Kas yra jūsų (žemesniosios) esybės šerdis?

Kim Michaels

Pažvelkite į šį teiginį:

Tikrovėje esate tuo, kuo esate.
Čia ir dabar, esate tuo, kuo manote esantys.
Šiuo metu tarp to, kuo esate iš tiesų ir kuo manote esantys, egzistuoja praraja.
Esminis dvasinio kelio tikslas yra panaikinti šią prarają.

Išvada paprasta: Šiuo metu į viską žvelgiate – taip pat ir į save – per suvokimo filtrą, per tam tikro aš prizmę. Tačiau šis aš nėra tai, kuo iš tiesų esate. Tai tėra išorinė asmenybė, kuria tikrasis aš naudojasi kaip būdu patirti pasaulį iš tam tikro požiūrio taško.

Paimkime pavyzdį. Apsidairę po pasaulį, matome daugybę vietų, kuriose žmonių grupės kovoja tarpusavyje. Nesigilindami į dabartinius konfliktus, paimkime viduramžiais vykusius kryžiaus žygius. Matome dvi grupes religingų žmonių, kurių tiek viena, tiek ir kita tikėjo, kad jų religija yra vienintelė tikra. Jie taip pat tikėjo, kad Dievas jiems davė užduotį įtvirtinti savo religiją kaip aukščiausią religiją žemėje, ir kad Dievas pasakė, jog tai pateisina žmonių, išpažįstančių kitokią religiją, žudymą. Taigi, turime dvi grupes žmonių, žudančių vienas kitą to paties Dievo vardu.

Iš to seka dvi galimybės:

Dievas yra labai keistas Dievas, ir jis iš tiesų nori, kad žmonės žudytų vienas kitą jo vardu.
Mūsų požiūryje ir santykyje su Dievu kažko trūksta.

Kitaip tariant, kai dvi grupės žmonių tiki, kad jų religija yra vienintelė teisinga, įprasta logika sako, kad abi negali būti teisios. O ką jeigu pasinaudotume neįprasta logika ir paklaustume: „O gal nė viena iš jų nėra teisi?“

Suvokimo filtras

Paimkime pavyzdį ir pamąstykime, ką reiškia laikyti save krikščioniu? Tai reiškia, jog užsidedate suvokimo filtrą. Šis suvokimo filtras yra sukurtas taip, kad, kai į gyvenimą žiūrite per šį filtrą, egzistuoja tam tikri klausimai, kurių paprasčiausiai net neužduodate. Jūs arba tikite, kad tokius klausimus užduoti draudžiama, arba, kad juos užduoti nėra būtina. Egzistuoja tam tikri dalykai, kuriuos laikote akivaizdžiais ir savaime suprantamais, ir todėl manote, kad jų kvestionuoti nereikia.

Tad jeigu žvelgiate į gyvenimą per krikščionišką suvokimo filtrą, tikite, jog vienintelis būdas patekti į dangų yra būti geru krikščioniu ir stengtis visus kitus žmones paversti krikščioniais. Dėl to neužduodate labai paprasto klausimo: „Ar danguje yra krikščionių?“

Bet pats Jėzus pasakė labai įdomų teiginį: „Ir nei vienas nepakilo į dangų, bet tas, kuris nužengė iš dangaus.“ Šio teiginio prasmė nepaprastai gili: mes nusileidome iš dvasinės karalijos tam tikroje būsenoje. Būdami čia žemėje, prisiėmėme tam tikrą išorinį aš, suvokimo filtrą. Tačiau VIENINTELIS būdas vėl pakilti į dvasinę karaliją yra pakilti virš VISŲ suvokimo filtrų, egzistuojančių žemėje.

Taigi, ar yra danguje krikščionių ar musulmonų? Ne, danguje yra tik Dievo individualizacijos. Taip yra dėl to, kad VIENINTELIS būdas patekti į dangų yra pakilti virš VISŲ žemėje sukurtų etikečių ir sąlygų. Esmė nėra tapti geru krikščioniu ar geru dvasingu žmogumi. Esmė yra suvokti, kas iš tiesų esate – dvasinė būtybė, esanti aukščiau bet kokių žemėje sukurtų etikečių.

Kaip suvokimo filtras jus riboja

Dabar palikime teoriją ir grįžkime prie dabartinės jūsų situacijos. Tikriausiai laikote save ribota būtybe, kadangi esate įsitikinę, jog egzistuoja tam tikros išorinės jus ribojančios aplinkybės. Kitaip tariant, manote, jog šios materialios aplinkybės gali jus valdyti.

O galbūt jūsų dabartinį pasaulio patyrimą lemia tai, kad pirminis jūsų „aš“ nusprendė prisiimti tam tikrą savastį? Ši savastis veikia kaip suvokimo filtras, ir kol žiūrite į gyvenimą per šį filtrą, jums net nekyla abejonių, jog tam tikros išorinės aplinkybės gali jus valdyti.

Kitaip tariant, kažkada praeityje (galbūt seniai pamirštame ankstesniame gyvenime) pirminis „aš“ pasirinko prisiimti ribotą savastį. Šios ribotos savasties vystymasis kaip tik ir buvo paremtas tuo, kad tam tikros materialios aplinkybės buvo apibrėžtos kaip turinčios absoliučią realybę, taigi galinčios jus valdyti.

Tai gali skambėti labai teoriškai, tad susiekime tai su istoriniais faktais. Maždaug prieš 500 metų, dauguma žmonių Europoje tvirtai tikėjo, kad žemė yra plokščia. Dabar užduokite sau klausimą: „Ar Žemė prieš 500 metų iš tikrųjų buvo plokščia, ar buvo tokia pat apvali kaip ir dabar?“

Akivaizdu, jog Žemė savo formos nepakeitė, tad matome, kad pasikeitė tik vienas dalykas – žmonių požiūris į Žemę. Tai tam tikras suvokimo filtras vertė žmones tikėti – kaip neabejotinu faktu – jog Žemė yra plokščia. Ir šis suvokimo filtras juos įvairiais būdais ribojo, nes jie manė, kad pavojinga plaukti per vandenyną ieškoti naujų žemių.

Kol žiūrėsite į gyvenimą per suvokimo filtrą, apibrėžiantį dabartinį jūsų aš, jums nebus įmanoma kvestionuoti tikėjimo, kad materialios aplinkybės yra tikros ir gali jus valdyti. VIENINTELIS būdas pakilti virš šių aplinkybių yra kvestionuoti patį suvokimo filtrą, teigiantį šių aplinkybių tikrumą. Tačiau jums NIEKADA nepavyks to padaryti, kol žvelgsite į gyvenimą iš šio suvokimo filtro vidaus. Tai yra žmogiškoji enigma, egzistencinis užburtas ratas.

Jūs NESATE jūsų dabartinis aš

Ar įmanoma iš šio rato ištrūkti? Žinoma, reikia tik suvokti, jog jūs NESATE dabartinis jūsų aš. Iš tiesų, jūs esate būtybė, kuri nusileido iš dvasinės karalijos, ir todėl jos niekas žemėje negali negrįžtamai pakeisti. Tiesiog ši būtybė prisiėmė ribotą savastį, ir kol žvelgsite į save per šios savasties filtrą, manysite, jog tai ir yra, kas jūs esate. Tačiau nepaisant dabartinio jūsų suvokimo, jūs vis tiek esate ta pati būtybė, kuri nusileido.

Toliau reikėtų pamąstyti, kaip grynasis „aš“ prisiėmė jūsų dabartinį aš. Jis tai padarė perkeldamas save į šį aš, panašiai kaip aktorius, kuris, prieš išeidamas teatre į sceną, apsivelka kostiumą ir nusigrimuoja. Jūsų dabartinis aš – tai tik rolė, kurią pasirinkote vaidinti gyvenimo teatre. Tačiau jei jau ėmėte jausti, kad užtektinai vaidinote šią rolę, kostiumą galite nusivilkti.

Kaip transcenduoti savo dabartinį aš? Tą galima padaryti suvokus, kad grynasis „aš“ perkėlė save į šį aš, o tai reiškia, jog jis taip pat gali ir išsilaisvinti iš šito aš, kurį prisiėmė. Tai padaryti galima suvokus, jog tikrasis aš turi potencialą pasiekti grynosios sąmonės būseną, tai reiškia, BE JOKIŲ suvokimo filtrų. Tiesiog žvelgiate į sąlygas materialiame pasaulyje, neklijuodami joms jokių etikečių ir neteisdami. Etikečių klijavimas ir teisimas kyla iš jūsų suvokimo filtro.

Pakylėtieji mokytojai vadina šį „aš“, kuris pradžioje nusileido, „Sąmoninguoju Aš“. Tačiau svarbu neužsiciklinti ant vieno pavadinimo, kadangi tą pačią idėją galima rasti ir kituose mistiniuose mokymuose, tiesiog ten ji bus vadinama kitokiais vardais. Pavyzdžiui, Tibeto Budizmo įkūrėjas, Padma Sambhava, vadino tai „grynąja sąmone“ arba „nuoga sąmone“. Dzen Budizmas vadina tai „pradedančiojo protu“, o Jėzus kalbėjo, kad mums reikia tapti kaip mažais vaikais, kad galėtume patekti į dangaus karalystę.

Svarbu suprasti, kad dabartinis jūsų aš Sąmoningojo Aš niekaip nepakeitė – kaip ir jūsų akių nepakeičia dėvimi geltoni akiniai. Taigi, Sąmoningasis Aš puikiai sugeba pasiekti grynosios sąmonės būseną, kurioje nėra jokių žemėje sukurtų suvokimo filtrų. Matote daiktus tokius, kokie jie yra iš tiesų.

Buda tai vadino tyru suvokimu, Jėzus apie tai kalbėjo sakydamas: „Jei tavo akis bus viena, visas tavo kūnas bus pilnas šviesos.“ Pamąstykite apie šį paskutinį teiginį. Kai jūsų regėjimas yra „vieningas“, tai reiškia, jog jo nedalina jokie suvokimo filtrai, tuomet matote, kad viskas materialioje visatoje yra sukurta iš šviesos. Kaip tai gali jums padėti transcenduoti savo apribojimus?

Suvokimo filtrų išardymas

Viskas materialioje visatoje yra sukurta iš dvasinės šviesos, priėmusios laikiną išvaizdą. Kai patiriate, jog esate dvasinė būtybė, žinote, kad laikinos materialaus pasaulio apraiškos paprasčiausiai negali riboti jūsų Dvasios. Ir tuomet galite pradėti sistematiškai ardyti suvokimo filtrą, verčiantį jus tikėti, jog esate ribota būtybė, negalinti daryti jokios įtakos materialioms aplinkybėms. Ir tada jau galite pradėti pildyti Jėzaus pažadą ir daryti darbus, kuriuos darė jis ir dargi didesnius.

Kas yra suvokimo filtras? Jį sudaro du pagrindiniai elementai – tam tikri įsitikinimai (dažnai nesąmoningi įsitikinimai) ir energija, kurią mes perleidome per šiuos įsitikinimus per daugybę gyvenimų. Kitaip tariant, išorinį aš sudaro įsitikinimai ir žemų dažnių energija.

Įsitikinimų, kurių mes niekada nekvestionuojame – dažnai todėl, kad jų net nematome – ir žemų dažnių energijos derinys sudaro filtrą, kuris tam tikrus dalykus blokuoja, o kitus praleidžia. Tačiau po juo dažnai slypi subjektyvus vertinimas, kad tam tikri dalykai yra geri arba teisingi, o kiti yra blogi arba neteisingi. Būtent šis skirstymas, paremtas subjektyviu vertinimu, įtraukia mus į niekada nesibaigiančią karuselę, kurioje siekiame išvengti arba sunaikinti tai, ką matome kaip blogį, ir siekiame turėti arba kontroliuoti tai, ką matome kaip gėrį.

Sąmoningasis Aš savo tyroje būsenoje mato, kad visos materialaus pasaulio regimybės tik tai ir tėra – regimybės. Todėl jos jums, kaip tyrai Dvasiai, neturi jokios galios. Grįžimas į šį tyrą suvokimą yra vienintelis būdas išvengti, kad materialios aplinkybės jus valdytų.

Kodėl prisiėmėte ribotą aš

Tai kodėl apskritai pasirinkote prisiimti šį ribotą aš? Pagrindinė priežastis yra ta, kad gyvenimo tikslas yra dvejopas. Vienas jo aspektas yra plėsti savo sąmonę, o kitas yra padėti kelti planetos, kurioje įsikūnijote, vibracijas.

Įsikūnyti žemėje yra būdas paspartinti savo augimą, tuo pat metu padedant kelti aukštyn Žemę. Tačiau norėdamas įsikūnyti žemėje, Sąmoningasis Aš negali nusileisti tyroje būsenoje. Jis turi perkelti save į tokį aš, kuris būtų sukurtas iš tų pačių vibracijų, iš kurių yra sukurta materiali planeta. Tik prisiimdami šį ribotą aš ir po to palaipsniui jį transcenduodami galite asmeniškai tobulėti. Tačiau dalyvaudami šiame procese taip pat prisidedate prie Žemės kėlimo aukštyn.

Visgi reikia suvokti, kad šiuo metu Žemė yra daug žemesnėje būsenoje, nei buvo iš pradžių, kai ją sukūrė Elohimai. Beveik visi religiniai ir dvasiniai mokymai kalba apie tai, kad praeityje egzistavo aukštesnis būvis, ir kad mes, žmonės, iš šio būvio nusiritome arba nupuolėme.

Pakylėtieji mokytojai moko, kad šis „nuopolis“ įvyko dėl to, kad dalis žmonių pasirinko prisiimti aš, kuris paremtas atskirties iliuzija. Tai leidžia jums veikti kaip atskirai būtybei, nesusimąstant kokias pasekmes jūsų veiksmai turės kitiems žmonėms, visai aplinkai ir galiausiai jums patiems. Šiuo metu dauguma žmonių Žemėje veikia iš tokio atsiskyrusio aš, ir todėl egzistuoja tiek daug konfliktų.

Taigi gali būti, jog praeityje nusprendėte, jog norėtumėte patirti pasaulį per ribotą aš, ar kad norėtumėte daryti tokius dalykus, kuriuos galima daryti tik tada, kai laikote save atskira būtybe. Tačiau jeigu esate atviri dvasinei gyvenimo pusei, egzistuoja ir kita galimybė. Galėjote prisiimti ribotą aš, kad pademonstruotumėte kitiems, jog esame daugiau negu žmonės ir kad neprivalome leisti materialioms aplinkybėms mus valdyti. Vietoj to, mes galime pakilti virš bet kokio aš jausmo ir galime padėti kurti naują pasaulį, esantį aukščiau dabartinių apribojimų.

Jeigu jaučiate, kad pastarasis apibūdinimas tinka jums, tuomet dvasiniai įrankiai suteikia būdą pakilti virš dabartinio jūsų suvokimo filtro ir pasiekti grynosios sąmonės būseną, kuri yra aukščiausias jūsų potencialas. Tuomet galėsite išpildyti tai, dėl ko čia atėjote, - būti atviromis durimis aukštesniajai savo esybės daliai. Tai aptarsime sekančioje dalyje.

Tačiau pirmiausia išsiaiškinkime vieną dalyką. Koks yra didžiausias iššūkis dvasiniame kelyje? Tai yra paleisti visas savo išankstines nuomones ir įsitikinimus – paleisti savo suvokimo filtrus. Daugelis iš mūsų pereina tokį etapą, kai galvojame, kad jau radome tikrą dvasinį mokymą ir mums jau nebereikia transcenduoti tam tikrų įsitikinimų, nes jie be jokios abejonės pasitvirtins, kai pateksime į dangų. Tačiau realybė yra tokia – bet koks žodžiais išreikštas mokymas neprilygsta dvasinei tikrovei. Tad tikrasis iššūkis yra paleisti viską – ypač tai, ką tikime esant aukščiau abejonės.

Jei laikysitės įsitvėrę – įsikibę už idėjų, kaip sako budistai – nepakilsite į pakylėtąją būseną. Pakilsite tik viską paleidę ir pasiekę grynos, nuogos sąmonės būseną, kurioje nevertinsite subjektyviai ir neteisite pagal išorę. Tik tuomet, kai neteisite pagal žemiškas regimybes, dabarties regimybės neteks jums galios.

Toliau: Jūsų dvasinis aš