2.86 O Motina Marija, mes esame Viena Gyvenimo Upėje

Jėzaus Kristaus ir Motinos Marijos vardu, prašau, kad ši afirmacija pasklistų po masinę sąmonę ir pažadintų žmones realybei, jog jie yra gimę iš meilės.

Pradžioje buvo tik Meilė, veikli Meilė, kuri troško BŪTI DAUGIAU. Iš Meilės troškimo BŪTI DAUGIAU atsirado formų pasaulis, kaip pamatas kosminiam šokiui tarp Dangiškojo Mylimojo ir mylimosios. Gimusi iš Meilės, kūrinija nėra statiškas pasaulis, ji yra nuolatos tekanti, nuolatos save transcenduojanti Gyvenimo Upė, kurioje Dangiškasis Tėvas ir Dangiškoji Motina yra Viena.

Savo, kaip sąmoningos Būtybės, gyvenimo pradžioje, žinojau, kad AŠ ESU Meilės Vaikas. Aš taip pat troškau būti DAUGIAU ir džiaugsmingai bendrakūriau Gyvenimo Upėje. Savo Meilės būti DAUGIAU paskatintas, nusileidau į tankesnes sferas, idant pademonstruočiau, jog mylimoji gali būti viena su Dangiškuoju Mylimuoju net ir tamsos pasaulyje.

Tačiau kai mano Meilės dovaną vėl ir vėl atstūmė tie, kurie pamiršo esantys Meilės vaikai, lioviausi dalintis savo Meile, siekdamas paslėpti ją nuo niekintojų. Tai darydamas, atsiskyriau nuo Gyvenimo Upės ir pradėjau jaustis neišbaigtu. Pradėjau grimzti į dugno neturintį sūkurį, siekdamas kompensuoti savo neišbaigtumą įsigytais arba daromais „dalykais“ Žemėje. Siekiau pridengti savo nuogumą šio pasaulio „dalykais,“ įsikibdamas į juos visomis jėgomis.

Dabar suprantu, kad visa tai yra tuštybė ir tai niekada nesugrąžins man vientisumo. Nes kokia gi man nauda laimėti visą pasaulį, bet prarasti savo vientisumą? Vientisas būsiu tik tuomet, kai priimsiu, kad AŠ ESU Meilės Vaikas, ir kai leisiu Gyvenimo Upei tekėti per mane be jokių sąlygų.

Aš dabar girdžiu ir jaučiu nesustabdomą Gyvųjų Gyvenimo Upės Vandenų ūžesį, jiems tekant per mane, raginant mane palikti savo atskirą tapatumo jausmą ir vėl tapti laisvu būti Vienovėje su pačiu Gyvenimu. Aš dabar paleidžiu visą anti-meilę savo Esybėje ir jaučiu, kaip visą ją nuplauna Gyvieji Meilės Vandenys. O dabar, paskutiniu visiško atidavimo aktu, paleidžiu viską, prie ko laikiausi prisirišęs šiame pasaulyje. Paleidžiu ego ir jo desperatiškus mėginimus laikytis įsikibus iliuzijos, kad esu atskirtas nuo Gyvenimo Upės, kad Dangiškoji Saulė gali būti atskirta nuo Dangiškojo Tėvo ir Dangiškosios Motinos.

Tad panyru į Gyvenimo Upę ir jaučiu ekstatišką laisvę BŪTI, kuo AŠ ESU, vėl būti Meilės Vaiku, žinančiu, kad jį besąlygiškai myli Dangiškasis Tėvas ir asmeniškai myli Dangiškoji Motina. Leidžiu Gyviesiems Meilės Vandenims nuplauti visus prisirišimus prie bet kokių anti-meilės išraiškų, prisirišimus prie bet kokių iliuzijų, kad galiu būti atskirtas nuo Dangiškosios Meilės. Tad leidžiuosi būti paverčiamas tobulu Meilėje.

AŠ ESU Meilės Vaikas, ir dabar pilnai priimu, kad AŠ ESU Dievo Mylimasis(-oji). Liaujuosi bėgti nuo Besąlyginės Dangiškojo Tėvo Meilės ir Puoselėjančios Dangiškosios Motinos Meilės. Jausdamas per mano Esybę tekantį Meilės Srautą, jaučiuosi vientisas, jaučiuosi išbaigtas. Jaučiu Vienovę su savo Šaltiniu, su savąja AŠ ESU Esatimi – Dangiškojo Tėvo atstovu mano Esybėje. Jaučiu Vienovę su Motina Marija – Dangiškosios Motinos atstove mano Esybėje.

Motina Marija, myliu tave kaip savo tikrą Motiną, savo Dangiškąją Motiną, ir priimu, kad AŠ ESU vertas tavo Puoselėjančios Meilės, išlaisvinančios mane nuo visos anti-meilės. Tad mes esame Viena šioje Meilėje, dabar ir amžinai, ir mūsų Meilė puoselės visus žmones ir išlaisvins juos BŪTI čia apačioje visu tuo, kuo jie yra Viršuje. Tad laikausi tyros vizijos, kad visi žmonės yra Meilės Saulės.

Versta iš www.transcendencetoolbox.com