Kaip įveikti jausmą, kad neturite gyvenimo tikslo

TEMOS: Jausmas, kad neturite tikslo yra savanaudiškumas – atiduokite savo gyvenimą tarnaudami kitiems – susikoncentravimas į save padaro jus pažeidžiamą tamsos jėgoms – depresiją sukelia savanaudiškumas – atraskite tikslą, kuris būtų svarbesnis, nei pasilikti savo pačių kančiose – tikriausias vaistas nuo depresijos – tiktai savanaudiškas gyvenimas nėra vertas gyventi – pasaulis nepasikeis tol, kol nepasikeisite jūs – ištieskite ranką, kad duotumėte – pragaras yra sąmonės būsena – pakeiskite savo viziją ir pakeisite savo gyvenimą – perjunkite jungiklį

Klausimas: Mielas Jėzau: patyrusi tiek daug siaubingų įvykių savo gyvenime, jaučiuosi visiškai vieniša. Neturiu nė vieno žmogaus, kuriam galėčiau išsipasakoti, su kuriuo galėčiau pasidalinti savo širdimi ir siela. Šis pasaulis man kelia didžiausią depresiją. Man darosi bloga nuo žmonių ir nuo viso šito kiekvieną dieną vykstančio chaoso. Kai kurie su tuo nesutiktų, tačiau aš tikiu, kad pragaras iš tiesų egzistuoja, ir jis yra čia. Aplinkui tematau žmones, kuriems terūpi jie patys, o ne kiti žmonės. Matau godumą. Nematau rūpinimosi ar meilės. Ir pati šių dalykų nejaučiu. Atrodo, kad žmonėms terūpi pinigai, valdžia ir jie patys. Man nerūpi mano karjera. Man reikia pinigų, kad galėčiau išgyventi šiame pasaulyje, tačiau tai nėra svarbiausias dalykas mano gyvenime. Man visiškai nerūpi, kiek valdžios turiu. Aš tik norėčiau, kad žmonės pradėtų rūpintis kitais žmonėmis. Ne taip, kai žmogus yra išmetamas iš darbo keletą savaičių prieš kalėdas, ne taip, kai žmonės važiuoja pro šalį, ignoruodami šalikeliu einantį susigūžusį, sušalusį žmogų. Turiu vilties, tačiau ši viltis greitai senka.

Tad mano klausimas šiandien yra toks: dėl ko gi gyventi, kai nėra dėl ko gyventi?

Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Jėzaus per Kim Michaels:

Mano drauge, nenoriu pasirodyti nejautrus tavo situacijai ar tokios daugybės kitų žmonių kančioms, kurie patyrė didelius sunkumus savo gyvenime ir todėl jaučiasi panašiai kaip tu. Jaučiu užuojautą tau ir daugeliui kitų žmonių, kurie prarado viltį. Tačiau aš esu dvasinis mokytojas ir negaliu tau padėti, skatindamas tave toliau manyti, kad yra suprantama, ir todėl tariamai priimtina, kad ir toliau liktum įstrigusi depresijoje. Galiu tau padėti tiktai duodamas mokymą, kuris tave gali ištraukti iš tavo dabartinės sąmonės būsenos – jei tik ryšiesi paklausyti mano žodžių. Tad leisk man tau pasakyti, jog centrinė problema tavo laiške yra savanaudiškumas.

Ar norėtumėte žinoti, ką laikau aukščiausia savanaudiškumo forma? Savižudybę. Žinau, kad daugelį tai nustebins, bet leiskite man paaiškinti. Pamąstykite apie šiuos mano žodžius, kurie glumino daugelį žmonių:

Niekas neturi didesnės meilės kaip tas, kuris savo gyvybę už draugus atiduoda. (Jono 15,13)

Ką tai reiškia, atiduoti savo gyvybę už kitą žmogų? Tai nebūtinai reiškia, kad prarandate savo fizinę gyvybę, nors galima tai interpretuoti ir tokiu būdu. Aukštesnė dvasinė šių mano žodžių prasmė yra ta, kad savo gyvybę atiduodate tarnaudami kitiems ir padėdami paversti šį pasaulį geresne vieta. Kitaip tariant, nustumiate į šalį visus savanaudiškus ir į save sukoncentruotus troškimus, kad padėtumėte kitiems žmonėms, kurie yra blogesnėje padėtyje nei jūs patys.

Žinau, kad daugelis žmonių, kurie jaučia depresiją arba mąsto apie savižudybę, jaučiasi taip, lyg niekas negalėtų būti blogesnėje padėtyje nei jie. Tačiau tai yra iliuzija, ir ši iliuzija yra stiprinama tamsos jėgų. Tačiau pažeidžiamą šiai iliuzijai gyvybės srautą padaro tai, kad jis pasidarė pernelyg susikoncentravęs į save. Todėl gyvybės srautas yra tapęs aklas ir nemato, kad visada yra žmonių, kurie yra daug blogesnėje būklėje už juos pačius. Šis atsisakymas matyti, kad visada yra žmonių, kuriems galite padėti, ir yra didžiausias savanaudiškumas.

Tad žmogus, kuris nusižudo, atsisako pripažinti, kad už jį yra nelaimingesnių žmonių. Žmogus nenori atidėti į šalį savo paties į save sukoncentruotų nusivylimo jausmų ir ištiesti pagalbos ranką kitiems. Tad toks žmogus iš tiesų atsisako „atiduoti savo gyvybę už draugą“ ir vietoj to išmeta gyvybę, kurią jam davė Dievas, kaip galimybę padaryti šį pasaulį geresne vieta. Ir tai yra didžiausio savanaudiškumo forma.

Depresija, ir ypač jausmas, kad gyvenimas nėra vertas gyventi, ar kad neturite dėl ko gyventi, nedaug kuo atsilieka ir užima antrą vietą savanaudiškumo varžybose. Žinau, jog kitur sakiau, kad tamsos jėgos vaidina didelę rolę depresijoje. Tačiau dabar duosiu jums sekantį skyrių savo laipsniškame apreiškime apie depresiją. Tad dalykas, kuris iš tiesų ir padaro gyvybės srautą pažeidžiamą depresijai, yra tai, kad gyvybės srautas leido sau tapti pernelyg susikoncentravusiu į save. Tai paskatina gyvybės srautą įžengti į negatyvią, save pastiprinančią spiralę, kuri tol skandins gyvybės srautą savyje, kol jis nepradės dėti ryžtingų pastangų atidėti į šalį savo asmenines kančias, kad padėtų už jį dar nelaimingesniems žmonėms. Ir visada yra žmonių, kurie yra dar nelaimingesni už jus.

Jeigu šitai skaitote, tai akivaizdžiai reiškia, kad galite skaityti, kai tuo tarpu milijonai žmonių – net ir turtingiausiose šalyse – nemoka skaityti ir milijonai vaikų auga neturėdami jokios vilties gauti išsilavinimą. Jeigu skaitote tai kompiuteryje, akivaizdžiai turite priėjimą prie kompiuterio. Yra daug žmonių, kurie viso to neturi.

Kaip galiu sakyti, kad visada yra žmonių, kuriems yra blogiau negu jums? Maži vaikai nesižudo ir nevaikščioja visiems pasakodami, kokioje jie didelėje yra depresijoje. Tačiau milijonai – pagal kai kuriuos vertinimus net milijardas – vaikų auga neįsivaizduojamai siaubingose sąlygose ir neturi jokių vilčių geresnei ateičiai. Ir kodėl gi jie neturi vilčių? Todėl, kad pernelyg daug žmonių turtingiausiose ir labiausiai priveligijuotose šalyse yra labai užsiėmę gilindamiesi į savo depresiją – jausdamiesi taip, lyg neturėtų dėl ko gyventi – ir nebeturi laiko matyti, kad yra puikiausioje pozicijoje padėti šiems vaikams, kurie negali padėti patys sau.

Įsivaizduokite, kas nutiktų, jeigu visi depresuojantys žmonės nuspręstų pakelti akis nuo savo pačių situacijos, atidėti į šalį savo – jų manymu bevertį – gyvenimą, kad padėtų kam nors kitam. Pasaulis tuomet iš tiesų akimirksniu pasikeistų, tačiau net ir vienas žmogus gali padaryti skirtumą. Jeigu manote, kad jūsų gyvenimas nėra vertas gyventi jūsų pačių labui, tuomet atmerkite akis ir pamatysite, kad jį yra verta gyventi dėl kitų. Pasauliui pakeisti tereikia tik to, kad kai kurie žmonės nuspręstų atiduoti savo gyvybę už tuos, kurie negali patys apsiginti.

Tad štai mano tikriausias ir greičiausias vaistas nuo depresijos. Pabuskite is suvokite, kad egzistuoja tūkstančiai vertingų tikslų pasaulyje, kurie tik ir laukia, kad kas nors – kad ir kokius sugebėjimus jis beturėtų – nuspręstų atiduoti savo gyvenimą tam, kad paverstų šį pasaulį geresne vieta. Nėra nė vieno žmogaus turtingose ir priveligijuotose šalyse, kuris negalėtų rasti tikslo, dėl kurio galėtų dirbti. Ir galiu jus užtikrinti, kad, kai pradėsite dirbti dėl šio tikslo, greitai pamiršite savo depresijos jausmą. Imsite jausti, kad darote skirtumą, ir kai suvoksite, kad padarėte kažką dėl kieno nors – ne iš savanaudiškumo, bet tam, kad neštumėte gėrį – niekada daugiau nebemanysite, kad gyvenimas nėra vertas gyventi. Vienintelis gyvenimas, kurį gyventi nėra verta, yra gyvenimas, nugyventas visiškame savanaudiškume. Tad pabusk iš šio savanaudiškumo ir susirask tikslą. Ir jeigu nori mano konkretaus patarimo, pasinaudok įrankiais mūsų svetainėje, kad užmegztum ryšį su manimi savo širdyje.

Galite dirbti, kad pagerintumėte fizines sąlygas, kuriose žmonės gyvena, per humanitarines organizacijas, per politiką, mokslą ar žiniasklaidą. Arba galite mėginti padėti žmonėms pagerinti savo dvasinį gyvenimą, siekdami apšviesti juos apie kelią į Kristiškumą. Netgi galite padėti man skleisti mano tikrąjį mokymą šiame amžiuje. Arba galite pradėti dirbti tiesiai iš savo namų, kalbėdami invokacijas, kurias mes perdavėme pasaulio sąlygoms gerinti. Tiesiog imkite ir rinkitės, ir pamąstykite, kaip kiti žmonės padarė skirtumą. Motina Teresė čia yra puikus pavyzdys, tačiau taip pat ir visi tie nuostabūs gyvybės srautai, kurie palaikė Teresės misiją ir taip pat padarė skirtumą, kaip skirtumą daro ir daugelis kitų žmonių, dirbančių dėl vertų tikslų.

Noriu tau priminti, kad mes davėme mokymą, jog visata yra veidrodis. Tai, ką išsiunčiate, visata jums atspindės atgal. Žinote, kad, kai žiūrite į save veidrodyje, tėra tik vienas būdas priversti atvaizdą veidrodyje jums nusišypsoti. Taip, teisingai, jūs turite nusišypsoti veidrodžiui. Tačiau, kai žmonės pasidaro pernelyg susikoncentravę į save, jie laikosi atvirkščio požiūrio. Jie sėdi priešais kosminį veidrodį, galvodami, kad, kai veidrodis jiems nusišypos, tuomet ir jie galės nusišypsoti veidrodžiui. Ar toks požiūris pavers pasaulį geresne vieta? Ar jis pagerins jūsų pačių gyvenimą? Žinoma, kad ne, tad nustokite laukti, kol koks nors stebuklas pagerins šį pasaulį. Pabuskite iš savo pasyvaus požiūrio į gyvenimą, kuriame laikote save auka. Ir vietoj to, priimkite aktyvų požiūrį. Nusišypsokite žmogui, kuris yra nelaimingesnis už jus, ir galiu jums garantuoti, kad jūsų gyvybės srautas pradės šypsotis.

Prašau, supraskite, jog nemėginu išskirti vieno kurio nors žmogaus. Mėginu pasinaudoti šiuo laišku kaip pavyzdžiu, kaip lengva žmonėms yra įstrigti pasyviame požiūryje į gyvenimą. Tad leiskite man pakomentuoti šį laišką.

Sakai, kad jautiesi vieniša, tačiau tam tegali būti vienintelė priežastis. Nemėginai ištiesti pagalbos ranką tiems, kurie yra nelaimingesni už tave. Yra tiek daug žmonių, kurie su mielu noru priimtų bet kokią pagalbą, kurią jiems galėtum duoti, ir kai pradėsi padėti kitiems, niekada nebesijausi vieniša. Greitai atrasi kitus žmones, kurie siekia padaryti šį pasaulį geresne vieta, žmones, su kuriais galėsi pasidalinti savo širdimi ir siela. Tačiau prisimink: jeigu nori priversti atvaizdą veidrodyje nusišypsoti, turi nusišypsoti pati. Ir netiesk rankos tam, kad gautum kažką atgal, nes tai tave tik dar tvirčiau įsuks į savanaudiškumo ratą. Tiesk ranką tam, kad duotum!

Sakai, kad nuo žmonių tau darosi bloga, ir tai atskleidžia, kad laikai save auka, ir todėl pasyviai žiūri į gyvenimą. Manai, kad kiti žmonės ar pasaulis gali tave priversti kažką jausti. Tačiau realybė yra tokia, kad tu turi potencialą suvaldyti savo mintis ir jausmus, ir tą padaryti yra tavo atsakomybė. Mūsų svetainėje yra pilna praktiškų metodų, kurie gali padėti tau tai pasiekti. Pradėk nuo mano patarimų, kaip kovoti su visą gyvenimą trunkančią priklausomybę. Nes iš tiesų, užsitęsusi depresija yra tam tikra priklausomybės forma.

Sakai, kad ši vieta yra pragaras, tačiau pragaras yra sąmonės būsena. Aš sakiau, kad Dievo karalystė yra jumyse, nes Dievo karalystė yra sąmonės būsena – Kristaus sąmonės būsena. Tad dangus yra ta vieta, kurioje atrasite Kristaus sąmonę, ir jos pagalba kursite dangų. O pragaras yra ta vieta, į kurią leidžiatės įtraukiami negatyvaus savanaudiškumo sūkurio. Pragaras yra vieta, kurią sukūrę gyvybės srautai yra didžiausi savanaudžiai visoje visatoje. Prašau, neprisijunk prie jų. Prisijunk prie manęs dangaus karalystėje. Naudokis mano duotais įrankiais, kad ten atvyktum.

Sakai, kad aplinkui save tematai žmones, kuriems rūpi tik jie patys. Tačiau aš matau milijonus žmonių, kurie dirba kiekvieną dieną tam, kad paverstų šį pasaulį geresne vieta, kovodami dėl vertingų tikslų. Ir aš matau, kad kartu visi šie žmonės daro skirtumą, ir lėtai – bet užtikrintai – jie kelia šią planetą iš tamsos į šviesą. Visata yra veidrodis. Tai, ką matote pasaulyje, yra tai, ką gaunate. Ką išsiųsite į kosminį veidrodį, visata atspindės jums atgal. Tad pakeiskite savo viziją ir pakeisite savo gyvenimą.

Sakai: „Aš tik norėčiau, kad žmonės pradėtų rūpintis kitais žmonėmis.“ Bet kas pradės rūpintis? Ar lauksi, kol kas nors kitas žengs pirmąjį žingsnį ir kai pamatysi, kad jis kažkuo rūpinasi, tu imsi rodyti, kad ir tu rūpiniesi? Ar sėdėsi priešais veidrodį ir lauksi, kol jis tau nusišypsos? O gal tiesiog nuspręsi, kad nebeturi laiko jausti depresiją, ir todėl imsi daryti kažką dėl kitų?

Galbūt taip nemanai, tačiau iš tiesų esi labai arti to, kad pakeistum savo gyvenimą į gerąją pusę. Tau tereikia perjungti jungiklį savo prote. Turi jį perjungti iš išjungtos būsenos ir įjungti šviesą. Kviečiu tave priimti šį sprendimą dabar, palikti savo nevilties jausmą, nustumti į šalį savo į save sukoncentruotus jausmus ir prisijungti prie tų, kurie pozityviai daro skirtumą savo pozityviu požiūriu į gyvenimą. Galiu tau pažadėti, kad, jeigu nusišypsosi kosminiam veidrodžiui, atvaizdas veidrodyje nusišypsos tau atgal. Tiesą sakant, vieną dieną išvysi tau atgal besišypsantį mano atvaizdą. Laukiu tos dienos! Laukiu tavęs!

Versta iš www.ascendedmasteranswers.com

Visos teisės saugomos © 2004 Kim Michaels