Ego nori paversti tikrą dvasinę patirtį bloku jūsų augimui

TEMOS: Tikrasis dvasinės patirties tikslas yra parodyti jums, kad esate daugiau už bet kokią žmogišką etiketę – galite pakilti virš bet kokių apribojimų – mokytojai myli visus žmones besąlygiškai – kai teisiate pagal savo suvokimą – dualizmas turi du kraštutinumus: pakilkite virš abiejų – išmintingi kaip žalčiai – dualistinis protas gali paveikti dvasinius patyrimus ir jūsų šių patyrimų interpretacijas – besąlyginė meilė nori, kad pakiltumėte virš sąlygų – netikras tapatumo jausmas yra paremtas dualistiniu protu – Kristiškumas reiškia, kad leidžiate žmogiškam tapatumui mirti ir atgimstate į dvasinį tapatumą – piktnaudžiavimas dvasine patirtimi ribotam tapatumui sustiprinti – ego padarys bet ką, kad išlaikytų jus įkalintą ribotame tapatume – ego sukurtos interpretacijos primetimas dvasinei patirčiai užblokuos šios patirties pasikartojimą – negalite patirti besąlyginės meilės, jeigu esate prisirišę prie tam tikrų sąlygų – emocinis prisirišimas gali sukliudyti jums pakilti virš tam tikro kelio lygmens – kaip žmonės uždaro tiesą į proto dėžutę – ar iš tiesų norite dvasinės patirties – ar esate pasirengę padaryti viską, ko reikės Kristiškumui įkūnyti

Klausimas: Sveiki, mane labai suintrigavo jūsų svetainė, kol neperskaičiau jūsų „atsakymų“ apie homoseksualumą. Neketinu ant jūsų šaukti ar mėtytis purvais, kaip tai darė kai kurie ankstesni komentuotojai.

Visgi norėčiau pakomentuoti, kad kaip ir su visais žmonėmis, kurie save laiko Kristaus mediumais, yra problematiška aiškiai perduoti visą žinią.

Sutinku su tavimi, kad Dievas nesukūrė homoseksualių sielų. Bet jis taip pat nekūrė ir heteroseksualių sielų. Siela neįžengia į dualizmo pasaulį, kaip į jį įžengia mūsų ego. Siela yra, paprastai tariant, Dievo energijos dalelė. Siela yra tyra ir ateina iš meilės. Dievas yra meilė. Siela yra meilė.

Esi teisus, kai sakai, kad heteroseksualumas ir homoseksualumas nėra nulemiami gimimo metu, kadangi mes renkamės savo patyrimus prieš gimdami žemiškoje plotmėje.

Iš kažkur išmokome sulyginti seksą su kaltės jausmu, užuot suvokę, kad meditacija, kūrybiškumas ir orgazmas yra artimiausi dalykai Dievo meilės pajautimui, kurią mes, kaip žmonės, užmirštame gimę. Sekso, su meile, paskirtis yra leisti mums išgyventi nuostabią patirtį, primenančią mums, ką reiškia jausti tyrą meilę.

Kadangi esu tikra, jog Jėzus naudojasi daugeliu žmonių savo Tiesai perduoti, ne tik tavimi, papasakosiu jums apie savo prieš keletą metų išgyventą nepakartojamą patirtį.

Buvau labai prislėgta, kad esu homoseksualė ir buvau tokioje tarsi meditacinėje maldoje. Užmerkusi akis, staiga pajutau šį nepaprastą meilės jausmą, kokio iki to laiko ar po to daugiau niekada nejaučiau. Pamačiau Jėzų ir jis man kalbėjo. Mėginau prisiminti viską, ką jis man sakė, tačiau balsas man pasakė, kad žodžiai nėra svarbūs, svarbu tik tai, ką jaučiau, kai jis atėjo manęs apkabinti. Tai, kad buvau homoseksualė, buvo visiškai nesvarbu, vienintelis svarbus dalykas buvo meilė. Jis mane mylėjo.

Labai norėčiau vėl ir vėl išgyventi šį patyrimą, bet, deja, nors meditacija mane prie to priartino, niekada daugiau nebesugebėjau pajausti to, ką jaučiau tą dieną. Kadangi kūrybiškumas yra Dievo kanalas, Dievas parašė visą nuostabią muziką, visas prasmingas pjeses, visus nuostabius filmus ir nutapė visus gražiausius paveikslus. Mes tiesiog esame šios Dieviškos meilės laidininkai.

Pats būdamas rašytoju, esu tikra, jog suvoki, kai esi „tėkmėje“ ir kai tie žodžiai iš tiesų ateina ne iš tavęs. Tuo būdu mes visi esame Jėzaus mediumai. Jeigu šis paskutinis teiginys kelia tau pyktį ar skatina tave savintis tai, ką jauti ateinant per tave, tuomet turi problemą, kurią tau reikia įveikti.

Tikiu, kad homoseksualai yra čia atėję ne veltui. Tame tarpe ir aš. Tai yra mūsų pareiga priversti žmones akis į akį susidurti su savo pačių seksualinėmis problemomis, nesvarbu, ar jie būtų įprastinės orientacijos ar gėjai. Mes, kai kuriais atvejais, tampame taikiniu, kaip juo dažnai būna ir neįgalūs žmonės, kuomet jie tampa valdžią turinčių žmonių pastumdėliais. Kai būdami neįgalūs mokote žmones apie jų pačių baimes, apie jų pačių galios praradimą ir jų pačių potencialą tapti neįgaliais ar netgi mirti – tai yra Dievo per juos žmonėms duodama dovana.

Kaip minėjau anksčiau, mes, žmonės, esame visiškai praradę supratimą ir susižavėjimą seksualinės patirties aktu. Gėjai ir lesbietės čia yra tam, kad padėtų mums suvokti, jog tai, kas mes esame ir kas mus traukia, nėra mūsų problema. Mūsų evoliucija yra suvokti, kad tai tiesiog yra meilės perdavimas… paprasta ir kasdieniška, bet labai sudėtinga.

Istorijoje egzistavo aborigenų grupės, kurios homoseksualus paskirdavo savo šamanais, nes jie turėjo galimybę susisiekti su abiem savo pusėmis. Tai visiškai nepanašu į tai, kaip tu mus apibūdini.

Taip pat pastebėjau, kad, kai kalbi apie homoseksualumą, lygiai kaip ir Biblijoje, beveik nieko neužsimeni apie homoseksualias moteris. Kadangi tikiu, jog Kristus vyrus ir moteris laiko lygiais, jeigu šis čenelingas būtų tyras (bent jau šiuo atveju), to tiesiog nebūtų.

Tikiu, kad tu iš tiesų kalbi už Jėzų, ką darome mes visi, jei tik iš tiesų įsiklausome, ir iš tiesų pripažįstu, jog galbūt tavo kanalas yra švaresnis nei daugumos, tačiau šiuo klausimu egzistuoja labai ryškios problemos. Net ir atidėjus į šalį šią mano pačios išgyventą nuostabią patirtį. Gėjai ir lesbietės šiuo metu iš visų jėgų mėgina patikėti esantys Dievo vaikai, kaip ir jūs. Mes valgome, geriame, apsipirkinėjame ir mylime savo vaikus, lygiai kaip ir jūs.

Prašau, pataisyk mane jeigu klystu, bet neprisimenu nė vieno atvejo Naujajame Testamente, kuomet Jėzus būtų pasmerkęs homoseksualus. Tiesą sakant, pamenu, jog tai buvo vyskupas Spong, kuris pastebėjo, kad vienintelis „rimtas“ teiginys apie homoseksualumą buvo pasakytas Pauliaus. Kai kurie tyrinėtojai tiki, kad pats Paulius buvo vietos sau nerandantis homoseksualas, pilnas neapykantos sau. Jau turime pakankamai „religinių tekstų,“ dėl kurių esame tapę užgauliojimų, seksualinės prievartos, žudymo, o tai pat ir savižudybių taikiniu. Nereikėjo, kad dar ir tu prie to prisidėtum. Netgi būsiu tokia drąsi ir paprašysiu tavęs išvalyti savo kanalą ir dar kartą užduoti šį klausimą. Pamėgink atidėti į šalį savo ego ir klausykis švaria širdimi ir švariu protu. Manau, kad gal tuomet išgirsi viską kitaip…

Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Jėzaus per Kim Michaels:

Mano mylima sese, ačiū tau, kad pasidalinai savo nuostabiu patyrimu. Ačiū, kad suteikei man galimybę pakomentuoti klausimą, kuris yra nepaprastai svarbus visiems dvasios ieškotojams, klausimą kaip išvengti, kad pirmoji jūsų dvasinė patirtis nebūtų paskutinė.

Pirmiausia noriu pasakyti, kad tavo patyrimo tikslas buvo parodyti tau, jog esi daug daugiau nei žmogiška būtybė. Iš tikrųjų esi dvasinė būtybė, ir tavo tikrasis tapatumas bei individualumas yra įtvirtinti dvasiniame aš, tavo AŠ ESU Esatyje. Dvasinis aš egzistuoja aukštesnėje karalijoje, ir todėl jo visiškai nepaliečia jokie jūsų išgyvenami patyrimai materialiame pasaulyje. Kadangi jūsų dvasinis aš egzistuoja aukštesnėje karalijoje, jūsų gyvybės srautas turi potencialą pakilti virš bet kokių sąlygų, kurias šiuo metu patiriate šiame pasaulyje. Ir yra visiškai nesvarbu, ar esate homoseksualas, heteroseksualas ar serijinis žudikas.

Tai, ką tu patyrei, buvo besąlyginė meilė, kurią tavoji AŠ ESU Esatis jaučia Sąmoningajam AŠ, ir kurią aš bei visi pakylėtieji mokytojai jaučiame Sąmoningajam AŠ. Mes mylime visus žmones besąlygine meile, ir šios meilės varomoji jėga yra pamatyti jus visus pakylant virš visų apribojimų ir netobulumų, su kuriais susiduriate šiame pasaulyje. Tad tikrasis tikslas, dėl kurio tau ir daugeliui kitų žmonių yra suteikiama tokia patirtis, yra padėti jums suprasti ir priimti, kad esate daugiau už savuosius žmogiškus apribojimus, ir turite potencialą pakilti virš šių apribojimų.

Svarbus tokios patirties aspektas yra tai, kad jūsų pakylėtieji broliai ir seserys visus žmones myli besąlygiškai. Ši meilė iš tiesų lyja tiek ant teisiųjų, tiek ir ant neteisiųjų. Deja, šią mintį daugumai žmonių yra labai sunku suprasti ir priimti, tarp jų ir daugumai krikščionių. Dauguma žmonių yra įstrigę dualistinėje proto būsenoje. Ši dualistinė proto būsena verčia juos apsibrėžti realybės įvaizdį ir tuomet jie teisia save ir visus kitus, remdamiesi šiuo savo realybės suvokimu.

Tai gali paskatinti žmones išsiugdyti labai teisiantį požiūrį į tuos, kurie skiriasi nuo jų pačių, ir tai atvedė prie neišpasakytų žiaurumų istorijoje. Vienas pavyzdys yra daugelis krikščionių, kurie turi labai teisiantį požiūrį į homoseksualus, net iki tokio lygmens, kuomet tiki, kad aš arba Dievas negalėtume homoseksualų mylėti. Tavo patirtis turėjo tau parodyti, kad tiek Dievas, tiek ir aš iš tiesų tave mylime, nepaisant tavo seksualinės orientacijos. Tai yra pamoka, kurią visiems krikščioniams būtų gerai išmokti, bet manau, jog mano ankstesni pastebėjimai apie homoseksualumą jau parodė šią pamoką tiems, kurie turi ausis girdėti.

Deja, tendencija teisti kitus nėra vienintelė dualistinio proto reliatyvumo išdava. Kaip paaiškinu šioje svetainėje, dualistinis protas verčia žmones nukrypti į vieną iš dviejų kraštutinumų. Vienas kraštutinumas verčia žmones tapti teisiančiais, tai reiškia, jog jie gali mylėti tik tuos, kurie įtelpa į jų susikurtą standartą, tuo tarpu kitas kraštutinumas verčia žmones pasidaryti neįžvalgiais, tai reiškia, jog jie mano turintys pateisinti bet kokį elgesį. Šiuo atveju, pirmasis kraštutinumas yra žmonės, kurie turi išsiugdę labai stiprų teisiantį požiūrį į homoseksualus. Tačiau priešingas kraštutinumas yra žmonės, kurie sako, kad homoseksualumas turėtų būti laikomas visiškai natūraliu dalyku, gal netgi sukurtu Dievo.

Esu tikras, jog nesutiksi su šiuo požiūriu, remdamasi savo pačios asmenine patirtimi. Ir nors aš jokių būdu nenoriu sumenkinti tavo asmeninio patyrimo, esu dvasinis mokytojas, ir todėl mano darbas yra padėti tau pakilti į aukštesnį lygį dvasiniame kelyje. Tad išklausyk manęs, ir aš pamėginsiu tau aiškiau visa tai paaiškinti.

Dalykas, kurį mėginu paaiškinti šioje svetainėje, yra tai, kad dvasinio kelio tikslas yra pakilti į Kristaus sąmonės pilnatvę. Kaip sakiau prieš 2000 metų, negalite tarnauti dviem šeimininkams, tai reiškia, kad negalite būti dviejose sąmonės būsenose tuo pačiu metu. Jeigu norite pakilti į Kristaus sąmonę, privalote palikti reliatyvius požiūrius, dualistinio proto stabus. Tai reiškia, kad privalote palikti šią sąmonės būseną ir labai subtilius samprotavimus, kylančius iš šios sąmonės būsenos.

Dualistinį protą taip pat galima pavadinti žaltišku protu, ir kai sakiau žmonėms tapti išmintingiems kaip žalčiai, sakiau tai būtent dėl to, kad negalėsite sėkmingai eiti keliu į Kristiškumą, jei neišmoksite pakilti virš dualistinio proto reliatyvumo. Ugdydamiesi šį Kristaus įžvalgumą, taip pat turite pradėti suprasti, kaip dualistinis protas gali paveikti jūsų dvasines patirtis, o ypač jūsų šių patirčių interpretacijas.

Knygoje Kopiant aukštyn mistiniu keliu išsamiai aptariu šią temą. Esmė ta, kad, pradėję eiti dvasiniu keliu, palaipsniui pasieksite tašką, kuomet tapsite pasirengę patirti dvasinį patyrimą ir iš tiesų jį patirsite. Šis patyrimas leis jums trumpam pažvelgti už dualistinio proto reliatyvumo ribų. Trumpą akimirką išvysite kažkokį gyvenimo aspektą Kristaus proto aiškumu. Tačiau pradžioje jūsų dvasinė patirtis gali būti paveikta jūsų dualistinių įsitikinimų. Ir yra visiškai tikėtina, kad patirčiai praėjus, jūsų dualistinis protas interpretuos šią patirtį tokiu būdu, kuris bus visiškoje disharmonijoje su patirties realybe. Jūsų dualistinis protas įvilks patirtį į proto įvaizdį, nes jis nesugeba matyti Kristaus tiesos realybės.

Štai kodėl matote žmones, kurie tiki išgyvenę dvasinę patirtį, per kurią pats Alachas liepė jiems išžudyti visus žydus ar amerikiečius. Štai kodėl kai kurie krikščioniai viduramžiais tikėjo girdėję mane liepiant jiems išžudyti visus arabus kryžiaus žygiuose. Štai kodėl daugelis krikščionių šiandien išgyvena taip vadinamą „gimusio iš naujo“ patyrimą, tikėdami, jog gavo įrodymą, kad fundamentalistinė Biblijos interpretacija yra vienintelis raktas į išganymą ir kad visa kita pasiųs jus į pragarą.

Esmė ta, kad tavo patirtis buvo tikra patirtis. Patyrei, kad besąlygiškai myliu tai, kas tu iš tiesų esi – dvasinė būtybė. Patyrei, kad mano meilės nė kiek nesumenkino jokie ribotumai, su kuriais šiuo metu susiduri šiame pasaulyje. Tačiau yra labai svarbu, kad suprastum, jog besąlyginė meilė nereiškia, kad noriu, jog pasiliktum savo dabartiniuose ribotumuose. Besąlyginė meilė neleis nė vienam žmogui pasilikti savo dabartiniuose ribotumuose, ką labai aiškiai pademonstravo savo nuostabiame mokyme Besąlyginės Meilės Esatis. Būtent dėl to, kad mano meilė yra besąlygiška, nenoriu, kad pasiliktum savo dabartiniuose ribotumuose, ir padarysiu viską, ką galiu, kad padėčiau tau virš jų pakilti. Štai kodėl matei mane metant iššūkį rašto aiškintojams ir fariziejams prieš 2000 metų.

Mūsų nuolatinės pastangos padėti kiekvienam žmogui pakilti virš jo dabartinių ribotumų visada yra pritaikytos individualiam gyvybės srautui. Tavo atveju, jauteisi labai prislėgta dėl savo homoseksualumo, tad pirmas žingsnis, norint padėti tau įžengti į pozityvią spiralę, buvo padėti tau įveikti tuos negatyvius jausmus per besąlyginės meilės patyrimą. Tačiau tai nebuvo mano intencija, ir nebuvo mano noras, kad pasinaudotum šiuo patyrimu samprotaudama, jog esi tobula tokia, kokia esi, tai reiškia, tobula, būdama homoseksuale ar netgi būdama mirtinga žmogiška būtybe.

Nesi tobula, būdama homoseksuale ar būdama žmogiška būtybe. Esi tobula, būdama dvasine būtybe, kuri regi save ir priima save kaip dvasinę būtybę. Visiškai netrokštu matyti tave įstrigusią ribotame tapatumo jausme. Trokštu, kad kiekvienas žmogus pakiltų į teisingą tapatumo jausmą, kuriame laikytų save Dievo sūnumi ar dukterimi. Todėl noriu, kad visi žmonės pakiltų virš visų ribotumų, gimusių iš dualistinio proto dualizmo – ir turiu omenyje virš jų VISŲ.

Tu jau esi įgijusi gilų supratimą apie sielą, kurią man labiau patinka vadinti gyvybės srautu. Kaip sakai, Sąmoningasis AŠ nebuvo sukurtas dualizmo būsenoje. Tačiau nesi teisi sakydama, kad Sąmoningasis AŠ nenusileidžia į dualizmą, nes jis iš tiesų į jį nusileidžia. Fizinis kūnas gyvena dualizmo pasaulyje, gyvybės srautas nusileido į šį fizinį kūną ir todėl Sąmoningasis AŠ yra nusileidęs į dualizmą. Tai nėra problema, kol Sąmoningasis AŠ išlaiko savo dvasinės būtybės tapatumą. Tačiau, nors sielos indas yra labai sudėtingas kūrinys, sielos šerdis yra jūsų tapatumo jausmas.

Tiesa ta, kad jūs esate dvasinė būtybė. Tačiau sielos indo lygmenyje esate tuo, kuo manote esąs. Būtent tai padaro įmanoma žmonėms nupulti į žemesniąją sąmonės būseną, kuomet jie praranda ryšį su savo dvasiniu aš. Tai nutinka dėl to, kad jie palaipsniui susikuria netikrą tapatumo jausmą, kuriame laiko save atskirtais nuo Dievo, ir šis netikras tapatumo jausmas neišvengiamai bus paremtas dualistinio proto dualizmu.

Kaip paaiškinu savo mokyme apie homoseksualumą, jūsų susitapatinimas su žmogišku lytiškumu yra jūsų nusileidimo į tankius fizinius kūnus, kuriuos dėvite šiandien, pasekmė. Sąmoningasis AŠ kūnijosi vyriškuose arba moteriškuose kūnuose tiek daug gyvenimų, kad susikūrė sielą, kurioje dominuoja vyriškumas arba moteriškumas, ir todėl jis ėmė tapatintis su savo žmogišku lytiškumu. Tačiau, eidami keliu link Kristiškumo, transcenduosite šią tendenciją tapatintis su savo lytiškumu ar su bet kuriomis kitomis žmogiškomis charakteristikomis.

Tuo noriu pasakyti, jog nėra teisinga sakyti, kad Dievas sukūrė žmones homoseksualais. Dievas nesukūrė žmonių seksualinėmis būtybėmis. Žmogiškas lytiškumas atsirado tik po nuopolio į dualistinę sąmonės būseną. Tad tai yra paprastas faktas, kad žmogiškas lytiškumas yra žemesniosios sąmonės būsenos pasekmė, ir todėl homoseksualumas taip pat yra šios sąmonės pasekmė. Norėdami pilnai pakilti virš dualistinio proto, privalote palikti bet kokį žmogišką lytiškumą.

Prašau, neintepretuokite to, pradėdami manyti, jog sakau, kad seksas visiems žmonėms yra blogai, ar kad žmonės turėtų jausti kaltę, užsiiminėdami seksu. Tam tikrame evoliucijos etape yra priimtina, kad žmonės užsiiminėtų seksu, kai tai yra daroma su meile, o ne vien tam, kad būtų patenkinti nepasotinami kūno troškimai. Tiesiog noriu pasakyti, kad ateina momentas dvasiniame kelyje, kai žmogus turi liautis tapatinęs save su žmogišku lytiškumu, kad galėtų įkūnyti Kristaus sąmonės pilnatvę. Tad būtent susitapatinimą, o ne patį veiksmą turite transcenduoti.

Esmė ta, kad trokštu, jog tu ir visi kiti šioje planetoje pasiektumėte Kristaus sąmonės pilnatvę. Norėdami pasiekti šią sąmonės būseną, privalote būti pasirengę prarasti savo gyvybę dėl manęs, tai reiškia, jog turite būti pasirengę prarasti savo dualistinį, žmogišką, mirtingą tapatumo jausmą, idant laimėtumėte amžinąjį Kristaus sąmonės gyvenimą. Tai reiškia, kad privalote palikti bet kokį tapatumo jausmą, kuris yra paremtas šiais žmogiškais apribojimais.

Jeigu išstudijuotumėte kai kurių didžiausių šventųjų gyvenimus, pamatytumėte, jog jie pakilo virš bet kokio žmogiško tapatumo jausmo. Jie nebelaikė savęs vyru ar moterimi, baltaodžiu ar juodaodžiu, homoseksualu ar heteroseksualu. Didžiausi iš jų netgi pakilo virš visų religinių įsitikinimų ir nebelaikė savęs krikščioniais, budistais ar musulmonais. Jie save laikė Dievo vaikais, o Dievo vaikas nėra uždarytas jokiuose žmogiškuose ribotumuose. Ir jeigu netapsite kaip maži vaikai, negalėsite įeiti į karalystę.

Ar suvoki mano mintį? Dvasinė patirtis, kurią patyrei, buvo tikra, ir ji parodė tau, kad turi potencialą pakilti virš visų žmogiškų ribotumų. Aukščiausias šios patirties potencialas yra tai, kad pasinaudotum ja kaip tiltu, kuriuo eidama pakiltum virš ribotumų. Jeigu pasinaudosi šia patirtimi, samprotaudama, kad esi tobula, būdama žmogiška būtybe, nesvarbu, homoseksualia ar heteroseksualia būtybe, tuomet šią patirtį panaudosi piktam. Leisi savo dualistiniam protui primesti savo interpretaciją šiai patirčiai.

Vienas iš svarbiausių dalykų, kurį galite suvokti, eidami dvasiniu keliu, yra tai, kad egzistuoja jūsų proto dalis, dažnai vadinama žmogiškuoju ego, kuri nenori, kad pasiektumėte Kristaus sąmonę. Ši jūsų proto dalis padarys viską, kas įmanoma, kad laikytų jus įkalintą ribotame tapatumo jausme. Ir kol nesugebėsite praskirti dualistinio proto šydo, tol ego bus labai lengva laikyti jus įkalintą tame tapatumo jausme.

Galiu jus užtikrinti, kad mes, pakylėtieji mokytojai, iš tiesų norėtume, kad kiekvienas žmogus patirtų besąlyginę meilę. Tačiau taip pat galiu jus užtikrinti, jog vienas iš liūdniausių mūsų patiriamų dalykų įvyksta tuomet, kai žmogus išgyvena besąlyginės meilės patyrimą, ir tuomet pasinaudoja šia patirtimi savo ribotam tapatumo jausmui stiprinti, užuot pasinaudojęs šia patirtimi, kad pakiltų virš riboto tapatumo jausmo.

Sakai, kad norėtum dar kartą išgyventi šį patyrimą. Leisk man tau dabar paaiškinti, kodėl nesugebėjai daugiau to patirti. Kai pirmą kartą išgyvenai šį patyrimą, išpildei dvi sąlygas. Pirma, labai stipriai troškai įgyti aukštesnį supratimą, šiuo atveju apie savo homoseksualumą. Antra, kažkuriame savo proto lygmenyje buvai atvira priimti bet kokį atsakymą, kokį tik galėčiau tau duoti. Kitaip tariant, buvai atvira aukštesniam situacijos supratimui, nei turėjai tuo metu, ir neturėjai iš anksto susidarytos nuomonės, koks tas atsakymas turėtų būti, ar kokio jo norėtum.

Deja, po tavo išgyventos patirties nutiko taip, kad tavo ego ir dualistinis protas sugebėjo primesti savo interpretaciją šiai patirčiai, interpretaciją, kurią tu priėmei ir vis dar tebepriimi. Todėl ego pasinaudojo šia patirtimi, kad sutvirtintų tavo tapatumo jausmą, kuriame save laikai homoseksualia būtybe, užuot laikiusi save dvasine būtybe. Tai reiškia, kad, kai dabar mėgini pasiekti šią dvasinę patirtį, pasąmonėje iškeli apribojimus tam, ką galiu tau parodyti ar pasakyti. Nebeturi tokio atvirumo apie savo homoseksualumą, kokį turėjai, kai išgyvenai savo pirmąją patirtį. Kitaip tariant, nebemanai, kad yra būtina pakilti virš homoseksualumo, nes manai, kad yra visiškai natūralu pasilikti tame tapatumo jausme. Būtent šis įsitikinimas trukdo tau patirti besąlyginę meilę, nes besąlyginė meilė ragina jus pakilti virš visų savo žmogiškų ribotumų – tame tarpe ir virš homoseksualumo.

Tad paprastas faktas yra toks, kad, jeigu nori pakartoti savo patyrimą, turi vėl išvalyti savo protą nuo bet kokių išankstinių nuomonių apie savo homoseksualumą. Jeigu tau duočiau dar vieną patyrimą, tu tik dar tvirčiau įstrigtum savo dabartiniame tapatumo jausme. Todėl tiesiog negaliu tau duoti šio patyrimo. Tačiau, kai tik vėl tapsi atvira ir pasirengusi pakilti virš savo dabartinio tapatumo jausmo, aš iš tiesų galėsiu duoti ir iš tiesų duosiu tau kitą patyrimą. Akivaizdu, jog tai galioja kiekvienam žmogui, kada nors išgyvenusiam ar išgyvensiančiam dvasinį patyrimą, ir būtent dėl to kiekvienas gali pasimokyti iš šių komentarų.

Paprastas faktas yra toks, kad visiškai netrokštu, jog žmonių dvasingumas būtų paremtas išoriniais šventraščiais ar šių šventraščių interpretacijomis. Noriu, kad kiekvienas patirtų dvasinės gyvenimo pusės realybę, ir tą jūs galite pasiekti tik per vidinį, intuityvų patyrimą. Tačiau, kad šį patyrimą patirtumėte, privalo būti išpildytos dvi sąlygos. Turite stipriai trokšti aukštesnio supratimo, aukštesnio patyrimo. Ir taip pat turite turėti bent šiokį tokį atvirumą, kuris leistų jums išeiti už savo dabartinių įsitikinimų ribų, už savo dabartinio tapatumo jausmo.

Jeigu šios dvi sąlygos nebus išpildytos, negalėsite prasiskverbti pro energijos šydą, skiriantį jus nuo dvasinio aš, ir todėl liksite įstrigę žmogiškoje sąmonės būsenoje. Daugelis žmonių nugyveno visą gyvenimą įstrigę toje sąmonės būsenoje, būtent dėl to, kad nenorėjo atiduoti, nenorėjo palikti kažkokio įsitikinimo, kuris buvo tapęs jų tapatumo jausmo dalimi. Matau daugybę nuoširdžių, dvasingų žmonių, kurie niekada nepakyla virš tam tikro lygmens, nes tapo emociškai prisirišę prie tam tikro įsitikinimo, kurio nenori palikti.

Matau daug žmonių, išgyvenusių dvasinį patyrimą, kuris turėjo pastūmėti juos kilti spirale aukštyn. Tačiau jų ego sugeba primesti interpretaciją šiam patyrimui ir todėl žmonės uždaro savo protus. Užuot pradėję kopti spirale aukštyn, jie tiesiog sustingsta tam tikrame tapatumo jausme. Tai nutiko daugybei milijonų religingų žmonių kiekvienoje religijoje. Būtent ši problema trukdo daugeliui krikščionių priimti mokymus, kuriuos duodu šioje svetainėje.

Svarbi pamoka yra ta, kad, išgyvenus dvasinį patyrimą, yra labai svarbu išlikti atviru ir neprimesti šiam patyrimui kokio nors konkretaus įvaizdžio ar interpretacijos. Realybė yra tokia, kad Dievas ir dvasinė karalija yra aukščiau už bet kokius įvaizdžius ir stabus, sukurtus dualistiniame prote. Norėdami patirti Dievą, privalote būti pasirengę išeiti už šių įvaizdžių ribų. Jeigu išgyvenę dvasinį patyrimą primesite įvaizdį šiam patyrimui, užkirsite sau kelią tolimesniems patyrimams. Taip yra dėl to, kad dualistinis įvaizdis, stabas, verčia jus uždaryti savo protą dvasinės realybės patyrimui.

Todėl, net jeigu dvasinis patyrimas gali atrodyti labai realus ir gali atrodyti kaip aukščiausia patirtis, būtų labai išmintinga niekada nekišti šio patyrimo į žmogiško proto sukurtą dėžutę. Tiesą sakant, geriausias patarimas, kurį jums galėčiau šiuo klausimu duoti, būtų niekada nekišti Dievo ar pakylėtosios būtybės į dėžutę, sukurtą iš dualistinių žmogiško proto įvaizdžių. Jeigu sieksite apriboti tiesą, apribosite tik savo pačių gebėjimą patirti tiesą. Štai mėginimo įkišti pakylėtąją būtybę į dėžutę pavyzdys:

Taip pat pastebėjau, kad, kai kalbi apie homoseksualumą, lygiai taip kaip ir Biblijoje, beveik nieko neužsimeni apie homoseksualias moteris. Kadangi tikiu, jog Kristus vyrus ir moteris laiko lygiais, jeigu šis čenelingas būtų tyras (bent jau šiuo atveju), to tiesiog nebūtų.

Ar negalėtų realybė būti tokia, kad žmonės, kurie prieš tai siuntė man klausimus, reaguodami į mano komentarus apie homoseksualumą, buvo vyrai? Savo pradžioje duotuose pastebėjimuose apie homoseksualumą, ir visoje šioje svetainėje, stengiuosi pabrėžti, kad vyrai ir moterys yra lygūs visais atžvilgiais. Štai kitas dualistinio proto samprotavimo pavyzdys:

Neprisimenu nė vieno atvejo Naujajame Testamente, kuomet Jėzus būtų pasmerkęs homoseksualus.

Daugelis žmonių pasinaudojo šiuo argumentu, samprotaudami, jog, kadangi specifiškai nepasmerkiau homoseksualumo, turėjau jam pritarti. Jie matomai samprotauja, kad tyla reiškia sutikimą. Tačiau ar aš specifiškai pasmerkiau abortą ar vaikų prievartavimą? Ar sakiau žmonėms neskraidinti lėktuvų į dangoraižius? Tad šitaip samprotaudami akivaizdžiai galite pateisinti bet kokį elgesį, kurio specifiškai nepasmerkiau – bet ar iš tiesų galite?

Nors homoseksualumas nebuvo retas reiškinys prieš 2000 metų, jis nebuvo visuomenės debatų dalis, kaip yra šiandien. Tačiau tikroji priežastis, dėl kurios nekalbėjau apie homoseksualumą, buvo ta, jog nelaikiau jo svarbia problema. Visų pirma, prieš savo prisikėlimą tikėjau, kad artinasi laikų pabaiga, ir todėl žmonių seksualumas greitai liausis buvęs svarbiu klausimu. Antra, žinojau iš patirties, kad, kai žmonės pradeda pasiekti Kristaus sąmonę, jie pakyla virš žmogiško seksualumo.

Ir pabaigai, leisk man užduoti tau keletą klausimų. Ar nori patirti daugiau patyrimų – ar iš tiesų nori patirti daugiau dvasinių patirčių? Jeigu taip, tau reikia išvalyti savo protą nuo išankstinių nuomonių ir įsitikinimų apie tai, kas esi. Į tai įeina tikėjimas, kad esi homoseksualė ir kad tau nereikia pakilti virš šio dualistinio tapatumo jausmo.

Tu jau sutinki, kad Dievas nesukūrė homoseksualių ar heteroseksualių gyvybės srautų, tai kodėl taip sunku suprasti, jog, norėdama atgauti savo tikrąjį tapatumą, privalai pakilti virš žmogiško seksualumo? Sunku tai yra dėl to, kad leidai savo dualistiniam protui įkalinti tave dualistinių samprotavimų aklavietėje. Tai yra kelias, kuris žmogui atrodo teisingas, tačiau baigiasi jis mirtimi – sąmonės mirtimi.

Kitas mano klausimas yra šis. Noriu, kad perskaitytum sekantį mokymą ir rimtai pamąstytum, jog turi potencialą būti vienu iš šių žmonių, apie kuriuos kalbu. Turi potencialą pasiekti Kristiškumą šiame gyvenime. Klausimas yra toks: „Ar esi pasirengusi padaryti viską, ko reikės, kad šį Kristiškumą pasiektum?“ Ar esi pasirengusi pakilti virš bet kokio riboto tapatumo jausmo, įskaitant ir idėją, kad esi homoseksualė, idant įkūnytum savo Kristiškumą?

Ir dar vienas klausimas. Be jokios abejonės girdėjai apie ant mirties slenksčio atsidūrusių žmonių patyrimus ir kaip šiems žmonėms jų ligtolinis gyvenimas prabėgo pro jų akis kaip filmas. Įsivaizduok, kad žiūri savo dabartinio gyvenimo filmą. Ką norėtum pasakyti šio filmo metu? Ar norėtum sakyti, kad: „Aš visą savo gyvenimą praleidau kovodama dėl to, kad visuomenė priimtų homoseksualumą kaip natūralų ir normalų dalyką.“ Ar verčiau jau sakytum: „Praleidau savo gyvenimą įkūnydama savo Kristiškumą, ir padėdama visiems kitiems įkūnyti savo Kristiškumą, idant jie galėtų pakilti virš žmogiškų ribotumų. Todėl įnešiau vertingą indėlį, padėdama Jėzui atnešti Dievo karalystę į Žemę.“

Atėjau tau pasakyti, kad negali daryti abiejų dalykų, todėl privalai rinktis, kuriam tapatumo jausmui tarnausi.

Versta iš www.ascendedmasteranswers.com