėjosi kokios nors dramos – pasaulinės katastrofos ar pakilimo į kitą dimensiją – neišvengiamai pajunta aštriausią velnio įrankį – nusivylimą. Jus apninka abejonės, ką taip pat matėte nutinkant daugybei krikščionių, tikėjusių, kad atėjus tam tikrai datai įvyks pasaulio pabaiga ar sugrįš Jėzus. O dabar ši data praėjo ir lauktas įvykis neįvyko, todėl jie ima abejoti.
Po to greitai seka nusivylimas ir nusiminimas. Galvojate: kam visa tai? Negi viskas tebuvo iliuzija? Negi visos šitos dvasingos kalbos tebuvo iliuzija?
Bet matote, už visų šitų susižavėjimų išoriniais fenomenais egzistuoja tikras dvasinis kelias. Mes, pakylėtieji mokytojai, patys ėjome tuo keliu ir daugybę kartų įrodėme, jog šis kelias tikras. Ką padarė vienas, visi padaryti gali. Tačiau negalite to padaryti per ego – per ego lūkesčius ir miražus – tai galite padaryti tik per Kristaus protą ir Budos protą.
Realybės patikra – kaip iš tikrųjų vyksta dvasinis augimas?
Bet jeigu atliksite realybės patikrą, suprasite, jog neklydote tikėdami dvasine gyvenimo puse. Suklydote kitur, pasidavę savo ego ir netikrų mokytojų išvedžiojimams. Taip nutiko todėl, kad jūsų požiūris į dvasingumą nebuvo pusiausvyroje.
Tai nereiškia, kad dabar turite save kritikuoti arba jausti kaltę. Visgi tai reiškia, kad turite suvokti, jog jūsų požiūris nebuvo pats aukščiausias, todėl būtina priimti aukštesnį požiūrį, kuriame visų pirma siekiate pusiausvyros. Siekiate pusiausvyros, o ne kulminacinių potyrių ar išorinių rezultatų. Liaujatės matuoti ir atrandate tikrąjį dvasinį kelią, bei taikote jį praktikoje, net jei atrodo, kad ištisus metus nedarote jokio progreso. Tačiau, jeigu taikote tikrą kelią, progresas IŠ TIESŲ vyksta vidinėse plotmėse. Net jeigu kartais išoriniam protui taip ir neatrodo.
Jums visiems buvo pateiktas klaidingas įvaizdis, kas nutiko Jėzui, man ir kitiems dvasiniams mokytojams. Jūs manote, kad buvome tokie ypatingi, jog mums nereikėjo eiti tuo pačiu keliu, kuriuo einate jūs. Tai iliuzija. Mes visi turėjome eiti laipsnišku keliu. Visi turėjome tvarkyti savo bagažą, spręsti neišspręstas psichologines problemas, iliuzijas, kuriomis tikėjome daugybę gyvenimų. Turėjome išvalyti kiekvieną purvo pėdsaką. Mums visiems šiai kelionei užbaigti prireikė daug laiko, ir ne kartą metų metus atrodydavo, jog stovime vietoje.
Tik pažvelkite į tą gana iliuzinę, šlovės aureole apsuptą Budos gyvenimo versiją, ir net ir iš jos pamatysite, kad praleidau daugybę metų sėdėdamas miške ir medituodamas. Galiu jus užtikrinti, kartais man atrodydavo, kad nieko daugiau nevyksta tik auga ir ilgėja mano plaukai ir nagai.
Atraskite savo asmeninį Vidurio Kelią
Mes visi tai patyrėme ir pasiekėme kelionės tikslą, nes nesustojome. Nesiliovėme dėję koją už kojos. Vis dėlto nesekėme aklai jokia sistema, nenusprendėme, kad: „A, dabar jau atradau tikrąjį kelią ir man tik reikia aklai juo sekti visą savo likusį gyvenimą ir būsiu išganytas.“
Juk argi aš metų metus neišsėdėjau galvodamas, kad turiu eiti tam tikru keliu? Bet tuomet kartą sustojau, žengiau žingsnį atgal ir tariau: „Ne, šis asketo kelias, šitas kraštutinumų kelias negali būti tai, ko ieškau. Turi būti aukštesnis kelias.“ Ir būtent tada atradau Vidurio Kelią.
Bet matote, yra ne vienas Vidurio Kelias. Yra Vidurio Kelias, kuris bendras visiems, tačiau taip pat yra Vidurio Kelias, kuris yra individualus kiekvienam žmogui. Jūs taip pat turite pasiekti tašką, kuomet sakysite: „Gana man jau mėtytis nuo vieno kraštutinumo prie kito. Laikas atrasti pusiausvyrą, atsitraukti atgal ir pažvelgti į tai, į ką iki šiol nenorėjau žiūrėti. Pažvelgti į save, į savo psichiką, užuot manius, jog privalau sekti ta ar ana išorine sistema, išorine technika, išoriniu mokymu, išoriniu guru.“
Jūs esate savo paties aukščiausi mokytojai, ta prasme, kad turi ateiti metas, kai būsite pasirengę pažvelgti į save ir įsiklausyti į savo aukštesnįjį aš ir į pakylėtuosius guru, kurie jums duos nurodymus iš vidaus. Žemiškieji mokytojai, žemiškieji mokymai gali jus nuvesti tik dalį kelio. Ateis toks metas, kai turėsite pasinaudoti šiuo mokymu, kad atrastumėte savo vidinį ryšį su savo paties aukštesniuoju aš. Jeigu peržiūrėtumėte www.askrealjesus.com, www.ascendedmasterlight.com ir www.ascendedmasteranswers.com svetaines, pamatytumėte, jog apie tai kalbėjome nuolatos, nuo pat 2002 metų.
Ir iš tiesų, tai yra vienas iš būdų atskirti tikrą mokymą nuo netikro. Ar tas mokymas sako jums eiti vidun ir siekti vidinio įsiklausymo, ar jis liepia sekti išoriniu guru, sekti juo nepaliaujamai, netaikant savo sugebėjimo pažvelgti į save iš šalies, iš už jūsų dabartinio aš ribų?
Praeityje nėra aukščiausio mokymo
Šiandien tarp daugelio dvasingumu besidominčių mokinių egzistuoja tendencija žiūrėti į mano mokymą, ar ir į kitus praeityje duotus mokymus, ir galvoti, kad tai yra kažkoks aukščiausias pasiekimas, aukščiausias mokymas, kuriam niekas niekada negalės prilygti. Galiu jums pasakyti, kad, kai daviau savo mokymą prieš 2500 metų, mane labai ribojo tuo metu žmonių apie pasaulį, o pirmiausia apie žmogaus psichiką, turėtos žinios. Žodžiai yra painūs, nes žodžio vertė priklauso tik nuo to, kokią prasmę žodžiui suteikia žmonės. Todėl negalite žodžiais paaiškinti to, ko nėra žmonių žodyne.
Turėtumėte sugebėti suprasti, kad šiandienos pasaulyje žmonės žino nepalyginamai daugiau, todėl dabar turime daug geresnes galimybes paaiškinti dalykus, nei prieš 2000 ar 2500 metų. Ar net dar seniau, kaip teigia kai kurie, sakantys, jog turi tos ar anos misterijų mokyklos mokymą, arba tos ar anos šventyklos Atlantidoje ar Lemūrijoje mokymą, ir panašiai.
Gyvenimas yra savitranscendencijos procesas. Gyvenimas nestovi vietoje. Tik mirtis stovi vietoje. Mėgindami stovėti vietoje jūs, žinoma, privalote ristis žemyn. Mes, pakylėtieji mokytojai, nestovime vietoje. Aš, Buda, nestoviu vietoje, nors ir esu amžinoje ramybėje.
Mes, pakylėtieji mokytojai, nuolatos transcenduojame save ir todėl šiandien esame aukščiau, nei buvome praeityje. Šiandien galime jums duoti aukštesnį mokymą nei galėjome duoti praeityje. Žinoma, žmonija taip pat nestovi vietoje ir šiandien yra sukaupusi žymiai daugiau žinių, todėl ir mes galime duoti aukštesnį, detalesnį mokymą, nei galėjome duoti praeityje.
Jokia kosminė jėga ir jokie ciklai neatneš pokyčių
Viskas kyla spirale aukštyn. Neprašau, kad į save žiūrėtumėte su puolusios mąstysenos negatyvumu, kuri nori jus priversti manyti, kad padarėte klaidą, patikėję 2012 metų fenomenu. Tiesiog prašau suvokti, kad turite potencialą pakilti aukščiau ir įsilieti į aukštyn kylančią spiralę.
Jums reikia laikytis patarimų, kuriuos čia daviau ir kuriuos davėme daugelyje kitų mokymų. Jums reikia transcenduoti. Bet pirmiausia jums reikia palikti idėją, kad koks nors kosminis ciklas nudirbs visą darbą už žmoniją. Tai yra nesąmonė.
Viskas Žemėje sukasi aplink laisvą valią. Jokiai kosminei jėgai niekada nebus leidžiama ateiti ir priversti Žemę pakilti į aukštesnę būseną. Tai padaryti privalo kritinė masė žmonių. Tačiau, kaip jau daug kartų aiškinome, egzistuoja limitas net ir tam, ką gali padaryti aukščiausiai esantys 10 procentų. Žemiausiai esantys 10 procentų – kai kurie iš jų galiausiai turės būti nuteisti ir pašalinti iš šitos planetos – ir 80 procentų turi būti pažadinti aukštesniam lygmeniui. Viską lemia laisvos valios sprendimai, o tiksliau tiesiog sprendimai, nes daugeliu atveju valia nėra laisva, kadangi vizija nėra laisva.
Raktas į augimą yra išplėsti žmonių viziją, kad jie sugebėtų priimti geresnius sprendimus. Tuomet Žemė galės būti akceleruota į taip vadinamą aukštesnę dimensiją. Žinoma, tai įvyks ne taip, kaip pranašavo daugelis taip vadinamųjų 2012 pranašų. Svarbiausia čia ne fizinis įvykis. Čia svarbiausia yra sąmonė. Pirmiausia tai įvyksta eteriniame, tuomet mentaliniame, po to emociniame lygmenyje, kol galiausiai pasiekia fizinį lygmenį. Tai, žinoma, užtrunka ilgiausiai, todėl mes visą dėmesį sutelkiame į tris aukštesniuosius lygmenis, palaipsniui leisdami, kad tai persifiltruotų į fizinę plotmę.
Septynerių metų ciklas naujiems mokymams
Matėte, kad pastaruosius keletą šių metų mėnesių mes buvome ganėtinai tylūs. Taip buvo tiesiog dėl to, kad kolektyvinė sąmonė šių lūkesčių įtakoje taip sutankėjo, jog mes buvome linkę tiesiog leisti metams pasibaigti, neduodami jokių naujų mokymų. Mes, žinoma, turime paruošę daug naujų mokymų, ir iš tiesų pradėsime visiškai naują naujų mokymų perdavimo ciklą.
Kai kurie iš jūsų, kurie studijavote mūsų mokymus ilgą laiką, galite pasijusti taip, lyg vėl grįžtume prie pagrindų. Ir, žvelgiant iš tam tikros perspektyvos, tai tiesa. Nes mes pradėsime duoti mokymą, kuriuo galėtų sekti žymiai daugiau žmonių, nes žymiai daugiau žmonių yra pasiruošę šiam mokymui. O pradėsime nuo mokymų apie esminius bendrakūrybinius sugebėjimus, kurie išreiškiami per septynis spindulius.
Padėję pamatą praeitų metų šaukiniais, tęsime šį ciklą ateinančius septyneris metus, per kuriuos kiekvieni metai bus paskirti vienam spinduliui, kuris bus pagrindinis tų metų spindulys, bet kartu neužmiršime ir kitų spindulių. Taigi, 2013 metų pagrindinis spindulys bus Pirmasis Spindulys, ir todėl Mokytojas MORE, Arkangelas Mykolas ir Herkulis bus pagrindiniai mokytojai. Tačiau, žinoma, mokytojas MORE žengs į priekį ir duos įvairius mokymus šiais metais, kartu su mūsų visų palaiminimu.
Mes pripažįstame, kad mokytojas MORE, kurį kai kurie iš jūsų praeityje pažinojote kaip El Morija, pasiekė Budos sąmonės lygį. Todėl iš tiesų prašau jūsų savo širdyse pasveikinti Budą Mokytoją MORE. Nes iš ties jis yra daugiau nei bet kada anksčiau, ir bus daugiau nei bet kada anksčiau kiekvieną akimirką, kiekvieną sekundę.
Ir verčiau jau žiūrėkite, kad neatsiliktumėte nuo jo ir nepargriūtumėte ant ego pakištos kojos, manydami, kad jeigu mes duodame mokymą, kurį gali suprasti nauji žmonės, jūs, kurie studijavote mūsų mokymus ilgą laiką, esate aukščiau to. Aš jums sakau, nė vienas iš jūsų nesate aukščiau to, ką mes duosime, nes visada egzistuoja skirtingi suvokimo lygiai. Ir praktiškai neatsirastų nė vieno, kuris negalėtų gauti naudos, pasitikrindamas, ar nepraleido kokio nors žingsnelio kelionėje nuo 48 iki 96 sąmonės lygio.
Mes nekantriai laukiame šių ateinančių metų. Tikimės pakelti savo našumą ir atnešti daug naujų mokymų, dabar, kai jau esame padėję pamatus – paruošę tinklalapių struktūrą, kad jie visa tai galėtų sutalpinti, bei naujas knygas, kurias ketiname išleisti.
Bet nenoriu visko per daug išpasakoti ir paliksiu tai atskleisti mokytojui MORE bei kitiems mokytojams, nes iš tikrųjų, mes jums duosime daug užuominų ateinančiomis dienomis, savaitėmis, mėnesiais ir metais.
Mes esame, visi mes, labai dėkingi daugeliui žmonių, kurie praėjusius 10 metų palaikė mūsų perduodamą mokymą per šį pasiuntinį. Dėkingi tiems, kurie kalbėjote mūsų duotus rožinius, invokacijas ir šaukinius, tiems, kurie studijavote mūsų mokymus, kurie įvairiausiais būdais palaikėte mūsų darbą, mes jums esame dėkingi. Be jūsų iš tiesų nebūtume galėję išlieti pamato, kuris yra pastatytas ant Kristaus Uolos ir kuris mums leis statyti dar aukščiau, nebijant, jog viskas subyrės nuo savo svorio.
Vidurio Kelias ir kulminaciniai potyriai
Visada turite prisiminti pusiausvyrą. Pusiausvyra yra raktas. Ji visada buvo raktas, nuo to laiko, kai ją padariau pagrindiniu raktu kolektyvinėje sąmonėje, prieš daugybę šimtmečių atnešęs idėją apie Vidurio Kelią. Be pusiausvyros nieko nepasieksite, nes galiausiai nuklysite taip toli, kad pargriūsite nuo savo svorio. Ir viską turėsite pradėti nuo pradžių, dažnai rimtai susižeidę arba iškreipę energijas, nors kai kada ir įgiję išminties iš tos patirties.
Vis dėlto nenorėtume, kad mūsų mokiniai augtų puldinėdami į kraštutinumus ir patirdami vieną krachą po kito. Mes norėtume, kad augtumėte eidami laipsnišku, lygiu, subalansuotu keliu. Tačiau, norint tai pasiekti, turite atiduoti daug iliuzijų, tarp jų ir iliuziją apie kažin kokį milžinišką šuolį į kokią tai fantastinę, epinę, aukštesnę sąmonę. Sakau jums, Vidurio Kelyje nėra jokių šuolių. Nėra jokių kulminacinių potyrių.
Iš ko sudarytas kulminacinis potyris? Iš kontrasto, mano mylimieji, kontrasto tarp kraštutinumų. Negi nematote? Būtent tai jums siūlo netikri mokytojai. Jie jums siūlo dramatiškas aukštumas, dramatišką šuolį. Tačiau toks jis tegali būti tik kontraste su lygiai tokia pačia dramatiška žemuma.
Jei tai yra kelias, kuriuo norite eiti, tuomet, be jokios abejonės, eikite juo. Mes tegalime nusilenkti jūsų laisvai valiai. Kelias, kurį siūlome mes, yra kelias, kuriame paliekate kontrastą ir jame nėra pakilimų. Nėra aukštumų, nėra žemumų. Tėra tik tai, ką vadinau Palaima, kuri neturi kontrasto. Nėra anti-palaimos, nors ir galite sugalvoti tokį žodį. Palaima neturi priešingybės. Palaima neturi kontrasto. Štai kodėl Buda yra ramybėje. Nes dėl ko gi liūdėti ar būti nusiminus, jei visada esate Vidurio Kelyje?
Duodu jums šį minčių vaizdinį 2013 metams. Jūs sėdite Budos pozoje, mano Esaties, mano Esybės apgobti. Pajuntate, kaip ant jūsų pradeda krapnoti labai švelnus lietutis. Tai lietutis iš septynių spindulių, susipynusių spalvingoje vaivorykščių kaskadoje, švelniai krentantis lyg užuolaida, be jokio didelio kontrasto.
Turbūt visi patyrėte, koks lengvas, švelnus ir šiltas būna pavasario lietus. Krenta nesitaškydamas, švelniai, ramiai. Nusileidžia iš aukštybių, pripildydamas visą jūsų aurą margaspalve subalansuota septynių spindulių šviesa, kol galiausiai patys pavirstate aukso puodu vaivorykštės uodegoje.
Šis auksas – tai auksinė Budos ramybė, ramybė, kuri aš esu. Ramybė, kurią jums duosiu, jei naudositės mūsų įrankiais, ir skirsite nors truputį laiko šio minčių vaizdinio, kurį jums daviau, meditacijai.
Taigi, visų mūsų vardu, dėkoju jums, o ypač tiems, kurie budėjote šiose vigilėse 2012 metais. Jūs esate tie, kurie laikėte pusiausvyrą už savo dvasios brolius ir seseris, pasiklydusius 2012 metų fenomeno kraštutinumuose. Be jūsų, be šių šaukinių vigilių, fizinėje erdvėje būtų įvykę daug katastrofų. Šie metai galėjo būti labai – labai kitoniški, mano mylimieji. Neverta apie tai išsamiau kalbėti, nes kas neįvyko, tas neįvyko, ir jums visiems tik geriau nuo to.
Tad leiskite sau pajusti, kad, nors gal taip ir neatrodo, visa tai buvo verta išverti, nes jūs padarėte skirtumą. Todėl Budos ramybe apgaubiu jus, nes Budos ramybė aš esu.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com