Ką reiškia būti pasiuntiniu Vandenio amžiuje
TEMOS: Pasiuntinys privalo būti neutralus – mokytojai gali išpūsti įsitikinimus, kurių žmonės nenori kvestionuoti – Vandenio amžiuje mokytojai nebesakys žmonėms to, ką jie nori girdėti – aukštesni reikalavimai pasiuntiniams – pasiuntinys privalo transcenduoti epinį mąstymą – būkite už tiesą, užuot prieš kažką kovoję – Vandenio pasiuntiniai ir gnozė
Klausimas: Nustebau išgirdęs, kad pakylėtieji mokytojai kartais sako žmonėms tai, ką jie nori girdėti, užuot metę iššūkį žmonių įsitikinimams. Ar galėtum pateikti gilesnį supratimą, kodėl tai yra daroma? O taip pat, kaip mokymai apie non-dualizmą įsipaišo į šį paveikslą? Ar įmanoma būti pasiuntiniu, nepakilus virš dualistinio mąstymo?
Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Jėzaus per Kim Michaels:
Vienas iš pamatinių faktų apie čenelingą arba apreiškimą yra tai, kad pasiuntiniu tarnaujantis žmogus mums bus naudingas tik tiek, kiek sugebės išlaikyti neutralumą tam tikru klausimu. Tad jeigu mediumas turi tam tikrą troškimą arba stiprią nuomonę, šis žmogus lengvai susiderins su žemesnėmis karalijomis. Jose gyvenančios būtybės sakys viską, ką tiktai žmonės nori girdėti, kad gautų žmonių dėmesį ir galėtų pavogti jų dvasinę šviesą. Esmė ta, kad nei juodai baltame mąstyme esantis žmogus, nei pilkame mąstyme esantis žmogus nėra tinkamas pasiuntinys.
Būdami dvasios ieškotoju, turite nuspręsti, ar norite gauti žinias iš būtybių, kurios jums sakys tai, ką norite išgirsti – šitaip patvirtindamos jūsų proto dėžutę ir apsunkindamos išsilaisvinimą iš jos – ar priešingai – norite gauti žinias iš būtybių, kurios jums sakys tai, ką jums reikia išgirsti, kad galėtumėte transcenduoti savo proto dėžutę. Tik pakylėtieji mokytojai yra laisvi sakyti tai, ką jums reikia išgirsti, kadangi mums iš jūsų nieko nereikia. Mes esame tapę dvasiškai sau pakankamomis būtybėmis, ir todėl mums jūsų šviesa nėra reikalinga.
Ir vis dėlto, mes, pakylėtieji mokytojai, kartais sakydavome žmonėms tai, ką jie norėjo girdėti, kadangi, kai žmonės yra uždarę savo protą tam tikrai juose egzistuojančiai būsenai – pavyzdžiui, dvasinei puikybei – vienintelė mums likusi galimybė yra išsakyti teiginius, kurie išpūstų šią būsena, idant ji pasidarytų dar ryškesnė ir todėl labiau matoma. Pavyzdžiui, praeityje mes išsakydavome teiginius, kurie išpūsdavo epinį mąstymą ir paskatindavo žmones galvoti, kad jie yra patys pažangiausi mokiniai planetoje. Tačiau mes niekada to nedarydavome, kartu neduodami mokymų, kurie mesdavo iššūkį tai būsenai, suteikdami žmonėms būdą ją transcenduoti. Todėl testas yra toks, ar žmonės priims tik tai, ką nori girdėti, ir ignoruos tai, ko nenori girdėti.
Tačiau su Vandenio amžiaus inauguracija įvyko pokytis. Todėl mes nebenaudosime šio metodo ir sakysime žmonėms tiktai tai, ką jiems reikia išgirsti, kad jie galėtų turėti atskaitos tašką savo ego iliuzijoms kvestionuoti. Tai taip pat reiškia, kad nebenaudosime pasiuntinių, kurie nėra neutralūs.
Jeigu žmogus turi stiprų troškimą tikėti tam tikros idėjos teisingumu, tuomet mes šiuo žmogumi nebesinaudosime. Jeigu žmogus turi asmeninių prisirišimų, ypač jeigu mėgina išaukštinti save virš kitų arba mėgina demonstruoti savo neklystamumą, tuomet tokiu žmogumi mes nebegalime naudotis kaip pasiuntiniu. Jeigu žmogus laikosi įsikibęs asmeninių nuoskaudų ir nėra visiškai neutralus ir atleidžiantis kitiems, tuomet tokiu žmogumi mes nebegalime naudotis kaip pasiuntiniu. Kitaip tariant, laisvės amžiuje mums reikalingi pasiuntiniai, kurie būtų laisvi gauti mūsų žinias be jokio dualistinio nuspalvinimo (visada egzistuos tam tikras nuspalvinimas dėl žmogaus asmenybės ir kultūrinės kilmės, tačiau tai nėra tas pats kaip dualistinis nuspalvinimas).
Jūs gi suprantate, argi ne taip, logiką, kad, norint būti tikru pasiuntiniu laisvės amžiuje, pirmiausia patys privalote būti pasiekę aukštą asmeninės laisvės laipsnį? Turite suprasti, kad Žuvų amžiuje, epinis mąstymas buvo vienas iš didžiausių iššūkių, kurį žmonėms reikėjo įveikti. Todėl mes galėjome naudotis ir iš tiesų naudojomės pasiuntiniais, kurie patys vis dar tebebuvo tame mąstyme. Šiems pasiuntiniams mes leidome „nuspalvinti“ savo organizacijos mokymus epine idėja apie tarp gėrio ir blogio vykstančią kovą. Tačiau tuo pat metu, organizacijoje taip pat būdavo mokymai, rodę į už dualistinės kovos egzistuojančią realybę.
Vandenio amžius Aukso Amžiumi pavirs TIKTAI tuomet, kai dvasingiausi žmonės transcenduos epinį mąstymą. Todėl mes nebesinaudosime pasiuntiniais, kurie patys nėra transcendavę šio mąstymo arba nedėjo nuoširdžių pastangų tai padaryti. Bet kuris žmogus, pabrėžiantis dualistinę kovą ir raginantis žmones save laikyti kovojančiais už gėrį ir prieš blogį, nėra tikras pasiuntinys. Negalite būti Vandenio amžiaus pasiuntiniu, jeigu manote turintys prieš kažką ar ką nors kovoti. Turite būti UŽ tiesą, užuot buvę PRIEŠ melą, kurį patys apsibrėžėte dualistiniu mąstymu.
Praeityje mes perdavėme pakankamai mokymų, pritaikytų dualistiniame mąstyme esantiems žmonėms, ir todėl daugiau į tai nebesikoncentruosime, ir vietoj to savo dėmesį sutelksime į mokymų perdavimą Vandenio amžiaus mąstymui, kuris yra grįstas vienove. Nes tik vienovėje gali egzistuoti laisvė, kai tuo tarpu atskirtis tegali būti kalėjimas.
Epinio mąstymo neįveiksite, pereidami į pilką mąstymą. Tad bet kuris mediumas, kuris pabrėžia lygybę be Kristaus įžvalgumo, mums taip pat yra visiškai bevertis ir negali būti tikru pasiuntiniu. Kristaus įžvalgumas yra subtili pusiausvyra, kuomet nesate nė viename iš dualistinių kraštutinumų ir taip pat nesate viduryje tarp jų. Esate transcendavę visą dualistinę skalę ir patiriate tiesą, kurios neįmanoma išreikšti žodžiais. Tačiau, kai jau žinote šią tiesą, galite gauti žodžius, kurie bent jau neįgis dualistinio nuspalvinimo, perėję per jūsų protą.
Žinoma, tai negarantuoja, kad šie žodžiai neįgis dualistinio nuspalvinimo perėję per skaitytojų protus. Tačiau tai nėra mūsų rūpestis, kadangi gerbiame laisvą valią ir nesame prisirišę prie to, kaip yra priimami mūsų mokymai. Mes tiesiog mėginame atrasti būdus kuo aiškiau paaiškinti kelią, ir tuomet jaučiame pilnatvę žinodami, kad suteikėme žmonėms galimybę transcenduoti dualizmą. O jeigu jūs norite apsukti dar vieną ratą kuriame nors iš dualistinių kraštutinumų – teisdami pagal išorę, arba priešingame kraštutinume, kuriame viską toleruojate, nesinaudodami įžvalgumu, tai tebūnie.
Ar jau suvokiate, ką sakau? Esminis klausimas čia yra toks, ar jūs – nesvarbu, ar esate pasiuntinys ar mokinys – supratote, kad Kristaus tiesos neįmanoma patalpinti į jokią Žemėje egzistuojančią sistemą, jos netgi neįmanoma išreikšti žodžiais. Tad, jeigu turite polinkį norėti, kad tam tikra jūsų sistema, filosofija, ar netgi požiūris būtų patvirtinti, tuomet NEBŪSITE atviri pakylėtųjų mokytojų mokymams. Vietoj to, tapsite atviri nepakylėtosioms būtybėms, kurios iš tiesų patvirtins jūsų sistemą.
Ir jos tai darys būtent dėl to, kad nėra pasiekusios meistriškumo ir nesugeba matyti už dualizmo, nėra išsilaisvinusios nuo teisiančio/neteisiančio proto, kuris negali betarpiškai pažinti tiesos. Tad šios būtybės vis dar tebetiki esmine iliuzija, kad tiesą galima sužinoti per idėjas ir koncepcijas, o ne per gnozę. Jos vis dar tebetiki, kad jūs – kaip subjektas – galite pažinti objektą per jūsų prote egzistuojančią koncepciją. Tačiau realybė yra tokia, kad tikrąjį žinojimą įgysite tik tuomet, kai Sąmoningasis AŠ susilies su objektą materializavusia sąmone, kuomet subjekto-objekto barjeras išnyks.
Pasiekti šią gnozę gali visi, bet daugumai žmonių tam reikės laiko. Tačiau dauguma žmonių iš tiesų gali labai greitai įgyti supratimą apie dualistinius kraštutinumus ir būtinybę nepakliūti į jų žabangas. Kai imsite suprasti, kaip dualistinis protas pūtė miglą žmonėms į akis daugybę eonų, prarasite norą išaukštinti vieną žemišką sistemą iki absoliutinio statuso, kuomet naudodamiesi ja imate teisti kitus. Vietoj to, pradėsite ieškoti giliau nei siekia visos tokios išorinės sistemos, ieškosite netgi giliau nei siekia žodžiai. Ir kai mokinys bus pasirengęs aukštesniam mokymui, mokytojas iš tiesų vienu ar kitu pavidalu pasirodys.
Dualistinio proto apakintam mokiniui, non-dualizmo mokytojas iš tiesų atrodys kaip skruzdėlė, nes šis mokytojas nepatvirtins mokinio epinės pasaulėžiūros. Tad būtent iš čia yra kilęs amžinasis priesakas: „Jeigu mokytojas būtų skruzdėlė, klausykite jo – arba jos!“
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com