Ar meditacija yra geriausias būdas patirti Dievą?
Klausimas: Kimai, ačiū tau už šią svetainę. Daug metų studijavau dvasinius mokymus ir daug meditavau, tačiau tik po to, kai atradau tavo svetainę, visos dėlionės dalys susidėliojo į savo vietas. Kalbėjau daug rožinių ir afirmacijų, o taip pat kalbėjau maldas ir meditavau. Ir štai koks būtų mano klausimas Jėzui. Didžiausias mano rūpestis yra tai, kad, nors jaučiu Dievo buvimą, dar neišgyvenau tiesioginio patyrimo, ir manau, kad didžiausia tikimybė tam įvykti būtų per meditaciją. Perskaičiau knygą „Jogo autobiografija“ ir pajutau įkvėpimą studijuoti Krija Jogą. SRF Brolija teigia, kad Jėzus buvo inicijuotas į jogos praktikas. Jų studijų kursas trunka tris su puse metų ir į jį įeina iniciacijos į Krija Jogą. Tačiau atrodo, kad šioje svetainėje, Vakarų kultūroje gyvenantiems žmonėms Jėzus nepataria eiti meditacijos keliu, o gal aš interpretuoju tai neteisingai? Ar galėtų Jėzus duoti patarimą apie šios meditacijos rūšies vertingumą, užmezgant ryšį su savo vidiniu Dievo AŠ. O galbūt egzistuoja kitos dvasinės technikos, kurios yra labiau efektyvios? Meldžiausi ir meditavau, ieškodamas atsakymo į šį klausimą, tačiau iki pat šios dienos vis dar negavau atsakymo.
Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Jėzaus per Kim Michaels:
Per savo 17 taip vadinamų „prarastųjų metų“ iš tiesų keliavau į Rytus ir eksperimentavau su įvairiomis rytietiškomis dvasinėmis technikomis, kadangi iš tiesų turėjau didelį atvirumą mokytis bet kokių dalykų, galinčių būti naudingais mano misijoje – kurios tuo metu pilnai nesupratau ir „nemačiau.“
Aš iš tiesų išmokau į Krija Jogą panašią techniką, tačiau būtų klaidinga teigti, kad tai, ko išmokau, yra lygiai tas pats, ką šiandien siūlo SRF Brolija, ar kad tai yra mokoma tuo pačiu būdu kaip anais laikais. Taip pat turite prisiminti, kad taip pat mokiausi daug ir kitų rytietiškų technikų, tad neketinu čionai išskirti ar rekomenduoti vienos kažkurios technikos.
Viskas laikui bėgant privalo evoliucionuoti, nes šiandien pokyčių diena šioje planetoje (kadangi kolektyvinė sąmonė atsilieka nuo visos likusios visatos augimo tempo). Tad nors Indijos guru yra linkę teigti atradę seniai prarastą techniką, paprasčiausiai nėra įmanoma atskirti dvasinę techniką nuo jos konteksto, tai yra, visuomenės, kurioje ji buvo naudojama, ir tuo metu egzistavusio kolektyvinės sąmonės lygmens. Ir būtent dėl to mes, pakylėtieji mokytojai, paprastai nerekomenduojame rytietiškų meditacijos technikų Vakaruose gyvenantiems mokiniams.
Na ir dabar žinau, jog yra žmonių, kurie iš karto ims samprotauti, jog vien šis teiginys reiškia, kad nesu tikrasis Jėzus. Pavyzdžiui, daugelis SRF mokinių samprotaus, jog, kadangi Jogananda dirbo su tikruoju Jėzumi, tuomet viskas, ką sakau šioje svetainėje, turėtų šimtu procentu atitikti tai, ką sakė Jogananda – o jeigu taip nėra, tuomet tai tegali reikšti, kad ši svetainė nėra iš tikrojo Jėzaus. Žinoma, kitais judėjimais ar guru besekantys žmonės darys lygiai tą patį.
Tačiau įžvalgesniam protui noriu aiškiai pasakyti, kad iš tiesų dirbau su Jogananda. Tačiau tai, ką galėjau perduoti per Joganandą labai stipriai priklausė nuo jo gebėjimo transcenduoti savo kilmę, kaip ši svetainė yra priklausoma nuo šio pasiuntinio gebėjimo transcenduoti savo kilmę.
Matote, pakylėtoji būtybė yra transcendavusi VISUS žemiškus susitapatinimus ir visada siekia padėti žmonėms padaryti tą patį, pradėdama nuo jų dabar turimos pasaulėžiūros. Tad mes iš tiesų esame pasirengę dirbti su dauguma žmonių, kurie yra pasiryžę transcenduoti save, ir siekiame perduoti tai, kas gali padėti tam tikrai žmonių grupei transcenduoti savo dabartinę idėjinę sistemą.
Du dalykai pastūmėja daugelį šiaip jau nuoširdžių mokinių praleisti pro akis mūsų instrukcijas:
-
Tikėjimas, kad mes, pakylėtieji mokytojai, čia aukštai turime universalią, fiksuotą arba absoliučią tiesą, kurią siekiame perduoti išbaigtu ir neatskiestu pavidalu.
-
Tikėjimas, kad mes jau perdavėme šios tiesos dalis, ir todėl viskas, kas buvo pasakyta po tam tikro guru ar judėjimo PRIVALO atitikti tai, kas buvo pasakyta anksčiau.
Būtent šie įsitikinimai paskatina žmonės įstrigti klaidingai suprastoje ištikimybėje išoriniam mokymui, guru ar judėjimui. Ir tai ne tik kad sustabdo jų asmeninį augimą, tačiau taip pat priverčia sulėtėti visuotinį darbą – visos žmonijos sąmonės kėlimą aukštyn.
Tai taip pat sukuria tam tikrą akivaizdžią tendenciją dvasiniuose judėjimuose, kurią gali pastebėti kiekvienas sąžiningas mokinys, ir šią tendenciją galėtume pavadinti „išsipūtimo ir subliuškimo“ sindromu. Galite matyti, kad daugelis dvasinių judėjimų patyrė greito augimo etapą, tačiau po to pradėjo stagnuoti, kol galiausiai ėmė po truputį mažėti. Judėjimo bliuškimas dažnai prasideda nuo lyderio mirties arba pasitraukimo, tačiau kartais prasideda netgi dar anksčiau.
Šio bliuškimo priežastis yra ta, kad lyderis arba dauguma judėjimo mokinių nenori dauginti talentų – kurie buvo perduoti mokymų ar technikų pavidalu. Matote, egzistuoja dvasinis įstatymas, apibrėžiantis VISŲ dvasinių judėjimų veikimą.
Priešingai nei galvoja daugelis pakylėtųjų mokytojų mokinių, mes dirbame DAUGIAU nei su vienu ar keliais judėjimais. Mes dirbame su mokiniais, kad ir kur jie bebūtų, siekdami akceleruoti mokinių augimą – ir neturime fiksuoto lojalumo išoriniam mokymui ar judėjimui. Tai reiškia, kad, jeigu judėjimas iš tiesų padeda įveikti žmonėms savo senuosius mąstymo šablonus, mes suteiksime šiam mokymui tam tikrą padauginimo faktorių.
Atkreipkite dėmesį, kad tai nereiškia, jog pritariame ar sutinkame su viskuo, kas yra daroma arba ko yra mokoma tame judėjime. Buvo daug judėjimų, kurių skleidžiami mokymai didžiąja dalimi buvo atitrūkę nuo realybės, tačiau pats judėjimas vis tiek padėjo žmonėms transcenduoti savo senąjį sąmonės lygį ir todėl jis gavo padauginimo faktorių – ir būtent mūsų padauginimas padėjo šiam judėjimui augti.
Tačiau dažnai nutinka taip, kad judėjimas nesugeba išsaugoti savo augimo tempo, ir priežastis čia yra ta, kad pernelyg daug mokinių liaujasi save transcenduoti. Vietoj to, jie ima naudotis mokymais ir įrankiais savo ego pasaulėžiūrai stiprinti, tai reiškia, jog jie dabar ima jaustis pranašesniais už kitus ir mano, kad bus „išganyti“ ir jiems nereikės apnuoginti savo ego.
Kai tai nutinka, tikras guru palieka judėjimą, ir daugeliu atvejų, palieka net ir įsikūnijimą. Nelabai tikras guru toliau liks tokiame judėjime, tačiau judėjimas dabar taps pavaldus už antrojo termodinamikos dėsnio slypinčiai jėgai, didinančiai chaosą, kol judėjimas pradės griūti arba pamažu praras savo įtaką.
Tad šio mano ilgo mokymo tikslas yra parodyti jums, kodėl tam tikri Rytų guru sėkmingai sugebėjo sukurti judėjimus Vakaruose, ir kodėl šie judėjimai po kurio laiko ėmė silpti. Daugumoje atvejų tai nutinka dėl to, kad Rytų guru nesugeba pakankamai transcenduoti savo kilmės ir pritaikyti savo mokymų ir technikų vakarietiškam mąstymui.
Matote, daugumoje atvejų Rytų guru ateina į Vakarus turėdami subtilų įsitikinimą Rytų dvasinės tradicijos pranašumu. Guru galvoja, kad jis čia yra tam, kad perduotų kažką pranašesnio, ir jam pačiam čia nieko nereikia išmokti. Būtent dėl to matote, kad Rytų guru paprastai nelabai turi noro prisitaikyti prie vakarietiško mąstymo.
Tačiau, kai Rytų guru ateina į Vakarus, yra labai stipriai testuojamas šio guru gebėjimas būti lanksčiu. Matote, nepadėsite žmonijai progresuoti į priekį, paversdami Vakarų dvasinius mokinius Rytų dvasinių mokinių klonais. Augti padėsite TIKTAI distiliuodami iš tiesų universalius savo dvasinės tradicijos elementus ir išreikšdami juos Vakarų kontekste. Viena iš nedaugelio sėkmingai į Vakarus perkeltų rytietiškų technikų yra joga, ir sėkmingai ji buvo perkelta dėl to, kad tai vyko necentralizuotai ir buvo leista vykti diversifikacijai.
Situaciją dar labiau apsunkina tai, kad šiandien yra daug dvasios mokinių, kurie pasirinko įsikūnyti Vakaruose, kad padėtų Vakaruose įvykti dvasiniam nubudimui. Tačiau keletą ankstesnių gyvenimų jie buvo įsikūniję Rytuose, ir todėl patys dar nėra transcendavę Rytų dvasinės tradicijos. Jie yra prisirišę prie Rytų guru, o nukakę į Indiją galvoja, kad Rytų tradicija ne tik kad yra jiems pažįstama, bet taip pat galvoja, kad ji yra pranašesnė ir todėl neturėtų būti keičiama.
Tad matote, panašus traukia panašų. Guru, kuris turi dvasinę puikybę, puikuodamasis Rytų tradicija, prisitraukia tokią pačią puikybę turinčius mokinius, ir kartu jie vienas kitą pastiprina, sukurdami uždarą sistemą, kuri galiausiai patirs žlugimą.
Tad jūs čia iš esmės susiduriate su amžinuoju iššūkiu – būtinybe subalansuoti dvi pamatines kūrinijos jėgas – plėtimosi jėgą ir traukimosi jėgą. Plėtimosi jėga sako, kad jums reikia transcenduoti tai, kas sena, kai tuo tarpu traukimosi jėga sako, kad jums reikia išlaikyti ištikimybę tradicijai.
Jeigu prarasite pusiausvyrą plėtimosi jėgoje, iš tiesų prarasite kelio kryptį ir viską išsprogdins nekontroliuojamas plėtimasis. Tačiau, jeigu pusiausvyros neteksite traukimosi jėgoje, viskas susitrauks ir sugrius iš vidaus.
Tad raktas čia yra Kristaus perspektyva, kuri visuomet siekia plėstis, tačiau NESIEKIA priversti visus priimti vieną pranašesnę tiesą. Kristus pasitinka žmones ten, kur jie yra, ir tuomet padeda jiems toliau augti. O jeigu žmonės nenori transcenduoti to, kas sena, tuomet Kristus pasitraukia (jeigu žmonės pirmiau jo nenužudo).
Tai paaiškina, kodėl palikau savo mokinius po trijų metų ir kodėl Jogananda paliko savo mokinius, kai pamatė, kad SRF pasiekė transcendencijos limitą. Gyvasis Kristus niekam Žemėje nėra prisiekęs ištikimybės, visada ieškodamas sekančio transcendencijos lygmens.
Na o dabar, kai jau padėjome geresnius pamatus, galime atsakyti į pradžioje užduotus klausimus:
Tačiau atrodo, kad šioje svetainėje, Vakarų kultūroje gyvenantiems žmonėms Jėzus nepataria eiti meditacijos keliu, o gal aš interpretuoju tai neteisingai?
Nenoriu žmonių skatinti pulti į meditaciją ir naudotis ja taip, kaip ji dažnai yra pristatoma Rytų guru, tai yra kaip „vaistas nuo visų ligų,“ ir kaip vienintelė jums reikalinga dvasinė technika. Vakarai yra labai įtempta, intensyvi ir chaotiška aplinka psichinių energijų atžvilgiu, su kuriomis susiduriate savo kasdieniniame gyvenime. Todėl NĖRA patartina naudotis proto ištuštinimo technika, prieš tai neiškvietus dvasinės apsaugos, kaip tą galite padaryti naudodamiesi mūsų šaukiniais ir invokacijomis.
Atkreipkite dėmesį, jog mes visada skatiname žmones klausyti savo vidinių impulsų. Jeigu jaučiate stiprų potraukį, pavyzdžiui, Krija Jogai, tai gali būti dėl to, kad jums reikia kažko išmokti iš šios patirties. Daugumoje atvejų, dalykas, kurį jums reikia išmokti, yra tai, kad tai yra ne jums, tačiau dauguma žmonių negali to išmokti, kai jiems apie tai yra pasakoma iš išorės. Tad jeigu jaučiate stiprų potraukį, sekite juo – tačiau išlaikykite budrumą, nes gali būti, kad tikroji dvasinė pamoka slypi giliau, už jūsų išorinio proto dabartinio suvokimo ribų.
Ar galėtų Jėzus duoti patarimą apie šios meditacijos rūšies vertingumą, užmezgant ryšį su savo vidiniu Dievo AŠ. O galbūt egzistuoja kitos dvasinės technikos, kurios yra labiau efektyvios?
Mes čia kalbame apie du labai skirtingus dalykus: apie sistematišką techniką ir beformio Dievo patyrimą. Atkreipkite dėmesį, kas yra sakoma klausime:
Didžiausias mano rūpestis yra tai, kad, nors jaučiu Dievo buvimą, dar neišgyvenau tiesioginio patyrimo, ir manau, kad didžiausia tikimybė tam įvykti būtų per meditaciją.
Problema čia yra ta, kad daugelis žmonių siekia patirti Dievą, tačiau galvoja turintys naudotis sistematišku metodu, kad sukeltų ar net „jėga priverstų“ įvykti šią patirtį. To padaryti paprasčiausiai yra neįmanoma. Beformis NIEKADA negalės būti įgrūstas į JOKIAS formas, tad jums reikia pradėti kvestionuoti visus savo įvaizdžius, į ką turėtų būti panašus Dievas ir kaip turėtų atrodyti mistinė patirtis.
Daugelis žmonių galvoja patyrę Dievą kažkokios savo naudotos technikos dėka ar netgi kad patyrė tai, būdami apdujusioje nuo narkotikų būsenoje. Tačiau šiuo atveju jie tiesiog privertė savo smegenis ir nervų sistemą sukurti patyrimą, taip toli peržengusį bet kokios įprastinės savo patirties ribas, jog pamanė, kad tai yra Dievas.
Ar suvokiate subtilų skirtumą? BET KOKIA patirtis, kurią sukeliate per prievartą, bus sukurta proto, ir ji vyks jūsų proto VIDUJE – ir todėl NEGALĖS PERŽENGTI PROTO RIBŲ. Tačiau tikrasis Dievo patyrimas visiškai ir absoliučiai peržengia proto ribas.
Ar jau suvokiate, kodėl neįmanoma naudotis protu kaip įrankiu protui transcenduoti – NIEKADA negalėsite to pasiekti. Kuo labiau koncentruositės į protą, tuo stipriau savo tikrąjį aš pririšite prie proto. Kadangi pačiu savo dėmesiu sukuriate energetinį tiltą, kuris paverčia JUS savo proto kaliniu, to proto, kuriam tėra skirta būti įrankiu, padedančiu jums sąveikauti su materialiu pasauliu. Tad kaip galėtumėte šio įrankio pagalba peržengti materialaus pasaulio ribas?
Tad norėdami patirti Dievą, turite suvokti, kad nėra nieko, ką galėtumėte PADARYTI šiai patirčiai sukelti.
Tai nereiškia, jog sakau, kad neturėtumėte naudotis jokiomis technikomis. Tinkama technika gali padėti jums augti, išvalydama jūsų protą ir subalansuodama jūsų čakras, dėl ko jums gali tapti lengviau patirti Dievą. Kuo labiau sumažinsite savo prote tvyrantį chaosą, tuo JUMS bus lengviau išlaisvinti savo sąmonę nuo tapatinimosi su protu.
Viena iš pačių efektyviausių šiuo metu prieinamų technikų yra šaukiniai Elohimams. Nors mes (specialiai) nepristatėme jų su dideliais fejerverkais, jie yra didžiulė dispensacija visų jūsų čakrų išvalymui ir subalansavimui. Tačiau vėlgi, tuo nenoriu pasakyti, kad šių šaukinių naudojimas garantuos jums Dievo patyrimą.
Mistinio patyrimo neįmanoma nuspėti, kadangi jis peržengia formos ribas. Todėl negalite prasmingai apibrėžti, į ką turėti būti panaši mistinė patirtis – skirtingiems žmonėms ji bus skirtinga.
Tad esmė čia yra susikoncentruoti į tokios technikos naudojimą, kuri jums atrodo labiausiai patraukli, tačiau niekada neleiskite, kad tai taptų rutina. Niekada nepasiduokite tendencijai, kurią matėme tokioje daugybėje judėjimų, kuomet žmonės galvojo privalantys naudoti šią techniką visą likusį savo gyvenimą, tikėdami, kad garantuotai gaus iš to kažkokį rezultatą. Turite būti labai budrūs iš savo aukštesniojo aš ateinantiems impulsams, kai jis paragins jus pereiti prie naujos technikos arba aukštesnio jūsų dabartinės technikos taikymo.
Taip pat turėtumėte palikti mąstymą, kuriame ieškote ar netgi trokštate mistinės patirties. Jeigu kažko norite, taip yra dėl to, kad turite susikūrę proto įvaizdį, į ką turėtų būti panaši ši patirtis, ir tai yra tas pats, tarsi siektumėte priversti Dievą pasirodyti jums tam tikru pavidalu. Tačiau tai yra stabmeldiškas įvaizdis, ir jis beveik garantuotai neleis jums patirti beformio Dievo.
Vietoj to, susitelkite į savo sąmonės kėlimą aukštyn, idant galėtumėte geriau tarnauti visuotiniam tikslui – visos gyvybės kėlimui aukštyn. Kitaip tariant, daugelis geranoriškų ieškotojų taip stipriai susikoncentravo į save ir į kulminacinių patirčių paieškas, jog tapo uždaromis sistemomis. Jums reikia palikti šį narcizinį mąstymą, ir vienintelis būdas tai padaryti yra susikoncentruoti į tarnystę kitiems arba į aukštesnį tikslą – ir daryti tai nesavanaudiškai, o ne tam, kad išaukštintumėte savo ego.
Tad turite būti visiškai neprisirišę prie to, kokiu pavidalu turėtų ateiti mistinis patyrimas – ir net ar iš viso jis turėtų ateiti. Jeigu sugebėsite tai pasiekti, galėsite transcenduoti išorinį protą, kad SPONTANIŠKAI patirtumėte šį patyrimą. Tačiau tuomet, vėlgi, gali būti, kad nepatirsite mistinio patyrimo, kadangi daugelis žmonių gali daryti progresą, nepatirdami mistinių patyrimų arba patirdami tik vieną.
Jūs čia Žemėje esate tam, kad įvykdytumėte savo misiją ir užsitarnautumėte savo pakylėjimą. Žemė toli gražu nėra ideali vieta vienovei su Dievu patirti. Turite ribotą laiką savo pakylėjimui užsitarnauti, tačiau kai pakilsite, turėsite neribotą laiką vienovei su Dievu patirti. Tad atitinkamai susidėliokite savo prioritetus.
Versta iš www.transcendencetoolbox.com