Apie Devačaną ir Demončaną

TEMOS: Dauguma žmonių turi neišpildytų norų, tačiau ne visi nueina į Devačaną – devų vaidmuo – Devačane norai gali būti lengvai išpildomi – pasisotinimas, kai galite paleisti norą – gyvybės srautai retai įstringa – skirtumas tarp norų ir troškimų – Demončanas yra grįstas troškimais kenkti kitiems – Demončane iškreipiate energiją – Osama bin Ladenas

Klausimas 1: Kas yra norų išpildymo karalija (Devačanas?) Ar tai yra karalija, kurioje gyvybės srautai gali sulaukti savo norų, kurių negalėjo išpildyti Žemėje, išsipildymo?

Norėčiau sužinoti, ar kiekvienas, turėjęs neišsipildžiusių norų gyvenime Žemėje, turi tenai eiti? Ir ar nėra pavojaus pasilikti ten amžinai, jeigu viskas, ko norėjote Žemėje, jums yra išpildoma?

Paula

Klausimas 2: Ar galėtumėte duoti trumpą paaiškinimą, koks yra norų išpildymo karalijos (Devačano) tikslas? O kaip dėl Osama bin Ladeno? Ar jis tenai žudo amerikiečius?

Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Jėzaus per Kim Michaels:

Labai mažai žmonių palieka Žemę neturėdami jokių neišpildytų norų. Tačiau tai nereiškia, kad visi nueina į Devačaną – norų išsipildymo karaliją. Nuspręsti, kas turėtų eiti į Devačaną, yra sudėtinga užduotis, kurią sprendžia gyvybės srautas ir jo dvasiniai mokytojai, o taip pat Didžioji Karminė Valdyba. Pamatinis rūpestis yra suteikti gyvybės srautui geriausias įmanomas galimybes tolesniam augimui. Tačiau leiskite man duoti jums keletą minčių.

Daugeliu atvejų, akivaizdu, kad gyvybės srautui reikia kaip įmanoma greičiau sugrįžti į įsikūnijimą. Tai ypač galioja žemesniuose sąmonės lygiuose esantiems gyvybės srautams, tiems, kurie tapatinasi su fiziniu kūnu, materialiu pasauliu ir kova dėl išgyvenimo. Šie gyvybės srautai gali mokytis tik iš „skaudžių smūgių mokyklos,“ ir todėl jiems reikia kaip įmanoma greičiau sugrįžti į įsikūnijimą. O kadangi šio tipo gyvybės srautams rasti įsikūnijimą nėra sunku, laukti jiems paprastai tenka neilgai. Per šį laukimo laikotarpį gyvybės srautai bus jų sąmonės lygį atitinkančioje karalijoje, tačiau paprastai šie gyvybės srautai tiesiog ilsėsis.

Viskas darosi daug sudėtingiau, kai kalba pasisuka apie aukštą sąmonės lygį pasiekusius gyvybės srautus, tai yra, tokius gyvybės srautus, kurie yra atviri tam tikrai dvasinio vedimo formai. Tai yra gyvybės srautai, kurie yra atviri bent dalinei introspekcijai, tai reiškia, kad jie gali mokytis stebėdami gyvenimą ir jiems nereikia patirti tiek daug „skaudžių smūgių“ per konfliktus su kitais žmonėmis. Manau turėtų būti akivaizdu, kad šiuo metu nėra lengva rasti tinkamą įsikūnijimą tokio tipo gyvybės srautams.

Kitas veiksnys yra tai, kad Žemėje šiuo metu nėra tokio skaičiaus žmonių įsikūnijime, kokiam ji buvo sukurta (10 milijardų). Šių dviejų veiksnių pasekoje, yra daug gyvybės srautų, kurie privalo laukti nemažai laiko, kol jiems bus surastas sekantis tinkamas įsikūnijimas. O kadangi jie yra atviri mokytis iš gyvenimo per mąstymą – o ne tik per fizines patirtis, jiems dažnai gali būti naudinga praleisti šiek tiek laiko Devačane. Ši karalija – kaip galite matyti iš jos pavadinimo – yra karalija, kuriai vadovauja tam tikros dvasinės būtybės, vadinamos Devomis. Šios būtybės stovi virš elementalių karalijos lygmens, tačiau dar nėra pasiekusios pakylėtųjų mokytojų lygmens.

Devos turi nuostabų gebėjimą materializuoti tai, ką galėtume pavadinti aukštesnėmis sensorinėmis regimybėmis. Šios regimybės nėra tokios tankios, kaip materialios regimybės, materializuojamos elementalių. Todėl devoms yra lengviau materializuoti daug skirtingų regimybių, tai reiškia, kad Devačano karalija gali tarnauti didesniam gyvybės srautų skaičiui nei materiali visata. Ji taip pat gali jiems suteikti didesnę patirčių įvairovę nei materiali visata.

Todėl Devačanas gali padėti daugeliui gyvybės srautų įveikti norus, kurie nebuvo išpildyti Žemėje ir kuriuos būtų buvę sunku išpildyti, nes yra sunkiau materializuoti tam tikras sąlygas materialioje karalijoje. Taip yra dėl didesnio materialios plotmės tankumo, o taip pat dėl to, kad šioje karalijoje, visų įsikūnijime esančių žmonių laisva valia daro įtaką tam, kas gali būti materializuota. Devačane, devos gali sukurti regimybę, kuri bus sukoncentruota tik aplink vieno gyvybės srauto laisvą valią, ir būtent taip gali būti išpildyti gyvybės srauto norai. Nėra nieko, kas priešintųsi šių norų išpildymui.

Pagrindinė Devačano funkcija yra materializuoti regimybes, kurios atrodytų kaip tikrovė konkrečiam gyvybės srautui. Pavyzdžiui, daugelis gyvybės srautų turi troškimą gyventi dideliame name arba ištaiginguose rūmuose. Tą, žinoma, yra sunku pasiekti Žemėje, tačiau devoms yra labai lengva materializuoti tokias sąlygas Devačane. Devos gali lengvai materializuoti nuostabiausius rūmus, kurių centras būtų tas vienas gyvybės srautas. Jos gali materializuoti tai, kas atrodys kaip rūmuose tarnaujantys tarnai. Kai kuriais atvejais, net ir pačios devos gali tapti žmonių svajonių personažais, kadangi tai gali suteikti devoms galimybę augti.

Akivaizdus Devačano tikslas yra suteikti gyvybės srautams būtent tokias sąlygas, kokių jie neturėjo Žemėje, kad, patyrę šių norų išsipildymą, jie galiausiai galėtų pasiekti pasisotinimo tašką ir pradėtų suvokti, jog trokšta kažko daugiau. Tai, žinoma, taip pat vyksta ir Žemėje, tik Žemėje gyvenimas yra daug didesnė kova, tad žmonės dažnai pradeda kelią nuo suvokimo, kad trokšta patirti kažką daugiau už šią kovą.

Devačane, gyvybės srautai galiausiai suvokia trokštantys kažko daugiau už savo turimas sąlygas. Ir iš tiesų, egzistuoja rizika, kad gyvybės srautas gali įstrigti Devačane ilgam laikui. Tačiau daugumoje atvejų, prireikia stebėtinai mažai laiko gyvybės srautams pasisotinti situacija, kurioje jie gauna viską tiksliai taip, kaip nori, ir kurioje niekada nesusiduria su kontrastu savo proto įvaizdžiams.

Ar suvokiate, ką sakau? Žemėje vyksta nuolatinė kova, kai tuo tarpu Devačane nėra jokios kovos, kadangi viskas paklūsta jūsų norams. Daugumai gyvybės srautų tai greitai atsibosta, ir jie tuomet pasirenka vieną iš dviejų kelių.

Pasirinkę pirmąjį kelią, jie iš tiesų pradeda ilgėtis kovos, trokšdami, kad kas nors pradėtų priešintųsi jų norams, kad jie turėtų kažką, su kuo galėtų kovoti. Tai reiškia, kad jie dabar gali atidėti į šalį tą konkretų juos į Devačaną atvedusį norą ir grįžti į įsikūnijimą į Žemę.

Pasirinkę antrąją galimybę, gyvybės srautai pradeda ilgėtis bendravimo su būtybėmis, esančiomis aukštesniame sąmonės lygmenyje už juos pačius. Vėlgi, Devačane viskas paklūsta jūsų norams, tai reiškia, kad niekada nesusiduriate su niekuo, kas būtų aukštesniame arba žemesniame sąmonės lygyje už jus.

Kurį laiką, tą iš tiesų galima pasiekti, bendraujant su devomis. Tačiau kai kurie gyvybės srautai galiausiai pradeda suvokti trokštantys bendrauti su kitokį sąmonės lygį turinčiomis būtybėmis, o tai reiškia, kad jie pasirinks vieną iš dviejų krypčių:

• Tie, kurie nori bendrauti su žemesniame sąmonės lygyje esančiomis būtybėmis – prieš jas nekovodami – sugrįš į įsikūnijimą konkrečiose situacijose, dažnai prisiimdami dvasinių mokinių arba mokytojų vaidmenį.

• Tie, kurie nori bendrauti su aukštesniame sąmonės lygyje esančiomis būtybėmis, bus pasirengę palikti Žemę. Jie tuomet įsikūnys kitose – aukštesnėse – planetose, arba pradės pakylėjimo procesą.

Sprendžiant, kurie gyvybės srautai turėtų eiti į Devačaną, skiriamoji riba yra tai, ar gyvybės sraute dominuojanti jėga yra noras ar troškimas. Noras paprastai yra laikomas pozityvesniu dalyku, kažkuo, kas padeda jums patiems ir kitiems, niekam nepakenkdamas.

Pavyzdžiui, paimkime faktą, kad daugelis gyvybės srautų Žemėje nori patirti daugiau sekso. Seksas potencialiai gali būti tiek noras, tiek troškimas. Jeigu suaugusieji, tarpusavio susitarimu, siekia patenkinti vienas kito norą patirti daugiau sekso, tame iš prigimties nėra nieko blogo. Tačiau, jeigu žmonės išsiugdo troškimą, dėl kurio yra pasirengę naudoti prieš kitus prievartą ir jėgą, tuomet akivaizdžiai turime karmą užtraukiančią situaciją. Kai kurie žmonės stovi ant skiriamosios ribos tarp noro ir troškimo, tačiau jie yra taške, kuriame potencialiai galėtų gauti naudos iš Devačano. Tiesiog stebėtina, kaip greitai gyvybės srautams nusibosta užsiiminėti seksu su partneriais, kurie yra lygiai tokie, apie kokius svajojo Žemėje.

Noras turėti tam tikrus materialius dalykus pats savaime yra nekaltas, nes į jį neįeina kenkimas kitiems žmonėms. Tačiau troškimas išpildyti šį norą, naudojant prieš kitus prievartą, taip pat gali užtraukti karmą. Tačiau Devačane yra labai lengva išpildyti šį norą niekam nepakenkiant, ir vėlgi, tiesiog stebėtina, kaip greitai gyvybės srautams nusibosta turėti viską, ko norite.

Noras, kad jus gerbtų kaip dvasinį mokytoją, pats savaime nėra kitiems kenksmingas, ir jį taip pat yra lengva išpildyti Devačane. Ir vėlgi, gali greitai pasidaryti nuobodu turėti pasekėjus, kurie niekada jums nesuteikia jokio kontrasto, nei jums priešindamiesi, nei mesdami jums iššūkį iš aukštesnės sąmonės būsenos.

Tad ar jau pradedate suvokti skirtumą? Devačanas yra skirtas norų išpildymui, o norai yra toks dalykas, kurie gali būti išpildomi nepakenkiant kitiems. Ir priešingai, amerikiečių žudymas niekada negalėtų būti tiesiog noras, nes jo neįmanoma išpildyti nepakenkiant kitiems. Tad Devačanas tiesiog negalėtų šio noro patenkinti, tai reiškia, kad gyvybės srautas privalėtų grįžti į įsikūnijimą arba turėtų pereiti į dar žemesnę karaliją, kurią mes paprastai vadiname astraline karalija.

Tiesą sakant, Devačanui, kaip devų vadovaujamai karalijai, egzistuoja atitikmuo astralinėje plotmėje – karalija, kuriai vadovauja demonai; galėtume ją pavadinti Demončanu. Fundamentalus tarp jų egzistuojantis skirtumas yra tas, kad gyvybės srautai prisitraukia prie Demončano per savo negatyvius „norus,“ tai reiškia, tokius norus, kurie gali būti išpildyti tiktai kenkiant kitiems. Todėl Demončane iš tiesų galite patirti viską, ko troškote Žemėje, tarp jų ir amerikiečių žudymą, pastatų sprogdinimą ar „Didžiojo Šėtono“ nuvertimą.

Skirtumas yra tas, kad Devačane jūsų norai yra išpildomi, jums neiškreipiant jokios energijos. Tiesą sakant, išsipildžius jūsų norams, nuskaistinsite dalį emocinės energijos, kurią sukoncentravote į šį norą būdami Žemėje. Demončane, jūs taip pat patiriate savo noro išsipildymą, tačiau, kadangi į jį įeina kenkimas kitiems, jūs ir toliau iškreipinėsite energiją.

Iš tiesų gali nutikti taip, kad gyvybės srautui galiausiai pasidaro gana žudymo ir kovų, ir todėl jis pradeda įsisąmoninti troškimą patirti kažką daugiau. Tačiau net ir tuomet gyvybės srautui gali būti sunku ištrūkti iš Demončano, kadangi demonai savanoriškai nepaleis gyvybės srauto. Demonams reikia, kad gyvybės srautas toliau iškreipinėtų energiją, kuria jie galėtų naudotis savo išgyvenimui. Ir priešingai, devoms nėra reikalinga energija iš gyvybės srautų, kadangi jos ją gauna iš aukštesnio šaltinio.

Jeigu perskaitysite mano komentarus apie Osamą bin Ladeną, pamatysite, jog nesakiau, kad jis yra Devačane ir žudo tenai amerikiečius. Aš sakiau, kad jis iš tiesų nėra žemas gyvybės srautas, ir todėl turi potencialą patekti į Devačaną, ir, tiesą sakant, idealiu atveju turėtų tenai būti.

Tad žmonėms būtų įmanoma padėti bin Ladenui ištrūkti iš Demončano, išsakant prašymus jo išlaisvinimui. Nesakau, kad visi žmonės turėtų tai daryti, kadangi yra daug svarbesnių dalykų, dėl kurių turėtumėte išsakyti prašymus. Tačiau, jeigu kai kurie žmonės jaučia vidinį impulsą išsakyti prašymus dėl bin Ladeno, jie turėtų tai padaryti, kadangi tai gali padėti jiems subalansuoti su juo savo turimą karmą.

Tad pabaigai noriu pasakyti, kad galite pažvelgti žmones ir ganėtinai tiksliai nuspėti, ar yra didesnė tikimybė, kad jie nueis į Devačaną ar į Demončaną po šio įsikūnijimo. Žmonės, turintys stiprų troškimą, kuris gali būti išpildytas nepakenkiant kitiems, turi didelę tikimybę nueiti į Devačaną. Žmonės, kurie stipriai trokšta pakenkti kitiems arba kurie trokšta priversti kitus keistis, turi didelę tikimybę patekti į Demončaną. Tai, kiek stipriai jie kitiems linkės blogo, nulems, kaip sunku jiems bus ištrūkti iš Demončano ir judėti toliau.

Tad iš tiesų, jeigu suvokėte, kad nors vienai būtybei Žemėje linkite blogo, turėtumėte rimtai susimąstyti, kad nenusileistų šio jūsų įsikūnijimo saulė ant jūsų pykčio, kuomet jums bus didelė tikimybė atsidurti vietoje, kuri bus labai nemaloni ir iš kurios bus neįmanoma ištrūkti, nepaliekant noro linkėti kitiems pikto. Tai kodėl gi šios piktos valios nepalikti dabar ir neimti mėgautis jums šiame dabartiniame įsikūnijime likusiu laiku? Pikto linkėjimas kitiems iš tiesų yra vienas iš nemaloniausių žmonijai žinomų proto kalėjimų.

Versta iš www.ascendedmasteranswers.com

Visos teisės saugomos © 2011 Kim Michaels