Ar moterys buvo sukurtos pirma vyrų?

TEMOS: Grynasis Buvimas arba Visetas – Materijos šviesa – vyriškoji ir moteriškoji jėgos egzistavo visada – vyriškoji jėga pradėjo kūrybos procesą – pirminė religija – religija po nuopolio – Dievui nereikalingas garbinimas – garbinimo poreikis kyla iš dualistinės sąmonės

Klausimas: Tai iš tiesų yra klausimas apie tai, kas atsirado pirmiau: višta ar kiaušinis. Dievas, ar kad ir kas tai bebūtų, kas yra Dievas, išskyrus tai, kad jis yra viskas? Ar jis labiau yra moteriška esybė nei vyriška? Nesakau, kad jis yra moteris ar vyras, tiesiog pats principas, tai reiškia, ar jis pirma buvo moteriškas, pasyvus elementas arba pralaja, prieš tapdamas vyrišku, aktyviu elementu arba manvantara.

Kaip sakoma Dyzano knygoje, amžinoji motina miegojo prieš išsiskleisdama. Žinau, kad tai yra poetiškas pasakymas, prie kurio apsistojo kai kurie labai rimti ieškotojai kaip prie geriausio aprašymo.

Kodėl Deivės Motinos religija buvo pirmoji religija šioje planetoje?

Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Jėzaus per Kim Michaels:

Norėčiau visam laikui atsakyti į šį nuo žilos senovės uždavinėjimą klausimą. Pirmiau atsirado višta.

O dabar pereikime prie rimtesnių klausimų. Sekančiame mokyme yra pateikiamas detalus mokymas apie tai, kaip Dievas sukūrė visatą. Trumpai apibendrinant, galima pasakyti, kad Dievas turi neišreikštą aspektą, kurį norėčiau pavadinti grynuoju Buvimu arba Visetu. Kitas Dievo aspektas yra kūrėjas, kuris iš tiesų yra visko, kas kada nors buvo sukurta formų pasaulyje, pradininkas. Pradėdamas kūrimo procesą Kūrėjas iššaukia elementą, iš kurio galima nulipdyti bet kokias įmanomas formas. Biblijoje apie tai yra pasakyta žodžiais: „Tebūnie šviesa.“ Paprastai mes tai vadiname Materijos šviesa.

Kaip paaiškinau, Dievas kūrėjas yra aktyvusis arba vyriškas principas, kai tuo tarpu Dievo Šviesa yra gaunantysis, arba moteriškasis principas. Tad viskas formų pasaulyje yra sukurta iš moteriškojo Dievo aspekto. Štai kodėl kai kurios religijos sako, kad viskas buvo sukurta iš Dievo Motinos arba Deivės, ir būtent dėl to kai kurios religijos garbiną Dievą kaip moterišką dievybę.

Vyriškas ir moteriškas Dievo aspektai egzistavo visada. Todėl iš esmės yra beprasmiška kalbėti apie tai, ar Dievas pirma buvo vyras, prieš tapdamas moterimi, ar atvirkščiai. Šie du principai, arba aspektai, yra neatskiriami, ir todėl iš tiesų nėra prasmės kalbėti apie vieną be kito.

Šis nuo žilos senovės keliamas klausimas apie tai, kas pirmiau atsirado, iš tiesų yra pagimdytas linijinės žmogiškos sąmonės, kuri viską mato iš savo pačios perspektyvos. Kadangi žmonės patiria, jog jų fiziniai gyvenimai turi pradžią ir pabaigą, jie galvoja, kad visa kita taip pat privalo turėti pradžią ir pabaigą.

Kalbant apie formų pasaulį, galėtume sakyti, kad viskas yra sukurta iš moteriškojo principo, moteriškos Dievo substancijos. Todėl viskas formų pasaulyje yra sukurta iš Dievo Motinos. Tačiau viską sukūrė Dievas Tėvas, todėl pats kūrybos procesas prasidėjo nuo Dievo Tėvo prote laikomos vizijos. Būtent vyriškas Dievo aspektas pradėjo kūrybinį procesą. Moteriškasis Dievo aspektas prisiėmė visas Dievo prote įsivaizduotas formas.

Tai nereiškia, kad moteriškasis Dievo aspektas neturi proto ar sąmonės. Tačiau moteriškasis aspektas su meile leidžiasi veikiamas vyriškojo aspekto ir išpildo vyriškojo aspekto laikomą viziją. Kūrybą inicijavo vyriškas Dievo aspektas, o ją įvykdė moteriškasis Dievo aspektas. Jeigu norite kalbėti apie pradžią ir pabaigą, galėtumėte sakyti, kad kūrinija prasidėjo nuo idėjos, nuo vizijos, atsiradusios vyriškojo Dievo aspekto sąmonėje.

Iš tiesų galima sakyti, kad amžinoji Motina miegojo prieš išsiskleisdama, nes moteriškasis Dievo aspektas visada egzistavo kaip principas. Dangiškoji Motina iš tiesų gulėjo miegodama, neaktyvi, kol jos nepradėjo veikti Dangiškasis Tėvas.

Nesutinku, kad deivės motinos religija buvo pirmoji religija šioje planetoje. Kai žmonės pirmą kartą nusileido į šią planetą, jie nebuvo pamiršę savo dvasinės kilmės. Todėl jie puikiai žinojo, kad egzistuoja tiek Dievas Tėvas, tiek ir Dievas Motina, ir turėjo aktyvų ryšį su jais abiem. Santykis, kurį žmonės turėjo su savo dangiškaisiais tėvais prieš nuopolį, buvo visiškai kitoks, ir todėl nebūtų teisinga sakyti, kad žmonės prieš nuopolį garbino Dievą, ar netgi kad jie turėjo tokią religiją, kaip ji yra suprantama šiandien.

Kaip paaiškinau kitur, būtent moteriškasis kiekvieno gyvybės srauto aspektas pirmiausia nupuolė į žemesniąją sąmonės būseną. Tai nutiko todėl, kad moteriškasis gyvybės srauto aspektas persiėmė šio pasaulio keliais, užuot likęs ištikimas savo pačios vyriškajam aspektui – dvasiniam aš. Dėl šio nusileidimo į žemesniąją sąmonės būseną gyvybės srautai pamiršo savo dvasinę kilmę ir todėl neteko tiesioginio ryšio su vyriškuoju Dievo aspektu.

Kadangi gyvybės srautai gyveno pasaulyje, sukurtame iš paties moteriškojo Dievo aspekto, jie negalėjo galutinai pamiršti šio Dievo aspekto. Štai kodėl daugelis primityvių kultūrų garbina moteriškąjį Dievo aspektą Žemės Motinos pavidalu, kuri, kaip jie tiki, suteikė jiems gyvybę. Tiktai po to, kai žmonija labai lėtai pradėjo kilti į aukštesnę sąmonės būseną, gyvybės srautai ėmė turėti aiškesnį vyriškojo Dievo aspekto supratimą.

Šiandien yra nutikę taip, kad daugelis žmonių, ypač Vakaruose, yra pamiršę apie moteriškąjį Dievo aspektą ir išskirtinai garbina vien tik vyriškąjį Dievo aspektą. Tai yra tipiškas pavyzdys, kaip žmonės, dėl savo dvasinio nebrandumo ir pusiausvyros trūkumo, metasi nuo vieno kraštutinumo prie kito.

Per ateinančius dešimtmečius įvyks taip, kad žmonija ims vis labiau pripažinti, kad reikia suprasti ir turėti ryšį tiek su vyriškuoju, tiek ir su moteriškuoju Dievo aspektais. Tai yra paprastas faktas, kad dvasinis gyvenimas negali būti išbaigtas, neturint sveikos pusiausvyros tarp vyriškojo ir moteriškojo aspektų. Tai galioja ne tik tam, kaip matote Dievą, tai taip pat galioja tam, kaip matote save.

Kas liečia vyriškumą ir moteriškumą, svarbu suprasti, kad jų negalima apibrėžti fiksuotu būdu, nes egzistuoja daug tokių poliariškumų. Kaip paaiškinau aukščiau, egzistuoja neišreikštas aspektas ir kuriantis Dievo aspektas. Šie du aspektai taip pat sudaro poliariškumą, kuriame Visetas yra vyriškasis aspektas, o Dievas Kūrėjas yra moteriškasis aspektas. Tuomet egzistuoja kitas poliariškumas tarp jūsų konkretaus Kūrėjo ir Jo kūrinijos. Jūs esate jūsų Kūrėjo kūrinijos dalis, tai reiškia, kad jums Kūrėjas yra vyriškasis aspektas, o jūs esate moteriškasis aspektas. Tam tam tikra prasme galėtume sakyti, kad, garbindami Dangiškąją Motiną, garbinate save.

Daugelis religijų, kurios garbina deivę motiną, yra lygiai taip pat praradusios ryšį su realybe kaip ir monoteistinės religijos, kurios garbina dievą tėvą. Jos yra paremtos atskirties sąmone, kurioje matote save atskirtą nuo dievybės, kurią garbinate. Realistiškas būdas žiūrėti į save yra suprasti, kad esate Kūrėjo išraiška ir todėl esate vienovėje su Kūrėju. Tėra tik vienas protas, ir jūsų savimonė yra šio vieno proto individualizacija, tačiau ji niekada negalės būti atskirta nuo vienio. Jūsų rolė kūrinijoje yra būti Dievo tąsa Žemėje ir tapti Dangiškąja Motina, veikiančia Žemėje. Todėl nėra jokios prasmės garbinti tiek vyrišką, tiek ir moterišką dievą per atstumą, nes jūs esate tiek vyriškas, tiek ir moteriškas Dievas veikime.

Žinoma, egzistuoja dvasinė tarnystė, vadinama Dangiškosios Motinos Tarnyste, kurią užima Motina Marija. Ir, žinoma, ši tarnystė nusipelno didelės pagarbos, kaip ir bet kuri kita dvasinė tarnystė. Tačiau dvasinės tarnystės gerbimas nereiškia, kad turite garbinti šiuo metu šią tarnystę užimančią būtybę. Esmė ta, kad šis jausmas, jog privalote garbinti tolimą dievą – ar tai būtų vyriškas ar moteriškas dievas – kyla iš pačios dualistinės sąmonės, kuri regi skirtumą tarp „savęs“ ir „kitų.“ Šio skirtumo panaikinimas ir yra tikrasis kelias į asmeninį Kristiškumą bei nušvitimą.

Versta iš www.ascendedmasteranswers.com