Kodėl tikri mokytojai mes iššūkį klaidingiems mokymams

TEMOS: Skirtumas tarp teisimo ir įžvalgumo – mokytojo rolė yra suteikti jums galimybę pasirinkti aukštesnę tiesą – tai iš tiesų yra meilė mesti iššūkį jūsų iliuzijoms

Klausimas: Turiu draugų, kurie jaučiasi labai sutrikdyti tavo kalbų apie tamsos jėgas ir netikrus mokytojus. Jie sako, kad tikri ieškotojai nelygina ir neteisia kitų, nes yra tik Viena Žmonija ir Viena Meilė.

Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Jėzaus per Kim Michaels:

Tai tiesa, kad tikri dvasios ieškotojai neteisia, tačiau PRIVALU suprasti, kad egzistuoja fundamentalus skirtumas tarp teisimo ir įžvalgumo. Teisimas yra tuomet, kai turite asmeninį prisirišimą, perkelinėdami savo pačių sąmonę ant kitų. Įžvalgumas yra tuomet, kai neturite jokių prisirišimų, ir tiesiog palyginate kitų žmonių įsitikinimus ir veiksmus su Kristaus tiesa, šitaip atskirdami tiesą nuo netiesos.

Augti galite, tiktai būdami pasirengę mesti iššūkį įsitikinimams, kuriuos manote esant teisingais, tačiau kurie iš tiesų neatitinka Kristaus tiesos. Todėl dvasinis mokytojas mokiniui gali padėti TIKTAI atskirdamas tiesą nuo klaidos ir šitaip suteikdamas mokiniui galimybę rinktis. Kol žmogus yra visiškai įsisukęs į Majos šydą, tol šis žmogus neturi jokios realios galimybės rinktis tiesą, kadangi jis niekada nebuvo patyręs Kristaus tiesos. Todėl tikro dvasinio mokytojo arba pasiuntinio rolė yra suteikti žmonėms šią galimybę.

Tačiau, kol mokiniai nėra pasiekę taško, kuriame būtų pasirengę mesti iššūkį savo labiausiai branginamiems įsitikinimams, jie priešinsis šiam veiksmui, dažnai piktindamiesi mokytoju – kąsdami juos maitinančią ranką. Juodai baltame mąstyme esantys žmonės perkelinės savo baimes į bet kokį jiems iššūkį metantį mokymą, sakydami, kad, jeigu šis mokymas nesutinka su jų vieninteliu tikru mokymu, jis turi būti iš velnio. Pilkame mąstyme esantys žmonės ant šio mokymo perkelinės savo neteisingą požiūrį į meilę, sakydami, kad, jeigu jis meta iššūkį jų įsitikinimams, jis negali būti atėjęs iš aukščiausio šaltinio. Esmė ta, kad išmintingas mokinys pamąstys apie sekantį dalyką: „Ar mokymas iš tiesų yra teisiantis, ar aš tiesiog jį tokiu matau, nes mano akyje tebėra rąstas, kurį man reikia pašalinti?“ Ir tai yra požiūris, kuris veda į progresą.

Taip pat galėtumėte pamąstyti apie situaciją, su kuria susiduria pakylėtieji mokytojai. Mes aiškiai matome, kad žmonės yra įstrigę tam tikrose iliuzijose. Mes kiaurai permatome šias iliuzijas ir taip pat matome, kad žmonės nesugeba jų matyti. Taip pat matome ir tai, kad daugelis žmonių nenori paleisti savo iliuzijų, tačiau šios iliuzijos stabdo jų augimą. Ar turėtume būti „mylintys“ ir nemesti iššūkio žmonių iliuzijoms, ar priešingai, turėtumėme daryti vienintelį dalyką, kuris gali padėti žmonėms augti, tai yra, mesti iššūkį jų iliuzijoms? Jeigu jums labiau yra priimtinas pirmas variantas, tuomet dar nesate pasirengę būti mokomi tikro dvasinio mokytojo ir tuomet tapsite netikrų mokytojų pasekėju, kurie jums – iki laikų pabaigos – pasakos jums tai, ką norite girdėti.

Kai esate įstrigę pilkame mąstyme, manote, kad bet kuris mokymas turėtų būti toks pat „geras“ kaip ir bet kuris kitas mokymas, ir todėl mylintis mokytojas niekada neturėtų sakyti, kad koks nors kitas asmuo yra netikras mokytojas. Tačiau šio tikėjimo pasekmė yra ta, kad jūs arba ignoruojate netikrų mokytojų egzistavimą, arba iš tiesų tikite, kad klaidingų mokymų nėra. Tai yra įmanoma tiktai tuomet, kai visiškai ignoruojate nesuskaičiuojamus šioje planetoje vykstančius žiaurumus, ir aš puikiai žinau, kad daugelis dvasios ieškotojų vaikšto įkišę galvas į debesis, sakydami: „Nematau blogio, negirdžiu blogio.“

Realybė yra tokia, kad žmonijai yra reikalingi tikri dvasiniai mokytojai būtent dėl to, kad ji labai ilgą laiką sekė netikrais mokytojais. Ir dalis mūsų, tikrų dvasinių mokytojų, darbo yra apnuoginti netikrus mokytojus ir jų mokymus. Daryti tai nėra nemeilė – tai yra aukščiausia meilės forma. Leisti žmonėms pasilikti neišmanyme ir iliuzijose – štai tai iš tiesų būtų nemeilė.

Versta iš www.ascendedmasteranswers.com