Kuan Jin

Kuan Jin


Kuan Jin yra garbinama budizme kaip gailestingoji Gelbėtoja, Gailestingumo Bodisatva. Mylima kaip motina ir dangiškoji užtarėja, esanti arti kasdienių jai atsidavusių žmonių reikalų, Kuan Jin kaip budistų Madonos rolė yra panaši į Jėzaus motinos Marijos rolę Vakaruose. Visuose Tolimuosiuose Rytuose ją garbinantys žmonės siekia jos vedimo ir pagalbos visose gyvenimo srityse. Kuan Jin skirtus altorius galima atrasti šventyklose, namuose, nuošaliuose urvuose.

Vardas Kuan Ši Jin, kaip ji dažnai yra vadinama, reiškia, „toji, kuri žiūri, stebi, girdi pasaulio garsus.“ Pasak legendos, Kuan Jin jau buvo bežengianti į dangų, tačiau sustojo ant slenksčio, šio pasaulio šauksmams pasiekus jos ausis.

Kuan Jin yra gerbiama kaip motinų, jūreivių, pirklių, amatininkų globėja, kaip globėja tų, kuriuos persekioja teisėsauga, ir tų, kurie trokšta susilaukti palikuonių. Egzistuoja absoliutus pasitikėjimas Kuan Jin gelbėjančia malone ir gydomosiomis galiomis. Daugelis tiki, kad paprasčiausiai kartodami jos vardą, iš karto ją prisikviesite.

Ištisus šimtmečius Kuan Jin įkūnijo didįjį Mahajanos budizmo idealą savo bodisatvos rolėje – kas iš tiesų reiškia „bodhi arba nušvitusi būtybė,“ kuriai lemta tapti Buda, bet kuri atsisakė nirvanos palaimos, prisiekdama išgelbėti visus Dievo vaikus. Kuan Jin prisiėmė bodisatvos priesaiką dirbti su šios planetos ir šios saulės sistemos evoliucijomis, parodant joms pakylėtųjų mokytojų mokymų kelią.

Kuan Jin buvo garbinama Kinijoje, dar prieš budizmo atėjimą, o jam atėjus, budistai ją priėmė kaip Avalokitešvaros (Padmapani) įsikūnijimą. Ją garbinantys žmonės iškviečia bodisatvos galią ir gailestingą užtarimą mantra Om Mani Padme Hum – „Tebūna pasveikintas lotoso brangakmenis!“ Šie žodžiai taip pat buvo interpretuojami – „Tebūna pasveikinta Avalokitešvara, kuri yra brangakmenis jai atsidavusio mokinio lotoso širdyje!“

Pasak legendos, Avalokitešvara gimė iš baltos šviesos spindulio, kurį Amitabha, Beribės Šviesos Buda, išspinduliavo iš savo dešiniosios akies, būdamas pasinėręs į ekstazę. Todėl Avalokitešvara, arba Kuan Jin, yra laikoma Amitabhos „atspindžiu“ - maha karuna (didžiojo gailestingumo) tolesne emanacija arba įsikūnijimu, įsikūnijimu savybės, kurią atstovauja Amitabha. Ją garbinantys žmonės tiki, kad Kuan Jin, būdama gailestingąja gelbėtoja, išreiškia Amitabhos gailestingumą labiau tiesioginiu ir asmenišku būdu, ir kad maldos į ją yra atsakomos greičiau.

Yra plačiai tikima, kad Kuan Jin įsikūnijo trečiąja Miao Čuang Wang dukterimi, Čou dinastijoje, Šiaurinės Kinijos karalystės valdovų šeimoje maždaug 700 m. pr. Kr. Pasak legendos, ji buvo pasiryžusi pašvęsti save religiniam gyvenimui. Ji atsisakė tekėti, nepaisant jos tėvo įsakymo ir jos draugų maldavimų. Tačiau galiausiai jai buvo leista įstoti į Baltojo Paukščio Vienuolyną, esantį Lungšu, Hsien. Čia, jos tėvo paliepimu, jai buvo paskirtos labiausiai žeminančios užduotys, kurios visgi nė trupučio nesugebėjo sumažinti jos aistringos meilės Dievui.

Įpykdytas dukters pasišventimo, tėvas įsakė įvykdyti jai mirties bausmę, tačiau ją palietęs kardas sudužo į tūkstantį šukių. Tuomet jos tėvas liepė ją pasmaugti, tačiau kai jos siela paliko kūną ir nusileido į pragarą, ji perkeitė šį pragarą į rojų. Lotoso gėlės žiedas ją nuskraidino į Potu salą, šalia Nimpo, kur ji gyveno devynerius metus, gydydama ligonius ir gelbėdama sudužusių laivų jūreivius.

Sakoma, kad kartą, kai jai buvo pranešta, jog jos tėvas susirgo, ji atpjovė savo rankos gabalėlį ir panaudojo jį kaip vaistus, kurie išgelbėjo jam gyvybę. Pagautas dėkingumo, tėvas įsakė jos garbei pastatyti statulą ir nurodė skulptoriui pavaizduoti ją „visiškai susiformavusiomis rankomis ir akimis.“ Tačiau skulptorius neteisingai suprato šį nurodymą, ir iki pat šių dienų Kuan Jin kartais yra vaizduojama „su tūkstančiu rankų ir tūkstančių akių,“ kurių pagalba ji mato ir sugeba padėti daugybei žmonių.

Kuan Jin reprezentuoja gailestingumo ir užuojautos savybes Žemės evoliucijoms. Gailestingumo liepsna yra įrankis, kuriuo naudodamasis Kristus užtaria tuos, kurie suklydo, kurie negali pakelti pilnos Įstatymo naštos, reikalaujančio greito atpildo už kiekvieną pažeidimą. Gailestingumo savybė sušvelnina žmonijos grįžtančią karmą, sulaikydama teisingumo ranką iki to laiko, kol individai sugebės stoti akis į akį ir pasitikti savo žmogiškos sąmonės sukurtus kūrinius. Kuan Jin sako mums, kad „gailestingumas yra meilės savybė, užapvalinanti šiurkščius gyvenimo kampus, išgydanti eterinio kūno skaudulius, nuplaunanti nuodėmės purvą ir kovos jausmą, kol šie nepasireiškė fiziniame kūne ligos, irimo ir mirties pavidalu.“

„Gailestingumas yra stipriausia jėga visatoje,“ sako Kuan Jin, nes „jis yra Dievo valios jėga… Gailestingumo jėga yra meilės intensyvumas, kuri ištirpdys visas baimes, visas abejones, visą užsispyrėliškumą ir maištą rasėje… Įstatymo gailestingumas kartais būna labai griežtas, tačiau jis visada yra kantrus, visada tolerantiškas, ir regintis liepsną širdyje, kuri vis kyla, kyla ir kyla aukštyn pasitikti Kristaus.“

Gailestingumą kviesti turime ne tik patys sau; turime jį kviesti kiekvienai gyvybės dalelei – visiems, kurie mums kada nors pakenkė, kuriems pakenkėme mes. Sen Žermenas moko mus, kad, kai iškviečiame atleidimą, tai turi būti labai intensyvi meilė mūsų širdyje. Turime leisti vieni kitiems žinoti, kad atleidžiame ir kad prašome atleidimo. Ir tai yra nuolankumas sakyti: „Padariau bloga, ir prašau tavęs bei Dievo man atleisti.“

Kai iškviečiame atleidimo įstatymą, jis sprogsta pasipildamas žaižaruojančiomis kibirkštimis kaip fejerverkai, nudažydamas viską violetinės, purpurinės ir rausvos spalvos aura, nuplaudamas nemalonias sąlygas mūsų pasaulyje. Ir jis vis stiprėja, kol didžiulės energijos sferos iš mūsų širdies apgaubia visą pasaulį. Galite vizualizuoti savo mylimą žmogų, vaiką, žmogų, kuris jus laiko priešu, visą šalį ar planetą, apgaubtą šia briliantine gailestingumo liepsnos sfera, per kurią vilnija šios gailestingumo jūros bangos.

Yra skirtumas tarp nuodėmių atleidimo ir jų transmutavimo. Žmogus gali pavogti iš jūsų piniginę ir vėliau sakyti jums, kad gailisi, jog ją paėmė. Jūs galite jam atleisti, tačiau viskas tuo nesibaigia, kalbant karminiu požiūriu, ir nesibaigs tol, kol jis jums nesugrąžins piniginės su visais pinigais iki vieno cento, arba kol neatlygins žalos, kurią padarė. Atleidimas nėra karmos subalansavimas; tai yra karmos atidėjimas, suteikiant jums galimybę viską ištaisyti, kol jūsų dar neužgulė sunki nuodėmės našta.

Bodisatva Kuan Jin yra žinoma kaip Gailestingumo Deivė, nes ji įkūnija Dievo gailestingumo, užuojautos ir atleidimo savybes. Ji tarnauja Karminėje Valdyboje kaip septintojo spindulio (violetinio spindulio) atstovė. Ji taip pat tarnavo septintojo spindulio čohane du tūkstančius metų, kol Sen Žermenas perėmė iš jos šią tarnystę 18-ojo amžiaus pabaigoje.

Kuan Jin pakilo prieš tūkstančius metų ir davė bodisatvos priesaiką tarnauti Žemės planetai, kol visos jos evoliucijos taps laisvos. Iš savo eterinio ašramo, Gailestingumo Šventykloje, virš Pekino (Beidžing), Kinijoje, ji padeda žmonijos sieloms, mokydama juos, kaip balansuoti karmą ir įvykdyti savo dangiškąjį planą meile grįsta tarnyste gyvybei ir violetinės šviesos pritaikymu gyvenime.

Kuan Jin liepsna yra orchidėjų spalvos, rausva dangiškoji liepsna, švelninanti mėlyną Dievo valios liepsną. Jos gėlė yra rausvai violetinis lotosas; jo centre dominuoja rausva spalva, pereinanti į vis gilesnius violetinės spalvos atspalvius periferijoje.

Pagal Mark L. Prophet ir Elizabeth Clare Prophet knygą „The Masters and their Retreats“ (Mokytojai ir jų Ašramai), kurią sudarė Annice Booth.


2016-07-01 Kaip pakeisti lygybę Korėjoje
2005-10-22 Gailestingumas išlaisvina gyvybę