Ėjimas į pasaulį ir Kristiškumo kelias
Klausimas: Manau, kad galbūt kažkaip neteisingai suvokiu, ką reiškia „eiti į pasaulį“. Manau, jog tai reiškia, kad turime susikoncentruoti į kažkokią sąlygą planetoje, ir tuomet pakilti virš reakcijos, kurią mumyse ši sąlyga sukelia. Galbūt tai yra, kad suvokiame, jog pasaulis nėra mūsų išorėje, jis yra mūsų širdyje, tai yra, kad esame vienovėje. Ir tuomet išsiugdome neprisirišimą, kuomet galime būti atviromis durimis meilės tekėjimui. Ar tą ir reiškia „eiti į pasaulį?“ Tad klausimas būtų toks: „Ką reiškia eiti į pasaulį?“
Atsakymas iš Pakylėtosios Mokytojos Motinos Marijos per Kim Michaels. Šis atsakymas buvo perduotas konferencijoje Olandijoje 2016 metais:
Mes daug kartų sakėme, kad ateina momentas dvasiniame kelyje, kuomet nebegalite toliau augti, koncentruodamiesi tik į savo augimą, į savo vystymąsi, į savo psichologijos, asmeninių problemų, net ir sveikatos problemų sprendimą. Nuo to momento turite pakilti virš koncentravimosi į save, ir būtent tokia yra ėjimo į pasaulį prasmė.
Mes kartais, tiesą sakant, dažnai matome, kad dvasingi žmonės staiga yra pažadinami dvasiniam keliui. Po tam tikro įžanginio periodo, jie gali atrasti dvasinį mokymą, dvasinę organizaciją, ir gali pradėti užsiiminėti tam tikra praktika, kuri iš tiesų gali būti nukreipta kažką daryti dėl planetos. Tačiau žmonės ne iki galo tame įsitvirtina. Jie šią praktiką atlieka tokiu kaip ir mechanišku būdu, tačiau vis labiau ir labiau koncentruojasi į tam tikras jų gyvenime egzistuojančias problemas ir dalykus. Jie iš tiesų panyra į save, ir išoriniu mokymu naudojasi tiesiog kaip priemone, leidžiančia jiems pasijusti, kad jie daro tai, ką turi daryti dėl pasaulio, kad jie daro viską, ką reikia, savo pakylėjimui užsitarnauti, tačiau didžioji jų dėmesio dalis yra sutelkta į save. Ir būtent tai savo pirmajame diktavime šioje konferencijoje pavadinau koncentravimusi į smulkmeniškas problemas, kurios jums nepadeda augti, kurios nepadeda augti pasauliui.
„Eiti į pasaulį“ tai tiesiog yra būdas pasakyti, kad atitraukiate dėmesį nuo savęs, nes nuasmeninote savo gyvenimą iki tokio lygmens, kuomet suvokiate, kad daugelis jūsų asmeninių problemų ir rūpesčių jums iš tiesų nebėra svarbūs. Tai siejasi su tuo, apie ką kalbėjau – ir ką kalbėjome daugelis mūsų, – kad egzistuoja tam tikros problemos, kurios neturi jokio sprendimo arba kurių neįmanoma išspręsti žmogiškomis priemonėmis. Ateina toks momentas, kai esate išsprendę pakankamai savo psichologijos – esate pakankamai paaugę kelyje, – kuomet likusios problemos nėra problemos, kurias galėtumėte išspręsti. Negalite nieko dėl jų padaryti, galite tik jas transcenduoti, o tai reiškia, kad galite jas tiesiog palikti.
Kaip jums jas palikti? Iš pradžių žmonėms yra sunku paleisti, todėl tarpinė pakopa yra perkelti savo dėmesį kažkur kitur, į didesnę problemą, į problemą, kuri liečia daugiau žmonių. Ir tai tuomet atveria galimybę jums gauti pagalbą iš aukščiau, sulaukti padauginimo iš mūsų, kuris galės atnešti didesnį išgijimą.
Ir galiausiai, žinoma, ateina toks momentas, kai jums tiesiog reikia pažvelgti į save ir paleisti tam tikrus rūpesčius ir problemas. Galite tai tiesiog paleisti ir suvokti, kad tai jums nebėra svarbu, nes jūsų gyvenimas nebeturi jokio asmeninio tikslo. Jūsų gyvenimo tikslas yra tarnauti kažkam didesniam, už jūsų ribų išeinančiam tikslui, ar tai būtų kiti žmonės, ar aukštesnis pakylėtųjų mokytojų tikslas.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com