Ėjimas keliu ar spontaniškas nubudimas

TEMOS: Bet kuris mokymas yra tam tikram sąmonės lygiui – kai kurie mokytojai moko, remdamiesi savo asmenine patirtimi – įžvalgų gali nepakakti žmonių pažadinimui – atotrūkio sukūrimas, kurio neįmanoma panaikinti – jokio spontaniško lūžio; visi ėjo keliu – nušvitimo jums neleidžia pasiekti energijos ir įsitikinimai – juos reikia palaipsniui išvalyti – ir tuomet galės įvykti persilaužimas – būti dabartyje įmanoma tik tuomet, kai yra išvalytas protas – atėjote į Žemę ne tam, kad sėdėtumėte urve, o tam, kad bendrakurtumėte Dievo karalystę

Klausimas: Kai kurie dvasiniai mokytojai, ypač tie, kurie kalba apie non-dualizmą, regis visiškai ignoruoja arba menkina būtinybę eiti keliu. Jie remiasi tuo, kad patys nubudo spontaniškai ir kai kurie sako, kad tai yra vienintelis būdas, ir kad nėra nieko, ką galėtume padaryti tam, kad nubustume. Kai kurie sako, kad vienintelis dalykas, kurį mums reikia daryti, yra gyventi dabartyje. Kokios būtų tavo mintys apie tai, kadangi tu taip dažnai kalbi apie kelią?

Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Jėzaus per Kim Michaels:

Iš pradžių norėčiau pasakyti, kad nė vienas dvasinis mokymas negali tikti visiems. Bet koks dvasinis mokymas privalo būti pritaikytas prie tam tikro sąmonės lygmens. Atsižvelgiant į labai platų šioje planetoje egzistuojančių sąmonės lygių diapazoną, paprasčiausiai nėra įmanoma perduoti mokymą, kuris tiktų visiems žmonėms. Kai dvasinis mokytojas dirba su pakylėtaisiais mokytojais, jis dažnai gali perduoti mokymą, kuris išeitų už jo paties patyrimo ribų. Tačiau, kai mokytojas stovi pats vienas, jo mokymas neišvengiamai bus paremtas šio mokytojo asmenine patirtimi.

Tame nėra nieko blogo, tačiau reikia suvokti, kad toks mokymas bus veiksmingas žmonėms, kurie yra arti mokytojo turimo sąmonės lygmens, o kitiems jis nebus veiksmingas. Leiskite man pateikti jums pavyzdį. Gali būti, kad šis mokytojas patyrė dvasinį lūžį, spontaniškai iškėlusį jį į aukštesnę sąmonės būseną. Todėl jis moko, remdamasis šia patirtimi, ir iš esmės ignoruoja būtinybę eiti laipsnišku, sistematišku keliu. Jis mėgina savo mokinius atvesti prie patirties, kuri būtų panaši į jo paties, ir jis tai daro, dalindamasis įžvalgomis, kurias gavo po šio persilaužimo.

Ir po visu tuo slypi prielaida, kad, jeigu žmonės gaus teisingas įžvalgas, jie patirs spontanišką nubudimą, tokį patį, kokį patyrė jis. Tai iš tiesų gali įvykti, tačiau tiktai tiems žmonėms, kurie yra arti to sąmonės lygmens, kuriame buvo mokytojas, prieš išgyvendamas savo nubudimą. Tačiau didžioji dauguma žmonių šioje planetoje nėra tame lygmenyje, ir todėl jokie įžvalgų kiekiai nepadės „spontaniškai“ jų pažadinti.

Įvairūs dvasiniai mokytojai išgyveno spontanišką lūžį ir mėgino perduoti tai kitiems. Kai kurie iš šių mokytojų, tokie kaip pavyzdžiui Krišnamurtis, netgi nuėjo taip toli, kad iš viso pradėjo neigti dvasinio kelio ir dvasinių mokytojų (esančių įsikūnijime ar pakylėtų) būtinybę. Tačiau žmonėms, kurie nėra arti mokytojo sąmonės lygmens, tai panašu į tai, lyg mojuotumėte vaikui prieš nosį saldainiu, neleisdami jam jo pasiekti.

Daugumai žmonių yra būtina eiti sistematišku, laipsnišku keliu, kad galėtų pakilti į tą sąmonės lygį, kuriame dvasinis persilaužimas pasidaro įmanomas. O tam reikalingas stropus darbas, tame tarpe ir dvasinių technikų, tokių kaip Motinos Marijos rožiniai, naudojimas. Jeigu šie žmonės tikės, kad vienintelis jiems reikalingas dalykas yra kažkokia įžvalga, suteiksianti jiems kažkokį mistišką persilaužimą, jie gali labai sulėtinti savo progresą. Įsivaizduokite, kad vaikščiojate džiunglėse ir pasiklystate. Staiga virš savęs išgirstate malūnsparnį ir jį pilotuojantis žmogus jums šaukia: „Pakilk čionai ir pamatysi, kaip išeiti iš džiunglių!“ Tačiau, jeigu šis žmogus nenumes jums kopėčių, kuriomis galėtumėte lipti laiptelis po laiptelio, kaip tuomet galėsite pakilti iki jo lygmens?

Esmė ta, kad daugelis šių žmonių, patyrusių taip vadinamą spontanišką lūžį, iš tiesų ėjo sistematišku keliu ankstesniuose gyvenimuose. Jie to gali dabar neprisiminti, tačiau kažkuriuo metu jie atliko šį darbą. Todėl aš nerekomenduoju žmonėms apleisti savo dvasinių įrankių, tokių kaip invokacijos ir šaukiniai.

Tačiau dabar mums čia reikia labai subtilaus įžvalgumo. Ir tam tikra prasme, tai yra tiesa, kad nėra nieko, ką galite PADARYTI nušvitimui pasiekti. Jūsų galutinis persilaužimas privalo įvykti ir iš tiesų įvyks spontaniškai, malonės iš aukščiau dėka. Negalite to pasiekti per jėgą, kad ir ką bedarytumėte. Štai kodėl taip dažnai kartoju, kad kelias nėra išorinis, mechaniškas kelias, ir kad automatiškas arba garantuotas išganymas neegzistuoja.

Galėtume sakyti, kad nėra nieko, ką galėtumėte PADARYTI nušvitimui pasiekti, nes nušvitimą jums pasiekti būtent ir trukdo ši sąmonė, kurioje manote privalantys kažką DARYTI, užuot tiesiog BUVĘ. Tačiau būti jums trukdo jūsų keturiuose žemesniuosiuose kūnuose saugomų klaidingų įsitikinimų ir iškreiptos energijos kombinacija. Jeigu visi šitie klaidingi įsitikinimai būtų nuo jūsų nuplėšti iš karto, išprotėtumėte, nes nebežinotumėte kas esantys. Štai kodėl vienintelis būdas augti yra eiti laipsnišku keliu, transformuojant iškreiptas energijas ir permatant netobulus įsitikinimus.

Išvalydami savo protą nuo energijų ir įsitikinimų, sumažinsite magnetinę trauką, kuri jus traukia į darymą ir galvojimą. Ir tai jus priartins prie to, ką dzenbudizmas vadina „pradedančiojo protu,“ ir ką aš vadinau tapimu kaip mažais vaikais. Nėra sunku matyti, kad dauguma žmonių yra įstrigę šiuose nesibaigiančiuose darymo ir reagavimo sūkuriuose. Kolektyvinė sąmonė sukuria kažką panašaus į milžinišką magnetą. Įsivaizduokite, kad einate pro didžiulį magnetą su pilnomis kišenėmis metalo gabalėlių. Magnetas trauks metalo gabalėlius, ir jūs būsite traukiami kartu su jais. Tačiau, jeigu palaipsniui išmesite metalo gabalėlius, magnetinė trauka pradės silpnėti, kol galiausiai galėsite praeiti pro magnetą ir jis nieko jumyse neras.

Tad galėtume sakyti, kad nušvitimas yra natūrali proto būsena. Dalykas, kuris nutiko, yra tai, kad protas įstrigo darymo ir galvojimo vėžėse, ir todėl jis nuolatos yra užsiėmęs tikslo, kurio šiuo metu neturi, siekimu. Tad, jeigu nušvitimas taps dar vienu tikslu, kurio sieksite darymu ir galvojimu, tuomet taip, tokios pastangos atitolins jus nuo nušvitimo. Ir vis dėlto, dalykas, kuris traukia jūsų protą į darymą ir galvojimą yra įsitikinimai ir energijos. Ir jeigu jas išvalysite, palaipsniui priartėsite prie natūralios būsenos. O kai jūsų protas bus pakankamai išvalytas nuo kliūčių, jis natūraliai ir be pastangų sugrįš į savo natūralią būseną.

Ir tuomet patirsite tai, kas gali pasirodyti kaip spontaniškas nubudimas, ir tam tikra prasme, taip iš tiesų ir yra. Tačiau, jeigu nebūtumėte ėję proto išvalymo keliu, ar kada nors būtumėte galėję patirti šį nubudimą?

Kai kurie mokytojai sako, kad dauguma vakariečių per daug galvoja apie praeitį ir ateitį. Ego naudojasi praeitimi ir ateitimi žmonėms manipuliuoti, tačiau ego nesugeba veikti dabartyje. Todėl jie rekomenduoja žmonėms labiau koncentruotis į dabartinę akimirką, ir tai nėra klaidingas metodas, žinant, kad tiek daug žmonių yra pernelyg linkę koncentruotis į praeitį ir ateitį. Būtent dėl to sakiau:

Taigi nesirūpinkite rytdiena, nes rytojus pats pasirūpins savimi. Kiekvienai dienai užtenka savo vargo. (Mato 6,34)

Sutinku, kad ego labai sunkiai sekasi veikti dabartyje, ir jeigu jūs iš tiesų nubusite amžinajam dabar, ego visiškai nebeteks jums galios. Tačiau pasakymas, kad žmonės turėtų koncentruotis į dabartį, yra naudingas tik tiems žmonėms, kurie yra pasiekę tam tikrą sąmonės lygį. Reikia būti pasiekus labai aukštą dvasinės brandos lygį, kad iš tiesų sugebėtumėte BŪTI dabartyje, ir kol nesate pasiekę šio lygio, tiesiog nesugebėsite paprasčiausiai BŪTI.

Tad, kai tokiam žmogui yra pasakoma, kad jis turėtų būti dabartyje, jis tiesiog nesugeba patirti, ką tai iš tiesų reiškia būti dabartyje. Vietoj to, žmogus susikuria proto koncepciją, ką reiškia būti dabartyje – remdamasis mokytojo nurodymais, o ne savo asmenine patirtimi. Ir ego puikiai sugeba manipuliuoti bet kokiomis žmonių sukurtomis proto koncepcijomis. Tai kai kuriuos žmones gali lengvai atvesti prie nesubalansuoto požiūrį į tai, ką reiškia būti dabartyje. Buvimo dabartyje koncepcija nėra nauja, kadangi jos pirmą kartą mokė Buda. Šimtmečių bėgyje daugelis žmonių nuėjo į šį nesubalansuotą požiūrį, kuris paskatino juos nušokti į vieną iš dviejų kraštutinumų:

  • Kai kurie žmonės samprotauja, kad būti dabartyje reiškia, jog jie gali ignoruoti praeitį. Spontaniškai nubusdami, galėsite įveikti savo praeitį ir jums nebebus reikalo įveikti savo karmą ar psichologines žaizdas. Todėl jie ima ieškoti stebuklingos įžvalgos, kuri visą darbą padarys už juos. Vėlgi, persilaužimas gali įvykti tik tuomet, jeigu jau esate įveikę savo karmą ir žaizdas ankstesniuose gyvenimuose, tačiau didžiajai daliai žmonių taip nėra. Todėl dauguma žmonių sulėtintų savo progresą, ignoruodami praeitį. Jie progresuotų daug greičiau, naudodamiesi visomis prieinamomis priemonėmis savo psichologijai spręsti, įveikdami dualistinius įsitikinimus ir išvalydami visą iškreiptą energiją (karmą) iš ankstesnių gyvenimų.

  • Kai kurie žmonės samprotauja galintys nustoti galvoti apie ateitį ir nustoja planuoti savo gyvenimą. Kai kurie netgi nueina iki tokio kraštutinumo, jog pradeda manyti, kad Dievas stebuklingai viskuo pasirūpins, ir kai kuriuos šiaip jau nuoširdžius dvasios ieškotojus tai pastūmėjo įvykdyti savižudybę per nesirūpinimą. Būtent tuo mane, grįžusį iš dykumos, gundė velnias:

6 Ir tarė jam: „Jei tu Dievo Sūnus, pulk žemyn, nes parašyta: ‘Jis lieps savo angelams globoti tave, ir jie nešios tave ant rankų, kad neužsigautum kojos į akmenį’ „.
7 Jėzus jam atsakė: „Taip pat parašyta: ‘Negundyk Viešpaties, savo Dievo.“ (Mato, 4 skyrius)

Tad mano mintis yra ta, kad gyvenime visame kame visuomet turėtumėte laikytis subalansuoto požiūrio – prisimindami, kad ego visuomet sieks jus įstumti į vieną arba kitą kraštutinumą.

Ir paskutinė mintis yra ta, kad kai kurie mokytojai duoda mokymus apie protą, kuriuos lengvai galima imti interpretuoti taip, kad ims atrodyti, jog protas yra jūsų dvasinio augimo priešas. Tai iš tiesų yra tiesa, kad pernelyg aktyvus protas, ypač labai gerai išvystytas intelektas, gali kliudyti dvasiniam augimui – kuris yra labiau intuityvus, o ne intelektualus procesas. Tačiau tikėti, kad jūsų pačių protas yra jūsų priešas, nėra konstruktyvu, nes tai jus pavers tik dar giliau suskilusiu namu.

Teisingas požiūris būtų toks, kad protas yra kaip namas su tarnais. Jis priešu tampa tik tuomet, kai šeimininkas atsisako valdyti savo paties namus. Šis šeimininkas esate jūs, ypač jūsų Sąmoningasis AŠ, kuriam yra skirta viešpatauti jūsų žemesniajai esybei, prisiimant atsakomybę būti Kristumi. Kai atrasite Kristaus vidurio kelią, neleisite savo protui jūsų kontroliuoti, ir taip pat nesieksite kontroliuoti proto iki tokio taško, kad visai užgesintumėte jo kūrybinį potencialą. Daugelis dvasingų žmonių iš tiesų taip stipriai naudojosi disciplina savo protui kontroliuoti, jog pamiršo, kad atėjo į Žemę ne tam, kad sėdėtų urve ir medituotų apie Dievą. Jūs čia atėjote būti bendrakūrėjais ir nešti Dievo karalystę į šią planetą.

Jūsų protas turi potencialą tapti jūsų AŠ ESU Esaties tąsa, kuomet jūsų protas iš tiesų taptų Dievo proto tąsa. Viskas yra sukurta iš Dievo sąmonės, tai reiškia, kad viskas yra sukurta iš Dievo proto. Todėl, kai jūsų protas imasi vykdyti savo teisėtą rolę, būdamas Dievo proto individualizacija – užuot buvęs nuo šaltinio atsiskyrusiu protu – jūsų protas taps indu jums daryti tai, ko čia atėjote daryti – viešpatauti šiai Žemei.

Noriu aiškiai pasakyti, kad tai nereiškia, jog sakau, kad žmonės neturėtų skaityti tokių mokymų. Tiesiog sakau, kad šios svetainės lankytojams reikėtų naudotis čia gautomis įžvalgomis, studijuojant bet kokį dvasinį mokymą. Ir tikiuosi, kad žmonės kiek tik įmanoma stengsis paklausyti mano mokymų apie būtinybę siekti pusiausvyros. Jeigu dar nesuvokėte, kad dažnai kalbu apie pusiausvyrą, tuomet rekomenduoju jums dar kartą išstudijuoti svetainę ir atkreipti dėmesį, kaip dažnai kalbu apie pusiausvyrą kaip apie svarbiausią dvasinio augimo sąlygą. Ypač jums rekomenduoju perskaityti mano du mokymus apie juodai baltą ir pilką mąstymą.

Tačiau tai pasakius, nekyla net klausimų, kad kai kurie mokytojai pateikė daug vertingų įžvalgų apie ego ir dualistinę sąmonę. Visuose lygmenyse esantys žmonės gali gauti naudos iš šių įžvalgų, tačiau jums reikia išlikti realistiškais ir neapleisti sistematiško požiūrio į dvasinį augimą, vietoj jo imant vaikytis stebuklingų įžvalgų, kurios jus staiga paverstų nušvitusia būtybe. Yra daug geriau dirbti metodiškai ir leisti spontaniškam nubudimui įvykti – spontaniškai. Mėginimas paimti dangų jėga dar nė vienam nepadėjo ištrūkti iš ego gniaužtų.

Versta iš www.ascendedmasteranswers.com

Visos teisės saugomos © 2006 Kim Michaels