Kai patiriate buvimą Dievo karalystėje ir tuomet esate iš jos ištremiami

TEMOS: Negalite būti ištremiami tikrovėje, tiktai savo prote – visada galite sugrįžti – pirmoji patirtis turės maksimalų kontrastą – palaipsniui pasidarys labiau įprasta – dualistiniai kraštutinumai – Dievas jūsų nei išaukštins, nei ištrems

Klausimas: Kas nutinka, kai įžengiame į Dievo Karalystę, suvokiame savo tikrąjį tapatumą Kristuje, pajaučiame Vienovę su Dievu, bet tuomet, po tam tikro laiko ši tyra Buvimo būsena yra suteršiama nuodėme ir žmogus yra paliekamas vienišume ir kančioje? Ką mums daryti? Įžengimas į Dievo Karalystę yra vienintelė tikra patirtis, bet kas nutinka, kai esame iš jos ištremiami? Ar yra dar bent kokia galimybė sugrįžti į ją atgal, vėl susivienyti su Tėvu?

Pavyzdžiui -

Įžengimas į Dievo Karalystę (Vienovė, ego mirtis) būnant 17 metų ir išlikimas tyroje būsenoje maždaug mėnesį laiko;

Bet tuomet nutolimas nuo Kristaus kelio ir ištrėmimas iš dangaus, neapsakomos kaltės ir vidinės kančios jautimas.

Pagalbą tiesiančios rankos (mokytojo?) atradimas ir mėginimas vėl pasiekti Vienovę.

Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Jėzaus per Kim Michaels:

Negalite būti ištremti iš dangaus karalystės. Galite tik išgyventi jausmą, lyg būtumėte ištremti, tačiau tai yra jūsų subjektyvi patirtis, o ne objektyvi realybė.

Todėl visada galite sugrįžti į karalystę – kad ir ką manytumėte padarę – tačiau tam reikia, kad panaikintumėte sprendimus, kurie jus paskatino manyti, kad buvote ištremti ar kad vis dar nusipelnote būti už karalystės ribų.

Turite prisiminti, kad kelias yra laipsniškas procesas. Jūs iš tiesų pasieksite tašką, kuomet pradėsite patirti aukštesnę sąmonės būseną, tačiau nebūsite iki galo įsitvirtinę toje būsenoje. Todėl kurį laiką ją turėsite ir tuomet sugrįšite atgal į taip vadinamą „normalią“ sąmonės būseną. Tačiau jums reikia nepaliauti siekti kelti aukštyn savo sąmonę, idant vėl persilaužtumėte į aukštesnę sąmonės būseną.

Tai yra dažnai pasitaikantis klaidingas supratimas, kad buvimas aukštesnėje sąmonės būsenoje yra viskas arba nieko įvykis.

Tačiau tiesa ta, kad niekas niekada nepasiekė nuolatinės aukštesnės būsenos, be kurį laiką vykstančių svyravimų tarp aukštesnės būsenos ir ankstesnės būsenos. Žinoma, kai pirmą kartą patirsite proveržį į aukštesnę būseną, kontrastas tarp šios būsenos ir jūsų įprastinės būsenos atrodys ganėtinai dramatiškas. Taip pat atrodys labai dramatiška prarasti šią aukštesnę būseną, ir tai gali paskatinti interpretaciją, kad buvote iš jos ištremti.

Tačiau kai jau ne vieną kartą būsite patyrę perėjimą tarp šių būsenų, pradėsite tai jausti kaip mažiau dramatišką pasikeitimą. Todėl daugiau taip nebesijaudinsite, kad galite prarasti aukštesnę būseną, ir tiesiog nepaliausite dirbti su savo psichika, kol vėl tai patirsite. Ir toliau tai darydami, patirsite vis dažnesnius ir ilgesnius aukštesnės būsenos periodus, kol galiausiai aukštesnėje būsenoje praleisite daugiau laiko nei savo ankstesnėje būsenoje. Ir kai galiausiai pasieksite šį pasikeitimą, kuomet jūsų aukštesnė būsena bus tapusi nuolatine, tai nebeatrodys toks dramatiškas įvykis, bet bus tapę natūraliausiu dalyku pasaulyje.

Tai, kad jaučiate dramą, VISADA yra ženklas, kad dar nepakilote virš epinės sąmonės, ir todėl turėtumėte savo dėmesį koncentruoti šiai iliuzijai pamatyti. Kaip ir visada, čia egzistuoja du dualistiniai kraštutinumai:

  • Pirmas kraštutinumas yra manyti, jog dėl to, kad akies krašteliu pamatėte aukštesnę būseną, jūs dabar visą laiką būsite šioje būsenoje. Tai paskatina kai kuriuos žmones galvoti, kad jie dabar yra pranašesni už kitus, kad yra įgiję teisę būti dvasiniais mokytojais, ar kad nebeturi ego.

  • Kitas kraštutinumas yra galvoti, jog, kadangi praradote aukštesnę būseną, kažką padarėte ne taip, ir dabar nebesate verti į ją sugrįžti – ir pavyzdys čia galėtų būti galvojimas, kad buvote ištremti.

Yra labai svarbu kvestionuoti abi šias reakcijas, kadangi jos abi jums trukdys pasinaudoti savo pirmine patirtimi kaip tiltu, visam laikui įsitvirtinant aukštesnėje būsenoje. Taip pat yra svarbu suvokti, kad kurį laiką iš tiesų svyruosite tarp šių būsenų, kol pasieksite ilgalaikį progresą.

Tai reiškia, kad jums reikia išsiugdyti požiūrį į Dievą, kuris NEBŪTŲ dualistinis, ir ypač jums reikia įveikti požiūrį į Dievą kaip į piktą ir teisiančią būtybę danguje, rodančią jums išskirtinį dėmesį arba ištremiančią jus už padarytą klaidą. Ir tai yra vienintelis tikras ryšys, kurį galite turėti su tikruoju Dievu, kuris jūsų nei išaukštins, nei ištrems – kadangi Kūrėjas viską paliko laisvai valiai.

Versta iš www.ascendedmasteranswers.com

Visos teisės saugomos © 2010 Kim Michaels