Sanat Kumara ir 144 000 gyvybės srautų, nusileidusių į Žemę
TEMOS: Civilizacija Veneroje nėra tame pačiame dažnių spektre – Venera yra aukščiau savo evoliucijoje už Žemę – nė vienas gyvybės srautas nėra svarbesnis už kitą – visi pereina tas pačias iniciacijas
Klausimas: Mielas Jėzau, viename iš savo atsakymų kalbėjai, kad atėjai į Žemę su 144 000 kartu su Sanat Kumara Žemės gelbėjimo misijai. Turiu klausimų apie tai. Kaip suprantu, tu jau buvai brandus gyvybės srautas. Ar tu jau buvai pakylėtas ir ar tuomet tavo misijai buvo reikalinga, kad padarytum tai dar kartą?
Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Jėzaus per Kim Michaels:
Sanat Kumara ir jo liepsna dvynė, Ledi Mokytoja Venera, abu buvo pakylėtieji mokytojai, kaip ir septyni Šventieji Kumarai, kurie taip pat palaikė Sanat Kumaros misiją. Tačiau 144 000 gyvybės srautų, kurie iš tiesų nusileido į Žemę ir prisiėmė fizinį įsikūnijimą šioje planetoje, nebuvo pakylėtieji mokytojai.
Žinoma, tai, kad gyvybės srautai atėjo iš Veneros į Žemę, nereiškia, kad Veneroje yra civilizacija, kuri egzistuoja tame pačiame dažnių spektre kaip žmonių civilizacija Žemėje. Mes čia neatvykome erdvėlaiviu. Veneros planeta yra pakilusi į aukštesnį vibracijų lygmenį, ir būtent dėl to žmonių fiziniai pojūčiai ir mokslininkų instrumentai neaptinka jokios regimos gyvybės. Gyvybė Veneroje egzistuoja aukštesniame dažnių spektre, tačiau tai nereiškia, kad visos būtybės Veneroje yra tapusios pakylėtaisiais mokytojais. Gyvybės srautai Veneroje vis dar tęsia savo evoliuciją link pakylėjimo, tačiau jie yra toliau pažengę šiame kelyje už daugumą gyvybės srautų Žemėje.
Tad gyvybės srautai, kurie nusileido į Žemę kartu su Sanat Kumara, nebuvo pakylėtieji mokytojai, įskaitant ir mane. Tačiau šie gyvybės srautai iš tiesų buvo labiau subrendę už visus tuo metu Žemėje įsikūnijusius gyvybės srautus (kas iš tiesų nebuvo didelis pasiekimas tomis tamsiomis dienomis). Mums nebuvo jokios karminės būtinybės inkarnuotis Žemėje, ir tai iš tiesų buvo savanoriška misija.
Viena vertus, galėtume sakyti, kad aš buvau brandus gyvybės srautas, kai atėjau į Žemę. Tačiau aš iš tiesų visiškai netrokštu dar ką nors pridėti prie to stabmeldystės kulto, kurį apie mane sukūrė tradicinė krikščionybė. Todėl noriu labai aiškiai pasakyti, kad net ir brandus gyvybės srautas fundamentaliai niekuo nesiskiria ir nėra svarbesnis už bet kurį kitą gyvybės srautą. Ir būtent to nepajėgia suprasti dauguma žmonių.
Jie žvelgia į kurį nors dvasinį mokytoją, ar tai būčiau aš, Buda, Krišna ar dar kas nors, iškilęs virš vidutinio žmogaus, ir samprotauja, kad tas mokytojas turėjo turėti kažką, ko neturi jie, ir būtent dėl to jis galėjo padaryti tai, ką padarė. Tai tiesiog yra žmogiškojo ego mėginimas sukliudyti šiems žmonėms sekti mūsų pavyzdžiu.
Kai samprotaujate, jog dėl to, kad buvau toks pažengęs gyvybės srautas, galėjau padaryti kažką, ko negalite padaryti jūs, tuomet iš tiesų visiškai „prašaunate pro šalį“ mano misijos supratime. Ir jeigu samprotaujate, kad įsikūnijimas Žemėje man buvo daug lengvesnis negu jums, nes buvau brandus srautas prieš čia ateidamas, tuomet visiškai nesupratote mano atėjimo tikslo.
Iniciacijos, kurias turėjau išlaikyti šioje planetoje man buvo ne ką lengvesnės nei iniciacijos, su kuriomis susiduria kiekvienas žmogus. Aš iš tiesų turėjau daug įsikūnijimų, ir iš tiesų nusileidau į dualizmo sąmonę. Nebuvo jokių garantijų, kad galėsiu pakilti iš šios sąmonės ir laimėti savo pakylėjimą. Tačiau aš iš tiesų pakilau, ir dėl to kitiems pakilti dabar pasidarė lengviau. Todėl iš tiesų nėra jokios pateisinamos priežasties nesekti mano pavyzdžiu. Ką vienas padarė, visi turi potencialą padaryti. Tai ne gebėjimo klausimas; tai pasiryžimo klausimas.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com