Kodėl žmonėms yra taip sunku priimti savo Kristaus potencialą?

TEMOS: Išorinis spaudimas iš netikrų mokytojų – vidinis spaudimas iš ego – žmonės priešinasi pokyčiams – bėgimas nuo to, ko bijote – Kristaus baimė – negalite naudotis dualistiniu protu, kad įveiktumėte dualistinį protą – tik besąlyginė Dievo meilė sudegina baimę – proto kaleidoskopas – meilė natūraliai teka, tad išvalykite savo protą nuo kliūčių – dieviška meilė nėra akla – Jėzus nėra sentimentalus mokytojas – neteiskite visko ir netoleruokite visko – dvasinis aklumas

Klausimas: Kodėl dvasingiems šio pasaulio žmonėms yra taip sunku priimti, kad jie yra Kristus? Man atrodo, kad pamatinė priežastis yra baimė, o ši baimė yra Žuvų amžiaus puolusių angelų palikimas. Kaip mums turėti užtektinai meilės, kad įveiktume šią baimę, kuri stovi mūsų kelyje į Pergalę? Iš kur mums žinoti, kad mes turime šią kliūtį, jei ji gali pasireikšti įvairiausiais subtiliais būdais? Ar yra koks etalonas, kuriuo galėtumėme pasinaudoti ir kuris mums leistų suprasti, kad tapome šio Žuvų amžiaus planetinio baimės tūnotojo aukomis? O jeigu nesugebėsime pamatyti šios energijos savyje ir nesugebėsime jos įveikti tobula meile, neturėsime jokių šansų tapti Kristumi. Prašau, duok mums raktą į laisvę.

Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Jėzaus per Kim Michaels:

Norėčiau atsakyti į kiekvieną iš tavo klausimų iš eilės:

Kodėl dvasingiems šio pasaulio žmonėms yra taip sunku priimti, kad jie yra Kristus?

Sunku yra dėl dviejų priežasčių:

  • Išorinis netikrų šio pasaulio pranašų keliamas spaudimas. Tai yra pranašai, kurie sukūrė stabmeldystės kultą apie išorinį Jėzaus Kristaus asmenį, sakydami, kad aš buvau vienintelis Dievo sūnus ir todėl buvau vienintelis galėjęs įkūnyti Kristiškumą. Šie netikri pranašai sukūrė milžinišką jėgą, milžinišką padarą, kuris siautėja šiame pasaulyje jau 2000 metų ir, tiesą sakant, net ir dar ilgiau. Ši jėga puola žmones mentaliniame ir emociniame lygmenyje ir labai apsunkina priimti idėją, kad ir jie gali būti Dievo sūnūs ir dukterys, turintys potencialą įkūnyti Kristiškumą ir daryti darbus, kuriuos aš dariau.

  • Vidinė priežastis – žmonių psichologijoje egzistuojantis mechanizmas. Ši priežastis yra žmogaus pseudo aš arba žmogiškasis ego. Šis netikras aš veikia kaip vidinė jėga, vidinis padaras, kuris taip pat puola gyvybės srautą, siekdamas priversti jį manyti, kad jis neturi aukščiausios savivertės, kuri ateina, kai suvokiate ir priimate, kad esate Dievo sūnus arba dukra.

  • Dar vienas šios vidinės priežasties aspektas yra tai, kad, kai pripažįstate, jog turite potencialą įkūnyti Kristiškumą, taip pat suvokiate, jog visas jūsų gyvenimas ir visas jūsų požiūris į gyvenimą privalo pasikeisti. Daugeliui žmonių tai reikštų, kad jiems reikia aukštyn kojomis apversti savo požiūrį į save ir savo požiūrį į gyvenimą. Tai taip pat reikštų, kad žmonėms reikėtų atlikti dramatiškus pokyčius savo gyvenimo būde. Kadangi pseudo aš niekada nėra linkęs keistis, jis kabinasi į tai, kas jam pažįstama. Net jeigu tai, kas pažįstama, veda į kančias, žmonės labai nenoriai yra linkę keisti savo įsitikinimus ir gyvenimo būdą.

Štai kodėl netikriems pranašams taip sėkmingai sekėsi pardavinėti žmonėms svajonę apie išorinį, automatišką kelią į išganymą. Šis išorinis kelias yra kelias, kuris atrodo žmogui teisingas, kaip paaiškinau savo labai svarbiame mokyme.

Tiesą sakant, spaudimas iš išorinio priešo ir vidinio priešo yra toks didelis, kad nebūtų realistiška tikėtis, jog nors vienas žmogus galėtų tai įveikti akimirksniu. Štai kodėl šioje savo svetainėje pabrėžiu, kad yra svarbu eiti laipsnišku keliu. Vienintelis dalykas, kurį galite padaryti, yra pradėti nuo savo esamo sąmonės lygmens ir tuomet naudotis mūsų duodamais įrankiais, kurių pagalba palaipsniui pakelsite savo sąmonės lygį, kol galiausiai galėsite priimti savo Kristiškumą ir šį Kristiškumą įkūnysite.

Todėl trumpesnis kelias paprasčiausiai neegzistuoja, nėra jokio magiško sprendimo, nėra jokios burtų lazdelės, kuri galėtų jus akimirksniu paversti Kristaus būtybėmis.

Man atrodo, kad pamatinė priežastis yra baimė, o ši baimė yra Žuvų amžiaus puolusių angelų palikimas.

Tai yra teisingas pastebėjimas. Kaip kai kurie šiuolaikiniai psichologai pradeda suprasti, egzistuoja tik dvi bazinės emocijos – meilė ir baimė. Norite kuo labiau priartėti prie to, ką mylite, norite pasiekti vienybę su tuo, ką mylite. Ir norite kuo toliau atsitraukti nuo to, ko bijote, norite atsiskirti nuo to, ko bijote. Egzistuoja gyvybės srautai, kurie sukilo prieš Dievo įstatymus ir Dievo valią šiai visatai. Šis maištas prasidėjo nuo Liuciferio ir juo užsikrėtė daugelis kitų angelų, kurie tapo jo pasekėjais, jam nupuolus ankstesnėje sferoje. Liuciferio tikslas ir intencija buvo kuo toliau pasitraukti nuo Dievo ir susikurti pasaulį, kuriame Dievas neegzistuotų.

Liuciferis ir jo pasekėjai nori kuo toliau pasitraukti nuo Dievo, ir tai rodo, jog juos motyvuoja baimė. Šį troškimą kuo toliau pabėgti nuo Dievo taip pat įtakoja daugelis iš baimės kylančių jausmų, tokių kaip puikybė ir pyktis. Ir vis dėlto baimė, arba atskirties jausmas, troškimas pabėgti, yra pirminė emocija, iš kurios kyla visos kitos negatyvios žmogiškos emocijos.

Praėjusieji 2000 metų reprezentavo amžių, kuriame žmonėms buvo skirta pripažinti ir pradėti save laikyti Dievo sūnumis ir dukterimis. Todėl per šiuos praėjusius 2000 metų baimė būti arba baimė susitikti Kristų buvo dominuojanti baimė šioje planetoje. Todėl iš tiesų galėtume sakyti, kad baimė būti Kristumi yra Žuvų amžiaus puolusių angelų palikimas.

Kaip mums turėti užtektinai meilės, kad įveiktume šią baimę, kuri stovi mūsų kelyje į Pergalę?

Svarbiausia pamoka, kurią mėginu perduoti šioje svetainėje, yra ta, kad, kai nusileidžiate į dualistinį protą ir jame įstringate, negalite naudotis šia sąmonės būsena savo laisvei pasiekti. Kitaip tariant, negalite išspręsti problemos iš tos pačios sąmonės būsenos, kuri sukūrė problemą. Jums reikalingas išorinis Gelbėtojas, kuris galėtų jums parodyti kelią, kuriuo eidami palaipsniui atkurtumėte savo ryšį su vidiniu savojo Kristaus AŠ išganytoju.

Raktas šiai baimei įveikti yra meilė, tačiau tai nėra žmogiška meilė. Žmogiška meilė negali įveikti baimės. Baimę tegali įveikti tobula meilė, išvejanti visas baimes. Ši tobula meilė yra besąlyginė Dievo meilė, ir šią meilę galite gauti ir ją patirti tiktai per savąjį Kristaus AŠ arba per išorinį mokytoją, kuris pasiekė vienybę su savuoju Kristaus AŠ.

Tai paaiškina, kodėl neegzistuoja akimirksniu pasiekiamas išganymas ir kodėl neįmanoma akimirksniu pasiekti Kristiškumą. Patirti tobulą Dievo meilę jums trukdo klaidingi įsitikinimai, psichologinės žaizdos ir negatyvi energija, susikaupusi jūsų pasąmonėje ir jūsų asmeniniame energetiniame lauke. Tad, jeigu norite pradėti keliauti į Kristiškumą vedančiu dvasiniu keliu, turite imtis sunkaus darbo, šalindami ir spręsdami šias kliūtis.

Jei norite vizualios iliustracijos, įsivaizduokite, kad jūsų sąmonė yra kaleidoskopas. Per daugybę savo įsikūnijimų tankioje sąmonės būsenoje, kuri dominavo šioje planetoje tūkstančius metų, priėmėte daug klaidingų įsitikinimų, gavote daug psichologinių žaizdų ir sugeneravote daug iškreiptos energijos. Tai būtų galima palyginti su į jūsų savasties kaleidoskopą įdedamais spalvotais stiklo gabaliukais. Kai kaleidoskope susikaupia pernelyg daug spalvotų stiklo gabaliukų, tyra Dievo šviesa nebegali prasiskverbti į jūsų sąmoningą protą. Todėl negalite patirti besąlyginės Dievo meilės, kuri iš tiesų lyja ant teisiųjų ir neteisiųjų. Ši meilė visada yra jums prieinama, tačiau jūs jos arba nematote, arba nesugebate priimti, kad esate verti ją gauti.

Vienintelis būdas ištrūkti iš šios aklavietės yra sistematiškai pradėti šalinti jūsų savasties kaleidoskope esančius spalvotus stiklo gabaliukus. Kai pradėsite valyti šį susikaupusį purvą, pamažu imsite patirti besąlyginę Dievo meilę, o kai ši meilė pradės šviesti į jūsų sąmonę, tamsos baimė natūraliai išnyks. Tad, jeigu norite turėti užtektinai meilės ir įveikti baimę, turite išvalyti savo sąmonę, idant besąlyginė Dievo meilė galėtų tekėti per jus.

Šios meilės negalite sukurti žemesniuoju protu. Galite paversti savo protą kanalu, per kurį Dievo meilė galėtų tekėti į šį pasaulį.

Iš kur mums žinoti, kad mes turime šią kliūtį, jei ji gali pasireikšti įvairiausiais subtiliais būdais? Ar yra koks etalonas, kuriuo galėtumėme pasinaudoti ir kuris mums leistų suprasti, kad tapome šio Žuvų amžiaus planetinio baimės tūnotojo aukomis?

Svarbiausias įsakymas, kurį daviau, buvo mylėti Dievą visa širdimi, protu ir siela, ir mylėti savo artimą kaip save patį. Raktas į šią meilę yra suvokti, kad aš nekalbėjau apie žmogišką meilę. Aš kalbėjau apie dievišką meilę. Dieviška meilė yra besąlyginė, ir kai suprantate tikrąją žodžio „besąlyginis“ prasmę, suvokiate, kad dieviškoji meilė nėra akla. Žmogiškoji meilė yra susikoncentravusi į žemesnįjį aš arba ego, ir būtent dėl to ji visada yra akla. Dieviškoji meilė yra besąlyginė ir todėl ji mato viską.

Tad, kai turite dievišką meilę, sugebate atskirti, kas yra iš Dievo, o kas ne iš Dievo. Todėl jūsų meilė nėra minkšta, pūkuota, sentimentali meilė. Ji yra įžvalgi meilė, ir būtent dėl to tokia daugybė krikščionių nesuprato mano misijos. Tiek daug krikščionių mane laiko sentimentaliu mokytoju, kai tuo tarpu pačios evangelijos aiškiai rodo, kad aš buvau Mokytojas, be jokių užuolankų metęs iššūkį visiems, kurie buvo disharmonijoje su Dievo tiesa. Kai mečiau iššūkį įstatymo mokytojams, fariziejams ir rašto aiškintojams, išreiškiau dieviškąją meilę, nes sakiau žmonėms, jog jie nebegali toliau gyventi taip, kaip gyveno iki šiol, bet turi pakilti aukščiau savo sąmonėje. Tačiau tuo pat metu aš nesmerkiau ir neteisiau šių žmonių žmogišku būdu. Nejaučiau šiems žmonėms jokių negatyvių jausmų; tiesiog be jokių kompromisų mečiau iššūkį viskam, kas nebuvo iš Dievo.

Todėl geriausias etalonas, kurį galiu jums duoti, yra paprašyti jūsų pamąstyti, ar mylite žmones besąlygine meile, kuri nėra akla. Turėtumėte mylėti žmones besąlygiškai, tai reiškia, jų neteisdami ir nežiūrėdami į juos iš aukšto dėl to, kad jie daro klaidas ar išreiškia netobulumus. Tuo pat metu neturėtumėte patekti ir į kitus spąstus, manydami, kad, jeigu kažką mylite, tai reiškia, jog turite toleruoti viską, ką jie daro. Suvokiate, kad tikroji meilė reiškia, jog tiesiog negalite palikti ramybėje žmonių, kurie nori žaloti save arba kitus, pažeidinėdami Dievo įstatymus.

O jeigu nesugebėsime pamatyti šios energijos savyje ir nesugebėsime jos įveikti tobula meile, neturėsime jokių šansų tapti Kristumi.

Esi teisus, kad yra labai svarbu žmonėms pamatyti bet kokias baimės liekanas ir pamatyti žmogiškąją sąmonę savyje. Aš tai išreiškiau palyginimu, kad matote krislą brolio akyje, bet nesugebate matyti rasto savojoje. Tačiau nėra jokio garantuoto būdo padėti žmonėms pamatyti savo pačių netobulumus ir paskatinti imti juos spręsti. Tiesą sakant, dualistinio proto esmė yra ta, jog ji padaro jus nesugebančiais matyti Dievo tiesos; ji jus padaro dvasiškai aklais.

Žinoma, jeigu žmogus yra atviras dvasiniam augimui, šis žmogus gali daug ką padaryti, tiesiog nuspręsdamas, kad jis arba ji drįs pažvelgti į veidrodį ir pasistengs įveikti tai, kas nėra harmonijoje su Kristaus meile. Tačiau nėra jokio būdo priversti gyvybės srautą pasiekti šį tašką. Kai kurie gyvybės srautai iš tiesų pirmiausia turi pabaigti skaudžių smūgių mokyklą, ir jie nepabus tol, kol nepatirs labai gilios krizės.

Prašau, duok mums raktą į laisvę.

Raktas į jūsų laisvę iš tiesų yra tobula meilė, išgenanti visas baimes. O raktas į šią meilę yra suvokti skirtumą tarp žmogiškos meilės ir dieviškos meilės. Šį skirtumą išsamiai paaiškinau kitur.

Versta iš www.ascendedmasteranswers.com