Tikrasis Kristaus teisimas

TEMOS: Besąlyginė meilė nėra akla – Jėzaus meilė buvo tvirta – tikrasis Kristaus teismas – Kristus meta iššūkį žmonių stabams – dualistiniai stabai atskiria jus nuo Kristaus

Klausimas: Ar tiesa, kad „gėrio ir blogio pažinimas“ buvo Dievo perspėjimas NETEISTI? Neteisimą kitaip galėtume pavadinti Besąlygine Meile. Tai ar „pirmapradė nuodėmė“ buvo žmonijos nuopuolis, kai ėmėme teisti save ir kitus?

Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Jėzaus per Kim Michaels:

Esi visiškai teisus, kad teisimas yra susijęs su pirmapradės nuodėmės klausimu. Tačiau egzistuoja gilesni supratimo lygmenys, apie kuriuos aš jau pakomentavau atsakyme į kitą klausimą.

Taip pat esi teisus, kad neteisimas yra susijęs su besąlygine meile. Tačiau turiu įspėti, kad besąlyginė meilė nėra akla. Šiandien yra daug žmonių, kurie atrodo tikintys, jog neteisimas ir besąlyginė meilė reiškia nekritišką visa ko priėmimą. Daugelį šių žmonių galite atrasti Naujojo Amžiaus judėjime ir daugelį jų galite atrasti krikščioniškose bažnyčiose. Šių žmonių susikurtas mano įvaizdis vaizduoja mane sentimentaliu Mokytoju, nekritiškai priimančiu visus žmones.

Jeigu atidžiai skaitysite evangelijas, pamatysite, kad, nors aš rodžiau didelę meilę kai kuriems žmonėms, elgiausi labai tiesmukai, mesdamas iššūkį kitų žmonių netinkamam elgesiui ir klaidingiems įsitikinimams. Be jokių užuolankų mečiau iššūkį įstatymo mokytojams, iškreipusiems Dievo tiesą ir sukūrusiems elitistinę religiją, kuri įkalino žmones baimės pančiuose. Tai nereiškia, jog nemylėjau šių žmonių. Tai reiškia, kad šiems žmonėms nerodžiau to, ką dauguma žmonių vadina meile.

Aš iš tiesų rodžiau meilę rašto aiškintojams ir įstatymo mokytojams, tačiau tai buvo labai tvirta meilė, metusi iššūkį klaidingiems jų įsitikinimams ir skatinusi kilti aukščiau. Tai buvo meilė, kuri neketino palikti žmonių, įstrigusių savo žemesniojoje sąmonės būsenoje, ir todėl stūmė mane padėti jiems pakilti aukščiau, net jei tai reiškė, kad jie dėl to manęs nekęs ir mane puls. Matote, besąlyginė meilė reiškia besąlyginį ir bekompromisinį pasišventimą kiekvieno gyvybės srauto augimui, kad nė vienas gyvybės srautas nebūtų paliktas sąmonėje, verčiančioje gyvybės srautus įstrigti iliuzijoje, jog jie yra atskirti nuo savo šaltinio.

Tai yra dalykas, kurio nesuprato daugelis krikščionių. Galite matyti iš Biblijos, jog sakiau žmonėms neteisti, tačiau taip pat sakiau, kad Dievas teisimą atidavė Sūnui ir kad aš teisiu teisingai. Šie žodžiai iš tikrųjų reiškia, kad gėrio ir blogio pažinimas, apie kurį kalbama Pradžios knygoje, yra sąmonės būsena. Šioje svetainėje šią sąmonės būseną vadinu dualistiniu protu, ir paaiškinu, kad ją charakterizuoja dvi diametraliai priešingos priešingybės – reliatyvus gėris ir blogis. Kol žmonės yra įstrigę šioje sąmonės būsenoje, jų teisimas niekada nebus teisingas, nes jis visada remsis reliatyviu standartu, žmonių sukurtu standartu, apibrėžiančiu, kas yra gėris ir blogis.

Tiktai tuomet, kai pakilsite virš dualistinio proto reliatyvumo ir įgysite tikrąją Kristaus proto perspektyvą, galėsite pamatyti reliatyvaus gėrio ir blogio iliuzijas. Tuomet galėsite regėti tiesą, tai reiškia, jog matysite, kas yra harmonijoje su Dievo realybe ir kas nėra harmonijoje su šia realybe. Tuomet galėsite teisti tikruoju teisimu, paremtu Kristaus protu.

Kitaip tariant, Kristaus būtybė nėra žmogus, besąlygiškai sutinkantis su viskuo, ką žmonės daro, sako ar tiki. Kristaus būtybė yra žmogus, kuris yra besąlygiškai pasišventęs padėti žmonėms pakilti virš savo apribojimų, įskaitant ir reliatyvius įsitikinimus, kylančius iš dualistinio proto. Kristaus būtybė turi besąlyginę meilę kiekvieno gyvybės srauto augimui, ir todėl Kristaus būtybė tiesiog negali palikti žmonių neišmanymo būsenoje, tai yra, būsenoje, kurioje jie nesugeba matyti Dievo tiesos, nes yra įstrigę reliatyvioje žmonių sukurtoje „tiesoje.“ Todėl Kristaus būtybė yra pasirengusi tapti nepopuliaria žmonių tarpe, mesdama iššūkį jų įsitikinimams, koks yra gyvenimas ir koks yra Dievas.

Pagrindinė dualistinio proto charakteristika yra ta, kad jis verčia žmones susikurti įvaizdį savo prote apie save, pasaulį ir Dievą. Tai yra stabas, iškaltas akmenyje, apie kurį kalbama Dešimtyje Įsakymų. Dauguma žmonių patikėjo stabmeldišku Dievo ir Dievo tiesos įvaizdžiu, ir net nebando ieškoti transcendentinės Dievo realybės. Tai yra esminis gyvenimo faktas, kad, priėmę įvaizdį ar idėją kaip „realybę,“ nebesiekiate to kvestionuoti ir nebeieškote aukštesnio supratimo. Todėl ši idėja – net jeigu tai yra teisinga idėja – tampa jūsų proto spąstais, kaip paaiškinu kitur.

Tai yra Kristaus būtybės rolė mesti iššūkį šiems proto įvaizdžiams, kad žmonės suvoktų, jog Dievas yra didesnis, jog realybė yra didesnė už jų dabartinės kultūros proto įvaizdžius. Būtent tai mane matėte darant prieš 2000 metų, ir taip pat matėte, kad žmonės, kurie nenorėjo pažvelgti už savo proto įvaizdžių ribų, pamėgino mane nutildyti, galiausiai prikaldami mane prie kryžiaus.

Versta iš www.ascendedmasteranswers.com