Dvasinis raktas jūsų kūrybiniam potencialui atrakinti
TEMOS: Kūrybiškumas reiškia, kad atveriate savo protą idėjoms, išeinančioms už kolektyvinės proto dėžutės ribų – kūrybiški žmonės dažnai jaučiasi atstumti – iš kur ateina idėjos? – dirbate su pakylėtaisiais mokytojais ar žemesnėmis būtybėmis? – įžvalgumas – emocinių padarų suteikiama galia – gali įvaryti žmones į pamišimą – dėmesiui išsivysčiusi priklausomybė – mentalinių padarų suteikiama galia – atveda prie neaiškaus arba sudėtingo mąstymo – intelektualinė aklavietė – žemesni padarai nori jūsų energijos; pakylėtiesiems mokytojams nieko iš jūsų nereikia – žemesnės ir aukštesnės kūrybinės idėjos – kodėl genijai praranda pusiausvyrą – drįskite klysti – svarbu vystyti savo kūrybiškumą – kaip tą daryti – iššūkis yra būti atviram, neprarandant pusiausvyros
Klausimas: Kodėl skiriamoji linija tarp genijaus ir beprotystės turi būti tokia plona? Kūrybiški genijai atneša grožį ir progresą į šį pasaulį. Todėl jie yra mūsų tiltas į dieviškumą. Kodėl šie žmonės turi rizikuoti prarasti sveiką protą, atlikdami šią tarnystę žmonijai? Kūrybiška beprotystė gali atrodyti egzotiška tiems, kurie niekada nebuvo arti su ja susidūrę, tačiau tai yra tikras pragaras tiems, kurie su tuo susidūrė, ir jų artimiesiems, kurie visa tai turi stebėti. Šios pasekmės atrodo kaip pernelyg didelė bausmė už įgytą priėjimą prie aukštesnių karalijų.
Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Jėzaus per Kim Michaels:
Apibrėžkime kūrybiškumą. Bet kurioje visuomenėje egzistuoja masinė sąmonė, kuri laiko pavergusi daugumos žmonių protus ir neleidžia jų mąstymui išeiti už tam tikrų ribų – aš tai vadinu proto dėžute. Todėl kūrybiškumą galima apibrėžti kaip gebėjimą ir pasiryžimą atverti savo protą kažkam, kas išeina už jūsų visuomenės proto dėžutės ribų, kuomet galite atnešti idėjas, kurių kolektyvinės sąmonės valdomi žmonės nebūtų galėję gauti.
Žinoma, daugeliu atvejų, proto dėžutėje įstrigę žmonės gali nelaikyti šios naujos idėjos genialumo pasireiškimu. Dauguma žmonių laikysis įsikibę savo proto dėžutės ir atmes viską, kas išeina pernelyg toli už jų dėžutės ribų. Tačiau visuomenei vystantis, proto dėžutė gali būti išplėsta, ir vis daugiau ir daugiau žmonių pradės priimti idėjas, kurios anksčiau buvo atmetamos. Taip nutiko su faktu, kad Žemė nėra visatos centras ir su daugeliu kitų idėjų.
Paminėjau tai dėl to, kad vienas iš pagrindinių veiksnių, kuris prisideda prie „kūrybiškos beprotystės,“ yra tas, kad kūrybingi žmonės dažnai jaučiasi atstumti arba nesuprasti. Tačiau galėčiau sakyti, remdamasis savo paties patirtimi, kad, kol jūsų neprikala prie medinio kryžiaus, neturėtumėte per daug skųstis. Tačiau būtų konstruktyvu savo pastangas matyti didesnio srauto – Gyvenimo Upės – dalimi, kuris neša žmoniją į priekį. Jeigu sugebėsite priimti šį ilgalaikės perspektyvos požiūrį, nebesijausite atstumti, nes žinosite, kad nauja idėja retai būna priimama iš pat pradžių. Galėsite išvengti jausmo, kad esate atstumiami – tačiau tai priklausys nuo to, kaip stipriai trokštate būti pripažinti, kaip vėliau apie tai kalbėsiu.
Žinoma, būtų naivu sakyti, kad bet kuri idėja, kuri išeina už esamos visuomenės proto dėžutės ribų, būtinai yra kūrybiška arba geniali idėja. Yra idėjų, kurios nėra kūrybiškos ta prasme, kad jos neprisideda prie žmonijos progresavimo į priekį. Tokios idėjos gali būti destruktyvios arba jos gali būti egzistuojančių idėjų variacijos, nepadedančios žmonėms arba visuomenei augti.
Tad viena vertus, kūrybingą genijų galėtume apibūdinti kaip asmenį, kurio protas yra atviras kažkam, kas išeina už kolektyvinės jo visuomenės proto dėžutės ribų. Kai suvokiame, kad ne kiekviena idėja yra konstruktyvi, šį apibūdinimą mums reikia praplėsti. Turime užduoti klausimą: „Kai žmogus yra atviras kažkam, kas išeina už kolektyvinės proto dėžutės ribų, kam tiksliai šis žmogus yra atviras?“
Ir čia, žinoma, nei vyraujanti krikščionybė nei materialistinis mokslas negali jums duoti patenkinamo atsakymo. Esminė įžvalga, kurios trūksta abejose mąstymo sistemose, yra faktas, kad egzistuoja keletas materialios visatos lygmenų – fizinis, emocinis, mentalinis ir eterinis.
Ypač emociniame ir mentaliniame lygmenyse galite atrasti būtybes, kurios tenai yra įstrigusios jau ganėtinai ilgą laiką. Šios būtybės dažnai siekia dirbti su žmonėmis, ypač su tais, kurie turi didesnį jautrumą už vidutinį žmogų. Šios išsikūnijusios būtybės pažadės žmonėms tam tikrus naudingus dalykus, ir vienas iš šių dalykų gali būti gebėjimas perduoti idėjas, kurios akivaizdžiai išeina už visuomenės proto dėžutės ribų.
Pavyzdžiui, daugelis šiuolaikinių muzikantų dirba su būtybėmis emocinėje karalijoje, atnešdami muziką, kuri yra naujoviška ir kitokia. Tuo pat metu mes, pakylėtieji mokytojai, taip pat siekiame dirbti su jautriais individais, perduodami per juos naujas muzikos formas. Tad koks gi čia yra skirtumas? Skirtumas yra tas, kad pakylėtajai būtybei nieko iš jūsų nereikia, kai tuo tarpu nepakylėtosioms būtybėms žemesnėse karalijose iš tiesų kažko iš jūsų reikia – joms reikia jūsų psichinės energijos.
Pakylėtoji būtybė nenusileis žemiau tam tikro lygmens, todėl mes dirbame tik su tais žmonėmis, kurie sugeba pakylėti savo sąmonę ir sugeba susiderinti su mūsų aukštesnėmis vibracijomis. Visi žmonės turi gebėjimą susiderinti su vibracijomis, išeinančiomis už kolektyvinės proto dėžutės ribų, tačiau klausimas yra toks, kokiu laipsniu yra išvystytas šis gebėjimas:
• Vidutinis žmogus nėra išvystęs šių taip vadinamų mediumistinių gebėjimų, ir jis arba ji retai gauna impulsus, kurie išeina už kolektyvinės proto dėžutės ribų.
• Kai kurie žmonės išvystė savo mediumistinius gebėjimus, tačiau jų įžvalgumas yra išvystytas silpnai. Jie yra atviri viskam, kas išeina už kolektyvinės proto dėžutės ribų ir nesugeba atskirti, ar kažkas ateina iš pakylėtųjų mokytojų ar iš žemesnio šaltinio.
• Ir tik nedidelė dalis žmonių yra išvystę savo mediumistinius gebėjimus ir tuo pat metu turi išvystę įvairaus laipsnio įžvalgumą. Kai kurie sugeba pasakyti, ar impulsas yra emociškai išbalansuotas, tačiau juos vis tiek gali apgauti iš mentalinės karalijos ateinantys impulsai. Kiti sugeba atskirti iš mentalinės karalijos ateinančias vibracijas nuo iš pakylėtosios karalijos ateinančių vibracijų.
Ir dabar jau pradedate suvokti skirtumą. Jautrūs žmonės gali gauti impulsus, kurie išeina už kolektyvinės proto dėžutės ribų. Jų gaunama informacija priklausys nuo jų gebėjimo suderinti savo sąmonę su tam tikromis vibracijomis. O tai, savo ruožtu, priklausys nuo žmogaus prote ir jo energetiniame lauke esančio turinio.
Jeigu žmonės savo energetiniame lauke turi sukaupę daug disharmoningos emocinės energijos, jie negalės susiderinti su niekuo, kas yra aukščiau už emocinį lygmenį. Emociniame lygmenyje esančios būtybės labai trokšta dirbti su jautriais žmonėmis, ir jos jums gali suteikti tam tikrą galią. Pavyzdžiui, galite matyti, kaip tam tikri muzikantai scenoje atrodo turintys labai stiprią aurą, ir sugeba įvesti savo klausytojus į siautulingą proto būseną. Taip yra dėl to, kad šis žmogus leidžia emocinėje karalijoje gyvenančiai dvasiai jį užvaldyti. Ši būtybė gali būti pakankamai stipri, kad užvaldytų visą koncerte susirinkusią minią, įaudrindama jų emocijas iki labai stipriai išbalansuotos būsenos. Tai priverčia žmones atiduoti šviesą iš savo čakrų, kurią emocinėje karalijoje esanti būtybė (arba padaras) gali susiurbti ir naudotis ja savo išgyvenimui ir tolesniam savo galių stiprinimui.
Šiai emocinei būtybei atviras žmogus mainais iš šios būtybės gaus galią, kuri gali padėti žmogui išgarsėti, nes šis žmogus sugeba daryti kažką tokio, ko dauguma žmonių niekada nesugebėtų daryti. Tačiau kaina, kurią šis žmogus turi už tai sumokėti, yra ta, kad jo emocijos yra išdidinamos iki tokio taško, kuomet žmogus paprasčiausiai nebesugeba išlaikyti normalios pusiausvyros ir harmonijos, o tai gali atvesti prie įvairių epizodų, kurie iš tiesų gali panėšėti į išprotėjimą. Šis ekstremalus disbalansas taip pat dažnai paskatina žmones įnikti į narkotikus, kaip į būdą atkurti šią pakitusią sąmonės būseną, kurią žmogus patiria, kai yra užvaldomas emocinio padaro.
Išbalansuotos emocijos ypač problematiškomis tampa tuomet, kai yra susiejamos su stipriu troškimu įgyti pripažinimą. Mėginimas gauti visuomenės dėmesį labai greitai gali pavirsti priklausomybe. To trokštantis žmogus leisis į vis ekstremalesnį elgesį, mėgindamas gauti dalyką, nuo kurio yra priklausomas: bet kokį dėmesį. Egzistuoja posakis, kad negatyvus viešumas yra geriau nei jokio viešumo, ir kai kuriems žmonėms tai taip pat galioja ir dėmesio atveju. Jie padarys praktiškai bet ką, kad tik jį gautų, ir gali pasidaryti labai išsibalansavę, jeigu negauna jo pakankamai. Problema su priklausomybe yra ta, kad jums niekada nebus gana to, ko trokštate.
Kitas atvejis yra mentalinėje karalijoje gyvenančios būtybės, kadangi jos nedirba su žmonių emocijomis. Vietoj to, jos gali suteikti tam tikriems žmonėms galią prisiimti mokytojo statusą įvairiose visuomenės srityse, tame tarpe ir dvasinių mokytojų statusą. Kai kurios iš šių būtybių iš tiesų turi įmantrų, intelektu grįstą daugelio koncepcijų supratimą. Jos lengvai gali suteikti žmogui galią daryti įspūdį vidutinio intelekto žmonėms. Tačiau dalykas, kurį galite išmokti pajausti iš tokių mentalinėje karalijoje egzistuojančių būtybių, yra tas, kad jos dažnai naudoja neaiškią kalbą ir duoda mokymus, kurie yra labai sudėtingi. Tai yra daroma su tikslu užvaldyti vidutinio žmogaus intelektą, idant žmonės atiduotų savo kritinį mąstymą mokytojui ir šį mokytoją užvaldžiusiam padarui. Vėlgi, tai yra daroma su tikslu vogti žmonių psichinę energiją.
Žmonės, kurie dirba su mentalinėje karalijoje gyvenančiomis būtybėmis, dažnai gali kalbėti ir kalbėti, bet yra sunku suprasti, ką tiksliai jie nori pasakyti. Jie dažnai užsimena apie pažangius mokymus ir naudojasi miglota kalba, kurią supranta mažai žmonių – šitaip sudarydami įspūdį, kad, jeigu jūs to nesuprantate, taip yra dėl to, kad nesate taip toli pažengę kaip jie. Kitas jų bruožas yra tas, kad šie žmonės tik kalba ir retai arba niekada nesiima jokių veiksmų. Per juos dirbančios dvasios iš tiesų turi tikslą jus užliūliuoti, versdamos jus mąstyti apie dvasinius dalykus, bet neskatindamos jūsų nieko daryti, kad transcenduotumėte proto dėžutę, kurią jos jums sukūrė. Jos nori, kad manytumėte, jog gaunate pažangius mokymus ir nori išlaikyti jus amžinai pririštus prie savęs.
Tai yra vienas iš gyvenimo šioje planetoje faktų, kad daugelis gero norinčių žmonių yra įstrigę šioje intelektualinėje aklavietėje, kurioje mano viską suprantantys, tačiau nesuvokia, kad tikri pokyčiai negali ateiti vien iš mentalinio lygmens. Tiktai tuomet, kai pernešite savo idėjas į emocinę ir fizinę karalijas, galės prasidėti tikrieji pokyčiai. Universitetai ir dvasiniai judėjimai yra pilni žmonių, kurie galvoja sugebėsiantys išmąstyti savo kelią į geresnį pasaulį, ir kurie visą savo gyvenimą gali praleisti galvodami, bet neįsiliedami į Gyvenimo Upę, kuri leistų jiems pakilti virš mentalinio lygmens.
Ir priešingai, mes, pakylėtieji mokytojai, nesiekiame pasirodyti gudrūs ir nesiekiame įmantriai kalbėti. Vietoj to, mes siekiame pristatyti savo mokymus aiškiu ir lengvai suprantamu būdu. Neturime poreikio padaryti įspūdį; mes trokštame tik vieno – jus pažadinti. Be to, mes visada skatiname imtis veiksmų: kalbėti invokacijas, kvestionuoti savo proto dėžutę ir dalyvauti visuomenės gyvenime.
Tad dabar matote, kad yra daug žmonių, kurių jautrumas yra stipresnis už vidutinio žmogaus. Jeigu jie nėra išvalę savo energetinio lauko ir nėra išvystę įžvalgumo, egzistuoja didelė tikimybė, kad jie atsivers mentalinėje ir emocinėje karalijose, o gal net ir žemesniojoje identiteto karalijoje, gyvenančioms būtybėms. Šios būtybės visada kažko nori mainais – jūsų energijos, kurią jos gauna per jūsų dėmesį, arba įtraukdamos jus į nesibaigiančius intelektualinius svarstymus arba į neharmoningas emocines tendencijas.
Iš tiesų būtų galima sakyti, kad kolektyvinė proto dėžutė yra palaiminimas ir prakeiksmas tuo pat metu. Ji stato apribojimus, kurie trukdo žmonėms ir visuomenėms priimti konstruktyvias idėjas. Tačiau ji yra palaiminimas, nes tarnauja kaip apsauga, neleidžianti daugeliui žmonių atsiverti žemesnėms jėgoms ir nekonstruktyvioms idėjoms.
Tuo nenoriu pasakyti, jog raginu žmones laikytis įsikibus į kolektyvinę proto dėžutę. Iš tiesų noriu paraginti kiekvieną jautrų žmogų atkreipti dėmesį į būtinybę vystyti įžvalgumą ir praktikuoti dvasines technikas, kad apsaugotumėte savo energetinį lauką nuo žemesniųjų jėgų ir išvalytumėte jį nuo žemesnių energijų.
Šioje svetainėje duodame įvairias dvasinės apsaugos ir energetinio lauko išvalymo technikas, ir tai yra gera vieta, nuo kurios galite pradėti. Studijuodami įvairius dvasinius mokymus ir siekdami vystyti intuiciją, palaipsniui galėsite išvystyti įžvalgumą. Tačiau tai turi prasidėti nuo suvokimo, kad yra būtina atskirti aukštesnius kūrybinius impulsus nuo žemesnių „kūrybinių“ impulsų. Šį suvokimą reikia įtvirtinti sprendimu, kad norite įgyti šį įžvalgumą ir esate pasiruošę dėl jo dirbti.
Tad grįžtant prie klausimo, galėtume sakyti, kad iš tiesų nėra plonytės linijos tarp genijaus ir pamišimo. Tikras genijus turi gebėjimą susiderinti su pakylėtąja karalija. Susiderinimas su viskuo, kas yra žemiau nei tai, yra tam tikra pamišimo forma, ir tėra tik klausimas, kaip giliai į disbalansą šis žmogus nusiris.
Šį klausimą didžiąja dalimi apsprendžia žmogaus pasiryžimas mokytis. Galite matyti daug žmonių, kurie yra atviri kažkam, kas išeina už jų kolektyvinės proto dėžutės ribų, tačiau jų varomoji jėga yra asmeninės ambicijos suplaktos su puikybe. Jie turi aiškią ambiciją pasiekti pripažinimą, kuomet kiti juos laikytų iš visų išsiskiriančiais ar netgi pranašesniais už kitus. Tai dažnai juos paskatina labai stipriai uždaryti savo protą galimybei, kad jie galėjo susiderinti su žemesnėmis jėgomis ir kad jiems reikia vystyti savo įžvalgumą. Jie mano, kad bet kuri idėja ar jėga, padedanti jiems išsiskirti iš minios, privalo būti gera, ir labai nenori palikti šio požiūrio.
Tai paaiškina, kodėl daugelis genijų, kurie buvo pripažinti istorijoje, savo dienas baigė būdami labai stipriai išbalansuotoje proto būsenoje. Daugelis jų retkarčiais sugebėdavo susiderinti su pakylėtąja karalija ir sugebėjo gauti vieną ar keletą idėjų, kurios pastūmėdavo visuomenę į priekį. Vėliau juos sužlugdė pusiausvyros trūkumas emociniame kūne arba intelektualinė puikybė, trukdžiusi jiems sąmoningai dirbti, vystant savo įžvalgumą.
Negalite vystyti savo įžvalgumo, jeigu turite požiūrį, kad niekada negalite suklysti. Bet kokį gebėjimą galite išvystyti tiktai praktikuodamiesi, o tai reiškia, kad klysite daugybę kartų, tačiau, kai iš to pasimokysite, tai gali būti paversta laiptais į progresą.
Tad pabaigai, leiskite man pasakyti štai ką. Mes, pakylėtieji mokytojai, aiškiai suvokiame, kad, norint, jog Aukso Amžius taptų realybe, milijonams žmonių reikia išvystyti savo proto gebėjimus, idant jie galėtų tapti atviromis durimis naujoms idėjoms. Tad šios svetainės tikslas yra duoti žmonėms mokymus ir įrankius tai pasiekti. Ir yra labai tinkama paraginti žmones būti atsargiems. Ryžkitės sąžiningai pažvelgti į save:
• Ar jaučiate, jog jūsų jausmai dažnai yra įtraukiami į neharmoningas ir nesubalansuotas reakcijas? Tuomet imkitės darbo, kurdami apsaugą savo energetiniam laukui ir jį valydami.
• Ar jaučiate turintys tendenciją galvoti, kad visuomet turėtumėte būti teisus ir niekada negalėtumėte suklysti? Tuomet pamąstykite apie būtinybę įveikti puikybę, ir ryžkitės pasimokyti tiek iš savo pačių aukštesniojo aš, tiek ir iš kitų žmonių.
• Ar jaučiate trokštantys pripažinimo? Jeigu taip, tuomet ryžkitės pirmiausia ieškoti Dievo karalystės – savo ryšio su savąja AŠ ESU Esatimi. Nes, kai tai turėsite, žinosite, kad jums nereikalingas joks pripažinimas iš šio pasaulio.
• Ir galiausiai suvokite, kad pagrindinis raktas, norint tapti atviromis durimis, kurių užtrenkti negalėtų joks žmogus, yra pasiekti pusiausvyrą visuose dalykuose. Kai kurie žmonės mano, kad yra būtina imtis kraštutinių priemonių, kovojant su tamsos jėgomis ar demonstruojant aukštesnius principus visuomenei. Tačiau stoti ginti tiesą galima ir nebūnant nesubalansuotoje proto būsenoje.
Brutalus faktas yra toks, kad labai daug žmonių buvo tapę atviromis durimis kelioms idėjoms. Tačiau juose pačiuose esantys disbalansai užtrenkė šias duris ir jų potencialas niekada nebuvo išpildytas. Tapimas atviromis durimis, kurių negali užtrenkti joks žmogus, turi dvi puses. Viena pusė yra ta, kad neleidžiate tamsos jėgoms arba masinei sąmonei sutrukdyti jums išreikšti naujas idėjas. Tačiau antroji pusė yra ta, kad neleidžiate savo pačių asmeniniams disbalansams nuvesti jus į kraštutinumą, kuomet nustojate būti atviromis durimis. Užtrenkiate šias duris per savo puikybę, ambicijas, emocinius prisirišimus arba kitas nesubalansuotas sąlygas savo prote.
Iššūkis, kurį jums metu, yra toks, kad buvimas kūrybišku genijumi reikalauja iš jūsų atsiverti idėjoms, išeinančioms už kolektyvinės proto dėžutės ribų, tačiau tuo pat metu turite išlikti visiškoje pusiausvyroje. Jeigu manote, kad tai skamba nesuderinamai, tuomet sakau jums, jog tai rodo, kad esate disbalanso būsenoje. Jeigu pasinaudosite įrankiais, kuriuos duodame šioje svetainėje, ir savo pagrindiniu tikslu padarysite pusiausvyros siekimą, tuomet vieną dieną pasieksite tašką, kuriame šis nesuderinamumas išnyks. Ir tuomet pamatysite, kad būti atviru pakylėtajai karalijai iš tiesų reikalinga pusiausvyra – pusiausvyra, kuri gali atsirasti tik iš visiško neprisirišimo. Pats iš savęs aš nieko negaliu padaryti; tai AŠ ESU Esatis manyje daro darbus.
Suvoksite šią tiesą tik tuomet, kai pripažinsite, kad „jūs“ nesate ego ir nesate atskirasis aš, geidžiantis pripažinimo. „Jūs“ esate Sąmoningasis AŠ, skaidrus stiklas, neturintis jokių kitų ambicijų, kaip tik būti atviromis durimis Esačiai. Tiktai būdami šioje pusiausvyros ir neprisirišimo būsenoje, galėsite būti atviromis durimis, neiškreipdami to, kas ateina iš Esaties, ir nemėgindami naudotis tuo tam, ką atskirasis aš suvokia kaip asmeninę naudą.
Nemėginu paversti to labai sudėtingu dalyku. Ką vienas padarė, visi padaryti gali. Daugelis jau yra pasiekę aukštą pusiausvyros laipsnį, leidžiantį jiems būti atviromis durimis aukso amžiaus idėjoms. Ir dar daugiau žmonių gali labai greitai tapti atviromis durimis, atkreipdami dėmesį į būtinybę visame kame siekti pusiausvyros.
Ieškokite ir rasite. Problema yra ta, kad daugelis kūrybiškų žmonių neieško pusiausvyros. Jie iš tiesų siekia kuo didesnių kraštutinumų, kad galėtų gauti tai, ką mano esant dar kūrybiškesnėmis idėjomis – kurios galiausiai atneš jiems tą taip trokštamą pripažinimą. Ir būtent tai juos pastūmėja žengti žingsnį į beprotybės prarają.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com