Tėvystė Naujame Amžiuje

Pakylėtoji Mokytoja Motina Marija per Kim Michaels, 2016 kovo 26 d., per Kim Michaels

Aš esu Pakylėtoji Mokytoja Motina Marija ir esu laiminga, galėdama pakalbėti tėvystės tema. Pirmiausia norėčiau, kad prisimintumėte visus paveikslus, kuriuose mane matėte laikant Kristaus kūdikį. Štai čia ta nuostabi jauna moteris, apsirengusi visiškai švariais drabužiais su vaiku, kuris, tiesą sakant, paprastai turi šiek tiek viršsvorio, tačiau vis dėlto yra nepriekaištingai aprengtas. Ir iš šių paveikslų galite susidaryti įvaizdį, kad aš buvau tobula mama, o Jėzus buvo tobulas vaikas.

Mūsų gyvenimas kartu, Jėzaus auklėjimas, buvo chaotiškas. Chaotiškas jis buvo dėl to, kad Jėzus buvo labai sunkus ir daug dėmesio reikalaujantis vaikas. Ir vienintelis būdas, kuriuo galėjau išgyventi toje aplinkoje, buvo būti ištikima pačiai sau, o tam, žinoma, reikėjo, kad pasistengčiau pažinti save. Tai buvo sunku, nes tuo metu buvau labai jauna.

Tad matote, jog pirmoji pamoka, kurią jums norėčiau duoti apie tėvystę, yra ta, jog pirmiausia reikėtų koncentruotis ne į vaikus, bet į save. Pirmiausia pažinkite save. Nes kaip gi kitaip žinosite, kaip elgtis su savo vaikais? Tai, žinoma, reiškia, kad einate dvasiniu keliu, kurį aprašėme tokioje daugybėje knygų ir daugybėje savo svetainėje duotų mokymų, per šį ar kitus pasiuntinius. Šiandien jums yra tiek daug prieinamos medžiagos, kuri nebuvo prieinama, kai aš ėjau šiuo keliu. Naudokitės tuo, nesvarbu, ar tik planuotumėte tapti tėvais, ar jau būtumėte tėvais. Pasistenkite bent truputį susiderinti su kelio esme ir atrasti, kas iš tiesų jūs esate ir ką iš tiesų norėtumėte nuveikti šiame gyvenime.

Matote, mano mylimieji, būti „gerais tėvais,“ pirmiausia iš tiesų iš jūsų reikalauja, kad pažintumėte save, kad pažintumėte save kaip tėvus. Jeigu prašysite savo vaiko, kad jis jums pasakytų, kokiais tėvais turėtumėte būti, prisišauksite katastrofą. Matote, nėra tiesa, kaip daugelis žmonių šiandien sako, kad viskam vadovauti turėtų jūsų vaikai.

Tai iš tiesų yra tiesa, kad ankstesnės kartos buvo pernelyg autoritarinės ir todėl blogai elgėsi su savo vaikais. Tačiau nėra tiesa, kad turėtumėte peršokti į priešingą kraštutinumą ir imti tikėtis, kad vaikai patys save išsiauklės. Jie to negali padaryti. Niekada nebuvo nė vieno vaiko, kuris būtų sugebėjęs pats save išsiauklėti. Jiems yra reikalingi tėvai, kad suteiktų jiems vedimą, ir, mano mylimieji, tai neprivalo būti tobulas vedimas. Visų pirma, turite būti savimi, turite išlikti ištikimais tam, kuo esate, ir turite apibrėžti ribas tam, kas jums yra priimtina ir nepriimtina jūsų namuose ir asmeniniame gyvenime.

O jūsų vaikų darbas yra prie to prisitaikyti ir konstruktyviai tuo pasinaudoti vėlesniame savo gyvenimo tarpsnyje. Jie gali daryti tai, ką darėte jūs. Jie gali sekti jūsų pavyzdžiu, arba jie gali išeiti už jūsų pavyzdžio ribų. Tačiau jeigu nenueisite į autoritarizmo kraštutinumą, jie prieš jus nemaištaus. Ir geriausias dalykas, kuris gali įvykti, yra tai, kad, kai pažįstate save ir esate atviri padėti savo vaikui pažinti save, tuomet ateis toks momentas vaiko gyvenime, kai tarp jūsų bus išsivystęs abipusis supratimas.

Pradėsite gerbti vienas kitą kaip individus. Vaikai kažkuriuo metu gali iš tiesų suvokti, kad būdas, kuriuo juos auklėjote, nėra vienintelis įmanomas būdas, tačiau tai buvo jūsų būdas. O kadangi esate tėvai, turite teisę juos auklėti šiuo būdu.

Kaip sakiau, yra labai svarbu gerai tėvystei, kad žinotumėte, kas esate, ir žinotumėte, ką toleruosite ir ko netoleruosite šiame gyvenime. Ir tai, žinoma, nėra tas dalykas, kurį žinome iš anksto. Galime to pilnai nežinoti, kai tampame tėvais, tačiau galime tai, laikui bėgant, išsiugdyti.

Norėčiau jums priminti, kad jums reikia suvokti, jog šiuolaikinis amžius fundamentaliai skiriasi nuo tų laikų, kai buvau Jėzaus mama prieš tokią daugybę amžių. Kadangi šiandien visi yra daug labiau užsiėmę ir jų dėmesio reikalauja daug daugiau dalykų nei anais laikais. Jums tiesiog būtų sunku patikėti, koks didžiulis skirtumas tarp to labai ramaus gyvenimo, kurį žmonės gyveno tuometinėmis įprastinėmis aplinkybėmis (kai nevykdavo karas), lyginant su tuo gyvenimu, kurį gyvenate šiandien.

Tas stresas, kurį jaučiate, gyvendami savo taip vadinamą įprastinį gyvenimą, yra nepalyginamai didesnis nei tai, ką patyriau prieš 2000 metų, ir jums reikėtų to nepamiršti. Neturėtumėte savęs taip griežtai teisti. Tai yra neįmanoma užduotis, kad abu tėvai turėtų ir darbą ir darytų karjerą. Turite vieną arba keletą vaikų, esate užimti savo kasdieniniame gyvenime, ir tuo pat metu, tariamai privalote išsaugoti romantiką savo santykiuose. Tai yra neįmanoma užduotis. Jums reikia pradėti suvokti, kad tai yra neįmanoma užduotis. Ir tuomet galėsite atitinkamai pakoreguoti savo lūkesčius ir nebesitikėti, kad galėsite tobulai atlikti neįmanomą užduotį.

Tiek daug tėvų šiandien buvo užprogramuoti manyti, kad turėtų būti tobuli. Niekas jūsų nemokė, kaip būti tėvais. Netgi neturite gerų pavyzdžių ir idealų, kuriais galėtumėte sekti. O be to, gyvenate labai užimtą šiuolaikinį gyvenimą. Negalite tikėtis tobulumo, mano mylimieji. Galiu jus užtikrinti, kad, žvelgiant iš dvasinės perspektyvos, iš jūsų nereikalaujama būti tobulais. Tuo nenoriu pasakyti, kad pateisinu įvairų vaikų išnaudojimą. Tiesiog kalbu apie daugelį žmonių, kurie yra normalūs, rūpestingi ir mylintys tėvai, kurie rūpinasi savo vaikais kaip sugeba geriausiai, tačiau vis tiek jaučiasi neadekvačiai šioje užduotyje, ir kuriems būtent tokią etiketę klijuoja visuomenė, kaimynai ir įvairios valdžios institucijos. Noriu jums pasakyti, kad norėčiau visą jūsų apgailestavimą ir gėdą, susijusią su tėvyste, paimti iš jūsų, jei tik panorėsite man tai atiduoti.

Iš tiesų niekuo nepasitarnausite gyvenimui, niekuo neprisidėsite prie visuomenės progreso, daužydami galvą į sieną dėl to, kad nebuvote tobuli tėvai – kai niekada net ir nebūtumėte galėję būti tobulais tėvais, ir kai iš jūsų nėra tikimasi, kad tokiais būsite. Matote, mano mylimieji, šalia jūsų augantis vaikas nėra tobula žmogiška būtybė, kai pas jus ateina.

Vienas iš pačių pavojingiausių ir didžiausią žalą nešančių šiuolaikinės kultūros aspektų yra tai, kad neigiate, tiek moksle, tiek ir krikščionybėje, reinkarnacijos realybę. Kažin kokiu tai būdu galvojate, kad pas jus atėję vaikai ateina kaip tuščias popieriaus lapas. Todėl, jeigu jūs juos auklėjate ir jie užauga nesugebėdami funkcionuoti visuomenėje arba demonstruoja anti-socialų elgesį, tai reiškia, kad buvote blogi tėvai. Realybė yra tokia, kad visi vaikai ateina iš ankstesnių gyvenimų, nešdamiesi tam tikrą bagažo kiekį: emocines, psichologines žaizdas, įvairius elgesio įpročius, įvairias mąstymo tendencijas, įvairius požiūrius į gyvenimą, kuriuos jie išsiugdė per daugelį gyvenimą ir kuriuos per daugelį gyvenimų stiprino.

Galite pamanyti, kad Jėzus buvo tobulas vaikas, bet jis taip pat atėjo, priešingai nei moko krikščionybė, su daugelio ankstesnių gyvenimų patirtimi, per kuriuos buvo išsiugdęs tam tikrą požiūrį, kad žino geriau už kitus. Daugelis vaikų, kurie gimsta šiandien, taip pat turi panašų požiūrį. Taip yra dėl to, kad, norėdami paspartinti žmonijos progresą, leidžiame šiandien vaikams ateiti į įsikūnijimą, kurie turi šiek tiek didesnius dvasinius pasiekimus nei jų tėvai.

Ir galite pažvelgti į savo pačių tėvus, dauguma iš jūsų. Jeigu būsite visiškai sąžiningi su savimi, pamatysite, kad iš tiesų turite didesnius dvasinius pasiekimus už savo tėvus. Tam tikrais atžvilgiais esate išmintingesni ir turite geresnę viziją už juos. Bet jeigu būsite lygiai taip pat sąžiningi, taip pat pamatysite, kad vis tiek buvo dalykų, kurių turėjote pasimokyti iš savo tėvų, nes nesugebėjote patys, būdami vaikais, savęs užauginti.

O dabar perkelkite tai savo pačių vaikams. Jūsų vaikai turi tam tikrus dalykus, kuriuos galbūt sugeba matyti aiškiau už jus, tačiau tai nereiškia, kad jie sugeba patys save užauginti. Faktas yra toks, kad šiandienos amžiuje mes leidžiame į įsikūnijimą ateiti tam tikroms sieloms, kurios iš tiesų yra truputį toliau pažengusios nei tai, kas yra laikoma norma pagal kolektyvinę sąmonę. Šioms sieloms, daugeliu atveju, yra leidžiama įsikūnyti šeimose, kuriose vienas arba abu tėvai yra atviri dvasinei gyvenimo pusei, nes jie turi didesnes galimybes suprasti šiuos vaikus.

Dalykas, kurį jums taip pat reikia suprasti apie šiuos vaikus, yra tai, kad jie dažnai, kartu su savo aukštesniais pasiekimais, yra išsiugdę tam tikras mąstymo tendencijas, kad jie kažin kokiu tai būdu žino geriau už visus ir kad jiems nereikia niekieno klausyti. Jie netgi gali turėti tam tikrą puikybę, tam tikrą aroganciją, jausdamiesi, kad jiems nereikia klausyti nė vieno žmogaus, kuris yra žemiau už juos. Ir lygiai taip pat, tiesą sakant, buvo ir su Jėzumi. Tad ką jums daryti su šiais vaikais?

Na, pirmiausia jums reikia suvokti, kas jie yra, ir reikia suvokti, kas esate jūs. Jums reikia suvokti, kad, nepaisant to, kad jie gali turėti truputį didesnius pasiekimus už jus, jie vis tiek ateina turėdami tam tikrą bagažą. Jie gali turėti potencialą kažką gyvenime pasiekti, kažką nuveikti dėl žmonijos, tačiau, kad galėtų šį potencialą įgyvendinti, jiems reikia įveikti disfunkcines, save žalojančias, save ribojančias tendencijas, kurias jie atsinešė su savimi iš ankstesnių gyvenimų, tame tarpe ir nepagarbą kitiems žmonėms.

Daugelis vaikų, kurie gimsta arba gimė per kelis praėjusius dešimtmečius turi šį pagarbos kitiems trūkumą. Tai, tiesą sakant, buvo kosminis eksperimentas, kuomet mes leidome šiems vaikams įsikūnyti. Jie iš tiesų turi potencialą pastūmėti visuomenę į priekį, tačiau jiems taip pat reikia kai ką savyje įveikti, kad galėtų šį potencialą įvykdyti. Tai, taip sakant, yra jūsų kaip tėvų galimybė padėti jiems tai įveikti. Tačiau, kad galėtumėte savo vaikams padėti tai įveikti, privalote patys įveikti savo ribotumus.

Jums reikia suprasti, mano mylimieji, kad, kai tam tikras vaikas yra priskiriamas tam tikrai porai arba vienišam tėvui/motinai, taip visada yra dėl to, kad abu jie gali kažko iš to pasimokyti. Tai tiesa, kad jūsų vaikas jus kažko moko, tačiau taip pat tiesa yra ir tai, kad ir jūsų vaikui reikia kažko iš jūsų pasimokyti. Dalykas tas, jog tam, kad galėtumėte padėti savo vaikui su jo arba jos pamoka, jums reikia atrasti tai, kas yra jumyse. O norint tai pasiekti, jums reikia pažvelgti į tai, kokios yra jūsų reakcijos į jūsų vaikų elgesio tendencijas. Jeigu jie elgiasi tam tikru būdu, – pavyzdžiui, jeigu jie nenori jūsų klausyti arba jeigu jie mano žinantys geriau už jus, arba mano kažkokiu būdu esantys pranašesni už jus – kaip jūs į tai reaguojate? Ar jaučiatės menkesni? Jaučiate kaltę? Jaučiatės nesantys pakankamai geri? Ar iš karto imate savimi abejoti?

Matote, mano mylimieji, tam, kad ši vaikų karta galėtų išpildyti savo buvimo įsikūnijime potencialą, jiems reikia įveikti savo puikybę ir aroganciją, ir reikia išsiugdyti esminę pagarbą kitiems žmonėms. Negalėsite padėti žmonėms, jeigu elgsitės taip, lyg būtumėte pranašesni už juos, net jeigu ir esate pranašesni tam tikrais aspektais. Nesate pranašesni už kitus, nesate geresni už kitus. Tai, kad žinote daugiau už kitus, tai, kad turite tam tikrus gebėjimus, kurių neturi kiti žmonės, nepadaro jūsų iš esmės geresniu žmogumi.

Ir tai yra ta pamoka, kurios Jėzus, kai įveikė savo paties problemas, iš tiesų mėgino išmokyti žmones, kad visi turi vienodą vertę Kristuje. Todėl jūsų potencialas yra išmokyti savo vaikus, jog, nepaisant to, kuo jie yra ar kuo manosi esantys, jiems reikia gerbti jus kaip žmogišką būtybę. Žinoma, kad galėtumėte savo vaikus to išmokyti, jums reikia gerbti save. Tai reiškia, kad jums reikia pažvelgti į save ir tarti: „Kokios yra mano žaizdos iš praeities?“

Daugelis jūsų vaikų atrodo arogantiški, nes jie viduje žino turintys vertę. Jie dar neišmoko suderinti to su esmine pagarba. Jūs galite juos to išmokyti, kai įveikiate savo pačių savivertės trūkumą. Ir tam mes, vėlgi, perdavėme daugybę įrankių, kurie jums gali padėti tai pasiekti, gali padėti išmokti mylėti save. Išmokti, kaip iš tiesų priimti savo kaip žmogiškos būtybės vertę, turinčios teisę būti šioje planetoje. Jūs turite teisę gyventi savo gyvenimą, nes jums nėra būtina būti tobulais, kad būtumėte verti gyventi Žemėje.

Pažvelkite į šią planetą. Ar tai tobula planeta, mano mylimieji? Tai kodėl tuomet manote, jog privalote būti tobuli, kad turėtumėte teisę čia būti? Turite teisę čia gyventi. Turite teisę būti savimi. Turite teisę mokytis ir augti per savo gyvenimą. Turite teisę eksperimentuoti su gyvenimu. Nei aš, nei jokia kita dvasinė būtybė nereikalaujame iš jūsų tobulumo. Mes nieko nereikalaujame. Mes siekiame jums padėti elgti geriausiai, kaip šiuo metu sugebate, atsižvelgiant į tai, kas esate, ir atsižvelgiant į jūsų išorines aplinkybes. Tam nėra būtina kad atitiktumėte kažkokį išorinį tobulumo standartą. Tam tereikia vieno: „Ar esate pasirengę mokytis? Ar esate pasirengę pažvelgti į save? Ar esate pasirengę elgtis geriau, nei elgiatės anksčiau?“

Štai kaip mes į jus žiūrime. Mes į jus nežiūrime per šį išorinį standartą, kuriuo jus teistume ar stengtumėmės jus pažeminti. Todėl nenorime, kad ir jūs patys save teistumėte. Norime, kad suvoktumėte, jog gyvenate pereinamajame laikotarpyje tarp labai autoritarinės visuomenės, kurioje daugelis jūsų užaugote, ir visiškai naujo amžiaus.

Ir koks yra vienas iš autoritarinės visuomenės padarinių? Padarinys yra tas, kad tokia visuomenė, visų pirma, siekia tobulumo. Šis tobulumo siekimas (kuomet visuomenė mano, kad, jei tik jai pavyks sugalvoti tobulą sistemą, bus įmanoma pasiekti tobulumą) paveikia tai, kaip tokia visuomenė žiūri į vaikus. Ir pirmiausia ji mano, kad jūs turėtumėte būti tobulais tėvais. Jeigu tokiais nesate, tai reiškia, jog privalu atrasti priežastį kodėl. Ir tuomet jie mėgina sugalvoti neklystančią sistemą, manydami, kad jei tik visi bus priversti sekti šia sistema, tuomet visi užaugins tobulus vaikus.

Mano mylimieji, to niekada nebus. To niekada nebuvo praeityje. Tai niekada neįvyks ateityje. Vandenio amžiuje, Vandenio laisvės amžiuje, kuriame tekate su dvasia, jums nereikalinga sistema, kad galėtumėte tekėti su dvasia. Jums reikalingas širdies atvirumas, noras susiderinti su savo aukštesniuoju aš, pasiryžimas pažvelgti į gyvenimą ir klausytis kitų. Jums reikalingas atvirumas. Jums nereikia turėti sistemos, kuomet savo išoriniu protu nuolatos mėgintumėte priversti save įtilpti į šios sistemos rėmus, tuo pat metu mėgindami priversti ir savo vaikus įtilpti į šios sistemos rėmus.

Vandenio amžiuje, ateinančių vaikų negalėsite priversti įtilpti į sistemos rėmus. Tačiau tai nereiškia, kad turėtumėte leisti jiems daryti ką tiktai nori. Jūs leidžiate sau būti savimi ir tuo būdu padedate vaikams būti savimi.

Versta iš www.ascendedmasterlight.com